Archive for sausio, 2003

Muzikos grotuvai – kam patikėsite savo ausis?

Kompiuteris, atsiradęs visų pirma kaip darbo įrankis, šiuo metu naudojamas kaip komunikacijos ir pramogų priemonė. Beveik kiekvienas iš mūsų kompiuteriu žaidžiame žaidimus, žiūrime filmus ir, be jokios abejonės, klausomės muzikos. Dėl šios priežasties sunkiai rastume kompiuterį kuriame nebūtų įdiegta kokia nors programėlė, grojanti muziką.

„Winamp3″ išvaizda“Winamp3″ išvaizda
Pagal ką renkatės programą, leidžiančią jums klausyti mėgstamos muzikos? Turbūt visi sutiks, kad svarbiausi privalumai, į kuriuos atkreipiamas dėmesys, yra funkcionalumas, patogumas ir nedidelis resursų poreikis. Būtent dėl šios priežasties „Winamp“ tapo absoliučiai populiariausia MP3 ir kitų garso failų klausymo priemone „Windows” operacinėje sistemoje.

„Winamp“ turi visas funkcijas, kurių gali prireikti norint pasiklausyti muzikos. Ji gros ne tik populiariausius MP3 failus, bet ir paprastus muzikinius CD, daugybę kitų formatų failų: *.mid, *.wav, *.au, *.wma, *.okt ir kt. Naujausia „Winamp 2.81” versija turi labai patogią grojaraščio valdymo priemonę, o perprasti pačios programos veikimą labai paprasta. Jūsų patogumui programos autoriai pasistengė, kad klaviatūrą būtų galima naudoti vietoj kompaktinių diskų grotuvo mygtukų. „Winamp“ nepasižymi subtiliu ar įspūdingu dizainu, bet nuotaiką jums praskaidrins gausybė apvalkalų („skins“), kurių galėsite parsiųsti iš oficialios programos svetainės.

Kompanija „Nullsoft“ išleido ir bandomąją „Winamp 3“ versiją, kuri dar tobulinama, todėl nepatyrusiems vartotojams kol kas rekomenduojama naudoti ankstesnę „Winamp 2.x“ versiją, juolab, kad ir ja neturėtumėte nusivilti. Į trečiąją populiariojo grotuvo versiją įdiegtas naujas MP3 formato failų atkūrimo modulis, todėl net neįgudusia ausimi turėtumėte pajausti garso kokybės skirtumą. Kūrėjai stengėsi dar labiau patobulinti didelių muzikos archyvų valdymą, deja, dėl pernelyg didelio funkcionalumo jis tapo sunkiai suprantamas. Be to, „Winamp 3“ pareikalaus kur kas daugiau jūsų kompiuterio resursų, negu jos pirmtakė. Trečioji versija gali ne tik pagroti jūsų mėgstamą muziką, bet ir parodyti filmą.

„AtomixMP3 2.2“ grotuvas„AtomixMP3 2.2” grotuvas
Laikinai nemokamas „AtomixMP3 2.2“ grotuvas patiks tiems, kurie mėgsta neįprastai klausytis muzikos. Naudodamiesi šia programa, galėsite pasijusti kaip prie didžėjaus pulto – galėsite vieną kūrinį perkloti kitu, suderinti dviejų dainų ritmą, kad jis skambėtų nenutrūkstamai. „AtomixMP3“ padės jums rengiant vakarėlį namuose, kuriam reikia nenutrūkstamo trankios muzikos skambesio. Taip pat šiuo įrankiu galite susikurti savo kompaktinį diską arba transliuoti radiją savo draugams internetu.

„Sonique“ grotuvas“Sonique“ grotuvas
Anksčiau buvęs pagrindinis „Winamp“ konkurentas – „Sonique 1.96“. Pirmiausia jis patiks tiems, kuriems svarbi programos išvaizda, o mažiau funkcionalumas ir patogumas. Animuotas meniu, gražios spalvos, apvalinti kampai – tai, kuo patraukia „Sonique“. Programa turi dvi skirtingas vartotojo sąsajas, o peršokti nuo vienos prie kitos galėsite vienu pelės spustelėjimu. Tiesa, negalima nuvertinti ir funkcinių programos galimybių – ji turi viską, ko gali prireikti klausant muzikos bedirbant ar pramogaujant.

