Archive for gruodžio, 2002

Muzikantams Kalėdos – pasipelnymo metas

Keturios savaitės prieš šventas Kalėdas svarbios ne tik uoliems katalikams, besilaikantiems penktadieninio pasninko ir kasdienio susikaupimo bei rimties.  Popmuzikos atlikėjams – tai derliaus nuėmimo metas. Mėnesį prieš Kalėdas jie išleidžia naujus albumus, jei pritrūksta idėjų – perleidžia senus, tikėdamiesi masinio šventinio pirkimo ir didžiulio pelno. Ir tai nenuostabu – prieššventiniu laikotarpiu, ieškodami dovanų draugams, broliams, seserims ar tėvams neretai užsakame į muzikos prekių skyrių, tikėdamiesi čia rasti nebrangią ir neįpareigojančią dovaną. (Neretai su mintimi, kad padovanoję galėsime paprašyti duoti persirašyti).

Siekdami bet kokia kaina išleisti naujus albumus atlikėjai neretai laikosi taisyklės – „geriau blogiau, bet svarbu iki Kalėdų“. Noras įsitraukti į švenčių vajų, renginių, koncertų, tv laidų maratoną lemia muzikos kokybės pablogėjimą, melodijų ir tekstų kartojimąsi, albumų vienodumą.

Praėjusių metų geriausi prodiuseriai pagal „Bravo“ Gintaras ir Mindaugas Bendžiai Kalėdoms pasiruošė nepriekaištingai. Visos trys jų valdomos grupės išleido naujus albumus. Per metus pasikeitė nedaug kas – į Vilnių išvykusį Deivį, pakeitė įspūdingai debiutavusi „Geltona“, o „Pikaso“ ir „Mango“ toliau save drąsiai laiko geriausiomis atitinkamai „berniukų“ ir „mergaičių“ grupėmis Lietuvoje.

Klaipiediečiai nepriekaištingai surezgė „Geltonos“ debiutą. Iš pradžių buvo pirmasis radijo singlas ir reti pasirodymai viešumoje uždengtais veidais. Po to sekė antras kūrinys ir akių atidengimas tiesioginėje televizijos transliacijoje.  Ypač įspūdingai atrodė šuolis nuo paslapties uždengtos šydu iki viešumo viršūnės – gyvenimo „Akvariume“. Be jokios abejonės, „Geltonos“ vokalistės Dijos buvimas stikliniame name buvo ne garsenybės pasirodymas, o bandymas sėkmingo TV projekto dėka „padaryti“ naują muzikos žvaigždę. Eksperimentas pavyko. Iš niekam nežinomos atlikėjos Dija tapo vokaliste grupės, kurios debiutinis albumas labai laukiamas. Maža to, po viešų pareiškimų „Akvariume“, jog niekada nepasirodys nuoga, Dija pasirįžo erotinei fotosesijai. Prodiuseriai nebetempė „Geltonos“ pirmosios plokštelės pasirodymo iki švenčių – vos prasidėjus Adventui, darbas jau tapo auksiniu, neabejojama, kad iki Kalėdų pasieks ir platininio albumo ribą.

Pats pirmasis „Geltonos“ albumas vadinasi „Prisiminimai“. Įdomu, ką grupė gali prisiminti? Ilgą ir turiningą savo istoriją? Toks pavadinimas geriau tiktų geriausių grupės dainų rinkiniui, o ne debiutiniam darbui. Be to, įdomu, ką veikia antrasis grupės narys Tadas? Jo paskirtis grupėje nusifotografuoti viršeliui šalia nuogos Dijos? Matyt, patys prodiuseriai buvo pamiršę, jog „Geltona“ susideda iš dviejų narių – albumas pasirodė savaite vėliau dėl to, kad buvo nuspręsta įtraukti papildomą dainą „Mintys“. Tai vienintelė daina, kurioje galima išgirsti vyrišką balsą.

Kitos Bendžių auklėtinės „Mango“ save drąsiai laiko geriausia grupe Lietuvoje ir teigia, kad šiuo albumu tik siekia išlaikyti pozicijas. Tokas noras suprantamas, tik gaila, kad toliau važiuojama tuo pačiu vežimu. Antra nieko nebestebinanti erotinė fotosesija, ir dar vienas dešimtukas kūrinių, kuriuos lyginant su praeito albumo „Reikalingi žodžiai“ dainomis būtų galima žaisti žaidimą „surask 10 skirtumų“: pernai „snaigės sukos ratu“, šiemet „balta gėlė sušalo lange“, ankstesniame albume kaito „karštos svajonės“, o dabar dega „meilės liepsna“.

