Archive for rugpjūčio, 2007

Alkoholis mano brolis

Sausra Lietuvoj. Nors dienomis ir, ypač, naktimis yra bedieviškai karšta ir drėgna smegenų džiuvimas pasireiškia aukščiausia forma. Laikraščiuose galima paskaityti apie priimtus ir siūlomus sprendimus tokius, kokie apskritai protu nesuvokiami.

Rugsėjo 1 dieną nebus galima prekiaut alkoholiu. T.y. „Maxima” ir „Iki” užblokuos savo kasos aparatuose blokavimą atskiroms prekių grupėms. Degalinės juodai uždengs lentynas su alkoholiu ir išstums paletes su alumi į sandėlį. Kabakai užsuks „Švyturio” ir „Horno” kranelius.

Aišku, nuo to daug kam bus geriau. Geriau bus man, nes jeigu netyčia šeštadienį sugalvosiu Pilies gatvėje atsisėsti ir išgerti „Švyturio”, tai sutaupysiu pinigų, nes man neparduos. Geriau bus viešbučiams, kurie turės užrakinti arba iškrauti minibarus ir apšilę britai negalės nusipirkti 0,2l buteliuko „Grant’s” už 79 litus. Geriau bus Santuokų rūmams, kurie negalės vaišinti jaunavedžių šampanu. Geriau bus ir visiems vienuoliktokams, kurie, pasak B.Vėsaitės, geriau tegul geria rugpjūčio 31 arba rugsėjo 2 d. (jo, geriau pagiringam eiti į rugsėjo 1 šventę arba rugsėjo 3 į pirmas tikras pamokas). Geriau bus ir miniai susirinkusiai Palangoje, kurie šeštadienį vakare skaičiuos atbuline tvarka skaičius iki dvylikos kaip per Naujuosius (rugsėjo 2 d. 0 val. 0 min. vėl bus galima prekiauti).

Visiškas absurdas.

Maža to, siūloma, kad rugsėjo 2, jeigu išeisite iš parduotuvės, maišelį pirkinių privalėsite dėt į bagažinę, jeigu į maišelį pakliuvo butelis alaus. Priešingu atveju, grėsmė, jog nubaus už girtumą. Visiška Amerika.

O viskas dėl to, kad karo keliuose nebūtų ir kad mokinukai neprisigertų …

Negana to, pasirodo, kad alaus reklamos rodymas dienos metu per TV kenkia. Aišku, internete, spaudoje ir prekybos vietose – nekenkia. Absurdas.  O taip pat, prekyba degalinėse didina karą keliuose, o pakelės kavines – ne. Kosmosas.

Siūlau:

1. Uždrausti prekybą alkoholiu kioskuose (aišku, pusė užsilenks, nors nuo to tik geriau).

2. Trigubai pabranginti alkoholio licenzijas – tai aišku smogtų smulkiajam verslui ir šiek tiek gali ūgtelti alkoholio kainos, bet apribotų prekybą mažose nekontroliuojamose parduotuvėlėse.

3. Patrigubinti baudas už alkoholio pardavimą nepilnamečiams.

4. Uždrausti nepilnamečiams vartoti alkoholį (nieko nesuprantu, kodėl to nėra padaryta).

5. Liautis švaistyti lėšas nevykusioms reklamos kampanijoms (NEGALVOK, KADA TU PASIEKSI KELIONĖS TIKSLĄ ….).

Ir esu tikras, jog sugebėčiau prie +19 temperatūros sugalvot dar 5 pasiūlymus, kurių kiekvienas būtų protingesnis už viršuje aprašytus.

Šia optimizmo ir pasitikėjimo savimi gaidele ir baigiu šios savaitės darbus. Viskas planuoja būti tik geriau. Ir bus.

kinas.info savaitės apžvalga: Lyderio marškinėlius iš „Simpsonų“ perėmė „La Troškinys“

Iš tris savaites pirmavusio “Simpsonų filmo” lyderio marškinėlius lenktynėse dėl populiariausio filmo vardo perėmė kitas lietuviškai dubliuotas darbas – “La Troškinys”.

Rugpjūčio 17-19 dienomis “La Troškinys” uždirbo 190 tūkst. litų. Dar 122 tūkst. litų juosta surinko trečiadienį ir ketvirtadienį – kiek neįprastai filmo premjera vyko savaitės viduryje. Iš viso po penkių demonstravimo dienų “La Troškinio” sąskaitoje – 311,8 tūkst. litų. Kadangi dauguma sklindančių atsiliepimų apie filmą geri, tikėtina, jog “La Troškinys” gali pasiekti 1 mln. litų pajamų ribą.

Tuo tarpu keturias savaites jau rodomas “Simpsonų filmas” galynėjasi su 2 mln. litų kartele. Praėjusį savaitgalį populiariausių filmų sąraše TV serialo ekranizacija liko antroje vietoje su 71 tūkst. litų pajamomis. Iš viso “Simpsonų filmo” sąskaitoje jau 1 mln. 906 tūkst. litų. Tai yra antras pelningiausias visų laikų filmas Lietuvoje.

Sėkmingai pajamas Lietuvos kino teatruose renka siaubo juosta “Kambarys 1408”. Debiutavęs vidutiniškai, filmas jau trečią savaitę renka beveik po vienodą sumą pinigų. Rugpjūčio 17-19 dienomis Steveno Kingo romano motyvais susukta juosta uždirbo 30,2 tūkst. litų, o iš viso “Kambario 1408” sąskaitoje – jau 212,4 tūkst. litų.

Septintojoje pelningiausių filmų vietoje debiutavo Hong Konge susukta nuotykių drama “Auksinės gėlelės prakeiksmas”. Šią juostą pamatė 1,2 tūkst. žiūrovų, kurie į filmo kasą sunešė 15,1 tūkst. litų. Šis rezultatas yra neblogas atsižvelgiant į tai, jog “Auksinės gėlelės prakeiksmą” suko tik du kito teatrai.

4 kino salėse pradėtus rodyti “Darvino apdovanojimus” lydėjo kur kas mažesnė sėkmė – į 60 kino seansų susirinko 873 žiūrovai, kurie leido komedijai surinkti 10,2 tūkst. litų. Tai devintas geriausias rezultatas praėjusį savaitgalį.

Rugpjūčio 24 dieną Lietuvoje įvyks trijų juostų premjeros. Geriausiai sektis turėtų trečiajai Borno nuotykių daliai “Bornas: Galutinis tikslas”. 2003 m. rodytas “Bornas: sunaikinta tapatybė” mūsų šalyje uždirbo 193,5 tūkst. litų, o 2004 m. suktas “Bornas: absoliutus pranašumas” – 132,3 tūkst. litų. Tikėtina, jog “Galutinis tikslas” gali aplenkti abu šiuos filmus.