„Ashampoo Media Player+ 1.81“„Ashampoo Media Player+ 1.81“
„Ashampoo Media Player+ 1.81“ gali ne tiks ne tik klausytis mėgstamų kūrinių. Išskirtinė jos savybė – vienu pelės paspaudimu galėsite mėgstamiausių kūrinių grojaraštį įsirašyti į kompaktinį diską ir vėliau klausyti jį automobilyje ar namuose. Patys kūrėjai vadina „Ashampoo Media Player“ vadina linksma programėle.

Na o kuriai programai patikėsite savo ausis – tai jau tik jūsų reikalas.

Autorius: Simonas Bartkus, publikuota interneto žurnale „5CI Online“.  Straipsnio kopija internete neišlikusi, bandykite archive.org.

Naujas albumas – Džordana „Galbūt labiau“

Pasibaigus abejoms “Akvariumo” dalims galima drąsiai pasakyti, jog nė vienas iš šių projektų neatliko savo misijos. Debiutinės laidos misija buvo parodyti tautai niekam nežinomus žmones ir padaryti iš jų „žvaigždes“ (ką jūs žinote apie tai, ką veikia didžioji dalis „akvanautų“ dabar?), o antrajame jau populiarūs visuomenės veikėjai buvo uždaryti stikliniame narve tam, kad tauta į juos pasižiūrėtų. Bet gavosi atvirkščiai – „Akvariumas 2“ sugražino Džordaną Butkutę į populiarumo viršūnę – savo nuoširdumu ir taktiškumu popmuzikos atilikėja pavergė žiūrovus ir klausytojus bei tapo nemažiau populiari nei paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje, kuomet nė vienas gimtadienis neapsieidavo be jos šlagerio „neliūdėk, jei tavęs neaplankė draugai, tai žinok, jie nebuvo tikri“.

Žiniasklaida gali triumfuoti. Džordanos atvejis patvirtina, jog radijas, televizija bei spauda šiais laikais gali viską. Anksčiau, nupiešusi atlikėjos portretą kaip varganos palūžusios alkoholikės, o galbūt net narkomanės, žiniasklaida šiandien pakeitė spalvas. D. Butkutė šiandien – buvusi labai populiari, bet likimo vėjų nešiota ir mėtyta dainininkė.

Ne kartą atvirai ją juodinusiai žiniasklaidai Džordana ir anksčiau bandė papasakoti savo gyvenimo problemas, bet, kaip yra pasakiusi pati dainininkė, „jeigu jūs užsnūsite prie rožių krūmo, augančio patvoryje, tai devyni iš dešimties mačiusiųjų pasakys, kad jūs miegojote ne prie rožių krūmo, o patvoryje“. Ant televizijos atlikėja anksčiau turėjo teisę pykti, bet dabar jai turi sakyti „ačiū“. D. Butkutė ir neslepia dėkingumo „Akvariumui“ dėl sugrąžinto populiarumo – prie kol kas dažniausiai girdėto kūrinio iš naujojo albumo „Dėl tavęs“ (nors ši daina geriau žinoma dėl priedainio „Galbūt labiau“) yra prierašas „Aquarium Mix”.

Bet Džordanos grįžimas į populiariausiųjų gretas – ne vien žiniasklaidos nuopelnas. Iškart po ypač pavykusio pasirodymo „Akvariume 2“, D. Butkutė išleido naują albumą – tokį, kokio jos ištikimiausi gerbėjai laukė penkmetį. Prieš tai atlikėja išleido pora „Geriausių dainų“ rinkinių, tuo tik dar labiau sustiprindama gandus apie savo krizę ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir kūryboje. Naujausias Džordanos darbas „Galbūt labiau“ nespėjo patekti į kalėdinių pirkinių sąrašą, bet, turbūt, ir pati atlikėja dėl to pernelyg neišgyvena – tuomet ji dalyvavo skandalingajame „Akvariumo“ projekte, kur savo piniginę papildė solidžia 30 tūkst. litų suma. Simboliška, bet viena albumo daina pavadinta „Viskas praeity“ – dainininkė tarsi apsiriboja nuo visko, kas ją gaubė pastaruosius metus.

