Archive for rugpjūčio, 2007

„One.lt“ fenomenas. „Videogagos“ irgi …

logone.gifNemažai daliai išprususių interneto vartotojų “Delfi” komentaruose ir kitose viešos nuomonės reiškimo vietose drąsiai netiki reitingas ir mėto pareiškimus, “o kas gi lankosi tame one”.

O lankosi. “Gemius Audience” teigia, jog tai yra akivaizdžiai antras interneto tinklapis Lietuvoje, atsiliekantis pagal mėnesio auditoriją tik nuo “Delfi”.

www.one.lt 2007 m. gegužės mėnesį pasiekė 62,34% Lietuvos interneto vartotojų. Šiame portale gegužę apsilankė 733 tūkst. interneto vartotojų (1 vieta – “Delfi” – 848 tūkst., 3 vieta – “Plius.lt” – 461 tūkst.).

Yra du svarbūs rodikliai, pagal kuriuos “One” yra akivaizdžiai pirmas Lietuvoje. Tai – vidutinis laikas, kurį praleidžia vienas lankytojas per mėnesį – 12 val. 15 minučių. Pagal šį rodiklį antroje vietoje esantį ieskok.lt, “One.lt” lenkia keturis kartus!

Pagal atverstus puslapius “One” taip pat yra akivaizdus lyderis – 728389069 (728 milijonai) puslapių per mėnesį. Antras yra “Delfi” su 87 milijonais.

Mano “One.lt” account’as yra sukurtas 2000 m. gruodžio 30 d. Tuo metu tokio tinklapio www.one.lt dar net nebuvo. Registravausi www.one.lv, ir kenčiau latvišką vartotojo sąsają, nes tuo metu “One” žavėjo nemokamais SMS. 2001 m. vasarą account’ai iš Lietuvos buvo perkelti į sukurtą www.one.lt.

Iš pradžių SMS buvo visai nemokami, tada limitas per dieną, tada 1 nemokamas SMS į sąskaitą už prisijungimą… Interneto vartotojų daugėjo, o reklamos internete daugėjo ne taip sparčiai, todėl toks servisas ilgai gyvuoti negalėjo.

Nepaisant to, “One” sugebėjo pritraukti šimtus tūkstančių nemokamo el. pašto vartotojų – nepaisant to, jog el. paštas buvo text-only, tik 5 MB talpos, skaitomas tik per WWW … www.one.lt įrodė, jog galimybės – tai ne viskas. Vadinčiau 2003-2004 – one’inio pašto dominavimo epochą pirmuoju “One” fenomenu. Paskui, aišku, atėjo “GMail’as” ir suvalgė viską.

Tuo pat metu kaip el. paštas, “One” bene pirmieji Lietuvoje užščiuopė telefonų melodijų, logotipų, paveikslėlių telefonams aukso gyslą. Piko metu, “One” turėjo gal 50 konkurentų, kurie visi turėjo iš ko valgyti, o, neoficialiai manoma, “one.lt” turėjo per 40% mobiliųjų pramogų rinkos.

Atėjo internetas ir “mandresni” telefonai, todėl mobiliųjų pramogų kreivė nuėjo žemyn. Ir – tada – dar vienas “One.lt” šuolis aukštyn. Pats didžiausias visų laikų šuolis.

Latvijoje socialinių tinklų pasaulyje dominavo “Frype.lv”, kuris tuo metu vadinosi “Draugiem.lv”. “Frype.lt” (tuo metu “Draugams.lt”) į Lietuvą ėjo keistais marketinginiais veiksmais (burdamas uždarą ratą “žvaigždįms”), kiti dalyviai buvo dar vangesni, o “One.lt” skiltis “Draugai” prarijo viską.