Paskutinis Klaipėdos prodiuserių produktas – saldieji „Pikaso“ numetė ant savo gerbėjų „Bombą“. Praeitame albume Lietuvą apibarstę nuo savęs sklindančiu „Cukrumi“ vyrukai toliau stebina kontrastais. Prieš metus jie buvo raumeningi boksininkai, turintys „auksinę širdelę“ ir braukiantys „ašarėlę“, o dabar dar stipriau – jie tapo gražiai nuaugusiais kareiviais, bet dar saldžiau dainuoja „kaip tyliai tyliai verkia vyrai“, o naujausiame radijo single kamuojami neaiškaus skausmo šūkčioja „ajajajaj, ojojojoj“. Ar tokie turi būti Lietuvos gynėjai, pasiruošę apginti nuo tautą nuo bet kokio priešo? Atrodo, kad Mindaugas ir Gintaras Bendžiai visas savo idėjas sudėjo į „Geltonos“ debiutą, o jau išpuoselėtus „Pikaso“ bei „Mango“ tik stumtelėjo toliau tais pačiais pelningais bėgiais.

Kad užščiuoptum pelningą gyslą nereikia būti geriausiu metų prodiuseriu. Tai puikiausiai supranta ir daugybė kitų grupių bei atlikėjų. Prieššventinį laikotarpį savo debiutiniam albumui pasirinko ir dviejų buvusių reperių Luko ir Kipišo duetas, pasivadinęs „Kastaneda“. Vasarą išpopuliarėjęs judviejų kūrinys „Vakar vakare“ tėra tik jaukas, skatinantis pritraukti pirkėją. Kiti albumo kūriniai stipriai atsilieka nuo vienintelio tikro hito. Grupė, matyt, orientuojasi į paauglišką publiką, trokštančią išgirsti savai šnekai artimą muziką. Nereikia net klausyti viso albumo – tai galima suprasti iš albumo pavadinimo („Nesiparink“), o visiškai įsitikinti perskaičius dainų pavadinimus – „Nuogos bobos“, „Papuolėm“, „Laisvas plotas“.

Viena populiariausių Lietuvos grupių „Žas“ išleido geriausių savo kūrinių šokių versijų albumą, pridengę eilinį savo „bestą“ dedikacija Lietuvos stojimui į Europos sąjungą. „Žas“ per 7 savo gyvavimo metus iš bedievių anarchistų tapo, ko gero, įtakingiausia Lietuvos popmuzikos grupe. Nė vienas Lietuvos atlikėjas negali pasididžiuoti tuo, kad jų albumo pristatyme dalyvavo vyriausias Lietuvos euroderybininkas, sostinės meras ir eilė Seimo narių. Prie naujai skambančių senųjų savo kūrinių, „žasai“ pridėjo dvi originalias dainas „Vyrai mūrai“ ir „7 ožiukai“, pavadino albumą magišku šių dienų žodžiu „Europa“ ir, be jokios abejonės, šis darbas bus įvertintas nemenku populiarumu ir pajamomis.

Bekompromisėje kovoje dėl patekimo į pirkėjų krepšelius atlikėjai pasitelkia visas įmanomas priemones ir bet kokia kaina siekia perspjauti konkurentus. Štai nuskriaustieji „Eurovizijos“ „b’avarai” į savo albumą įtraukė net 18 kūrinių. Žinant, kad šiais laikais atlikėjai retai išspaudžia vos tuziną – tai neblogas pasiekimas. „B’avarija” tarsi nori įrodyti, kad kiekviena muzikos minutė iš jų albumo pirkėjams kainuoja pigiausiai. Maža to, kaip ir su kiekvienu albumu, „B’avarija“ stengiasi sukelti bent mažytį skandalą. Dabar, neva tai netyčia „kažkas“ ant albumo viršelio klaidingai užrašė grupės pavadinimą, bei albumą pavadino „Angelay“, o ne paprasčiausiai „Angelai“.

Ko gero geriausia Lietuvoje šiuo metu gyvenanti vokalistė Erica Jennings nusprendė netylėti kartu su paslaptingai paskutiniu metu dirbančiais „Skamp“. Ji išleido būtent Kalėdoms skirtą naują albumą “Coming Home For Christmas”, kuriame pademonstravo visas geriausias savo vokalo savybes, perdainuodama senus ir populiarius užsienio atlikėjų kalėdinius šlagerius: „White Christmas”, “Merry Christmas Everyone”, “Auld Lang Syne” ir dar 5 kitus. Toks kalėdinių dainų popuri tinka tik dovanai – prasukus kompaktinį diską keletą kartų, jį teks išimti iš grotuvo ir padėti. Iki kitų Kalėdų.

