Archive for gruodžio 4th, 2002

Nuo Europos aukso iki fiasko atrankos varžybose

Nuo Europos čempionato aukso iki nepatekimo į finalinį turnyrą – toks yra Lietuvos moterų krepšinio kelias per pastaruosius penkerius metus. 1997 metais buvo džiūgaujama Lietuvos krepšininkių sėkme. Finale įveikusios Slovakijos krepšininkes, lietuvaitės tapo Europos čempionėmis.

Lietuvos krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Vytas Gedvilas džiaugėsi: „Manau, kad kiekvieno vyro svajonė yra būti mėtomam į orą moterų“.

2002-aisiais situacija priešinga – Lietuvos moterų krepšinio rinktinė atrankos turnyre į 2003 metų Europos pirmenybes laimėjo tik 2 rungtynes iš 6 ir nepateko į finalinį čempionato etapą. Lemiamoje trejų rungtynių serijoje lietuvaitės namuose triuškinamai pralaimėjo italėms (75:96) ir išvykose čekėms (62:89) bei belgėms (53:67). Po šio fiasko Lietuvos krepšinio specialistai pradėjo viešai abejoti rinktinės trenerio V. Gedvilo kompetencija ir sugebėjimu vadovauti rinktinei. Labiausiai patyrusios rinktinės krepšininkės spaudoje pareiškė, jog komandai jau seniai būtinos permainos.

Nepatekimas į finalinį Europos čempionato etapą nėra atsitiktinis. Rinktinės rezultatai per penkerius metus nuolat prastėjo. 1999-aisiais gynusios čempionių titulą lietuvės liko šeštos, o praėjusiais metais pasaulio čempionate – vienuoliktos. Be to, vyriausiasis treneris V. Gedvilas pasirodymą praeitų metų pasaulio čempionate pavadino geru, nors lietuvės sugebėjo įveikti tik Taivano, Kubos ir beveik nieko nelėmusiose rungtynėse Jugoslavijos krepšininkes. Nors Lietuvos rinktinės strategas teigė norįs atjauninti komandą ir šį turnyrą vadino pasiruošimu 2003-ųjų Europos pirmenybėms, į rinktinę buvo įtrauktos 34 metų gynėjos Rasa Kreivytė ir Lina Dambrauskaitė. V. Gedvilas taip pat apgailestavo, kad rinktinei atsisakė padėti 33 metų puolėja Jolanta Vilutytė. Komandos atjauninimo pavyzdžiu reikėtų laikyti Italijos komandą, kuri sutriuškino lietuves lapkričio 20-ąją 21 tašku skirtumu (96:75). Italijos ekipą sudarė 17-23 metų žaidėjos. Būtina priminti, kad lygiai prieš metus lietuvės išvykoje įveikė itales rezultatu 82:66. Būtent pralaimėjimas lietuvėms buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių Italijos rinktinės vadovai pasiryžo permainoms. Šių dviejų rungtynių rezultatai puikiausiai iliustruoja Lietuvos komandos regresą.

Po 2001-ųjų pasaulio čempionato Lietuvos rinktinės antrojo trenerio postą paliko Eurolygos dalyvės Vilniaus „Lietuvos telekomo“ komandos vyr. treneris Algirdas Paulauskas, vadinamas vienu geriausiu moterų krepšinio specialistų šalyje. Nors oficialiai A. Paulauskas savo atsistatydinimą motyvavo noru daugiau dėmesio skirti klubui, kuluaruose kalbama, kad nesutapo trenerių požiūriai į rinktinės treniruotes bei asistentui įgriso vyriausiojo trenerio V. Gedvilo diktatas. Rinktinės vyriausiasis treneris kartu yra ir Lietuvos kūno kultūros akademijos prorektorius bei Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) vicečempionių klubo „LKKA-Kaunas“ viceprezidentas. Pažymima, kad Lietuvos rinktinėje pirmenybė teikiama būtent šio klubo žaidėjoms: į rinktinę nuolat kviečiama net LMKL varžybose „neblizganti“ veteranė R. Kreivytė, gynėja R. Žemantauskaitė, rinktinės stovyklose dalyvauja klube tik ant suolelio sėdinti A. Perednytė. Negana to, sklando kalbos, jog V. Gedvilas dalį šių metų moterų rinktinės biudžeto stengėsi panaudoti LKKA reikmėms (sporto salės rūbinių remontui).