”One.lt” sprogo atidarius socialinį tinklą. Nuo 2006 m. vasaros iki 2007 m. vasaros “One.lt” lankomumas išaugo 70% ir jis bene labiausiai augantis interneto tinklalapis, nepaisant to, jog jis jau yra gigantas. Proveržiu gali lygintis nebent “Alfa.lt”, bet jis nuo mažo augo prie didesnio …

Kaip ir “One.lt” paštas, taip ir “One.lt” socialinis tinklas negali būti apkaltintas tobula “usability”, paslaugų ir galimybių gausa. Be to, beveik už kiekvienos skilties atskleidimą reikia SMS’u mokėti pinigėlius.Nepaisant to, “One.lt” lankosi _visi_. Susiformavusi jaunuomenė yra tokia, jog “aš privalau būi ten, kur yra visi” (nors iš tikrųjų – ir mes tokie buvom. Tik tada nebuvo “One.lt”, o ir internetas dar buvo ne toks).

”One.lt” pastoviai nesilanko tik 35% internautų.

Beje – socialiniai tinklai veikia One.lt ir One.lv, tuo tarpu One.ee vis dar veikia mobiliosios paslaugos – kalbama, kad Estijoje tas dalykas atsirado pirmas, ir ilgiausiai „veža“.

„One.lt“ direktoriumi, beje, nelabai seniai pradėjo dirbti Aldas Kirvaitis, buvęs „Metasite Business Solutions“ direktorius ir vienas iš šios kompanijos įkūrėjų ir akcininkų. Žinant, jog „metasite“ garsėjo ne tik brangiais ir unikaliais sprendimais, bet, taip pat, yra turbūt vieninteliai tikri „usability“ specialistai. Galbūt, „usability“ pradės kvepėti ir „One.lt“. Nors – aš jau pradedu abejoti, jog žinau, ko reikia Lietuvos paaugliams.

„One.lt“ valdanti bendrovė „Forticom“ prieš kelis mėnesius atidarė video portalą, „youtube“ kloną – videogaga.lt. Analogiškas veikia ir Latvijoje.

Peržiūrėjus „TNS Gallup“ daromą „TNS Metrix“ naujausią tyrimą, matome, jog tas portalas tikrai populiarus – nors dvigubai atsilieka, nuo One.lt ar Delfi.lt, bet lenkia lrytas.lt, skelbiu.lt, alfa.lt

Matau, jog ten įdiegtas „Gemius Audience“, todėl, tikėkimės, greitai jis atsiras tos kompanijos skelbiamuose reitinguose ir bus galima įvertinti „Videogagos“ sėkmę. Atsižvelgiant į „TNS Metrix“ duomenis, tikėtina, jog turėsime naują ketvirtosios vietos savininką ir populiariausių Lietuvos puslapių dešimtuke „Videogaga.lt“ turėtų įsitaisyti tarp „Autoplius“ (tfu, „Plius.lt“) ir „Zebra“.

Beje, jeigu jau paminėjau „Zebra“ „Zebra video“ yra beviltiškai nevykęs jų projektas. Nors, kaip matom iš „Videogaga“ lankomumo – tokių dalykų Lietuviams reikia. Velniop, tą „youtube„…

Apskritai, pati „Zebra“ darosi visiška nevykėlė ir „sėkmingai stabiliai“ krenta žemyn lankomumo grafike. Ar tik neištiks dar vienas „Omni.lt/Balsas.lt“ likimas? Apie tai – atskirai ….

kinas.info savaitės apžvalga: „Simpsonų filmas“ – 1,3 mln. per 10 dienų Lietuvoje

Milijono kartelė peršokta 6 dieną po premjeros. 1,34 mln. litų per 10 dienų. Tik keturiems filmams Lietuvoje pavyko uždirbti daugiau per visą demonstravimo laikotarpį. Tokie “Simpsonų filmo” rezultatai po antrojo juostos rodymo savaitgalio.

Rugpjūčio 3-5 dienomis “Simpsonų filmas” Lietuvoje uždirbo 216,4 tūkst. litų. Tai yra 63 proc. mažiau nei premjerinį savaitgalį. Nepaisant to, antrojo savaitgalio lankumas yra įspūdingas – vidutiniškai 118 žiūrovų viename seanse. Iš viso per 10 dienų “Simpsonų filmą” jau pamatė 127,4 tūkst. žiūrovų.