Džordanos gerbėjai tarsi feniksas iš pelenų atgimė kartu su pačia atlikėja. Albumas „Galbūt labiau“ užima trečiąją vietą perkamiausių albumų „Muzikos bomba“ parduotuvėse bei lygiai tokią pačią vietą „Radiocentro“ „Lietuvos TOP-20-uke“ užima pirmuoju numeriu albume pažymėtas kūrinys „Sapnas“. 10 visiškai naujų kūrinių bei naujai perdainuotą dainą „Išvažiuosiu prie jūros“ ras kiekvienas, nusipirkęs naująjį Džordanos darbą.

Jeigu jums pirmą kartą klausant dainą atrodo, kad ją jau kažkur girdėjote, vadinasi, šis kūrinys labai geras. O tai galima pasakyti beveik apie kiekvieną albumo „Galbūt labiau“ dainą. Kūrinys „Parašyk“ skamba taip, tarsi būtų sukurtas pačiais geriausiais Džordanos laikais, o baladė „Mama“ niekada neleis sumaišyti šios atlikėjos su jokia kita Lietuvos dainininke. Būtent savitumas yra didžiulis D. Butkutės koziris neleidžiantis jai paskęsti konkurencingoje šių dienų popmuzikos rinkoje. Greičiausiai 9 iš 10 jaunųjų scenos žvaigždžių, tokių kaip Gintarė, Atlanta ar Tigra pavydi Džordanai to specifinio užpakalio kraipymo meno, kuri moka ji ir tik ji.

Nors mastai ir ne tie, apskritai Džordanos istoriją galima palyginti su Maiklo Džeksono – kažkada labai populiari, turinti savitą šokį bei savitą balsą, apipinta ne pačiais gražiausiais gandais. Minios ją giriančių, minios keikiančių, bet abejingų sunkiai rastume. Vienintelis, bet didžiausias skirtumas – Džordana grįžta į popmuzikos sceną iš naujo ir pirmieji jos atgimimo žingsniai sveikintinai sėkmingi. Belieka laukti, kas bus toliau.

šis straipsnis nebuvo niekada išspausdintas. 

Nori pažiūrėti filmą ? Išsirink internete!

Mes jau įpratome internete sužinoti televizijos programą, perskaityti karščiausias dienos naujienas, išmokome siųsti elektroninius laiškus. Šaltą, o gal šlapią žiemos vakarą, kai nesinori ilgai būti lauke, viena iš pramogų – kinas. Apie jį taip pat daug galima sužinoti internete.

www.imdb.com – didžiausia pasaulyje kino filmų, aktorių, režisierių bazė. Čia rasite bemaž kiekvieną kino juostą, jei ji žinoma plačiau, nei šalies, kurioje ji nufilmuota, ribose. Pagal žiūrovų reitingus portale sudarytas geriausių visų laikų filmų 250-ukas. Jame pirmauja klasika tapęs 1972-aisiais sukurtas „Krikštatėvis“. Iš per pastarąjį dešimtmetį nufilmuotų juostų pirmajame dešimtuke rasite tik „Žiedų valdovo“ pirmąją dalį, „Šindlerio sąrašą“ bei „Memento“.

http://www.apple.com/trailers/ – svetainė patiks tiems, kurių nenervina prieš kiekvieną kino seansą rodomi būsimų filmų anonsai, vadinamieji „treileriai“ bei tiems, kurie nori pamatyti ištraukas iš jau sukurtų ar dar tik filmuojamų juostų. Jei jums knieti pažiūrėti dar nepasirodžiusių filmų „Terminatorius 3“, „Matricos sugrįžimas“ apžvalgas, belieka įsidiegti „QuickTimeMovie” programėlę ir pasinerti į ieškojimus šioje svetainėje.