2002 metais moterų rinktinei buvo skirta kaip niekad daug pinigų – 750 tūkst. litų. Šių pinigų „dėka“ užimta 11-ta vieta pasaulio čempionate ir nepatekta tarp 12 geriausių Senojo žemyno komandų. Kaip vieną iš pagrindinių priežasčių, dėl ko patirtas fiasko, V. Gedvilas mini žaidėjų neprofesionalumą ir silpną jaunų žaidėjų parengimą krepšinio mokyklose. Keistas ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) požiūris į mergaičių krepšinio plėtrą (beje, V. Gedvilas yra vienas iš LKF valdybos narių). 1984 metais gimusių mergaičių komanda buvo pavadinta beviltiška ir išformuota. Taip federacijai pavyko sutaupyti 100 tūkstančių litų, kurie buvo panaudoti ne mergaičių ar merginų krepšiniui skatinti, o vyrų krepšinio rinktinei, kuri praėjusią vasarą nedalyvavo jokiose oficialiose varžybose.

2001-ųjų pavasarį Lietuvos jaunimo rinktinė pasaulio čempionate užėmė aukštą 8-ąją vietą. Geriau pasirodė tik 3 Europos komandos. Paskutiniame atrankos cikle moterų rinktinėje rungtyniavo tik dvi žaidėjos iš šios komandos (I. Marčauskaitė ir S. Valužytė). Net 6 (iš 10) žaidėjos buvo vyresnės nei 25 metų, o 3 iš jų sulaukusios jau daugiau nei 32-ejų. Rezultatai vis krinta (nors dabar jau kristi žemyn nebėra kur), o permainų komandoje nėra. Spaudos konferencijoje oro uoste po pralaimėjimų Belgijai, Čekijai ir anksčiau Italijai ekipos vyr. treneris Vytas Gedvilas pareiškė: „Komandos žaidimas beviltiškas. Reikia žiūrėti į perspektyvas – ar aš galiu išgelbėti šią komandą, ar ne. Aš nesu burtininkas. Galbūt kas nors padarytų stebuklą, bet aš taip nemanau“. Vyriausiasis nacionalinės rinktinės treneris pralaimėjimus Europos čempionato atrankos turnyre teisino gynėjų stoka (dėl traumų nežaidė R. Vadapalaitė-Valentienė, A. Bimbaitė, L. Dambrauskaitė), bet į komandą nebuvo pakviestos rezultatyviausia LMKL žaidėja R. Špultauskaitė-Mileškienė, perspektyvi „Lintel 118“ komandos gynėja E. Žygelytė.

Galbūt šios nesėkmės įneš naujų vėjų į moterų krepšinio sistemą. Krepšinio specialistai vieningai sutinka, kad būtina didesnį dėmesį skirti mergaičių ugdymui. Jei toliau vyrų krepšinio sąskaita bus ardomos skirtingų amžiaus grupių rinktinės – moterų krepšinyje gali atsirasti kartų spragos, todėl sudaryti pajėgią nacionalinę komandą gali būti labai sunku. Dabar belieka gailėtis, kad nepavyko pasinaudoti galimybe ir pakovoti dėl vietos 2004 metų Atėnų olimpiadoje.

Autorius: Simonas Bartkus

Paskelbta interneto vartuose www.omni.lt, 2002 m. gruodžio mėn.

„Mozilla“ – visiškai lietuviška naršyklė

Šiais visuotinės kompiuterizacijos ir spartaus žengimo informacinės visuomenės link laikais, vis didesnis dėmesys yra skiriamas programinės įrangos lietuvinimui. 2001 m. patvirtintoje Lietuvos nacionalinės informacinės visuomenės plėtros strategijoje, kompiuterių programų pritaikymas mūsų šaliai minimas kaip vienas iš svarbiausių siekinių. Atrodo, netoli ta diena, kai turėsime ir lietuviškąją naršyklę.

Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, populiariausia yra kartu su „Windows” operacine sistema platinama „Internet Explorer” naršyklė. Kompanija „Microsoft“ 2002 m. kovo mėnesį išleido ir iš dalies sulietuvintą „Windows XP“ versiją, kurioje yra į lietuvių kalbą išversta „Internet Explorer“ naršyklė. Lituanizavimo metu apsiribota vien tik vertimu – dėmesio neskirta naršyklės naudojimui Lietuvoje.