Neda, norėdama nustelbti kitus konkurentus dėl perkamiausio kalėdinio albumo titulo, pasitelkė keletą kitų garsių Lietuvos atlikėjų – tą pačią vokalo virtuozę Ericą Jennings bei visą eilę metų svajonių jaunikiu laikomą žurnalistą bei TV laidų vedėją Marijų Mikutavičių. Maža to, geriausia ir melodingiausia albumo daina „Šalia“ buvo parduota prekybos centro reklamai. Būtina pripažinti, kad nors muzikos komercializavimas ir niekinamas, skambesys visiems žinomoje TV reklamoje smarkiai prisidėjo prie kūrinio ir naujojo albumo populiarumo.

Kalėdoms stipriai pasiruošė ne tik muzikos atlikėjai, bet ir leidėjai. Pastarieji surinko populiariausias metų dainas ir išleido jas šventiškai pavadintuose rinkiniuose. Net „Radiocentras“ paankstino savo „Geriausių Metų Dainų“ išleidimą – per matus radijo nuvalkioti kūriniai pasirodė ne po gimtadienio sausio pabaigoje, o prieš šventes. Juk Kalėdos – stebuklų metas …

Autorius: Simonas Bartkus

Paskelbta interneto vartuose www.omni.lt, 2002 m. gruodį.

Naujam sporto sezonui – nauji žaidimai

Kiekvienas sporto mėgėjas laukia naujo sezono. O kartu su kiekvienu nauju sezonu pasirodo ir naujos sporto žaidimų – sporto simuliatorių versijos. Ne pirmi metai, kai „EA Sports“ simuliatoriai užima pirmaujančias pozicijas. Naujos žaidimų versijos tik dar sustiprins šios kompanijos pozicijas.

Lietuvos sporto mėgėjus labiausiai domina trys žaidimai – tautinę lietuvišką sporto šaką imituojantis „NBA Live 2003“, išleistas lapkričio 12-ąją, populiariausio žaidimo pasaulyje simuliatorius „Fifa Soccer 2003“, pasirodęs savaite anksčiau, bei pats aktyviausias ir greičiausias sporto žaidimas „NHL 2003“, džiuginantis gerbėjus nuo spalio pradžios.

Vaizdelis iš žaidimo „NBA Live 2003″Vaizdelis iš žaidimo „NBA Live 2003″
Bene labiausiai Lietuvos vartotojams įdomus žaidimas „NBA Live 2003“. Šį kartą krepšinio mėgėjai ypač laukė naujos krepšinio simuliatoriaus versijos – „NBA Live 2002“ nebuvo išleistas asmeninių kompiuterių (AK) sistemai. Kiekvienas vartotojas pajus didžiulį skirtumą tarp „NBA Live 2001“ ir šių metų žaidimo versijos. 2003-ųjų versijoje, atrodo, žaidimo kūrėjams pavyko priversti galioti visus gravitacijos dėsnius.

Kiekvienas šuolis, kiekvienas nusileidimas, kamuolio šokinėjimas yra natūralus, tarsi žiūrėtum televizorių. Ypač didelis dėmesys „NBA Live 2003“ skirtas detalėms – turintys galingus kompiuterius bei įsijungę aukščiausio detalumo lygio režimą išvys kiekvieną žaidėjo tatuiruotę ar rankos raištį. Autoriai akcentuoja kiekvieną žaidimo detalę – nenustebkite, jei išvysite NBA čempionų „Los Angeles Pakers“ komandos trenerį Philą Jacksoną netyčiomis besisėdantį žaidėjui ant kelių. Maža to, kiekvieną netinkamai atliktą veiksmą ar blogai suregztą ataką lydės trenerio kritika nuo suolelio.

Žaidėjai ant suolelioŽaidėjai ant suolelio
Kuriant šį žaidimą didelis dėmesys skirtas ir grafikai. Žiūrovų tribūnos nebeatrodo kaip marga vientisa masė – kiekvienas žiūrovas savitas. Matomas kiekvienas parketo sujungimas bei kiekvienas ant jo užklijuotas lipdukas.

Galėsite pasirinkti vieną iš 5 vaizdo kamerų, kurios rodys jūsų pasiekimus aikštelėje, o pareikalavus gali pritraukti vietą, kurioje šiuo metu vyksta veiksmas. Savo čempioniškoms svajonėms įgyvendinti turėsite didžiulį klaidinančių judesių, skirtingų metimų bei gynybos variantų arsenalą. Kaip niekada lengva pasirinkti, kuria ranka norite varyti kamuolį, jį perimti ar blokuoti metimą. Jūsų žaidimą paįvairins JAV repo žvaigždžių „Snoop Dogg“, „Busta Rhymes“ bei kitų muzika, vaizdo intarpai.

„FIFA 2003““FIFA 2003″
„FIFA 2003“ mažiau nustebinęs žaidimas. „EA Sports“ 2001-ųjų pabaigoje buvo išleidusi „Fifa 2002“, o šią vasarą pasaulio čempionato metu dar ir „Fifa World Cup“, todėl patyrusio ir naujienas sekančio žaidėjo ši nauja versija pernelyg nenustebins.

