Archive for balandžio 14th, 2003

„Mes be Zuoko nenurimsim“, arba Interneto galia

Juodas karstas su užrašu „Diktatūra mafijai“, keletas vainikų, keliolika ritinėlių tualetinio popieriaus, keli pakeliai virtų makaronų, šimtai žvakučių ir keli tūkstančiai žmonių. Štai tokia mitingo Vilniaus S. Daukanto aikštėje šeštadienį (04.12) statistika.

Daugiau kaip pusę mitinguotojų sudarė sostinės jaunimas. Ar privers šis faktas susimąstyti akcijos objektą? Juk protestavo ne pagyvenę ir neretai iš nuobodulio rengiantys nepasitenkinimo akcijas žmonės, ne Suvalkijos cukrinių runkelių augintojai, bet pats jauniausias ir aktyviausias visuomenės sluoksnis, kaip parodė pastarieji įvykiai, nepagrįstai kaltintas apolitiškumu. Mitingavę jaunuoliai turi kur kas griežtesnę nuomonę ir sovietmečio nesugadintą požiūrį į pasaulį. Jie nėra tie didmiesčių pensininkai, nusiteikę protestuoti prieš visą valdžią, nesvarbu, kokia ji būtų. Aršiais pasisakymais dažnai įaudrinantis piketuojančią publiką Lietuvos laisvės lygos lyderis Antanas Terleckas šį kartą buvo nušvilptas, nes pabrėžė, kad „Zuoko nuvertimas nėra didžiausia blogybė“.

Jaunimo neslegia socialinės politikos bėdos, mažai liečia sveikatos apsaugos problemos, todėl nenuostabu, kad dabar jau buvusio sostinės mero liberalo politika jiems yra priimtiniausia. Be to, geriau šiuolaikinę ekonomiką išmanantis jaunuolis, matydamas sostinėje kranus, supranta, kad į Vilnių pritrauktos milijoninės investicijos.

Šeštadienio pilietinė akcija prie Prezidentūros į šalies istoriją įsirašys ne tik originalumu, bet ir tuo, kad tai pirmasis viešas protestas, pradėtas organizuoti internetu.

Viskas prasidėjo trečiadienio vakarą, kai iš savivaldybės salės, kurioje vyko mero rinkimai, dar nebuvo išgaravusios visos aistros. Naujienų vartuose, pokalbių kambariuose, virtualiuose forumuose stiprėjant nepasitenkinimui, kad sostinės vadovu išrinktas Gediminas Paviržis, kilo idėja organizuoti mitingą, palaikantį Artūrą Zuoką.

Kažkas sugalvojo, kad tinkamiausias laikas piketui – 10 valanda. Informacija pradėjo pamažu plisti. Kaip visuomet spontaniškuose renginiuose trukdė naujų idėjų generatoriai, siūlantys keisti piketo laiką. Taip pat pamiršta, kad dabar prie savivaldybės nelabai yra kur mitinguoti – visur statybos.

Didelę skriaudą akcijos populiarinimui padarė IRC pokalbių kambario #mitingas uždarymas. Organizatoriai persistengė platindami informaciją apie pokalbių kambarį ir pažeidė tinklo „Aitvaras.net“ kanalo reklamavimo taisykles. Iki uždarymo kanalo lankytojų skaičius padvigubėdavo kas valandą.

Nepaisant visų sunkumų, „iš lūpų į lūpas“, o tiksliau „iš kompiuterio į kompiuterį“, organizuotas piketas įvyko. Nors į jį atėjo tik keliasdešimt žmonių, nepatenkintų pokyčiais ir rinkėjų valios nepaisymu.

Šeštadienio akcijai „Uždek žvakutę už šviesią Lietuvos ateitį“ buvo rengtasi kur kas rimčiau. Iniciatoriai atidarė specialią svetainę, pokalbių kambarį #paksui-ne, kurio lankytojus piko metu reikėjo skaičiuoti šimtais. Penktadienį pradėjo plisti vadinamieji el. pašto kirminai: siuntėjas ragina gavėją ateiti į mitingą, o šis savo ruožtu išsiunčia laišką savo pažįstamiems. Ir taip pasaka be galo. Vien aš gavau 7 vienodus laiškus iš savo pažįstamų su kvietimu „viešai pareikšti, kad nenorime būti abejinga Antidemokratinės Respublikos liaudis“.

Tiesa, retkarčiais jauni maksimalistai nejučia perlenkdavo lazdą. Virtualiuose pokalbių kambariuose įsiaudrinę jaunuoliai prabildavo vos ne apie revoliucijos rengimą ar valdžios perversmą. Atsirado kalbų apie organizuotą, bendrą kauniečių atvykimą į žvakučių deginimo renginį prie Prezidentūros elektriniu traukiniu „Kaunas – Naujoji Vilnia“, išvykstančiu iš antrojo pagal dydį šalies miesto geležinkelio stoties 9 val. 35 min. Įdomu, ar buvo ir kiek buvo tokių atvykusių daugiau kaip šimtą kilometrų?

Tai, kad vieną dieną vyko dvi pilietinės akcijos, protesto idėjai veikiau tik trukdė. Be žvakučių prie Prezidentūros deginimo, tą patį šeštadienį vyko koncertas „Prieš sąmokslą – už Lietuvą“, kuriame žymiausi popmuzikos atlikėjai savo dainomis palaikė buvusį Vilniaus merą.

Tačiau abi balandžio 12-osios akcijos gali būti laikomos absoliučiai pavykusiomis. Keli tūkstančiai dalyvių realiai nieko pakeisti negalinčiuose mitinguose yra neblogas rezultatas, žinant mažėjantį politinį visuomenės aktyvumą. Tokios pilietinės akcijos neabejotinai sužadins prislopintą pilietiškumo jausmą, kuris ypač bus reikalingas gegužės 10-11 dieną vykstančiame referendume dėl pritarimo Lietuvos narystei ES.

Antras svarbus dalykas, kuriuo verta džiaugtis ir kuris atsiskleidė pastarosiomis dienomis – interneto bendruomenių realus egzistavimas ir jų įtaka. Išties didžioji dalis mitinguotojų buvo jaunimas, kurie apie akciją sužinojo internete arba jiems pasakė jų draugai, kurie savo ruožtu sužinojo pasauliniame tinkle. Nijolės Oželytės pagyros internetu susiorganizavusiems „nemiegantiems“ jaunuoliams yra teisėtos.

Šiek tiek gaila, kad internetinį pilietinio sąmoningumo eksperimento grynumą sugadino visur lendanti tradicinė žiniasklaida – mitinguotojus kvietė ir laikraščiai, ir radijas. Na, bet mitingui tai tikrai nepakenkė…

Autorius: Simonas Bartkus

Paskelbta interneto vartuose www.omni.lt, 2003 m. balandį