Archive for rugsėjo, 2003

Griausmingieji Čarlio angelai | Charlie`s Angels: Full Throttle, 2003

Trys žvaigždės viename filme. Ne šiaip žvaigždės, bet turbūt pačios gražiausios merginos šiandienos Holivude. Jeigu Jums nepakanka Lucy Liu žavesio, tada verta eiti į šį filmą dėl Drew Barrymore, o jeigu ir dar esate nepasotintas, tai Cameron Diaz jus priblokš. Visos jos trys žavios, gražios, drąsios, kietos ir negana to dar gerai mušasi. Viskas taip nuostabu, kad net gali pasidaryti bloga.

„Griausmingi Čarlio angelai“ yra jau antrasis filmas apie šių gražuolių nuotykius. Dar pirmoji dalis buvo sukurta pagal labai populiarų televizijos serialą – žodžiu, genialus modelis nuolat uždirbantis pinigus. Nenuostabu, jeigu sulauksime ir trečiojo filmo apie Čarliui dirbančias merginas. Vis dėl to, „Griausmingi Čarlio angelai“ nėra koks menkavertis filmas, kaip panašios idėjos serialas rodytas Lietuvoje su Pamela Anderson „V.I.P.“. Čarlio angelai demonstruos gan įspūdingus triukus, dainuos, šoks, vilios, plaukios burlente, važinės motociklais ir dar daug ko …

„Griausmingi Čarlio angelai“ nėra filmas intelektualams, bet niūriam vakarui prasklaidyti tinka idealiai.

Plačiau apie filmą Griausmingieji Čarlio angelai | Charlie`s Angels: Full Throttle, 2003

Autorius: Simonas Bartkus, paskelbta interneto svetainėje www.vaikinai.lt

Sinbadas: septynių jūrų legenda | Sinbad: Legend of the Seven Seas, 2003

Buvo „Šrekas“, buvo „Simarono žirgas“, dabar – „Sinbadas: septynių jūrų legenda“. Naujas tų pačių kūrėjų darbas, šį kartą šiuolaikinėje animacijoje atgaivinantis daugiau nei prieš tūkstantį metų gimusius „Arabijos naktų“ pasakų herojus. Sinbadas – šaunus jūreivis, nuolat patenkantis į bėdas ir kenčiantis nuo „blogiečių“.

Kaip jau tampa įprasta animaciniams filmams, herojus įgarsina visa eilė labai žinomų ekrano veidų: „Sinbade: septynių jūrų legendoje“ girdimi Brado Pitto, Catherinos Zetos – Jones, Michealle Pfeiffer ir kitų balsai.

„Sinbadas: septynių jūrų legenda“ nėra kupinas tokio nepakartojamo humoro kaip „Šrekas“ ar toks dvasingas kaip „Simarono žirgas“, trumpiau, neprilygsta nė vienam iš šių dviejų animacinių hitų. Priešingai negu anie du, Sinbado nuotykiai yra filmas tik vaikams – suaugę žiūrovai vargu ar ras jame ką nors įdomaus sau.

Plačiau apie filmą Sinbadas: septynių jūrų legenda | Sinbad: Legend of the Seven Seas, 2003

Autorius: Simonas Bartkus, paskelbta interneto svetainėje www.vaikinai.lt

Briusas Visagalis | Bruce Almighty, 2003

Šitas filmas galėtų vadintis „Visagalis Jimas Carrey“. Vienas geriausių šių dienų Holivudo komikų pasirodo dar viename filme. Aktorius nėra įspraustas į jokius rėmus, todėl pasirodo visam gražume: gali rodyti visus savo sugebėjimus, demonstruoti nepakartojamas mimikas ir atlikti įvairiausius triukus.

Kai aktorius toks geras ir dar savam vežime – jis vienas gali pakelti filmo akcijas labai aukštai. Tiesa, be Jimo Carrey pasirodo dar dvi ne ką mažiau garsios žvaigždės: senukas Morganas Freemanas, vaidinantis patį Dievą ir „Draugų“ žvaigždė Jennifer Aniston, atliekanti Briuso merginos rolę.

Verta pagirti filmo idėją: Dievo funkcijos perkeliamos į žemę ir atliekamos paprasto vyruko, besinaudojančio kartotekomis, lipniais lapeliais ar kompiuteriu. O tolimesnis vyksmas paliekamas Jimo Carrey valiai: jis perskiria sriubą lėkštėje, pritraukia mėnulį arčiau savo balkono, pasidaro sau taką automobilių kamštyje ir demonstruoja kitus triukus telpančius į filmo anonsą. Iš kitos pusės tai nėra blogai – vien scena kaip Jimas Carrey sugadina karjerą žinių vedėjui verta daugiau nei bilieto kaina.