Sunku prognozuoti, kaip Lietuvos žiūrovai sutiks kitus du premjerinius ateinaičio savaitgalio filmus: dainuojančius aktorius Johną Travoltą, Christopherį Walkeną ar Michelle Pfeifer bus galima pamatyti kritikų išliaupsintoje juostoje “Lakas plaukams”. Kino gurmanų laukia prancūzų erotinė drama “Naikinant angelus”.

Lietuva – kino teatrų lankomumo augimo rekordininkė

Įdomių ir pamąstyti verčiančių žinių penktadienį paskelbė mažai žinoma organizacija Europos Audiovizualinė Observatorija, Lietuvoje veikianti per kultūros ministeriją.

Lietuvos kino teatruose pernai apsilankė 2,41 mln. žmonių, 98,3 proc. daugiau nei 2005 m. Tai – geriausias kino teatrų lankomumo padidėjimo rodiklis visoje Europos Sąjungoje. 

Lietuviško kino populiarumo šuolis buvo įspūdingas ir pastebėtas Europos mąstu.

Iš viso Europos Sąjungos kino teatruose 2006 m. apsilankė 926 mln. žmonių, 3,6 proc. daugiau, nei 2005 m.

Kaip pamatysime iš toliau pateiktų faktų, augimas sąlygotas Rytų šalių augimo. Vakarų šalyse kino teatrų populiarumas smunka.

Kino teatrų lankomumo rodikliai išaugo daugelyje šalių, po Lietuvos labiausiai – Slovakijoje (54,3 proc.), Estijoje (40,2 proc.) ir Lenkijoje (35,8 proc.).

Lietuvos augimas buvo fenomenalus. Antroje vietoje likusią Slovakiją aplenkėme beveik dvigubai. Kaip bebūtų, labiausiai augusių šalių ketvertuke – tik Rytų Europos šalys.

Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje ir Vengrijoje užfiksuotas kino teatrų lankomumo sumažėjimas. Net 89,5 mln. žiūrovų pernai apsilankė Rusijos kino teatruose (7,7 proc. daugiau, nei 2005 m.) Visgi už Europos Sąjungos ribų sparčiausiai kino teatrų lankytojų skaičius išaugo Turkijoje – per 2006 m. šalies kino teatruose apsilankė 34,84 mln. žmonių (27,8 proc. daugiau, nei 2005 m.).

Didžiausiose Europos kino rinkose Didžiojoje Britanijoje ir Ispanijoje populiarumas smuko. Rusijos kino teatrų lankomumas auga dėka atgimstančio komercinio vietinio kino („Dienos sargyba”, „Bumeris 2” ir kt.). Sako, jog Turkijoje irgi tautinis kinas žiūrovus renka į kino teatrus.

64 proc. ES šalių žiūrovų bilietus pirko į JAV pagamintų filmų peržiūras, 27,6 proc. žiūrėjo europietiškus filmus. Europietiškus filmus pernai rinkosi 3 proc. daugiau žiūrovų nei 2005 m. Didžiausią Europos filmų produkcijos dalį sudarė Prancūzijos (11,1 proc.) ir Vokietijos (5,1 proc.) filmai. Daugiausia lėšų – 44,7 mln. EUR – ES šalių kino teatruose 2006 m. surinko JAV filmas „Karibų piratai: numirėlio skrynia“.

Europinis kinas toje pačioje Europoje auga. Čia nekalbama, bet įdomi tendancija ta, jog Rusijoje rusai labiau renkasi rusišką kiną, Turkijoje turkai labiau renkasi turkišką, o Vakarų šalyse vyksta globalizaciniai procesai: vietinis kinas neauga, bet prancūzai daugiau žiūri ispaniško, ispanai daugiau britiško ir pan.

Europos Audiovizualinės Observatorijos duomenimis, vidutinė bilieto į kino teatrą kainą Lietuvoje 2006 m. buvo lygi 2,88 EUR – tokia pat, kaip Rumunijoje. Lietuvos kino teatrų bilietai kainavo brangiau tik lyginant su Slovakija (2,30 EUR) bei Bulgarija (2,57 EUR). Visose kitose šalyse vidutinė kino teatro bilieto kaina lenkė lietuviškąją: brangiausi bilietai į kiną pernai buvo Danijoje (9,56 EUR), Šveicarijoje (9,24 EUR), Norvegijoje (8,81 EUR).

Realiai tai 2,88 EUR vidurkį „padaro” regionų kino teatrai, „Yzzi” ir „Yomayo” bilietų išpardavimų dienos, taip pat rytinė kainodara, bet, panašiai skaičiuojama ir užsienio šalių vidutinė kaina. Džiaugtis galima tuo, jog Lietuvoje kaina šiek tiek sumažėjo lyginant su 2003-2004 m. Visgi, prognozuoju, jog ateinančiais metais gali laukti nedidelis kino teatrų kainų augimas.

25 ES šalyse 2006 m. iš viso buvo sukurti 862 vaidybiniai filmai. Tai – 47 filmais daugiau, nei 2005 m. Daugiausia jų, 174, sukurti Vokietijoje. Italijoje pernai sukurta 117 vaidybinių filmų, o Ispanijoje – 150 filmų. 2006 m. pagamintų dokumentinių filmų skaičiumi taip pat pirmavo Vokietija – šalyje pagamintos 52 dokumentinės juostos.

Daug filmų padeda pastatyti Europiniai fondai. Vis dėl to, verta nubraukti ašarą – Lietuvoje buvo susukti 7 pilnametražiai vaidybiniai filmai …

Europos Audiovizualinė Observatorija, kurios nare Lietuva yra nuo 1993 m., įkurta 1992 m. Ji vienija 36 šalis. Pagrindinis Europos Audiovizualinės Observatorijos tikslas – rinkti, apdoroti ir skelbti Europos audiovizualinio sektoriaus informaciją.

„Gemius Audience” reitingų 2007 m. birželio mėn. apžvalga

Šiek tiek pavėlavę, „Gemius” paskelbė populiariausių interneto svetainių Lietuvoje birželio mėnesio duomenis. Kaip žinia, „Gemius Audience” metodologija remiasi „slapukų” (cookies) skaičiavimu ir procentiniu svėrimu su gautais „TNS” duomenimis apie bendrą vartotojų skaičių.

Pirmas skaičiukas rodo, kiek tinklapis per mėnesį pasiekia visų interneto vartotojų (reach), antras skaičiukas – procentais išreikštas pokytis, lyginant su 2007 m. gegužės mėnesiu.

1. delfi.lt 70.41% 2.36 žemyn

DELFI stabiliai lieka lyderiu, nors šio mėnesio trend’as – šiek tiek žemyn. 70,41% interneto vartotojų pasiekiamumas yra žemiausias DELFI rezultatas nuo 2005-ųjų vasaros. Visgi, manau, jog per drąsu būtų teigti, jog tai jau rodo rimtus signalus.