“Simpsonų filmas” šiuo metu užima penktąją vietą pelningiausių filmų sąraše. Bendros juostos pajamos – 1,34 mln. litų. Trečioje vietoje įsitaisęs “Medžioklės sezonas atidarytas!” su 1,5 mln., kurį šį savaitgalį aplenkė vis dar sukamas “Šrekas Trečiasis” – 1,505 mln. litų. Antroje vietoje kol kas laikosi “Ledynmetis 2: Eros pabaiga” (1,64 mln. litų), o akivaizdus lyderis – 1998-aisiais rekordą pasiekęs “Titanikas” (2,23 mln. litų).

Antrąją ir trečiąją vietas savaitgalio pelningiausių filmų sąraše užėmė du nauji labai sėkmingai startavę filmai. Antrojoje pozicijoje įsitaisė komedija “Užkibo” su 62 tūkst. litų pajamomis, o trečiojoje debiutavo siaubo juosta “Kambarys 1408” su 51,8 tūkst. litų. “Simpsonų” ir vasaros fone šiuos debiutus galime vertinti kaip labai sėkmingus.

Nors jau tapo įprasta, jog vasarą Lietuvos kino teatruose įvyksta po dvi premjeras per savaitę, ateintį savaitgalį žiūrovų laukia net keturi nauji filmai. Po vasaros atostogų grįžusi “Skalvija” kviečia į jauno norvegų režisieriaus Joachimo Triero juostą “Repriza”, kuri turėtų patikti kino gurmanams, kuriems teko išgyventi vasarišką nekomercinių filmų troškulį.

Komerciniame repertuare geriausiai pasirodyti turėtų kriminalinis trileris su Anthony Hopkinsu “Lūžis”. Savaip žavūs kiti du rugpjūčio 10 d. pasirodantys filmai – muzikos gerbėjų laukia biografinės dramos “Edith Piaf. Rožinis gyvenimas” premjera, o dokumentikos mėgėjai turėtų įvertinti šmaikščiai juodą filmą “Darvino apdovanojimai”.

Paskelbta: „Delfi“, www.kinas.info ir kitur.

Rolandas Kazlas

Kažkada pajuokavom: jeigu norim Lietuvoje susukti Lietuvos žiūrovams skirtą pelningą kino filmą, turim statyti jį apie krepšinį, o pagrindinio veikėjo vaidmeniui privalome pakviesti Rolandą Kazlą. Kaip mes juokavom 2005-ųjų balandžio pirmąją galite skaityti čia – „KINAS.INFO Studios“ pristato filmą „Žingsniai“ su Rolandu Kazlu ir Bradu Pittu

Deja, tai gali būti neįmanoma.

Kalbama, jog ne vienas TV kino prodiuseris siūlo Rolandui Kazlui apvalia suma įvertintus kontraktus už sugrįžimą į televiziją, bet, pats R.Kazlas visiškai atsiriboja nuo praeities ir yra nusprendęs atsiduoti teatrui.

Kalbama, jog „Baltijos TV“ teko labai ilgai įkalbinėti šį aktorių, jog jis sutiktų, jog jo kultinių laidų „Nekenčiu reklamos“ ciklas būtų pakartotas per TV (šios laidos kurtos beveik prieš dešimtmetį ir turtinių teisių galiojimas jau pasibaigęs).Pagarba aktoriui, už atsidavimą ir principus.

Bet, Lietuva labai daug praranda.

„Daktarė Aiskauda“, „Lalaila“, „TV pagalba“, …. toks pas mus humoras.

Keletas kultinių auksinių kadru:

„Nekenčiu reklamos“:

http://www.youtube.com/watch?v=Q9MXJdKgzr4

http://www.youtube.com/watch?v=1hffqHXtAtg

„Dviračio žynios“:

http://www.youtube.com/watch?v=AiaW-9NlBl0

http://www.youtube.com/watch?v=HMaJv3-Hjsw

http://www.youtube.com/watch?v=PkgRPC1wv84

Humoristas scenoje:

http://www.youtube.com/watch?v=IZw_AabGG7Y 

Užkibo | Knocked Up, 2006

Holivudo prodiuseris Juddas Apatow ėmėsi statyti antro savo filmo. 2005-aisiais kino teatrus pasiekė nešvankoka, bet neblogų įvertinimų sulaukusi komedija „40-ties ir dar skaistus“, o po praėjusių metų pabaigoje nedideliame JAV kino festivalyje parodytos juostos „Užkibo“ kritikai viešai ėmė žerti pagyras J.Apatow už sugražintą žavesį į nuvalkiotą romantinės komedijos žanrą.