Plačiau apie filmą Briusas Visagalis | Bruce Almighty, 2003

Autorius: Simonas Bartkus, paskelbta interneto svetainėje www.vaikinai.lt

Karibų piratai: „Juodojo Perlo“ užkeikimas | Pirates of the Caribbean: The Curse of the Black Pearl, 2003

Animacinio šedevro „Šrekas“ įrodė, kad animacija gali būti įdomi ne tik vaikams, o štai filmas „Karibų piratai: „Juodojo perlo“ užkeikimas“ demonstruoja, kokia įdomi gali būti pasaka: tiek vaikams, tiek suaugusiems. Ši juosta yra viena iš istorijų, kuomet neypatingai lauktas filmas tampa dideliu hitu: ir ne be reikalo. Nepriekaištinga Johnny Deppo vaidyba, XVII amžiaus aplinkai tinkantys įspūdingi vaizdo efektai ir prikaustantis scenarijus yra tai, ko reikia geram filmui.

Juosta nukelia žiūrovą į piratų laikus. Vieno jų Jacko Sparrow, (vaid. Johnny Depp), laivą „Juodasis perlas“ pagrobia kitas piratas – Kapitonas Barbossa, kurį vaidina Geoffrey Rush. Be to, jis užpuola miestą ir pagrobia turtuolio gražuolio dukrą. Ją gelbėti imasi merginos vaikystės draugas ir Jackas Sparrow. Kiekvienas turi savų interesų, abu nekenčia vienas kito, bet siekia vieno tikslo. Vėliau paaiškėja, kad „Juodasis perlas“ yra užkeiktas – kasnakt jo keleiviai tampa nenugalimais skeletais, todėl būtina panaikinti užkeikimą…

Nors filmas toli gražu netrumpas – gerokai ilgesnis nei 2 val., nė viena juostos minutė nepraeina nuobodžiai. „Karibų piratai: „Juodojo perlo“ užkeikimas“ neabejotinai yra pats geriausias šios niūrios vasaros filmas.

Plačiau apie filmą Karibų piratai: „Juodojo Perlo“ užkeikimas | Pirates of the Caribbean: The Curse of the Black Pearl, 2003

Autorius: Simonas Bartkus, paskelbta interneto svetainėje www.vaikinai.lt

Lietuviški vasaros albumai

Praėjusi vasara nebuvo nei labai skurdi, nei labai turtinga. Pasirodė keturi nauji dėmesio verti albumai, kaip ir kiekvieną vasarą, grojamausi radijo stočių kūriniai surinkti į tradicinius rinkinius, tokius kaip “Saulės smūgis”. Peržvelgus albumų sąrašą jame išvysime net du hip-hop muzikos albumus ir įspūdingai vertinamą ir reklamuojamą atlikėjo “Amberlife” debiutą.

“Amberlife” – “My Way”

Po pirmo šio atlikėjo debiuto didelėje scenoje per paskutiniuosius „Bravo“ apdovanojimus šis jaunas atlikėjas iškart pradėtas lyginti su įžymybėmis – vieniems jo balsas priminė latvius „Brainstorm“, kitiems – superžvaigždes iš Norvegijos „A-ha“. Bet kuriuo atveju, kiekvienas toks sugretinimas – tik išankstinės liaupsės debiutantui. Ar jos pagrįstos? Į šį klausimą turi atsakyti nekantriai lauktas pilnas albumas, pavadintas taip pat, kaip ir pirmoji daina – „My Way“.

„Gintariniu gyvenimu“ pasivadinęs klaipėdietis melomanus ir kritikus nustebino tuo, kad jo dainų skambesys – visai kitoks negu daugumos lietuviškų populiariosios muzikos kūrinių. Lietuvoje tikrai trūko atlikėjų, galinčių užpildyti nuo vienodumo ir panašumo žlungantį „popsą“. Nenuostabu, kad „Amberlife“ užsimojo ne tik į Lietuvos rinką – planuojama, kad papildytas albumas „My Way“ dar iki šių metų pabaigos bus išleistas Latvijoje ir Lenkijoje. Ne gana to, perspektyviu atlikėju susidomėjo Švedijos prodiuseriai, žadantys padėti išgarsėti Vakaruose, o galbūt net sukurti Eurovizijos vertą dainą.

Albume „My Way“ – lygiai 10 kūrinių. Nors iš jų kol kas tik 2 tėra girdėti radijo klausytojams – minėtoji titulinė daina, bei dabar dažnai skambantis „Whisper“ – tapti dar vienu hitu gali kiekvienas iš dešimtuko. Visų pirma, tai pasakytina apie du kūrinius turbūt neatsitiktinai įsitaisius tarp jau girdėtųjų: „Fly“ ir „Till The End“.