Tiesa, jau pirmosiomis žaidimo minutėmis galima pajusti dar natūralesnius judesius. Šis futbolo simuliatorius, kaip ir ankstesnės jo versijos, ypač pasižymi žaidėjų, komandų, bei lygų gausa. Galėsite siekti ne tik visų pagrindinių Europos šalių čempionų titulų, bet ir vietos pasaulio čempionate, valdydami kad ir Lietuvos rinktinę. Bus sunku perprasti ir įsigilinti į visus galimus derinius, bet, kai visus žaidėjus priversite paklusti savo norams – žaisti bus tikrai smagu.

Kaip ir visuose „EA Sports“ leidžiamuose sporto tipo žaidimuose, galėsite pradėti nuo „Beginner“ lygio, o baigti „Superstar“. Kuo aukštesnį žaidimo lygį pasirinksite – tuo aktyvesnę gynybą naudos varžovas ir tuo sunkiau jums bus apsiginti.

Vaizdelis iš žaidimo „NHL 2003“Vaizdelis iš žaidimo „NHL 2003″
„NHL 2003“ – žaidėjams, trokštantiems nesudėtingo valdymo ir didžiulio greičio. Čia Jums nereikės įmantrios taktikos ar sudėtingų klavišų spaudymo kombinacijų. Jei žinote, kaip perduoti ritulį komandos draugui, smūgiuoti į vartus bei kaip pargriauti varžovą – jau galite tikėtis pergalės.

Jūsų greitą žaidimą bei įspūdingus įvarčius iliustruos „Queen“, „Default“, „Papa Roach“, GOB, „Jimmy Eat World“ ir kitų populiarių grupių kūrinių ištraukos. „NHL 2003“, jei žaidžiate su ypač didele sparta, ypač tinka judri vaizdo kamera, kuri lekia dar greičiau, nei jūsų ritulys, ir parodo kiekvieną įspūdingą varžybų epizodą. Žaidimo grafika nelabai pasikeitė nuo ankstesnės „NHL“ žaidimo versijos – žaidėjų ekipuotės bei šalmai ir taip pakankamai natūralūs. Kaip ir „NBA Live 2003“, tribūnose susirinkę žiūrovai skirtingai reaguos į jūsų žaidėjų veiksmus aikštelėje, o rungtynių teisėjai bus priversti kartas nuo karto gaudyti į aikštelę skriejančias kepuraites bei kitus smulkius daiktus.

Deja, dėl visų naujovių bei patobulinimų, žaidimai taip pat pareikalaus ir didesnių jūsų kompiuterio galimybių. Norėdami pajusti visą žaidimo malonumą bei išvysti visas smulkmenas, kurias parengė kūrėjai, turite žaisti autorių rekomenduojamu kompiuteriu, turinčiu 750 MHz dažnio procesorių, 128 MB operatyviosios atmintinės bei 32 MB vaizdo plokštę. Tačiau, priešingai negu daugelis šaudyklių, šie visi sportiniai žaidimai tiks ir „Windows XP“ operacinei sistemai.

Autorius: Simonas Bartkus.

Paskelbta interneto žurnale „5CI Online“, 2002 m. gruodį. Interneto puslapyje straipsnio kopija nėra išlikusi, bandykite archive.org 

Lietuvos radijo stotys – principai svarbiau už populiarumą?