www.wallpapersdirectory.com/movies.htm – svetainė kompiuterių maniakams, įsimylėjusiems kurį nors vieną filmą. Jei išėjęs iš kino salės negalite užmiršti matyto filmo herojų, o vaizduotėje ilgai išlieka juostos kadrai – užsukite į šią svetainę ir vaizdeliu iš patikusio filmo papuoškite savo darbastalį.

www.cinema.lt – bene vienintelis universalus kino portalas. Jame rasite filmų aprašymus ir , ko gero, visų Lietuvos kino teatrų repertuarus. Čia galite išsakyti savo nuomonę apie matytą filmą, diskutuoti su kitais lankytojais. Tikras kino gerbėjas čia galbūt pasiges pikantiškų naujienėlių iš kino pasaulio. Apmaudu, bet kino teatrų sąraše egzistuoja ir nuorodos į seniai nebeveikiančius kino teatrus.

www.filmai.lt – svetainė, iš pirmo žvilgsnio ir savo adresu taip pat primenanti kino portalą. Vis dėl to, paaiškėja, kad tai yra tik vienos kino platinimo kompanijos svetainė, reklamuojanti jos platinamus filmus. Nepaisant to, svetainėje neapsiribojama „savų“ filmų anonsavimu. Čia galima rasti visų Lietuvos kino teatrų repertuarus, pelningiausių savaitgalio filmų sąrašus.

www.akropolis.lt – svetainė, mėgstantiems žiūrėti kiną didžiausio Lietuvos prekybos ir pramogų centro kino salėse. Viskas, ką čia rasite – tai repertuaras, trumpučiai filmų aprašymai ir bilietų kainos. Naudinga, bet, kaip daugiausia kino salių šiuo metu Lietuvoje turinčiam pramogų centrui skurdoka bei banalu.

www.multiplex.lt – būsimo didžiausio Lietuvos kino teatro svetainė. Lankytojai kviečiami susipažinti su repertuaru ir bilietų kainomis, o norėdami plačiau sužinoti apie filmus lankytojai nuorodomis siunčiami į www.cinema.lt svetainę. Be to, tinklapio lankytojai kviečiami registruotis į paslaptingą „Kino klubą“, apie kurį nieko nepasakojama – nei narystės nauda, nei privalumai.

Originalaus dizaino svetainėje www.forumcinemas.lt (lankytoją pasitinkatrys visastebinčios akys) galite apžiūrėti, kaip atrodys naujasis „Coca Cola Plaza Vingis“ teatro pastatas.

www.ktlietuva.lt – į kiek alternatyvesnį kiną besiorientuojančio, kažkada buvusio didžiausio Vilniaus kino teatro „Lietuva“ svetainė. Visus trūkumus, išvardintus kitų kino centrų svetainėms, galima pritaikyti ir „Lietuvos“ tinklapiui. Čia galima sužinoti, kokiu troleibusu atvažiuoti į kiną bei kelintą valandą rodomas jūsų mėgstamas filmas, tačiau nieko daugiau.

www.saule.lt – dviejų Šiaulių miesto kino teatrų „Saulė“ ir „Laikas“ svetainė, perspjaunanti visų sostinės kino centrų tinklapius. Čia pateikiami detalūs filmų aprašymai (o ne nuorodos į www.cinema.lt ar kitą portalą), repertuaras pateikiamas mėnesiui į priekį, skyrelyje „Mozaika“ – naujienos iš kino užkulisių ir filmavimo aikštelių, lankytojai raginami atsakyti į keletą klausimų ir laimėti kvietimą į filmą.

Baigiant belieka pasakyti, jog nepaisant to, kad kino teatrų atgimimas gerokai skatinamas, internete to nesijaučia. Kino teatrai nesistengia kurtis svetainių, kurios trauktų lankytoją ne tik tuomet, kai šis jau nusprendė eiti į kiną ir renkasi tik kurį teatrą ar kurį filmą pasirinkti.

Autorius: Simonas Bartkus.

Paskelbta interneto žurnale „5CI Online“, 2003 m. sausį. Interneto puslapyje kopija neišlikusi, bandykite archive.org.