Rugsėjo pradžioje „Amberlife pasirodė „Music Slam“ koncertų maratone kartu su „Fragma“, „Chumbawamba“ ir „Bosson“. Koncerto rengėjai stengėsi šį jauną atlikėją pristatė kaip lygiavertį kolegą užsienio žvaigždėms ir, galima pripažinti, neklydo. Publikos reakcija ir pats pasirodymo profesionalumas ne ką atsiliko nuo pripažintų atlikėjų. Tai tik dar kartą įrodo – „Amberlife“ laukia puiki ateitis.

Apibendrinant galima pasakyti, kad šį albumą turėtų įsigyti ne tik tie, kuriems patinka „A-ha“, „Travis“, „Brainstorm“ ar „Him“. Šį diską verta pasiklausyti ir tiems, kurie mano, jog visa lietuviška muzika bevertė.

Įvertinimas – 9/10

JBC – „4 elementai“

Albumas tiems, kurie mano, kad Lietuvoje hip-hopą propaguoja tik „G&G Sindikatas”. Išpopuliarėjus grupei minėtajam kolektyvui atsirado begalė jaunimo pasitaikius menkiausiai progai deklaruojančių, kad hip – hop muzika Lietuvoje visada yra buvo ir bus gyva, kad hip – hopas – tai daugiau nei muzika ir kad pagaliau atėjo ta diena, kai šios judėjimo propaguotojai išlindo iš pogrindžio.

Iki šio „JBC“ albumo pasirodymo buvo galima pagalvoti, kad visos deklaracijos apie hip – hopo kultūros Lietuvoje atgimimą pasireiškia vien tik „G&G Sindikato” populiarumu. „4 elementai“ – pirmasis plačiai išleistas ne jau ne kartą paminėtų žvaigždžių albumas ir požymis, jog šį muzikinį stilių propaguoja ir kiti.

Jaunikliams „JBC“ išties dar reikia nemažai mokytis, stengtis ir dirbti. Dainų tekstai – sunkiai įsimintini, be to, kartais atrodo, jog norėta juos paversti kuo sudėtingesniais. Prisiminkime, jog „G&G Sindikatas” būtent išgarsėjo skambiais ar radikaliais priedainiais – „Ji lindo lindo, po manim palindo“ arba „Bet aš vis tiek gersiu alų Vokiečių gatvėj“. Lygiai ta pati savybė galioja ir „JBC“ – išpopuliarėjo tie kūriniai, kurie turi skambų ir aiškų priedainį – „Kai pataikai“, „Sijonėlis“ ir kiti.

Šiame aprašyme 3 kartus paminėjau grupę „G&G Sindikatas”. Tai neatsitiktinumas – hip-hoperiai iš Vilniaus yra neabejotini šios srities lyderiai, o daugiau su kuo lyginti „JBC“ kaip ir nėra. Bet kokiu atveju, šiauliečių ketvertuko debiutą galima vertinti kaip sėkmingą, nors iki „sindikato“ dar toloka. Jei „JBC“ dirbs, stengsis – jie tikrai neliks šešėlyje.

Įvertinimas – 6/10

Deivis – „Liūdesio gėlės“

Atlikėjas Deivis grįžta prie savo ištakų – naujasis jo albumas vadinasi taip, kaip vadinosi jo debiutinė grupė. Jei pamenate dainą „Mergytei“ – ši daina buvo išleista dar su nuoroda į grupę „Liūdesio gėlės“. Vėliau ši grupė pavirto atlikėju Deiviu, kurio biografiją Lietuvos muzikos mėgėjai puikiai žino. Prieš išleisdamas šį albumą muzikantas persikėlė gyventi į Vilnių, bei nutraukė ryšius su žinomais vadybininkais broliais Bendžiais. Viename iš interviu Deivis prisipažino, kad prodiuseriai paskatino jo išsiskyrimą su grupe, todėl pasirinktas albumo pavadinimas „Liūdesio gėlės“ – tarsi duoklė buvusiems partneriams.

Albume „Liūdesio gėlės“ – 10 kūrinių. Visų stilių vienodas, būdingas Deiviui. Galbūt gerai įrašyti vientisą savo stiliumi, savo nuotaika albumą – nėra silpnų dainų, diską galima klausyti nuo pradžios iki pabaigos. Iš kitos pusės – albumui trūksta tokių dainų, kurios taptų didžiuliais hitais, kokiomis savo laiku tapo „Mergytei“ ar „Dainuok“.

Pastaruoju metu Deivis skiria dėmesį ne tik savo populiariajai kūrybai, bet ir studijoms Vilniaus Muzikos Akademijoje, taip pat aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose kaip klasikinės muzikos atlikėjas. Galbūt didelis užimtumas kiek ir pakenkė albumui „Liūdesio gėlės“ – jam labiausiai trūksta užvedančios ugnies, kūrinių, kurių melodija įstrigtų ilgam, dainų, kurias norėtųsi niūniuoti duše.