2. one.lt 61.09% 2.00 žemyn

Paskutiniu dviejų mėnesių one.lt trend’as rodo žemyn – manau, jog tai susiję su birželį įsibėgėjusiomis moksleivių atostogomis. Realias tendencijas pamatysime paanalizavę rugsėjo-spalio duomenis.

3. plius.lt 37.57% 4.24 žemyn

Birželį pradėjo atostogauti ir automobilių pirkėjai bei pardavėjai. Dar kartą pasitvirtino teorija, jog nauji plius.lt projektai (eko.plius.lt, 69.plius.lt, tele.plius.lt) yra totaliai nesėkmingi ir visą portalą tempia autoplius.lt ir šiek tiek domoplius.lt.

4. lrytas.lt 32.41% 18.74 aukštyn

Kaip pastebėjo „internetas_lt”, šis skaičius šiek tiek apgaulingas. Lrytas.lt šoko aukštyn kompiuterija.lt puslapio sąskaita – kompiuterija.lt iki birželio mėnesio buvo nepriklausomas tinklalapis ir figūravo antrajame populiariausių interneto puslapių dešimtuke. Birželį jis buvo prijungtas prie portalo lrytas.lt – kompiuterija.lrytas.lt.

5. zebra.lt 31.86% 8.09 žemyn

Tai jau tendencija. Zebra.lt užtikrintai smunka žemyn. Per šešis 2007 metų mėnesius zebra.lt pasiekiamumas smuko nuo 40% iki nepilnų 32%. O dar 2006 metų pradžioje šis skaičius siekė 50%…

6. draugas.lt 23.19% 3.92 žemyn

Nors 3,92 trendas žemyn nėra labai grėsmingas, draugas.lt jau turėtų susimąstyti – taip vyksta jau trečią mėnesį iš eilės. Mano asmeninė nuomonė – draugas.lt vartotojai „subręsta” ir pamažu palieka pažinčių portalus, o augantis auksinis jaunimas renkasi one.lt.

Pavasarį buvo garsių kalbų apie derybas dėl draugas.lt pardavimo, bet, atrodo, kol kas niekas nepasikeitė – draugas.lt toliau valdo su „Elektronine prekyba” susijusi bendrovė „Liukartas”.

7. alfa.lt 22.62% 5.60 aukštyn

Alfa.lt toliau tęsia kopimą aukštyn. Manau, per 2007-ųjų rudenį, jei niekas nepasikeis, Alfa.lt aplenks „Draugą” ir „Zebrą” ir pateks į lankomiausių lietuviškų tinklalapių penktuką.

8. maps.lt 19.42% 5.58 aukštyn

Maps.lt „Gemius” reitinguose dalyvauja tik nuo 2007-ųjų sausio, tai negaliu savo teorijos patvirtinti istoriniais duomenimis: mano nuomone, žemėlapių portalas išgyvena sezoniškumą – vasarą susidomėjimas keliavimu ir kelionėmis padidėja, kartu padidėja ir lankomumas.

9. klase.lt 16.75% 1.89 aukštyn

PR’as, jog trečdalį klasė.lt akcijų įsigijų V.Vižinis, padėjo sustabdyti lankomumo kritimą. Žiūrėsim, kaip tęsis toliau, bet, prognozuoju, jog klase.lt dėl vizijos neturėjimo ir perdaug dažnų permainų iškris iš dešimtuko.

10. supermama.lt 16.58% 2.81 žemyn

Populiariausių tinklapių sąrašo stabilumo įsikūnijimas. Jau porą metų supermama.lt lankomumas laikosi 16-17 proc. pasiekiamumo ribose. Iškrapštyti esamų vartotojų iš ten neįmanoma, pritraukti naujų – taip pat. Visos mamos jau sėdi supermama.lt

11. orai.lt 16.53% 2.02 žemyn

Keista, jog vasarą šiek tiek smuktelėjo orai.lt lankomumas. Nors, jų lankomumas šokinėja kaip širdies kardiograma. Ar fenomenalų susidomėjimą orų prognoze specializuotoje svetainėje sumažins lrytas.lt nauja tikrai neblogai išvystyta orų skiltis – žiūrėsim.

12. visalietuva.lt 15.81% 4.32 žemyn

Labai keista, jog įmonių katalogus internete dar kažkas varto. Pritarčiau vytauc teorijai, jog „Visa Lietuva” lankomumas laikosi „Google” paieškos sistemos dėka – įvedus įmonės, kuri neturi interneto svetainės, pavadinimą – dažnai pirmu rezultatu gražinamas visalietuva.lt.

13. perlas.lt 14.98% 0.00

„Gemius Audience” tyrimo naujokas. Perlas.lt prisijungė tik birželio mėnesį prie tyrimų – pasirodo, jog ši loterijos svetainė Lietuvoje yra trylikta. Neblogas akibrokštas tiems, kurie mano, jog „Teleloto” žaidžia tik pensininkai ir namų šeimininkės. 15% Lietuvos interneto vartotojų tikrinasi bilietus internete.

14. blogas.lt 13.65% 8.44 žemyn

Išgyvenę piką 2007 m. pavasarį, kuomet apie blogus rašė daugybė laikraščių ir žurnalų, taip pat buvo suorganizuota pirmoji blogerių konferencija, blogas.lt paskutinius du mėnesius šiek tiek krito. Mažėja susidomėjimas blogais ar nauji blogeriai renkasi kitus servisus?

15. aruodas.lt 12.67% 3.80 aukštyn

2007-ųjų sausį „Edomus” įsigijo „Aruodą”, o šiek tiek vėliau dar ir „skelbiu.lt”. Kol kas visos svetainės vis dar veikia kaip atskiros. Susidomėjimas nekilnojamuoju turtu vis dar nemažėja.

16. cvonline.lt 12.14% 8.98 aukštyn

2007 m. birželio mėnesį „Verslo žinios” įsigijo projektą „CV.lt” ir apskelbė jį didžiausių, nors pagal lankomumą, cvonline.lt yra dvigubai labiau lankomas (cv.lt birželį buvo 29 vietoje su 6,01% pasiektų vartotojų). Cvonline.lt tuo metu vykdė sėkmingą reklaminę kampaniją, kuri davė neblogų rezultatų.

17. autogidas.lt 11.10% 3.27 žemyn

„Autogido” rezultatai rodo, jog „Autoplius” nėra fenomenali sėkmė Lietuvoje, o tiesiog laiku ir vietoje pasirodžiusi visuotinio domėjimosi mašinų kainomis išdava. Lietuvoje yra vietos ir antram portalui – aktyviau dirbdamas „Autogidas” gali pasiekti ir geresnių rezultatų.