TV žaidimų sėkmės priežastis – tobulos taisyklės

Šiandienės televizijos programoje apstu įvairiausių šou. Pokalbiai, muzika, anekdotai dominuoja programų tinkleliuose, o intelektualūs (ar bent taip vadinami) žaidimai neretai išstumiami. Belieka tik svarstyti, kas lemia tokio tipo TV laidų sėkmę ar nesėkmę.

Ar pamenate, ko gero, pirmąjį televizijos žaidimą Lietuvos televizijų istorijoje? Tai buvo per tuomet valstybinę, dabar nacionalinę, rodytas žaidimas „10×10“. Tais laikais kiekvienas miestas ir miestelis sirgdavo už savo krašto komandą. Tada buvo kiti laikai ir šis žaidimas buvo beveik vienintelis produktas, įnešdavęs šiek tiek gyvumo į siaurą vienintelės lietuviškai į tautą prabylančios televizijos programą.

Tikroji TV žaidimų ir viktorinų era prasidėjo su Arūno Valinsko „Taip. Ne“ jau nepriklausomoje Lietuvoje. Pilni kultūros namai visuose rajonų centruose, kur filmuojamas šis žaidimas, milžiniškas populiarumas trumpai gyvavusiame LTV antrajame kanale, vėliau „LitPoliinter“ televizijoje. Vadinamojo „laukinio kapitalizmo“ laikais verslininkai skyrė didžiules lėšas reklamai, todėl žaidėjų laukė didžiuliai prizai už kiekvieną teisingą atsakymą, ištrauktą iš žaidimo vedėjo, pasitelkiant klausimus su žodeliu „ar“. Bet ne vien tai lėmė šio pirmojo A. Valinsko televizinio projekto populiarumą – žaidimas turėjo beveik nepriekaištingas taisykles. Žaidėjų poros prie baltojo ir juodojo stalo, stalas su alumi iškritusiems žaidėjams, konkretūs atsakymai „taip“ ir „ne“ – tuo ištisą savaitę gyveno visa Lietuva. Žaidimas tapo toks populiarus, kad ir moksleiviai pradėjo rengti žaidimą mokyklose, teisingi ir neteisingi atsakymai buvo aptarinėjami darbovietėse.

Žaidimas pamažu prarado savo populiarumą būtent tuomet, kai žaidimo rengėjas A. Valinskas pradėjo keisti žaidimo taisykles. Žaidimai komandomis, geriausių žaidėjų klubai, žiūrovų skambučiai į televiziją su spėjimais tik mažino populiarumą, nors jis dar gana ilgai laikėsi vedėjo dėka. Bet vėliau ir pats, ko gero, žymiausias šių dienų Lietuvos pramogų verslo veikėjas suprato, kad buvusios sėkmės pakartoti nepavyks. Televizijų eteryje buvo pasirodę ir kiti Arūno Valinsko žaidimai – „Pusę per pusę“ su Gintaru Ruplėnu, „Žodžių mūšis“ su Giedriumi Masalskiu (vėliau su Jonu Radzevičiumi), bet nė vienas nepasiekė tokio populiarumo kaip „Taip. Ne“. Ir dėl to kaltas ne vien kitas žaidimo vedėjas (juk būtent daugiausiai „Žodžio mūšio“ dėka G. Masalskis tapo tuo, kuo dabar yra). Kaltos ir žaidimo taisyklės – pripažinkite, juk kur kas mieliau spėlioti laidos rengėjų sugalvotą žodį ar terminą, kai duomenis iš jo originaliai surinkinėja dalyviai, negu bandyti prisiminti kokį konkretų faktą, kai tau padeda tik raidžių skaičius. Tokį malonumą galima patirti ir sprendžiant kryžiažodį paskutiniame žurnalo puslapyje.

TV reitingų lentelės keičiasi, bet sėkmingo „intelektualaus“ žaidimo formulė – ne. Trys iš keturių visoje šalyje matomų televizijų turi savo „milijonierišką“ žaidimą. Vienodos pinigų sumos, panašūs klausimai su panašiais atsakymų variantais, beveik identiškos dekoracijos, bet skirtingos taisyklės ir vedėjai.