Nepaisant visko, naujasis Deivio darbas nėra žingsnis atgal. Šį albumą turėtų įsigyti visi buvę ir esami dainininko gerbėjai, taip pat tie, kurie pasiilgsta švelnios, balsingos muzikos lietuviškos popmuzikos maišalynėje.

Įvertinimas – 6/10

Willux – „Kelias, kuriuo einu“

Debiutinis grupės „Skamp“ muzikanto Viliaus Alesiaus, pasivadinusio Willux, solinis albumas. Kol „Skamp“ tyli ir rengiasi žygiui per Europą, vienas iš šios grupės atlikėjų sukūrė kažką Lietuvai. Iš tiesų, prieš pradėdamas šio albumo aprašymą, nežinau, su kuo geriau lyginti šį diską. Iš vienos pusės – nuo Willux negalima atskirti „Skamp“ – be jų skambesio apsieiti negalima, juolab, kad nemažai albumo dainų padėjo įrašyti ir prodiusuoti kitas „skampas“ – Victoras Diawara. Kitą vertus, albume skamba hip-hopas, todėl galbūt vertėtų lyginti su „G&G Sindikatu” ar jau aprašytais „JBC“.

Manau, pasirinksiu teisingiausią variantą – nelyginsiu Willux su niekuo. Albumas pakankamai savitas – jame susipina hip-hopo kultūros idėjos, kuriose liejamas įtūžis ant valstybės ir ant lietuviškos popmuzikos, Viliui būdingas linksmumas ir ironija bei į tarpą pakliūvantis lyriškas kūrinys. Willux vienos iš dainų tekstu spėjo ir įžeisti grupę „Delfinai“, apkaltinęs ją dainuojant pagal fonogramą.

Kuriant šį albumą, dalyvavo net trylika kviestinių muzikantų, tarp kurių – visa eilė žymių reperių. Klausydami albumo „Kelias, kuriu aš einu“ klausytojai išgirs Kasteto iš „G&G Sindikato“, Kipišo iš „Kastanedos“, grupės „Orda“, Omeno, bei latvio Delete balsus. Be 13 kūrinių, albume dar yra ir titulinės dainos vaizdo klipas.

Per paskutiniuosius „Bravo“ apdovanojimus Willux skatino konkurso rengėjus įsteigti apdovanojimą geriausiai hip-hopo grupei. Ar jo balsas bus išgirstas, paaiškės jau ateinantį pavasarį, o kol kas mums belieka džiaugtis gausėjančiu hip-hoperių ratu. Willux albumas „Kelias, kuriuo aš einu“ patiks ne tik prijaučiantiems repui – tai bus gardus kąsnelis ir tiems, kurio nekantrauja ko nors naujo išgirsti iš grupės „Skamp“.

Įvertinimas – 7/10

Autorius: Simonas Bartkus

Paskelbta interneto vartuose www.omni.lt 2003 m. rugsėjį.

Terminatorius 3: Mašinų prisikėlimas | Terminator 3: Rise of the Machines, 2003

Kai sukuriamas vienas komerciškai sėkmingai filmas, paprastai po jo filmuojamas antras. Jeigu ir antrasis surenka smarkiai patuština kino mėgėjų pinigines – arba kuriamas trečiasis arba filmo kūrėjai išdidžiai paskelbia, jog tai buvo nepakartojama ir išeina pensijon. “Terminatorius 1” buvo labai geras filmas. “Terminatorius 2” buvo dar geresnis filmas. Paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje populiariausios frazės buvo “I’ll be back” ir “Hasta la Vista Baby”. Po dviejų supersėkmingų juostų visa filmo kūrėjų komanda oriai paliko „Terminatoriaus“ istorija viršūnėje.

Bet štai: kažkam šovė beprotiška mintis praėjus daugiau kaip po dešimtmečio prikelti Terminatorių. Netgi ne jį vieną – kartu su jo sugrįžimu įvyko ir neaiškus mašinų prisikėlimas. „Terminatorius 3: mašinų prisikėlimas“ buvo pasmerktas dar iki pasirodymo ekranuose: filmo režisavo jau ne Jamesas Cameronas, filme nevaidina Linda Hamilton … Viskas, kas sieja trečiąją fantastinio veiksmo filmo dalį su ankstesniosiomis – Arnoldas Schwarzeneggeris, tiesa, ir jis jau nebe toks koks buvo.

Pats filmas patvirtino prognozes: specialiais efektais įsibėgėjus XXI-ajam amžiui jau nieko nenustebinsi, o sugalvoti kažko daugiau filmo kūrėjai patingėjo. Beliko važiuoti sename vežime …

Plačiau apie filmą Terminatorius 3: Mašinų prisikėlimas | Terminator 3: Rise of the Machines, 2003

Autorius: Simonas Bartkus; paskelbta interneto svetainėje www.vaikinai.lt