Kita sparčiai populiarėjanti naršyklė „Opera“ leidžiama įvairiomis kalbomis. Kūrėjų svetainėje www.opera.com galima rasti priedų, su kuriais programa veikia norima kalba. „Opera“ išversta į 27 tautų kalbas, tarp kurių galima rasti čekų, lenkų, ukrainiečių ir net … estų, bet ilgame sąraše nėra lietuvių kalbos.

„Netscape“ yra antra pasaulyje pagal populiarumą naršyklė. 1998 metų sausį naršyklės leidėja „Netscape Communications“ paskelbė, jog visi rinkinio, į kurį įeina naršyklė, elektroninio pašto programa bei tinklapių redaktorius, pirminiai tekstai bus skelbiami nemokamai. Originalus pradinis „Netscape Navigator“ pavadinimas buvo „Mozilla“. Būtent šiuo vardu pavadintas tarptautinis projektas, per ketverius metus „Mozillą“ pavertęs savarankiška programa.

Vienas svarbiausių „Mozillos“ uždavinių – programų rinkinio pritaikymas. Šiuo metu „Mozilla“ verčiama į 77 kalbas. Sulietuvinti programą ėmėsi Matematikos ir informatikos instituto informatikos metodologijos skyriaus grupė, jau turinti tokio darbo patirties. Oficialioje lietuviškoje „Mozillos“ svetainėje http://aldona.mii.lt/pms/lok/mozilla dabar galima rasti darbinę sulietuvintą rinkinio 1.1 versiją. Pasak darbo grupės vadovo Gintauto Grigo, už poros savaičių turėtų pasirodyti galutinė platinti skirta lietuviška „Mozilla 1.1“. Šiuo metu baigiami redaguoti tekstai.

Programų rinkinio lituanizacija užtruko („Mozilla 1.0“ pasirodė vasaros pradžioje), nes darbo metu susidurta su įvairiomis problemomis. Vienu iš didžiausių sunkumų G. Grigas pavadino netvarkingumą, kuriuo pasižymi daugelis atvirojo kodo programų. Be to, ne visus reikalingus vertimui terminus galima rasti aprobuotose žodynuose. Todėl dažnai tenka kreiptis pagalbos į kalbininkus, ieškoti atitinkamų pavyzdžių jau anksčiau išverstose programose. Kartu su informatikos metodologijos skyriaus grupe nuolat dirba profesionali redaktorė ir terminologė.

Pasak Gintauto Grigo, „Mozillos“ lituanizavimu siekiama, kad eilinis kompiuterio vartotojas turėtų suprantama kalba bendraujančią naršyklę ir pašto programą, kuria būtų galima rašyti ir skaityti lietuviškus laiškus. „Mozilla“ veikia ne tik „Windows”, bet ir „Linux“ bei „MacOS“ operacinėse sistemose, todėl nebus nuskriausti ir alternatyvių sistemų vartotojai.

Lituanizuojant „Mozillą“, neapsiribojama vien meniu, dialogo langų užrašų, pranešimų vertimu. Taip pat išverstas elektroninis žinynas bei stengiamasi visapusiškai naršyklę pritaikyti Lietuvos vartotojui: įdėtas lietuviškas adresynas su nuorodomis į svarbiausius lietuviškus puslapius, parinktos lietuvių kalbai tinkamos koduotės ir kitos nuostatos. Jau darbinėje versijoje, greta pasaulinių paieškos sistemų („Google“ ar „Netscape Search“) vartotojas gali tiesiai iš naršyklės kortelės naudotis ir lietuviškųjų – „Search.lt“ bei „Seklio“ – paieškomis.

Su dabartine „Mozilla“ galėsite ne tik naršyti internete bei rašyti elektroninius laiškus, bet ir skaityti naujienų grupių pranešimus, kalbėtis pokalbių svetainėse, tvarkyti savo adresų archyvą. Papildomai galite įdiegti ir priedą „Kalendorius 0.9“, kuris padės planuoti darbotvarkę bei prisiminti svarbius susitikimus. Dabar visą tai galite daryti lietuviškai. Negana to, jums nebereikės sukti galvos dėl netinkamo lietuviškų raidžių interpretavimo bei nebereikės papildomai nustatyti koduočių, jei norėsite naudoti lietuviškus rašmenis elektroniniame pašte. Visa tai jums padės atlikti pritaikyta Lietuvai „Mozilla“.

Autorius: Simonas Bartkus

Paskelbta interneto žurnale: „5CI Online“. Interneto puslapio kopija nėra išlikusi, bandykite archive.org