LNK televizijos „milijonieriškas“ žaidimas „Šeši nuliai – milijonas“ rengiamas to paties Arūno Valinsko. Žaidimas gyvuoja apie metus, bet taisyklės ir per tokį laiką neišliko stabilios – iš pradžių keistos tik simboliškai, o vėliau ir stipriai pakeistos – atsirado galimybė lakstyti žaidėjams po biblioteką ar nusipirkti iš varžovo teisingą atsakymą. Šis žaidimas laikosi ant vedėjo pečių – jis gali viską – net pakeisti žaidimo taisykles. Viena vertus, tai padaro žaidimą nenuspėjamą, bet kita vertus – spėlionė praranda svarbiausia – azartą ir įtampą. A. Valinskas savo juokeliais bando nuraminti žaidėjus (ir tai jam pavyksta), bet dėl to nukenčia žiūrovas. Jis nebemato herojaus, mąstančio, besiryžtančio lemiamam spėjimui, kai ant kortos pastatyta didžiulė suma.

Pasaulinis TV šou „Kas laimės milijoną“ Lietuvoje savo veiklą pradėjo šiek tiek vėliau nei A. Valinsko laida per LNK. Žaidimo taisyklės – labai griežtos, jau metų metus vienodos daugelyje pasaulio šalių. Trys pagalbos, kurias mintinai žino kiekvienas žiūrovas, bei 15 klausimų su keturiais atsakymų variantais. Henrikas Vaitiekūnas šou vedėjo pozicijoje turbūt niekada neprilygs A. Valinskui, bet improvizuojantis vedėjas turbūt mažiausiai reikalingas TV3, rengiančiai šį žaidimą. Dabar pagrindinis laidos herojus yra žaidėjas, o šou kupinas azarto ir įtampos. Nenuostabu, kad žaidimas dar populiaresnis pietų šalyse, kur žmonės emocingesni.

Pats naujausias „milijonieriškas“ žaidimas Lietuvos rinkoje – „Veto“ per nacionalinę televiziją. Prodiuseriai pripažįsta, kad sunkiausia užduotis rengiant šį žaidimą buvo surasti tinkamą vedėją. Sunku pasakyti, ar profesionalus žurnalistas – ekonomistas yra geriausias naujas veidas TV žaidimui, bet didžiausias šou trūkumas – netobulos taisyklės. Atrodytų, svarbiausia žaidime turėtų būti įtampa, atsirandanti tarp žaidėjų poros, tačiau taisyklės neleidžia tai įtampai atsiskleisti. Tikrai kiltų didesnis azartas, jei žaidėjas prieš pasirinkdamas, vetuoti ar ne, negirdėtų porininko abejonės ar užtikrintumo savo atsakymu. O žaidimo vedėjas įtampą kelia tik nevykusiais išvedžiojimais, kad suklaidintų žaidėjus ir žiūrovus, ar spėjimas teisingas. Jis leidžia žaidėjams pasakyti „aš tikrai žinau atsakymą“ arba „aš nenumanau, kuris atsakymas teisingas, o tik spėju“, o tai girdi ir žaidėjo porininkas.

Pabaigoje galima pasakyti, kad visų TV žaidimų sėkmės pagrindas – nepriekaištingos taisyklės ir tinkamas žaidimo vedėjas. Žaidimo esmė turi būti paprasta, suprantama kiekvienam žiūrovui, kelianti azartą ir įtampą ne tik žaidėjui, bet ir žiūrovui – juk tam skirti vadinamieji „intelektualieji“ TV žaidimai.

Autorius: Simonas Bartkus

Paskelbta interneto vartuose www.omni.lt, 2003 m. sausį

Bankinių technologijų paroda kviečia – kurkime pokyčius

Sausio 28 – 30 dienomis Vokietijos mieste Paderborne vyks tradicinė mažmeninės prekybos ir bankinės įrangos informacinių technologijų paroda „Wincor World 2003“. 10 tūkst. kvadratinių metrų ekspozicijoje savo naujausius gaminius bei sprendimus pristatys daugiau kaip 350 parodos dalyvių. Rengėjai tikisi sulaukti lankytojų daugiau kaip iš 40 pasaulio šalių.