Lietuvos radijo stočių rinka nėra tuščia. Savo klausytojo ieško tiek lietuviško „popso“, tiek bliuzo propaguotojai. Nors kiekvienas turi didelį pasirinkimą, ką klausyti, didžiausią rinkos dalį nugriebia didžiosios stotys, besiorientuojančios į bendrąją auditoriją. Nors jos skelbiasi „European Hit Radio“ (EHR) stotimis, grojaraščiuose galima rasti visko.Drąsiai galima teigti, kad paskutinis vien tik Vakarų Europos standartus atitinkančią muziką grojantis radijas mirė tuomet, kai tuo metu populiariausioje radijo stotyje „M-1“ nuskambėjo pirmoji lietuviška daina (tai buvo „Hiperbolės“ „Vasara“ berods 1998-aisiais). „M-1“ tokį pasikeitimą motyvavo tuo, kad Lietuvoje pagaliau atsiranda autorių, sukuriančių vakarietiškos kokybės muziką. Bet, kaip matome dabar, tai buvo tik noras įtikti klausytojui, kuriam „savi marškiniai arčiau kūno“. Nė vienas Lietuvos atlikėjas nebuvo dorai išgirstas plačiau nei užsienio lietuvių klubuose. Anksčiau „M-1“ dar vykdė griežtą atranką, kuri lietuvio atlikėjo daina yra verta jų eterio, dabar net ir to nebeliko – imama viskas, ką sugeba įbrukti prodiuseriai. Iš dalies tai yra sveikintina – kūrėjams didesnis stimulas kurti. Tačiau nebeliko oazės, lavinančios klausytojo ausį – ne veltui koją kojon reitingų lentelėse kartu su „Radiocentru“ ir „M-1“ žengia „Pūkas“. Būtent tokios muzikos propaguotojams prieš keletą metų buvo prognozuojama greita mirtis, bet, atrodo, lietuvis klausytojas įstrigo pigaus sintezatoriško „popso“ dykynėje amžiams.Didžiosios radijo stotys anksčiau transliavo užsienio topų apžvalgas: „Radiocentras“ kiekvieną sekmadienį apžvelgdavo 40-ies perkamiausių Jungtinės Karalystės singlų sąrašą („UK TOP-40“), o „M-1“ šeštadieniais grodavo šimtuką populiariausių Europos kūrinių („Eurochart Hot 100“). Dabar nieko panašaus nebėra. Populiariausios laidos savaitgaliais – sveikinimų koncertai.Dabartinis didžiųjų Lietuvos radijo stočių formatas nenusakomas. Viena po kitos grojamos dainos, tarp kurių ryšį randa turbūt tik programų direktoriai – štai britų numylėtinis Robbie Williamsas, kita daina – Lietuvos „popso“ atspindys „Debesėlis“, po poros minučių – brangiausio pasaulio užpakalio savininkė Jennifer Lopez ir Lietuvos veteranai „Hiperbolė“. Reikia dar? Šekit – groja vienintelė populiari latvių grupė Europoje (nors tas jų populiarumas reliatyvus – taip greičiausiai atrodo tik patiems latviams ir pavydiems lietuviams) „Brainstorm“… Ir šitą sąrašą būtų galima tęsti be galo.Turbūt visą savo gyvavimo dešimtmetį didžiosios Lietuvos radijo stotys viešai deklaravo – jokios rusiškos muzikos! Kažin ar tai lėmė muzikos nekokybiškumas. Greičiau tai nuo „Sąjūdžio“ laikų išlikęs nepakantumas buvusiai „didžiajai tėvynei“. Ne per seniausiai teko muzikos redaktoriams susidurti su akibrokštu, kai rusaičių lesbiečių „T.A.T.U“ dainas pradėjo groti Vakarų radijo stotys, Lietuvos stočių programų direktoriams nebeliko nieko kito, kaip tyliai užmiršti savo pažadą ignoruoti Rusijos atlikėjus. Maža to, įtakingiausia Europos muzikos milžinė MTV pakvietė „T.A.T.U“ į savo muzikinius apdovanojimus, prilygstančius kino „Oskarams“. Dvi, vos pilnametystės sulaukusios rusaitės kartu su geriausiais Europos muzikos debiutantais „The Calling“ pristatė vieną iš nominacijų, t.y. darė tą patį, ką Whycleffas Jeanas, Pamella Anderson, Ronanas Keatingas ir apie ką daug žvaigždžių tik svajoja.Nebus nieko nuostabaus, kad daugybė Rusijos atlikėjų dabar stengsis sekti „T.A.T.U“ pėdomis – savo dainas perrašys angliškai ir išleis albumus Europos rinkai. Matyt, radijo stočių direktoriams teks stengtis kuo tyliau užmarštin nukelti deklaracijas apie Rusijos grupių ir atlikėjų ignoravimą. Belieka tik spėlioti, kaip elgtųsi Lietuvos radijo stotys, jei, pavyzdžiui, Robbie Williamsas nuspręstų pavergti didžiulę Rusijos rinką ir įrašytų albumą rusiškai?Į grojaraščius įtraukusios kol kas tik vieną „T.A.T.U“ dainą Lietuvos radijo stotys savo kailiu patyrė, kokia gali būti populiari Rusijos atlikėjų muzika. Angliška „All The Things She Said“ tikrai nėra geresnis kūrinys už rusiškąją „Ja soshla s uma“ – daugelis muzikos ekspertų sutinka, kad tai tik tiesioginis vertimas su tekstui nepritaikyta aranžuote, o ir „T.A.T.U.“ merginos nepasižymi nepriekaištinga angliška tartimi. Jau „All The Things She Said“ pretenduoja tapti populiariausia metų daina radijo stotyse – „M-1 Top40“ debiutavusi ketvirtoje vietoje, „T.A.T.U.“ greitai užkopė į pirmąją, kurioje laikosi jau trys savaitės iš eilės ir nežinia, kada iš ten pasitrauks. „Radiocentro“ kiekvieną dieną renkamame „Grundig Top-3“ ši Rusijos grupės daina karaliauja be pertraukų jau ne pirmą ir ne antrą savaitę. Kažin ar rusiška dainos versija būtų mažiau populiari.Nuosekliam didžiųjų Lietuvos radijo stočių darbui ir pastoviam grojaraščiui labiausiai trukdo norai vienu metu ir prisitaikyti prie Vakarų stočių, ir įtikti kiekvienam klausytojui, ir išreikšti priešiškumą rusiškai muzikai. Atrodo, didžiosios stotys turės apsispręsti, ar pasirinkti vieną kryptį, ar aprėpti viską. Priešingu atveju ir toliau didės mažųjų stočių, turinčių konkrečią tikslinę auditoriją, rinkos dalis.Komentarams – smb@mail.ltP. S. Į klausimus, kuo remiantis sudaromi grojaraščiai, neatsakė nė vienos iš didžiųjų stočių programų direkcija.Autorius: Simonas BartkusPaskelbta interneto vartuose www.omni.lt, 2002 metų gruodį.