18. cha.lt 9.71% 12.91 žemyn

Šis rezultatas turėtų kelti susirūpinimą šio humoro portalo savininkams. 2007 m. vasarį buvo pasiektas 13,2% rezultatas. Aišku, lankomumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek „gerų bajerių” žmonės persiuntinėja vieni kitiems, bet tinklalapio autoriams pagrindinis darbas būtų kuo labiau lankomumą stabilizuoti.

19. balsas.lt 9.28% 18.34 žemyn

Pamenu, kažkada buvo juokiamąsi iš Omni.lt, jog jie tėra „tik ketvirti”. Aha, 2007 m. sausį mutavę į Balsas.lt, jie dabar yra devyniolikti…

20. point.lt 8.94% 3.80 žemyn

Estijos pažinčių portalų pasaulyje dominuojantis Rate.ee, labai labai lėtai braunasi Lietuvon. Jie jau aplenkė ieskok.lt, kuris jau iškrito net iš 20-tuko, nors geriausiais laikais galynėjosi su draugas.lt dėl 6-8 vietų. Visgi, nemanau, jog point.lt laikas dar gali ateiti.

Mokykla, mokykla …

Įkvėptas Gobbito, pristatau jums trumpą vidurinės mokyklos prisiminimų apžvalgėlę :)

Lietuvių kalba – 8 (A), valstybinis egzaminas – 75 bendras, 89 tik testo dalis.

Iki 9 klasės lietuvių kalbą dėstė mūsų auklėtoja Branguolė Šimkūnienė, bet ji buvo akivaizdžiai per švelni ir per geras žmogus, kad galėtų gerai išmokyti. 10 klasėje gavome naują lietuvių kalbos mokytoją ir tuo pačiu auklėtoją Samulionienę, kuri buvo gruboka ir šiek tiek kirvis, bet bent jau „mokėjo mokyti”.

11 klasėje buvo paskirta nauja mokytoja Vėlaitienė, kuri buvo tik mokytoja, bet ne auklėtoja. Žmogus, kuris nelabai gerai išmanė ir patį dalyką, visiškai nesugebėjo dėstyti ir valdyti audotirijos, o savo pamokų vedimo ir įvertinimo principai buvo visiškai sveiku protu nesuvokiami. 12 klasėje jautė pareigą paklausinėti iš literatūros kūrinių turinio, už ką vieną kartą sėkmingai nusipelniau dvejeto (vienintelis dvejetas 12 metų karjeroje).

Mokytoja atvirai niekindavo mano rašymo, minties dėstymo ir kalbos kultūros sugebėjimus. Ironiška, jog kelis metus beveik iš to gyvenau ir dabar į tai nespjaunu – už tai dar nė vienas laikraštis ar žurnalas „neišbrokijo”.

Matematika – 9 (S), valstybinis egzaminas – 69.

Kelis kartus laimėjau matematikos olimpiadą Šiaulių mieste, vienąkart dalyvavau respublikinėje, porą kartų aukštos vietos „Kengūros” konkurse. Dėl to nenuostabu, jog egzamino rezultatas nuvylė. Dėl to šiek tiek kaltinu matematikos mokytoją Dalią Alasauskienę, kurį mokė matematikos nuo penktos klasės. Pamokų turinys dažnai buvo vadovėlio skaitymas ir teoremų formuluočių mokymasis mintinai.

Anglų k. – 10A, egzaminas – 10.

Anglų kalbos žinioms man tikrai trūko iki dešimtuko toli gražu. Čia labiau suveikė palyginamasis principas – egzaminas nebuvo valstybinis, o vyko mokykloje, tai kažkas turėjo gaut dešimtukų.

Anglų kalbos mokė tikrai labai gera specialistė ir mokytoja Rasa Rimienė. Galbūt tik disciplinos ir tvirtesnės rankos trūko, kad iš mokyklos išeičiau su stiprėsnėmis anglų k. žiniom. Universitete pagal žinias patekau tik į 6 grupę iš 8.

Istorija – 8A, valstybinis egzaminas – 91.

Istorija tikrai patiko, o kadangi valstybiniame egzamine daug klausimų buvo iš bendro išprusimo ir iš politologijos, tai gavau aukščiausią pažymį, kuris leido įstoti į VU ekonomikos fakultetą.

Istoriją mokė senmergė Nida Rimkevičiūtė, mokytoja su savais „pričiūdais”, tvirtais, bet kartais keistais ir nevisada teisingais, principais. Pažymių gailėdavo.

Kiek girdėjau, praėjus keleriems metams po to, kai baigiau mokyklą, istorijos mokytoja laimingai ištekėjo ir pasikeitė.

Fizika – 9A, valstybinis egzaminas – 35.

Fizikos mokė tikrai netradicinis ir hyperaktyvus mokytojas Romualdas Uža. Per pamokas išklausydavom begalybę kandžių replikų, išgirsdavom pamokslus apie visokias politikos, ekonomikos ir pan. nūdienos problemas, prisirašydavom šimtus nemirtingų citatų.

Būtent mokytojas įtikino mano mamą, o po to ir mane, jog „fiziką laikyt būtina”, „be fizikos nė žingsnio”, todėl pasirašiau laikyti valstybinį fizikos egzaminą, nors visiškai man to nereikėjo ir buvau minimaliai tam pasiruošęs. Dėl to ir rezultatas – 35 – visiškai teisingas ir, iš tiesų, bereikšmis.

Chemija – 10B

Iki 9 klasės mokė nesuvokiamų principų ir nepavydėtino charakterio mokytoja Vosylienė, kuri po to paliko mokyklą. 10 klasę pasiekėm su minimaliom chemijos žiniom, bet nauja mokytoja, kurios pavardės nepamenu, greitai įsuko mus ir viską sugebėdavo logiškai paaiškinti.

Kadangi chemijai pasinešusių mūsų laidoje nebuvo, mane 11 klasėje delegavo į miesto chemijos olimpiadą, kur užėmiau teisingą priešpaskutinę vietą. Norėjo deleguot ir 12 klasėje, bet savo iniciatyva įtikinau mokytojų komisiją, jog geriau siųsti merginą, kuri ruošiasi studijuot medicinoje, nors ir silpnesnė.

Biologija – 8B

Mokslas, kuris visiškai manęs nedomino ir niekas nesugebėjo juo sudominti. Iki 9 klasės mokė Saldokienė, o nuo 10 – nusipelniusi ekspertė Miltenienė, bet visur man buvo tas pats. Beje, nuo 10 klasės Saldokienė tapo mūsų auklėtoja, bet biologijos mokytoja išliko Miltenienė.

Per kontrolinius dažniausiai nusirašinėdavau nuo rankoje laikomo lapelio, ant kurio informaciją susirašydavau pieštuku, o kad prakaituojančioje rankoje nenusitrintų, „laminuodavau” lipnios juostos pagalba.