Juddas Apatow ėmėsi „Užkibo“ scenarijaus ir pats režisavo. Istorija pasakoja apie nevėkšlą Beną, kuris savo gyvenimą leidžia narkomanų komunoje ir sėkmingos TV laidų vedėjos Alison pažintį ir jų vienos nakties nuotykį, kuris baigiasi Alison nėštumu ir tolimesne dviejų priešingybių draugyste.

Istorija paprasta ir nesudėtinga, bet pritaikyta ekranui puikiai. Šį kartą į gerą išėjo faktas, jog režisierius ir scenaristas buvo tas pats asmuo. Rašydamas dialogus Juddas Apatow jau iš karto matė, kaip jie „atrodys“ ekrane. Dėl to visą filmą neapleidžia išbaigtumo ir konkretumo jausmas – kiekvieną momentą yra aišku, ką šia scena norima pasakyti. Žavi ir „nepagrindinės“ filmo linijos – už interneto svetainės, kurioje galima sužinoti, kiek sekundžių ekrane rodosi nuoga mėgiama žvaigždė – verta paploti. Ir tai tik viena „foninė“ siužeto linija.

Pagal pradinį sumanymą, „Užkibo“ turėjo būti „40-ties ir dar skaistaus“ tęsiniu – Sethas Rodinas turėjo tęsti „Smart Tech“ parduotuvėje dirbusio vaikino vardu Cal personažą, bet galutiniame scenarijaus variante šios minties buvo atsisakyta ir pagrindinis „Užkibo“ herojus Benas Stone`as iš principo buvo bedarbis (arba būsimo populiariaus interneto portalo kūrėjas).

Romantinių komedijų sukimas jau tapo tikru Juddo Apatowo šeimyniniu verslu – pagrindinės veikėjos Alison sesers Debi vaidmenį atliko režisieriaus žmona Leslie Mann, o Debi ir Pyto vaikus vaidino judviejų atžalos.

J.Apatow romantinei komedijai nekvietė garsių žvaigždžių, kurios tokio pobūdžio filmuose suvalgo liūto dalį biudžeto. „Užkibo“ kainavo „tik“ 33 mln. JAV dolerių, o pasaulio kino teatruose uždirbo beveik 200 mln. Būtina atsižvelgti ir į tai, jog šio žanro filmai būna sėkmingesni DVD formate.

„Užkibo“ žavi ir taiklus aktorių parinkimas. Sethas Rogenas – tikras nevykėlis, jam taip ir tinka rūkyti žolę. Kaip ir Ketherine Heigl, jis iki šiol vaidindavo ne pagrindinius vaidmenis vidutinio lygio filmuose. Tikėtina, jog ir 28-metei simpatiškai K.Heigl ir S.Rogenui „Užkibo“ gali tapti tramplinu į kur kas rimtesnius vaidmenis.

Labai šauniai filme „Užkibo“ atrodo Paulas Ruddas, sukūręs šeimos rutinos prispausto muzikos prodiuserio vaidmeni. Paulas Ruddas Holivude jau 15 metų ir yra sukūręs 33 vaidmenis įvairaus plauko filmuose, bet neprisimenu juostos, kurioje jis taip puikiai būti tikęs vaidmeniui.

„Užkibo“ yra komedija, kuri vietomis vulgari, vietomis šlykšti, vietomis gali pasirodyti paprasta. Bet viso to mišinys – juokingas, neprailgstantis ir vasarą atgaivinantis daugiau nei dviejų valandų trukmės nuotykis, kuris sugeba paliesti ir jausmus ir neleidžia nesišypsoti. J.Apatow turi pavydėtiną jausmą, kaip sulipdyti mielą ir juokingą komediją, kuri uždirba milijonus – iš nieko. Be žvaigždžių, be pigių juokelių ir be bereikalingų patyčių. Užtat, su polėkiu.