Pasikeitimai rinkose reikalauja naujų, modernių, visapusiškų sprendimų – sprendimų, mažinančių kainas, taupančių laiką ir stiprinančių klientų lojalumą. Būtent tokių naujovių pristatymas – pagrindinis parodos tikslas. Kompanija „Wincor Nixdorf” ir jos partneriai visame pasaulyje parodoje „Wincor World 2003“ pristatys naujausias technologijų raidos tendencijas, demonstruos specializuotos mažmeninės prekybos sistemas, bankininkystės pramonės informacines technologijas ir paslaugų sferos sprendimus bei produktus. Rengėjų manymu, tik novatoriškumas užtikrina bendrovėms patikimą ateitį.

Kaip ir praėjusiose parodose, kartu vyks simpoziumas, kurio metu seminaruose, prezentacijose bendrovių iš viso pasaulio specialistai dalysis patirtimi, pieš ateities technologijų gaires. Konferencijoje pranešimus skaitys kompanijos „Wincor-Nixdorf“ prezidentas Karlas-Heinzas Stilleris, „Fujitsu Siemens Computers“ bendrovės technikos skyriaus vadovas dr. Josephas Regeris bei kiti ne mažiau garsių įmonių vadovai.

Atgal Sustabdyti (prad�ti nuo prad�i�) Paleisti/Pauz� Greitai Pirmyn

Tarp parodos dalyvių – garsios pasaulyje įmonės: „Casio“, „Siemens“, „Microsoft“, „Sun Microsystems“ ir kt. Kadangi paroda specializuota, pirmiausiai į ją atvyks daugelio bendrovių pakviesti klientai iš viso pasaulio.

Pati kompanija „Wincor Nixdorf“ parodoje ruošiasi pristatyti naujas bankams skirtas informacines technologijas, taupančias pinigus bei laiką. Naujos bankomatų sistemos leidžia gerokai sumažinti grynųjų pinigų transportavimo kaštus. Parodą organizuojanti bendrovė taip pat pristatys savitarnos įrangos ateities viziją.

Didžiausia ir žymiausia pasaulyje informacinių technologijų kompanija „Microsoft“ Vokietijoje vyksiančioje parodoje pristatys naujausius bankinius ir elektroninės komercijos sprendimus, susijusius su jos plėtojama „.NET“ technologija. „Microsoft“ akcentuoja kliento priartėjimą prie paslaugos teikėjo, naudojant stacionarius, nešiojamuosius, kišeninius kompiuterius bei mobiliuosius telefonus, nesvarbu, kokio tipo paslaugos perkamos. Billo Gateso vadovaujama bendrovė taip pat išsikėlė aukštus tikslus, žengiant į finansinių paslaugų sprendimų rinką, o šioje parodoje ketina įrodyti, kaip tai žada padaryti.

Bendrovė „Sun Microsystems“ parodoje rengiasi pristatyti naujus savo gaminius – modernius kvitų spausdintuvus bei magnetinių kortelių skaitytuvus. Be to, kompanija savo klientams siūlo pigesnes alternatyvas įmonės darbui organizuoti – bendrą elektroninių kalendorių sistemą, kuria naudojasi visi filialai bei skyriai, patogią elektroninių žinučių siuntimo sistemą, padedančią įmonės darbuotojams bendrauti tarpusavyje ir kitas.

Jau kelintus metus iš eilės tarptautinėje mažmeninės prekybos ir bankinės įrangos informacinių technologijų parodoje – konferencijoje „Wincor World 2003“ dalyvaus ir Lietuvos bendrovė – „Penkių kontinentų“ dukterinė įmonė UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“.

Autorius: Simonas Bartkus, paskelbta interneto žurnale „5CI Online“, 2003 m. sausį. Interneto svetainėje kopija neišlikusi, bandykite archive.org