Vokiečių kalba – 9B

Vokiečių kalbos mokymosi istorija yra totalus kosmosas. 7 klasėje reikėjo rinktis antrą užsienio kalbą, o kadangi tuo metu buvo kažkur 1994-1995 metai, tai vieningai buvo nubalsuota rusų nesimokyti, o mokytis vokiečių.

Mokykla rimtų vokiečių mokytojų neturėjo. Dėl to pradžioje buvo paskirta kokių 22 metų vienos pradinių klasių mokytojos duktė, kuri buvo gyvenusi Vokietijoje (tipo, dirbo guvernante). Sugebėjimu mokyti nepasižymėjo, dėl to nuo 9 klasės buvo paskirta Svetlana Kosiakova, verta atskiros pastraipos.

S.Kosiakova buvo daug gyvenimo mačiusi apie 55 metų mokytoja, kuri mokėjo kalbėti: vokiškai, rusiškai, ispaniškai, prancūziškai, angliškai, lenkiškai ir itališkai. Kaip pastebėjote, lietuvių kalbos sąraše nėra. Taip mes sėkmingai ir mokėmės šnekamojo vokiečių-anglų-rusų kalbos mišinio. Toks jis ir išliko :-)

Geografija – 10

My favourite mokslas, kuris, deja, užsibaigė 10 klasėje. Dvi skirtingos mokytojos, įvertinimai visada būdavo tie patys. Žemėlapį galėdavau įsivaizduoti tiksliai su smulkmenomis užsimerkęs, o dirvožemių rūšis išmokdavau mintinai.

Muzika – 10

Muzikos mokė Romualdo Užos žmona Virginija Užienė. Moteris, kuri galėtų laimėti apdovanojimą už pernelyg teigiamą savęs vertinimą.

Kadangi buvau baigęs muzikos mokyklą, tai mažiau 10 gauti negalėjau. Kontrolinius dar parašydavau ir pusei klasiokų. Iš mokytojos jaučiau švelnią bet nuolatinę neapykantą.

Beje, Romualdo Užos ir Virginijos Užienės duktė Edita Užaitė dabar yra garsi aktorė. Jos sesuo Vaiva Užaitė iki 9 klasės buvo mano klasiokė, bet neiškentųsi klasiokų spaudimo persikėlė į kitą mokyklą.

Dailė – 8

Piešimo sugebėjimai buvo lygus 0, o nuo 5 klasės, kada baigėsi plastilino kursas, būtent šiai meno rūšiai buvo skiriama daugiausia dėmesio. Kūrybines užduotis atlikdavau tragiškai, 0 meno istoriją nusirašydavau, tai bendras įvertinimas – 8.

Kūno kultūra – 9

Kūno kultūroje buvo nekas. Ypač šuoliuose į tolį iš vietos ir jėgos pratimuose, ala prisitraukimai. Šiek tiek geriau būdavo bėgime, bet visą tai susivesdavo pastoviai į vieną pažymį – 7. Bet, sutarus su mokytoju, vardan vidurkio negadinimo, būdavo pridedami du balai.

La Troškinys | Ratatouille, 2007

Antradienio (rugpjūčio 14 d.) naktis kino centre „Coca Cola Plaza“ baigėsi plojimais. Tiesa, tie plojimai priminė keleivių susižavėjimo šūksnius po sėkmingo lėktuvo nusileidimo ant pilvo šalia tako. 700 susirinkusių į premjerinį naktinį seanssą žiūrovui kino teatrui vargais negalais pavyko parodyti filmą: po 35 minutes užtrukusios reklamos ir anonsų, seansas dar buvo nutrauktas viduryje filmo: žiūrovams teko dešimt minučių žiūrėti atvirkščią ir atbulą vaizdą bei garsą (kaip tai atrodė galite pamatyti čia), po to sekė 20 minučių techninė pertrauka, o po to kelios minutės dar buvo pakartotas.

Nepaisant visų trukdžių dėl kurių pirmasis juostos „La Troškinys“ seansas užtruko iki 3 val. ryto, filmas vertas plojimų atsistojus. „Pixar“ ir „Walt Disney“ suvienijus jėgas 2006 m. pradžioje, kompanijos kepa animacinius šedevrus vieną po kito.

Pirmasis darbas, atliktas „Pixar“ jau būnant „Walt Disney“ padaliniu „Ratai“, pasirodė lygiai prieš metus ir buvo labai geras. Lygiai taip pat tvankų rugpjūtį lietuviškai dubliuoti „Ratai“ pasiekė Lietuvos kino teatrus ir buvo įvertinti dešimčia žvaigždučių.

Jeigu „Ratus“ režisavo pats „Pixar“ idėjinis lyderis Johnas Lasseteris, tai „La Troškinio“ scenarijus ir režisieriaus kėdė buvo patikėta „Nerealiųjų“ autoriui Bradui Birdui. Nepaisant to, tiek „Ratai“, tiek „La Troškinys“ yra puikūs kūriniai, kuriuose susipina „Disney“ klasikinė animacija šeimai ir drąsūs „Pixar“ ieškojimai iš pažiūros „vaikiškame“ žanre.

„La Troškinys“ nėra toks juokingas, kaip „Ledynmetis“, „Šrekas“ ar „Madagaskaras“. „La Troškinio“ stiprybė tame, jog jis savyje sugeba papasakoti nenuvalkiotą ir originalią istoriją su moralu, perteikti atgaivinančią nuotaiką, iškasti nenuspėjamą įvykių vagą, o viską sujungti šarmingais dialogais, kurių dalis ir pavieniui gali būti atskiri meno kūriniai.

Be visų kinematografinių savybių, „La Troškinyje“ telpa ir visa aibė temų: nuo meilės simfonijos Paryžiaus miestui ir žmogiškų santykių atsipindžio žiurkių gyvenime iki neįtikėtinos „amerikietiškosios svajonės“ išsipildymo ir aukštosios virtuvės kultūros nagrinėjimo. Visos temos susilieja į įspūdingą vientisą simfoniją, kurioje nepradingsta nė vienas garsas ir nė vienas akordas nenuskamba per stipriai. Tiesiog tobulas išvirtas troškinys.

Po „La Troškinys“ pasirodymo atrodo, jog „Pixar“ animacijos studija pradeda visu korpusu lenkti savo pagrindinę konkurentę „Dreamworks“, kuri pinigus semia sukdama „Šreko“ ir „Madagaskaro“ tęsinius ir panašius vienas į kitą filmus apie skirtingų gyvūnėlių žmogišką gyvenimą.