Plačiau apie filmą – Užkibo | Knocked Up, 2006

Paskelbta – www.kinas.info.

„Delfi“ portalų grupė parduota už 54 mln. EUR

Turbūt metų lietuviškos interneto rinkos naujiena – kompanija „Ekspress Group“ įsigijo „Delfi“ portalų grupę. Iki šiol „Delfi“ portalų grupė priklausė suomių kompanijai „Findexa“, kuri įsigijo portalus iš „Microlink“ prieš kažkur 4-5 metus už 5,1 mln. EUR. Šiandieninio sandorio vertė – 54,05 mln. EUR.

Nebloga investicija prieš kelerius metus buvo į interneto portalus. Nors „Delfi“ padėtis nė vienoje rinkoje praktiškai nei pagerėjo, nei pablogėjo, bendra verslo vertė ir perspektyva išaugo 10 kartų.

Kas yra „Delfi“? Tai www.delfi.lt, www.centras.lt, www.delfi.lv, ru.delfi.lv, ru.delfi.ee, www.delfi.lt ir www.delfi.ua.

Kas yra „Ekspress group“? Tai Estijos žiniasklaidos koncernas, kuriam priklauso krūva su leidyba ir šiek tiek su internetu susijusių verslų Baltijos šalyse. Lietuvoje veikia „Ekspress leidyba“, kuri leidžia „Panelę“, „Moterį“, „Naminuką“, „Mano namus“, o prieš kelis mėnesius metė didžiulius pinigus į žurnalą „Klubas“, bandydama išjudinti iš sosto lietuvišką žiniasklaidos fenomeną – „Žmones“.

Beje, „Ekspress group“ Lietuvoje priklauso UAB „Medipresa“ – viena iš dviejų Lietuvos spaudos platinimo oligopolinės rinkos žaidėjų. Kalbama, jog „Medipresa“ ir „Impres Teva“ (praktiškai dvi vienintelės spaudos tiekėjos į prekybos centrus ir kitus populiarius „taškus“) labai skriaudžia mažuosius ir įėjimas į žurnalų ir laikraščių rinką yra labai sunkus.

O kas dabar bus?

Aš manau, jog nieko. „Delfi“ veidas, turinys ir gyvenimas neturėtų pasikeisti – pasikeitė tik savininkai, kurių pagrindinis tikslas – pelningo verslo darymas. Kitaip būtų, jei, tarkim, „Delfi“ būtų įsigijęs koks nors koncernas, kuriam žiniasklaidos priemonės reikalingos korporacijos komunikacijos sklaidai – ala „MG Baltic“, „Achemos grupė“ ar „Rubicon“ (išvardinau juos todėl, jog šie koncernai žiniasklaidos rinkoje veikia aktyviausiai).

Kitąvertus, „Delfi“ savininkų pasikeitimas gali įnešti ir šiokių tokių permainų – bent jau leidyboje ši kompanija patirties, žinių ir resursų turi. Vis dėl to, ankstesni savininkai – „Findexa“ – tikrai nebuvo žiniasklaidos, juolabiau internetinės, specialistai. Tikėtina, jog „Ekspress group“ gali imtis kažkokių „Delfi“ stiprinimo veiksmų. Bet ar to reikia? Bent Lietuvoje – vargiai. „Delfi“ yra užtikrintas ir, atrodo, nepajudinamas lyderis, kurio nepajudina net šiuolaikinės tendencijos (blog’ai, socialiniai tinklai, paieškos sistemos….) – žmonėms jis įaugęs į kraują ir patinka toks, koks yra.

