Simonas Bartkus | Blog

Bažnyčia pačioje Antakalnio pradžioje, kiekvieną savaitgalio dieną apstatytą lenkų turistų autobusais, kurie čia plūsta tūkstančiais. Rečiau čia atvežamos turistų grupės, katros greitai keliauja ir Vilniuje užsibūna tik vieną dieną – šiek tiek nutolusi nuo senamiesčio, todėl užtrunka laiko juos čia vežt.

Prisipažinsiu yra tekę nemažai keliaut su turizmo agentūromis turistiniais maršrutais autobusu, tai į bažnyčias pastoviai visokiuose miestuose ir miesteliuose tempia ir niekada manęs nežavi. Gal dėl to, kad aš labai daug bažnyčių Lietuvoje esu matęs ir sunku apžavėt.

Man Šv. Petro ir Povilo bažnyčia yra didžiausią įspūdį dariusi bažnyčia gyvenime. Ji barokinė, daug detaliu, statulų-statulėlių-ornamentų-dalykėlių, ką šiais laikais dažnai kiču pavadina. Skonio reikalas aišku, bet visgi svarbiausia yra ĮSPŪDIS. Įeini tiesiog iš triukšmingos gatvės ir pist – kelioms sekundėms būni apakintas. Paskui atsigauni ir pradedi fotkint ;)

Bendras vaizdelis (kaip išėjo nufotinkt):

Bažnyčia buvo remontuojama – buvau čia prieš du metus ir viskas buvo paslėpta po pastoliais, nežinau tiksliai, kada remontą baigė. Remontavo remontavo, tvarkė tvarkė, bet lentelė prie bažnyčios nepasirūpino – vis dar turim VISASĄJUNGINĖS REIKŠMĖS paminklą:

paruošta turizmui – gali įmest petaką ir penkias minutes įsijungs apšvietimas, kad galėtum pafotkint ;) Aš pagalvojau, kad ir taip labai šviesu ten, tai kam to reikia, bet paskui pavartęs turisto vadovą supratau, kad kiek praradau, jog nepamačiau įjungto sietyno, kuris atrodo įspūdingai (kai įjungtas :). Taip jis atrodo neįjugtas:

Visas interjeras sudarytas iš 2000 statulų – statyta pagal „pasaulio teatro” pricipą – tipo, kur žiūrovas yra Dievas, o aplink jį vyksta visa koks teatras. Čia jau ryškiai nusižiūrėta idėja iš italų tų laikų šedevrų.

Detalės:

Įdomu tai, kad šitoj bažnyčioj nėra šiaip chaosas su daugybe figūrų, ar statulėlių. Čia gali visą dieną pralesti detalės stebėdamas – statulos sustatytos įvairiom eilėm, pasakoja ištisus siužetus kaip kokie 3D komiksai. Čia nėra taip, kad lietuviai buvo tie, kurie tiesiog statulėles šventųjų lipdė – čia ir visokių pabaisų demonų monstrų yra net dramblių, liūtų, etc. Visko nenufotkinsi.

1993-aisiais, popiežius Jonas Paulius II, būdamas Lietuvoje lankėsi šioje bažnyčioje. Del to automobilių stovėjimo aikštelė priešais bažnyčia pavadinta Jono Pauliaus II aikšte. Dar vienas priežastis, kodėl taip labai lenkus traukia šis objektas.

Faktai užfiksuoti, kadrai sustabdyti ir subjektyvi nuomonė suformuota 2006 metų liepos 16 dieną.

Daug kartų buvau pravažiavęs, bet nė karto neužsukęs. Nuvylęs obejktas.

Pačią Sapiegų dvaro teritoriją galima padalinti į dvi dalis – viena, kur dabar aptverta ligoninė ir antra, visa kita.

Į ligoninės teritoriją įeinama per visiems matytus vartus iš Antakalnio g.:

Ligoninė yra nusipaišiusi planą:

Pačioje pradžioje dar yra paminkas Černobylio aukoms:

Šiaip ligoninės teritorijoje nėra nieko žiūrima, tiesiog mediniai pastatai, dauguma vienaaukščiai, pasijauti tiesiog kaip iš triukšmingos gatvės patekęs į kokius mažuosius Druskininkus ar mažajį Birštoną.

Pakraštyje prie Antakalnio g. stovi liepa, katrai, neva, jau 300 metų. Ir pikantiškas užrašas:

Didieji, buvę pagrindiniai Sapiegų dvaro vartai šiuo metu remontuojami ir jie veda į priešingą pusę į lygiagrečią Antakalnio gatvei:

Visi užrašai, kurie yra ligoninės teritorijoje skelbia, kad bla bla bla, viską ligoninė čia tvarko, valdžia tvarkyt nepadeda (jau galėjote susidaryti įspūdį iš užrašo šalia liepos. Akurat – pagrininiai sapiegų rūmai yra neligoninės teritorijoje ir visiškai apleisti:

Šalia pagrindinių Sapiegų rūmų yra, turbūt vandens, bokštas:

Reziumė: jeigu didesnio intereso neturit Sapiegų dvaras nebus įdomus, kas sutvarkyta nėra įdomu, o kas galėtų potenciai būti įdomu, nėra sutvarkyta. Vėliau paskaičiau, kad beveik viskas vertinga buvo sunaikinta, todėl reikalautų ne renovacijos, o atsatymo. Aj, tai gal ir nereikia.

Faktai užfiksuoti, kadrai sustabdyti ir subjektyvi nuomonė suformuota 2006 metų liepos 16 dieną.