„Ratus“ ir „La Troškinį“ sieja ne tik panašus pasirodymo laikas. Abiejų filmų lietuviškas dubliažas buvo patikėtas Andriaus Rožicko suburtai komandai. „La Troškinio“ herojai lietuviškai kalba Dainiaus Kazlausko, Vytauto Šapranausko, Arvydo Dapšio, Severijos Janušauskaitės, Algirdo Dainavičiaus, Rimo Morkūno, Viktoro Diawaros ir kitų balsais. Ir kalba puikiai.

„La Troškinys“ yra vienas geriausių animacijos darbų per pastarąjį penkmetį ir vienas stipriausių filmų, pasirodžiusių šiais metais. „La Troškinys“ vienareikšmiai nusipelno paties aukščiausio įvertinimo.

La Troškinys | Ratatouille, 2007La Troškinys | Ratatouille, 2007La Troškinys | Ratatouille, 2007

Publikuota: www.kinas.info, DELFI.

Žurnalistika, „Apple”, Lietuva …

Be abejo, aš sutinku, jog žurnalisto darbas nėra lengvas. Tenka rašyti ir nemėgstamom temom, arba pavaduot atostogaujantį kolegą, ir rašyti jo temas.

Be abejo, aš sutinku, jog Lietuvoje „Apple” nėra populiari kompanija ir į jos gaminių subtilybes yra sunku įsigilinti kiekvienam žurnalistui.

BET – šis lrytas.lt straipsnis apie naujus „iMac” mane pribloškė: „Apple“ pristato plonesnius „iMac“ kompiuterius.

Šis straipsnis parašytas rugpjūčio 9 dieną, nors apie tai buvo jau žinoma rugpjūčio 7 d.

1. Kodėl prie straipsnio buvo įdėta „iMac G4” nuotrauka? Šis produktas buvo gaminamas nuo 2002 iki 2004 metų. Po nuotrauka pridėtas komentaras, jog paskutinį kartą „Apple” atnaujino „iMac” bla bla bla, bet tai net nėra paskutinis ne „Intel” kompiuteris!

2. Prieš pusę metų „Apple” paskelbė, jog pardavė 100 mln. vienetų „iPod’ų”, o straipsnio autorius teigia, jog „„Apple“ stengiasi panaudoti „iPod“ <…> kaip masalą, kad priviliotų pirkėjus į savo parduotuves ir sudomintų kompiuteriais” ! Nėra net ko pridėti ;)

Be abejo, dar galima kabinėtis prie to, jog brangiausia standartinė „iMac” komplektacija kainuoja daugiau nei 1799$ dolerius ir „Macintosh” kompiuterių dalis jau prieš metus perkopė 5% ribą, bet čia jau tik uogelės …

Kino teatrai Vilniuje: veikę ir veikiantys

Kadangi esu ne vilnietis, o verdu kine, tai vis įdomu buvo sovietmečio Vilniaus kino teatrai. Įvairių šaltinių, miestai.net forumo, „Google” ir pažinčių dėka surinkau nemažai informacijos, kurios pagrindinius dalykus išdėstau žemiau.

Jeigu kas turite pataisymų/papildymų – rėžkite komentaruose.

„Planeta”/”Skalvija” – K. Poželos 34/A. Goštauto 2

Pradėjo veikti 1982 m., 1993 m. pervadintas į „Skalviją”. Priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

2002 m. buvo uždaryta viena salė, kuri dabar su mažais skandaliukais išnuomojama kažkokioms kino organizacijoms. Buvo kalbėta, jog „Skalvija” iš patalpų Goštauto 2 bus perkelta į „Menų spaustuvę”. Šiuo metu kalbos pritilę ir nelabai aišku, kada tai bus ir ar tikrai bus.
Šiuo metu vadovauja Greta Zabukaitė, atrodo, kino teatrui ne patys blogiausi laikai. Veikiančioje vienintelėje salėje telpa 88 žiūrovai (tiek modernių kėdžių padovanojo „VP Market” iš „Lietuvos” 88-osios salės).

Plačiau apie kino teatrą – jo interneto svetainėje.

„Pergalė” – J. Gagarino/A. Stulginskio 1

Sovietmečiu pastatytas gigantiškas pastatas – tarybinės kultūros simbolis. Tikslios atidarymo datos neradau, bet tai įvyko iškart po II pasaulinio karo pabaigos.

Kino teatras „Pergalė” buvo uždarytas pasibaigus sovietmečiui ir jame vyko įvairaus plauko veikla – šokių vakarai „Kam per 30”, veikė nelegalių CD krautuvėlės ir panašiai.

2004 m. pastatą įsigijo „Nesė”, ir, skelbiama, investavusi 20 mln. litų, įkūrė ten „Pramogų banką”. Džiugu, jog pastato išorė pasikeitė minimaliai.
„Kronika” – Komjaunimo/Pylimo 22

Kino teatras, kuriame už „abonentinį” mokestį buvo galima sėdėti visą dieną ir žiūrėti menkaverčius informacinius filmus. Nepaisant to, daug kam „Kronikos” laikais buvusių paaugliais tai kelia nostalgiškus prisiminimus.

Šiandien ten įkurta netradicinės religijos šventovė. Pastatas, bent iš išorės, atrodo apleistas. Kiek teko girdėti, viduje originaliai ir gražiai atrodo šventovė.

Tikslių atidarymo ir uždarymo datų nežinau.

„Lietuva” – Komjaunimo/Pylimo 17a

Pastatytas 1965 m., veikė viena salė 983 vietų. 1997 metais atlikta kino teatro modernizacija ir tai buvo pirmasis modernus kino teatras Lietuvoje. 1998 m. įrengta antra salė (88 vietos).

2002 m. Vilniaus savivaldybė kino teatrą privatizavo. Jį įsigijo „VP grupės” įmonės. Pagal privatizavimo sutartį, pastato paskirtis negalėjo būti keičiama 3 metus. Pasibaigus šiai sąlygai kino teatras buvo 2005 metais uždarytas.

„VP grupė” pardavė pastatą kitiems investuotojams, šiuo metu, kiek žinoma, pastatas priklauso bendrovei „Rojaus apartamentai”. Dėl kino teatro likimo netyla diskusijos. Realiausia, jog bus įgyvendintas savininkų siūlomas variantas – kino teatras bus nugriautas, atsivėrusioje erdvėje bus pastatytas žemaaukštis daugiaubutis su dviem nedidelėm kino salėm pirmajame aukšte.

Abejonių kelia, kas bus kino teatro operatorius ir kokia bus jo koncepcija.

„Vilnius” – Lenino/Gedimino 7

Nežinau, kuomet kino teatras buvo atidarytas. Gedimino prospekte veikė dvi salės.

