Archive for liepos 22nd, 2006

Turistavimas

Vasara – ne tas laikas, kada labiausiai norisi skaityti knygas ar žiūrėti filmus. Kadangi kažkaip susidaro situacijos, kad šeštadienio-sekmadienio rytais vasaros laiku turiu nemažai laisvo laiko, nusprendžiau pradėti projektą:
SMB VASARA 2006: SMB LANKO TURISTINIUS VILNIAUS OBJEKTUS.

karts nuo karto susimastydavau, kad jau penkti metai gyvenu Vilniuje ale esu buvęs tik vieną karto ant Gedimino kalno ir pora kartų Katedroj. Didžiulis senamiestis, begalybė (nu palyginus tarkim su šiauliais ;) bažnyčių, pastatų ir kitų objektų man yra neatrasti klodai.

Manau, ne man vienam.

Bandysiu rašinėlių cikle pateikti aprašymus ne tik apie pačius objektus kaip apie turistinius, bet taip pat pateikti įvertinimą, kaip objektai yra pasiruošę priimti turistus. Nes aš praktiškai irgi esu beveik tikras turistas, tik moku vietos kalbą, bet dauguma taškų lankau pirmą antrą kartą.

Kiekvieną reportažą bandysiu papuošti nuotraukomis.

UPD: įsigijau projektui Tomo Venclovos knygą „Vilnius“. Iš pradžių vadovavausi angliška tos knygos versija, nes niekur nėjo gaut lietuviškos, dabar jau įsigijau ir lietuvišką versiją – visgi kažkaip bastinėjantis vis dar lietuviškai greičiau galiu skaityt ;) Labai neblogas leidinys apie Vilnių, yra lietuviška, angliška, vokiška ir lenkiška versijos.

Šie postai daromi ir tam, kad prisimint faktus, nuotaikas ir dalykus.

Stengsiuosi, kad reportažai būtų „gyvi“ įtraukiant ir aplinkines smulkmenas ir, svarbiausia, žmones. Išlys mano pomėgis paslapčia fotkinti miesto ritmais gyvenančius žmogeliukus.

Epizodas I – Gedimino pilis

Vilniaus simbolis ir visą kita čia kas be ko. Kas pirmą kartą atvažiuoja, būtinai užlipa. Užlipa? :) Jau porą metų galima užvažiuoti šitokiu funikulieriumi:

A.Brazausko projektas, keikiamas, kad niekada neatsipirks, kainavo berods 1.8 mln. litų. IMHO visai neblogas daiktas. Veikia ne kaip traukinys, o kaip liftas – nusiperki bilietėlį, įeini pro vartelius į spec. „kiemą“ ir kaip su liftu pats paspaudęs važiuoji.

Bilietų kainos:
Aukštyn/žemyn – 2 Lt;
Tik žemyn – 1 Lt;
Tik aukštyn – neparduodama; (pirmo laipsnio diskriminavimas kainomis pagal mikroekonomikos vadovėlius, hehehe ;)

Kaip ir dažnai pas mumi būna, šiame objekte labai trūksta help’o, kuris leistų intuityviai naudotis paslaugomis. Nusipirkau bilietėlį už 2 Lt, bet nors ir nesu technologinis analfabetas, bet nesugalvojau, kaip man pro vartelius pro vartelius praeit. Bet bilietus parduodantis senukas išėjo iš kasos ir man laužyta anglų kalba paaiškino, kad aš supratau ;) Paskui stovėjom su pora prancūzų funikulieriuje atidarytom durim ir laukėm kol jis pradės važiuot. Kadangi ilgai nevažiavo, tai pradėjau skaitinėt instrukcijas ir ten šalia visokių „atsakomybės atsiribojimų“ ir panašaus šūdo išdėstyto A4 dydžio lentelėj parašytoj 12 fontu parašyta, kad reik spausti „UP“, kad važiuot. OK, važiuojam ;)

Vaizdelis žemyn:

Reikia pripažint, kad funikulierius tikrai nėra populiarus – kur kas daugiau žmogeliukų lipa senuoju keliu. Antrą kartą aš irgi funikulierium nevažiuočiau ;)

Nuo Gedimino kalno galima pažiūrėti iš viršaus į Valdovų rūmus, kurių išorės statybos darbai jau eina į pabaigą. Aš kažkaip neturiu griežtos nuomonės PRIEŠ/UŽ, todėl labai smagu, kas iš to daugiamilijoninio projekto su didžiuliu užkeltu „haipu“ gausis.

Na, jau užlipus ant kalno, reikia ir pačią pilį aplankyt. Čia blogai. Kažkoks jaunuolis neleidžia lipt laiptais neverbaliniais ženklais rodo eit bilietą pirkt. Bilieto kaip ir nėra, tiesiog kasos aparato čekį reikia pakišt tam baltamarškiniui. Kaštuoja 4 Lt.

Kiekvienam aukšte ekspozicijos, katros yra totalus šūdas. Ką mačiau šeštoj klasėj, tas ir tebėra. Trys monetos, vieni geležiniai šarvai ir iš spalvoto plono popieriaus suklijuotas senamiesčio maketas. Ir prižiūrėtojos, neleidžiančios fotkint.

Ant pilies verta užlipti, jeigu nori fotkint – sąlygos nepalyginamai geresnės negu šiaip nuo kalno per storas tvoras pyškint.

Ta proga šiek tiek vaizdų:

Beje, būdamas ant kalno nežinojau, koks pastatas labai išdidžiai stovi ir atrodo, kaip tikras gigantas. Vėliau išsiaiškinau, kad čia „Lietuvos geležinkelių“ ofisas ant Basanavičiaus ir berods Mindaugo, gatvių kampo. Kai eini pro šalį atrodo eilins pastatas, bet žiūrint iš šio taško, tai ant kalno jis atrodo kaip tikras gigantomanijos pavyzdys:

Dar keletas kadrų:

Prancūzaitės ne tik skaito turistinius gidus, žvalgosi į panoramą, bet ir „tvarko“ vyną :)

Beje, Gedimino pilyje sutikau tikrą žynį Lizdeiką, katras išaiškino Gedimino sapną :)

Atvykusi mergina fotografuojasi Vilniaus panoramos fone :)

Tiek įspūdžių iš Vilniaus simbolio – aukštutinės pilies.

Faktai užfiksuoti, kadrai sustabdyti ir subjektyvi nuomonė suformuota 2006 metų liepos 16 dieną.