Nuo Europos aukso iki fiasko atrankos varžybose

Nuo Europos čempionato aukso iki nepatekimo į finalinį turnyrą – toks yra Lietuvos moterų krepšinio kelias per pastaruosius penkerius metus. 1997 metais buvo džiūgaujama Lietuvos krepšininkių sėkme. Finale įveikusios Slovakijos krepšininkes, lietuvaitės tapo Europos čempionėmis.

Lietuvos krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Vytas Gedvilas džiaugėsi: „Manau, kad kiekvieno vyro svajonė yra būti mėtomam į orą moterų“.

2002-aisiais situacija priešinga – Lietuvos moterų krepšinio rinktinė atrankos turnyre į 2003 metų Europos pirmenybes laimėjo tik 2 rungtynes iš 6 ir nepateko į finalinį čempionato etapą. Lemiamoje trejų rungtynių serijoje lietuvaitės namuose triuškinamai pralaimėjo italėms (75:96) ir išvykose čekėms (62:89) bei belgėms (53:67). Po šio fiasko Lietuvos krepšinio specialistai pradėjo viešai abejoti rinktinės trenerio V. Gedvilo kompetencija ir sugebėjimu vadovauti rinktinei. Labiausiai patyrusios rinktinės krepšininkės spaudoje pareiškė, jog komandai jau seniai būtinos permainos.

Nepatekimas į finalinį Europos čempionato etapą nėra atsitiktinis. Rinktinės rezultatai per penkerius metus nuolat prastėjo. 1999-aisiais gynusios čempionių titulą lietuvės liko šeštos, o praėjusiais metais pasaulio čempionate – vienuoliktos. Be to, vyriausiasis treneris V. Gedvilas pasirodymą praeitų metų pasaulio čempionate pavadino geru, nors lietuvės sugebėjo įveikti tik Taivano, Kubos ir beveik nieko nelėmusiose rungtynėse Jugoslavijos krepšininkes. Nors Lietuvos rinktinės strategas teigė norįs atjauninti komandą ir šį turnyrą vadino pasiruošimu 2003-ųjų Europos pirmenybėms, į rinktinę buvo įtrauktos 34 metų gynėjos Rasa Kreivytė ir Lina Dambrauskaitė. V. Gedvilas taip pat apgailestavo, kad rinktinei atsisakė padėti 33 metų puolėja Jolanta Vilutytė. Komandos atjauninimo pavyzdžiu reikėtų laikyti Italijos komandą, kuri sutriuškino lietuves lapkričio 20-ąją 21 tašku skirtumu (96:75). Italijos ekipą sudarė 17-23 metų žaidėjos. Būtina priminti, kad lygiai prieš metus lietuvės išvykoje įveikė itales rezultatu 82:66. Būtent pralaimėjimas lietuvėms buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių Italijos rinktinės vadovai pasiryžo permainoms. Šių dviejų rungtynių rezultatai puikiausiai iliustruoja Lietuvos komandos regresą.

Po 2001-ųjų pasaulio čempionato Lietuvos rinktinės antrojo trenerio postą paliko Eurolygos dalyvės Vilniaus „Lietuvos telekomo“ komandos vyr. treneris Algirdas Paulauskas, vadinamas vienu geriausiu moterų krepšinio specialistų šalyje. Nors oficialiai A. Paulauskas savo atsistatydinimą motyvavo noru daugiau dėmesio skirti klubui, kuluaruose kalbama, kad nesutapo trenerių požiūriai į rinktinės treniruotes bei asistentui įgriso vyriausiojo trenerio V. Gedvilo diktatas. Rinktinės vyriausiasis treneris kartu yra ir Lietuvos kūno kultūros akademijos prorektorius bei Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) vicečempionių klubo „LKKA-Kaunas“ viceprezidentas. Pažymima, kad Lietuvos rinktinėje pirmenybė teikiama būtent šio klubo žaidėjoms: į rinktinę nuolat kviečiama net LMKL varžybose „neblizganti“ veteranė R. Kreivytė, gynėja R. Žemantauskaitė, rinktinės stovyklose dalyvauja klube tik ant suolelio sėdinti A. Perednytė. Negana to, sklando kalbos, jog V. Gedvilas dalį šių metų moterų rinktinės biudžeto stengėsi panaudoti LKKA reikmėms (sporto salės rūbinių remontui).