Kino teatras buvo modernizuotas, bet komercinės sėkmės nesulaukė. Kino teatras buvo uždarytas 2001 m. birželio 29 dieną, pastatas privatizuotas. Manoma, jog jį ne visai teisėtai privatizavo su tuometiniu meru Artūru Zuoku susiję asmenys. Pastatas vėliau buvo perparduotas.

Šiuo metu ten – parduotuvė „United Colors of Beneton”.

„Spalis”/”Adrija” – A.Gorkio 60/2/Didžioji 18/2

Apie šį kino teatrą pavyko sužinoti nedaug. Nei kada buvo atidarytas ir kada uždarytas. Jis veikė šalia „Maskvos” kino teatro, kuris visai šalia. Valdininkams susisgribus, du kino teatrai šalia vienas kito veikė neilgai.

Šiuo metu pastate įsikūrė „Nordea” bankas.

„Pionierius” – Partizanų/Naugarduko 10/2

Dar vienas kino teatras, apie kurį turiu nedaug informacijos. Šiuo metu, berods, ten veikia žydų kultūros centras ar kažkokia panaši organizacija.

„Maskva”/”Helios” – A. Gorkio 68a/Didžioji 28

Kino teatras pastatytas 1977 metais, jame veikė dvi kino salės.

Nors buvo modernizuotas, jo veikla nebuvo efektyvi, todėl kino teatras buvo uždarytas 2001 m. liepos 2 dieną.

Šiuo metu tai – daugiafunkcinis pastatas, su klubu „Helios”, kazino, parduotuve „Rimi”.

„Aušra” – Komjaunimo/Pylimo 50

Apie šį kino teatrą pavyko sužinoti tik tiek, jog jis tikrai veikė 1985 m. Nei kada atidarytas, nei kada uždarytas – nežinau.

„Taika” – Šeškinės 20

Kino teatras Šeškinėje, kur dabar yra įsikūrusi LNK televizija. Kiek žinau, kino teatras ten veikė trumpai, sovietmečio pabaigoje.

„Tėvynė” – F. Dzeržinskio/Kalvarijų 85

Kino teatras Žalgirio ir Kalvarijų g. kampe. Nežinia, kada jis buvo atidarytas, tikėtina, jog  apie 1970 metais.  Pastatas savo išorės stilistika panašus į „Kronikos” kino teatro pastatą.

Kino teatras užsidarė sovietmečio pabaigoje, o šiuo metu jame sėkmingai veikia klubas „New York”. Pastato išorė beveik nepasikeitusi.

„Neris” – Antakalnio 37

Kino teatras Antakalnio mikrorajone, priešais dabar veikiančią „IKI” parduotuvę.

Nežinau, kuomet kino teatras buvo atidarytas ir kuomet uždarytas.

Šiuo metu kino teatras nugriautas, jame stovi „Rangos” pastatytas daugiaaukštis gyvenamasis pastatas su sporto klubu „Active Gym” ir kazino pirmuose aukštuose.

„Lazdynai” – Erfurto 1

Kino teatras Lazdynuose. Tikėtina, jog turėjo atsidaryti aštunto dešimtmečio pabaigoje, kuomet buvo pastatytas Lazdynų mikrorajonas.

Šiuo metu kino teatro pastate veikia parduotuvė „Iris”.

„Vingis”/”Coca Cola Plaza” – Raud. Armijos/Savanorių 7

Kartu su „Skalvija” tai yra du vieninteliai kino teatrai, kurie išgyveno ir veikė nuo atidarymo iki šiandien be pertraukos.

Atidarytas 1954-aisiais metais. Nežinau, kiek salių buvo veiklos pradžioje, bet 1998-aisiais rekonstruotas į keturių kino salių kino centrą.

2003-aisiais pastatytas priestatas su 9 papildomomis kino salėmis, kino teatras pervadintas į „Coca Cola Plaza” (nuo 2003 m. sausio 23 d.).

2005-aisiais dvi senojo „Vingio” salės prijungtos prie „Coca Cola Plaza”, senojo pastato pirmame aukšte (anksčiau ten buvo kino teatro fojė) dabar veikia picerija, o buvusioje didžiojoje salėje 2007 m. įsikūrė „Domino” teatras.

Šiuo metu iš viso veikia 11 kino salių (dvi uždaromos vasaros sezonu dėl nekokybiškos ventiliacijos), kurios talpina 2294 žiūrovus. Didžiojoje salėje kino filmą gali žiūrėti 646 žiūrovai (įskaitant balkoną).

„Draugystė” – Pergalės 1

Kino teatras Naujojoje Vilniuje. Nors nebeveikia jau nuo sovietmečio, iškaba „Draugystė” vis dar likusi. Pastato paskirtis – panaši kaip „Pergalės” iki „Pramogų banko” įsikūrimo: Avalynės taisykla, parduotuvėlės, vertimų biuras, …

Kino teatras yra pastatytas šeštajame dešimtmetyje.

„Aidas” – Dzūkų 1

Prapuolęs pastatas Naujininkuose už „Taksi” parko. Nuo kada iki kada kino teatras veikė – nežinia. Žinau, tik, kad devintajame dešimtmetyje tikrai veikė.

Šiuo metu Dzūkų g 1, adresas neegzistuoja, toje vietoje stūkso griuvėsiai. Nežinau, kam priklauso sklypas.

„Žvaigždė” – Sakalų 20

Taip pat dešimtajame dešimtmetyje, kažkur Žvėryno glūdumoje veikęs kino teatras. Nieko konkretesnio apie jį nepavyko rasti.

„Vasara” – Jaunimo sodas/Sereikiškių parkas

Vasaros metu Sereikiškių parke 8-9 dešimtmetyje veikęs kino teatras, sukęs įvairius filmus.

„Tauras”/”Kino Tvanas” – S. Daukanto/V. Mykolaičio-Putino 5

Profesąjungų rūmuose ant Tauro kalno sovietmečiu veikė kino teatras „Tauras”. Griuvus socialistinei santvarkai kino teatras buvo uždarytas, bet, 1999-2000 metais buvo modernizuotas ir vėl atidarytas. Deja, kino teatras išsilaikė tik dvejus metus – 2000-2001 m., bet pergyveno panašaus likimo „Vilnių” ir „Helios”.

„Ozo kino salė” – Ozo g.

Šalia autobusų stotelės „Pramogų arena” vedančios link „Akropolio” įsikūręs kino teatras. Mano žiniomis, filmai čia iš projektoriaus pradėti rodyti apie 1992 metus. Pradžioje buvo sukamos vakarietiškos juostos, ale per „Videokauką”. Spėju, jog gali būti, buvo sukamos nelegalios juostos.

Maždaug nuo 1997 metų pradėti sukti kino klasikos filmai iš „Lietuvos kino” archyvo. Apie 2000 m. kino seansai iš didžiosios salės, kuri dabar apleista, perkelti į mažą salytę, turinčią apie 20-30 kėdžių.