„Ekspress group“ internete nėra stipri kompanija. Estijoje koncernui priklauso nekilonajomo turto portalas 4Seina.ee, automobilių portalas ekspressauto.ee ir laisvalaikio portalas weekend.ee. Vargu, ar kuri nors patirtis gali būt sėkmingai perkeliama į Lietuvą – neišgelbėtų turbūt nė „Delfi.lt“ priedanga. Vargu ar automobilių srityje galima įkąsti „Autoplius.lt“, laisvalaikio srityje „Delfi“ galbūt ir galima stiprėti (Delfi Blog’as, Delfi Gatvė iš tikrųjų nepateisino savęs ir jaunimo kategorijoje „Delfi“ nesustiprėjo), o nekilnojamojo turtų portalų rinkoje Lietuvoje jau gana ankšta. Be to, iš pastarųjų „Delfi“ neblogai uždirba parduodama „kobrendintus“ saitus ir „infoblokus“.

Ką įrodė šis sandoris – Baltijos šalių interneto portalai yra tikrai vertinami – 54 mln. EUR yra tikrai solidi suma. Lietuvoje „Delfi“ stipriausias iš visų Baltijos šalių, dėl to didžiąją tos sumos dalį galima priskirti lietuviškojo „Delfi“ nuopelnams.Galimas daiktas, jog „Ekspress group“ gali domėtis ir kitų interneto portalų pirkimu.

Tikėtina, jog šis sandoris toliau judins lietuviškų interneto verslų pirkimo/pardavimo rinką. Atrodo, pavienių asmenų valdomos svetainės netrukus masiškai ims įsileidinėti stambųjį kapitalą. Be to, turėtų įsibėgėti svetainių jungimąsis.

Maržos Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje

Kuo toliau, tuo labiau įtikiu, jog visa Lietuvos mažmeninė prekyba dirba velniškai mažomis maržomis.

Kodėl taip yra?

Priežasčių galima ieškoti lietuviškame būde, charakteryje ir požiūriu į verslą. Paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje pradėjus kurtis privatiems verslams, tuometiniai verslininkai vis dar buvo vadinami „spekuliantais“ (neigiamą šio žodžio reikšmę visi puikiai žinome). Šešėlinė ekonomika, tiesioginė agresyvi konkurencija ir ekonomikos žinių trūkumas suformulavo padėtį, kurioje visi dirbo „už tiek, kiek apsimoka“.

1995-1998 metais formuojantis didiesiems prekybos centrams teko konkuruoti tarpusavyje ir su smulkiuoju verslu, kuris ir movėsi kelnes, ir skundėsi valdžiai. Pirmieji rimtai besiformavę „IKI“ su prancūziška koncepcija ir aukštesnėmis kainomis nudegė nuo agresyviomis kainomis įžengusio „VP Market“ (dabar – „Maxima LT“). Jau šiame amžiuje žengę į Lietuvą „Rimi“ vėl bandė kilstelėti kartelę aukšty, bet buvo nusodinti „VP Market“ ir tuo metu jau įsibėgėjusios „praktiški žmonės renkasi“ „Norfos“.

Nuo mažų mažmeninės prekybos rinkos maržų kenčia:

1) Tiekėjai. Iš principo oligopolinėje didžiųjų prekybos centrų rinkoje jie verčiami nusivilkti kelnes. Mokėjimo už prekes gražinimų atidėjimo terminai yra ~90 dienų nuo prekės pardavimo (!) yra normalu. Ką tai reiškia mažoms įmonėms, nesunkiai suprantate, ką reiškia gauti mokėjimus už prekes realiai po beveik pusės metų. Ilgą laiką jiems besilaikius, 2006-2007 metais drastiškai pradėjus didėti atlyginimams, nuvilnijo bankrotų banga ir nemaža dalis tiekėjų buvo priversti pasitraukti.

2) Prekybos centrai.  Nuolatinis kainų karas, maržas vis tempia žemyn ir žemyn. Didieji tinklai gelbstisi pramonines prekes importuodami milžiniškais kiekis, stumdydami labai mažomis kainomis ir bandydami laimėti didelės apyvartos dėka. Keli didieji tinklai, konkuruodami kainomis, jau pora metų vaisius ir daržoves, įvertinus nurašymus, parduoda į minusą. Dėl to kenčia ir kokybė, nes niekas nenori kelti kainos, o bando užsitikrinti tiekimą kuo mažesnėmis sąnaudomis.