2002 metais moterų rinktinei buvo skirta kaip niekad daug pinigų – 750 tūkst. litų. Šių pinigų „dėka“ užimta 11-ta vieta pasaulio čempionate ir nepatekta tarp 12 geriausių Senojo žemyno komandų. Kaip vieną iš pagrindinių priežasčių, dėl ko patirtas fiasko, V. Gedvilas mini žaidėjų neprofesionalumą ir silpną jaunų žaidėjų parengimą krepšinio mokyklose. Keistas ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) požiūris į mergaičių krepšinio plėtrą (beje, V. Gedvilas yra vienas iš LKF valdybos narių). 1984 metais gimusių mergaičių komanda buvo pavadinta beviltiška ir išformuota. Taip federacijai pavyko sutaupyti 100 tūkstančių litų, kurie buvo panaudoti ne mergaičių ar merginų krepšiniui skatinti, o vyrų krepšinio rinktinei, kuri praėjusią vasarą nedalyvavo jokiose oficialiose varžybose.

2001-ųjų pavasarį Lietuvos jaunimo rinktinė pasaulio čempionate užėmė aukštą 8-ąją vietą. Geriau pasirodė tik 3 Europos komandos. Paskutiniame atrankos cikle moterų rinktinėje rungtyniavo tik dvi žaidėjos iš šios komandos (I. Marčauskaitė ir S. Valužytė). Net 6 (iš 10) žaidėjos buvo vyresnės nei 25 metų, o 3 iš jų sulaukusios jau daugiau nei 32-ejų. Rezultatai vis krinta (nors dabar jau kristi žemyn nebėra kur), o permainų komandoje nėra. Spaudos konferencijoje oro uoste po pralaimėjimų Belgijai, Čekijai ir anksčiau Italijai ekipos vyr. treneris Vytas Gedvilas pareiškė: „Komandos žaidimas beviltiškas. Reikia žiūrėti į perspektyvas – ar aš galiu išgelbėti šią komandą, ar ne. Aš nesu burtininkas. Galbūt kas nors padarytų stebuklą, bet aš taip nemanau“. Vyriausiasis nacionalinės rinktinės treneris pralaimėjimus Europos čempionato atrankos turnyre teisino gynėjų stoka (dėl traumų nežaidė R. Vadapalaitė-Valentienė, A. Bimbaitė, L. Dambrauskaitė), bet į komandą nebuvo pakviestos rezultatyviausia LMKL žaidėja R. Špultauskaitė-Mileškienė, perspektyvi „Lintel 118“ komandos gynėja E. Žygelytė.

Galbūt šios nesėkmės įneš naujų vėjų į moterų krepšinio sistemą. Krepšinio specialistai vieningai sutinka, kad būtina didesnį dėmesį skirti mergaičių ugdymui. Jei toliau vyrų krepšinio sąskaita bus ardomos skirtingų amžiaus grupių rinktinės – moterų krepšinyje gali atsirasti kartų spragos, todėl sudaryti pajėgią nacionalinę komandą gali būti labai sunku. Dabar belieka gailėtis, kad nepavyko pasinaudoti galimybe ir pakovoti dėl vietos 2004 metų Atėnų olimpiadoje.

Autorius: Simonas Bartkus

Paskelbta interneto vartuose www.omni.lt, 2002 m. gruodžio mėn.

„Mozilla“ – visiškai lietuviška naršyklė

Šiais visuotinės kompiuterizacijos ir spartaus žengimo informacinės visuomenės link laikais, vis didesnis dėmesys yra skiriamas programinės įrangos lietuvinimui. 2001 m. patvirtintoje Lietuvos nacionalinės informacinės visuomenės plėtros strategijoje, kompiuterių programų pritaikymas mūsų šaliai minimas kaip vienas iš svarbiausių siekinių. Atrodo, netoli ta diena, kai turėsime ir lietuviškąją naršyklę.

Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, populiariausia yra kartu su „Windows” operacine sistema platinama „Internet Explorer” naršyklė. Kompanija „Microsoft“ 2002 m. kovo mėnesį išleido ir iš dalies sulietuvintą „Windows XP“ versiją, kurioje yra į lietuvių kalbą išversta „Internet Explorer“ naršyklė. Lituanizavimo metu apsiribota vien tik vertimu – dėmesio neskirta naršyklės naudojimui Lietuvoje.