Kino teatrą valdo įmonė „Lietuvos kinas”, kuri yra išlaikoma valstybės. Bilieto kaina į vieną kartą per dieną vykstantį kino klasikos seansą – 4 Lt.

Geležinkeliečių rūmai, Kauno g.

Iš viliniečių teko girdėti, jog geležinkeliečių rūmuose ar „Geležiniame kablyje” kurį laiką taip pat vyko reguliarūs kino seansai. Šiuo metu pastatas apleistas.

„Forum Cinemas Akropolis”, Ozo g. 25

Kino teatras atidarytas prekybos centre „Akropolis”. Tai pirmasis kino teatras atidarytas prekybos centre, ir, galima teigti, atkasė ir visiems parodė aukso gyslą ir yra viena iš Lietuvos kino rinkos atgimimo priežasčių. 2004, 2005 ir 2006-aisiais tai buvo lankomiausias kino teatras Lietuvoje, bet, manau, 2007 m. šį titulą gali perleisti Kauno „Akropolyje” veikiančiam „Forum Cinemas”.

Kino teatras atidarytas 2002 m. pirmoje pusėje, kartu su prekybos ir pramogų centru „Akropolis”. Kino teatrą valdė „VP grupės” įkurta įmonė „Akropolio kinas”, bet, veikla nebuvo tokia sėkminga ir VP atsisakė šios veiklos išnuomodama kino centrą UAB „Vingio kino teatras” nuo 2003 m. antros pusės (šiuo metu pervadinta į UAB „Forum Cinemas”).

Kino centre veikia 8 kino salės, kurios talpina 1585 žiūrovus. Didžiausia salė talpina 467 žiūrovus.

Laukiu komentarų ;)

.Mac paslauga atnaujinta

Trečiadienį „Apple” išleido ne tik naujus „iMac” kompiuterius bei naujus programinės įrangos „iWork” ir „iLife” paketus. Šiek tiek fone liko paslaugos „.Mac” atnaujinimas. Kadangi po paskutinio disko lūžio tapau šio serviso vartotoju, tai pakeitimus pamačiau.

Svarbiausias pakeitimas – skiriama bendra talpa išaugo dešimt kartų – nuo 1 GB iki 10 GB. Tuos 10 GB galima naudoti viskam – „Backup’ų” laikymui, el. paštui, failų laikymui, nuotraukų albumams, puslapių hostinimui, FTP serveriui ir t.t. Tiesa, populiarių puslapių hostinimui „.Mac” nepanaudosite, kadangi mėnesinis „data transfer” išliko – tik jis pakeltas iki 100 GB per mėnesį.

Be to, „iPhoto” atsirado nauja galimybė – „WebAlbums” kūrimas. Nuotraukas internete iš „iPhoto” galima publikuoti taip pat kaip iš „Picasa”. Iki šiol reikėdavo permesti nuotraukas į „iWeb”, kuris sugeneruodavo nuotraukų katalogą ir „užsiųsdavo” viską į „.Mac”. Dabar vienu žingsniu mažiau ir akivaizdžiai patogiau.

Kita naujovė – „.Mac” galima naudoti „for your domain”. T.y. jūsų el. paštas, puslapio adresas, gali būti nuosavas, o nebūtinai user@mac.com ir user.mac.com.

„Macintoshininkai” savo bloguose taip pat pastebėjo, jog „Apple” paleido į pasaulį atnaujintos „Backup” programėlės printscreen’s. „Backup” yra programėlė „.Mac” vartotojams, kuri periodiškai (arba rankiniu būdu) užbackup’ina svarbiausius duomenis į „.Mac” serverį, kitus prašo įrašyti į CD ar DVD. Tarp naujovių turėtų būti „Complete Backup” viso kietojo disko backup’inimas, „Backup to IPod” ir kitos smulkmenos.

„.Mac” paslauga kainuoja 99 dolerius per metus. Paslaugą galite užsisakyti čia. Tiesa, galite sekti nuoroda iš „Amazon” ir tuomet šią paslaugą galėsite nusipirkti už 79 dolerius – spauskite šią nuorodą.

„Apple” suteikia galimybę „.Mac” išbandyti 60 dienų nemokamai – spauskite čia.

Nauji „iMac”

„Apple” vakar pristatė naujus „iMac” kompiuterius. 17 colių modelis išmestas iš asortimento liko du modeliai su 20 colių ekranu ir vienas su 24 coliais.

Konfigūracijos:

20″ iMac: 2.0GHz Intel Core 2 Duo, 1 GB RAM, 250 GB HDD, DVD±R DL/DVD±RW/CD-RW, ATI Radeon HD 2400 XT with 128MB of GDDR3 memory video.

20″ iMac: 2.4GHz Intel Core 2 Duo, 1 GB RAM, 320GB HDD, DVD±R DL/DVD±RW/CD-RW, ATI Radeon HD 2600 PRO with 256MB of GDDR3 memory.

24″ iMac: 2.4GHz Intel Core 2 Duo, 1 GB RAM, 320GB HDD, DVD±R DL/DVD±RW/CD-RW, ATI Radeon HD 2600 PRO with 256MB of GDDR3 memory.

Visi modeliai eina su WLAN, iSight kamera, bluetooth ir kitais įprastiniais „Apple” privalumais.

Pagrindinė naujovė išvaizdoje – sugrįžo aliuminio korpusas, be to naujieji „iMac” dar plonesni nei buvusieji:

imackeyboard_2_20070807.jpg
Kita naujovė – naujoji „Apple” klaviatūra, kuri yra neįsivaizduojamai plona ir primena „MacBook” naudojama žemų klavišų klaviatūrą. Beje, kaip pastebėjo „Apple” fanai, ant klaviatūros nebėra „Apple” logo :)

Ir – svarbiausia naujiena. Naujieji „iMac” ne tik pagerėjo, bet ir atpigo. Kiekvienas modelis JAV rinkoje atpigo 200-500 dolerių. Tikėsimės, jog Lietuvoje irgi panašiai atpigs.

Bet kokiu atveju, kainų mažinimas, dar vienas „Apple” žingsnis masių link.

Kadangi pastebiu, jog vis daugiau tenka dirbti namie ir su „MacBook” nors ir su dviem monitoriais dirbti darosi nebepatogu, sutinku būti pirmasis „iMac” pirkėjas Lietuvoje.

Kada jie pasirodys Lietuvoje – prognozuoju, jog kokį spalį. Nors „ECS Baltic”, mano manymu, turėtų verstis per galvą, nemiegoti naktimis ir gerti šiltintą pieną, bet trūks plyš pristatyti juos rinkai rugsėjo 1 dienai. Taip pat tikiuosi, jog pigiausias „iMac” kainuos nedaugiu 4600 Lt…

Kitas puslapis »