3) Darbuotojai. UAB „Maxima LT“ Lietuvoje dirba ~15 tūkst. darbuotojų. Tarkime, UAB „Maxima LT“ nori pakelti visiem algas 500 LTL ant popieriaus. Į rankas pakiltų 350 Ltl (manau logiškas kiekis šiems metams išspręst darbuotojų trūkumo problema). Darbo vietos kaina „Maximai“ – 650 LTL. toks pokytis per mėnesį kainuoja 9,75 MILIJONO litų. Per metus – 117 MILIJONAI LITŲ. „Maxima“ neskelbia pelno, skelbia tik apyvartą (2006 m. – 4 mlrd. Lt.).

4) Lietuvos ekonomika. „Lidl“, „Tesco“, „IKEA“ ir dar keletas gigantiškų tinklų, kurie atneštų milžiniškas užsienio investicijas, neša mieles iš Lietuvos, pamatę, kokiomis maržomis dirba vietinės bendrovės.

Be abejo, iš tokios padėties laimi vartotojas (sakoma, „kainų kare pralaimi visi, išskyrus pirkėją“) . Turime žemo kainų lygio ir vidutinio lygio prekybos centrus. Bet kokia diferencijacija jau mirė – „kokybės lyderis“, „kainų lyderis“, „aptarnavimo kultūros lyderis“, „paslaugų kokybės lyderis“ – tokios sąvokos mažmeninėje prekyboje nebeegzistuoja, visi viską daro labai panašiai.

Visgi, penktu punktu į pralaiminčiųjų (žinoma, iš dalies, tik) pusę įrašau ir Vartotojus. Iš tokios padėties mes pralaimime, nes:

1) Negalime nusipirkti plataus asortimento, išskirtinių prekių.

2) Gauname trečiarūšioms šalims skirtas prekes (pvz. „Fairy“ Britanijoje bene dvigubai tirštesnis nei pas mus. Dėl to, kad tinklai spaudžia tiekėjus, jog jie tiektų kuo pigesnę prekę).

3) Nėra iš ko rinktis! Vis pasitaiko situacijų, jog tenka rinktis iš supuvusio ir mažiau supuvusio persiko, nes labai noriu persiko. Paskui dažnai nusispjaunu ir nusiperku šokoladą arba „Pringles“.

Išvardinti pavyzdžiai galioja ne tik prekybos centrams – krūva rinkų veikia panašiomis sąlygomis dėl panašių priežasčių. Visiškai kitoks atvejis yra drabužių, avalynės ir aksesuarų rinka, kurioje vis dar buriama nematomais prestižiniais brand’ais ir laikoma kainų kartelė labai aukštai.

O kas gi bus?

Vienas dalykas jau vyksta – darbo jėga brangsta ir atlyginimų lygio kilimas jau vyksta.

Brangs. Ilgai lauktas euro įvedimas neatėjo, o būtent iki jo, kainos laikėsi įvairiose ūkio šakose. Euro įvedimas būtų puiki priedanga pakeisti kainas, kaltę suverčiant „eurui“. Dėl to kainų kilimas vyksta išlėto ir nuolat. Labiausiai tai turbūt pasijautė viešojo maitinimo įstaigose, kur meniu per paskutinius porą metų buvo keisti bene keturis kartus.

Šiuo metu, gerėjant ekonominei padėčiai, yra pats laikas į rinką įžengti nišiniams rinkos žaidėjams, kurie galėtų būti „kitokie“. Galbūt brangesni, galbūt mažesni, galbūt visada garantuojantis šviežumą, galbūt dar kažkokie, kokių Lietuvoje šiuo metu nėra ir už kuriuos pirkėjas sutiktų sumokėti aukštesnę kainą.

Pigių kainų prekybos centrai galėtų kurtis už miesto, pateikti nelabai aukšto lygio aplinką ir aptarnavimo kultūrą.

Mažos maržos Lietuvos mažmeninėje prekyboje visiškai priešingos padėčiai bankų rinkoje … Apie tai atskirai …

« Ankstesnis puslapis