Kita sparčiai populiarėjanti naršyklė „Opera“ leidžiama įvairiomis kalbomis. Kūrėjų svetainėje www.opera.com galima rasti priedų, su kuriais programa veikia norima kalba. „Opera“ išversta į 27 tautų kalbas, tarp kurių galima rasti čekų, lenkų, ukrainiečių ir net … estų, bet ilgame sąraše nėra lietuvių kalbos.

„Netscape“ yra antra pasaulyje pagal populiarumą naršyklė. 1998 metų sausį naršyklės leidėja „Netscape Communications“ paskelbė, jog visi rinkinio, į kurį įeina naršyklė, elektroninio pašto programa bei tinklapių redaktorius, pirminiai tekstai bus skelbiami nemokamai. Originalus pradinis „Netscape Navigator“ pavadinimas buvo „Mozilla“. Būtent šiuo vardu pavadintas tarptautinis projektas, per ketverius metus „Mozillą“ pavertęs savarankiška programa.

Vienas svarbiausių „Mozillos“ uždavinių – programų rinkinio pritaikymas. Šiuo metu „Mozilla“ verčiama į 77 kalbas. Sulietuvinti programą ėmėsi Matematikos ir informatikos instituto informatikos metodologijos skyriaus grupė, jau turinti tokio darbo patirties. Oficialioje lietuviškoje „Mozillos“ svetainėje http://aldona.mii.lt/pms/lok/mozilla dabar galima rasti darbinę sulietuvintą rinkinio 1.1 versiją. Pasak darbo grupės vadovo Gintauto Grigo, už poros savaičių turėtų pasirodyti galutinė platinti skirta lietuviška „Mozilla 1.1“. Šiuo metu baigiami redaguoti tekstai.

Programų rinkinio lituanizacija užtruko („Mozilla 1.0“ pasirodė vasaros pradžioje), nes darbo metu susidurta su įvairiomis problemomis. Vienu iš didžiausių sunkumų G. Grigas pavadino netvarkingumą, kuriuo pasižymi daugelis atvirojo kodo programų. Be to, ne visus reikalingus vertimui terminus galima rasti aprobuotose žodynuose. Todėl dažnai tenka kreiptis pagalbos į kalbininkus, ieškoti atitinkamų pavyzdžių jau anksčiau išverstose programose. Kartu su informatikos metodologijos skyriaus grupe nuolat dirba profesionali redaktorė ir terminologė.

Pasak Gintauto Grigo, „Mozillos“ lituanizavimu siekiama, kad eilinis kompiuterio vartotojas turėtų suprantama kalba bendraujančią naršyklę ir pašto programą, kuria būtų galima rašyti ir skaityti lietuviškus laiškus. „Mozilla“ veikia ne tik „Windows”, bet ir „Linux“ bei „MacOS“ operacinėse sistemose, todėl nebus nuskriausti ir alternatyvių sistemų vartotojai.

Lituanizuojant „Mozillą“, neapsiribojama vien meniu, dialogo langų užrašų, pranešimų vertimu. Taip pat išverstas elektroninis žinynas bei stengiamasi visapusiškai naršyklę pritaikyti Lietuvos vartotojui: įdėtas lietuviškas adresynas su nuorodomis į svarbiausius lietuviškus puslapius, parinktos lietuvių kalbai tinkamos koduotės ir kitos nuostatos. Jau darbinėje versijoje, greta pasaulinių paieškos sistemų („Google“ ar „Netscape Search“) vartotojas gali tiesiai iš naršyklės kortelės naudotis ir lietuviškųjų – „Search.lt“ bei „Seklio“ – paieškomis.

Su dabartine „Mozilla“ galėsite ne tik naršyti internete bei rašyti elektroninius laiškus, bet ir skaityti naujienų grupių pranešimus, kalbėtis pokalbių svetainėse, tvarkyti savo adresų archyvą. Papildomai galite įdiegti ir priedą „Kalendorius 0.9“, kuris padės planuoti darbotvarkę bei prisiminti svarbius susitikimus. Dabar visą tai galite daryti lietuviškai. Negana to, jums nebereikės sukti galvos dėl netinkamo lietuviškų raidžių interpretavimo bei nebereikės papildomai nustatyti koduočių, jei norėsite naudoti lietuviškus rašmenis elektroniniame pašte. Visa tai jums padės atlikti pritaikyta Lietuvai „Mozilla“.

Autorius: Simonas Bartkus

Paskelbta interneto žurnale: „5CI Online“. Interneto puslapio kopija nėra išlikusi, bandykite archive.org