Archive for kovo 18th, 2008

Konkurencija Vilniaus oro uoste

Tarp dviejų didžiausių Vilniaus oro uoste dirbančių avialinijų pastaruoju metu kilo tikras viešųjų ryšių karas. Iš šalies atrodo, jog iniciatorė yra „FlyLAL“, kuri artėjant vasaros sezonui skelbėsi didinanti lėktuvų parką ir ketinanti susigražinti Vilniaus oro uosto lyderės vardą. Aišku, tikrai nėra malonus atvejis, kada iš „namų“ oro uosto (Vilniaus) išstumia bendrovė, karaliaujanti kaimynianame oro uoste (Ryga). Jau ko verti vien „FlyLAL“ pranešimų pavadinimai, kaip pavyzdys – “flyLAL – Lithuanian Airlines” laišku paragino “AirBaltic” vadovus mažinti skrydžių kainas.

Galų gale „airBaltic“ pati davė peno, „FlyLAL“ išnaudoti viešųjų ryšių technologijas konkurencinei kovai – ji priėmė per pastarąjį pusmetį keletą nepopuliarių sprendimų: apmokęstino visą registruojamąjį bagažą (35 LTL), padidino bilietų pardavimo kainas. „FlyLAL“ reakcija buvo gana protinga: pavyzdys – Dėl Londone augančių mokesčių „flyLAL“ neketina branginti bilietų, „flyLAL-Lithuanian Airlines“ skrydžių tvarkaraštis leis keleiviams sutaupyti 15 mln. Lt.

Pikti liežuviai plaka, jog „FlyLAL“ turi žmogų, kuris gaudo bet kokius „airBaltic“ kluptelėjimus ir raportuoja juos žiniasklaidai: per porą mėnesių teko išgirsti, jog „airBaltic“ skrydį nutraukė lemputė, „airBaltic“ keleiviai skrido apsemtu lėktuvu – paprastai tokias smulkmenas (nes iš tiesų, tai ir yra smulkmenos) aviakampanijos užglaisto, o apie nesklandumus sužino tik tuo reisu skridę keleiviai.

Tiek „airBaltic“, tiek „FlyLAL“ save rodo kaip „low price“ avialinijomis (nepainioti su „low cost“ avialinijomis). Mano subjektyvia nuomone, „low price“ pozicionuojančios kompanijos pamažu susilieja su didžiosiomis kompanijomis, kadangi visų kainos nukrito tiek, jog realaus skirtumo tarp „Finnair“, „FlyLAL“, „airBaltic“, „KLM“ ar „Air France“ nebeliko.

Įdomu tai, jog liko ne tiek daug krypčių, kur „FlyLAL“ ir „airBaltic“ konkuruotų tiesiogiai.

Tarkim, Vilniaus oro uosto duomenimis, populiariausios kryptys 2007 m. buvo:

Kopenhaga – 170 391 („AirBaltic“ – 3 skrydžiai per dieną);
Londonas – 129 830 („FlyLAL“ ir „AirBaltic“ – po 1 skrydį per dieną);
Frankfurtas – 108 612 („Lufthansa“ ir „FlyLAL“ – po 1 skrydį per dieną);
Praha – 100 230 („Czech Airlines“ – 2 skrydžiai per dieną);
Dublinas – 96 384 (3 kartus į savaitę „FlyLAL“, po keturis kartus į savaitę „AirBaltic“ ir „Aer Lingus“, sumoj 11 kartų į savaitę arba pusantro skrydžio į dieną).

„airBaltic“ su „FlyLAL“ tiesiogiai konkuruoja „naujosios Lietuvos“ skrydžiuose į Londoną ir Dubliną, „parlamentiniame“ skrydyje į Briuselį, taip pat nekasdieniuose skrydžiuose į Milaną ir Romą.

„FlyLAL“ vienintelė skrenda į Amsterdamą (pavydėtini ryšiai su KLM, todėl Amsterdamas dažnai lietuviams tampa hub’u į Aziją ar JAV), Kijevą. Taip pat labai stiprius ryšius „FlyLAL“ turi su Maskva (dėka bendradarbiavimu su „Aeroflot“), bet neseniai šiame reise sulaukė netikėto konkurento iš Rytų „Utair“.

„airBaltic“ valdo visus ryšius su Skandinavija (motininės kompanijos SAS dėka), dėl to vienintelė skrenda auksiniu reisu į Kopenhaga, taip pat į Oslą, Stokholmą. Tik „airBaltic“ skrenda į Berlyną, Hamburgą, Diuseldorfą – o prieš porą metų būtent „FlyLAL“ skraidydavo bene į kiekvieną Vokietijos didesnį miestą.

Šiemet „FlyLAL“ įlipo į „airBaltic“ reisą – atidarė skrydį Barseloną, „airBaltic“ atsakė į tai atidarydama reisą į Paryžių. „FlyLAL“ sėkmingai skraido į Kievą, o turbūt kaip atsaką į tai „airBaltic“ pradeda skraidyti į Simferopolį ir Odesą.

Duomenys apie avialinijų pervežtus keleivius atrodo taip:

„airBaltic“ – 36,1 proc. – 620 tūkst. keleivių;
„flyLAL“ – 27,6 proc. – 474 tūkst. keleivių;
„Czech Airlines“ – 5,83 proc. – 100 tūkst. keleivių;
„Lufthansa“ – 4,96 proc. – 85 tūkst. keleivų.
„Finnair“ – 3,7 proc. – 63,5 tūkst. keleivių.

Vilniaus oro uosto pateikti duomenys leidžia daryti keletą įdomių išvadų:

„FlyLAL“ skraido kasdien į Frankfurtą (kaip ir „Lufthansa“), bet šiuo reisu skraidina tik 23 tūkst. keleivių;
– Helsinkis – po 2 kartus į dieną skrenda „AirBaltic“ ir „Finnair“. „Finnair“ skrenda tik į Helsinkį ir perveža 63,5 tūkst. keleivių, o Helsinkis nepatenka į TOP-5. Reiškia „airBaltic“ tenka tik „peanuts“.

Iš to seka, jog „airBaltic“ ir „FlyLAL“ skrydžių efektyvumas yra nekoks. Su užsienio kompanijomis konkuruojant („Lufthansa“ ar „Finnair“) Vilniaus oro uosto lyderės gauna į vienus vartus, o su „Chech Airlines“ net nekonkuruoja.

Atskiros kalbos reikalautų konkuravimas Vilnius-Talinas reise, per dieną įvyksta net septyni reisai pirmyn ir atgal, o kai kurie reisai vyksta kas penkias minutes! Štai kaip atrodo išvykimo iš Vilniaus į Taliną tvarkaraštis:

06:45 FlyLAL
06:55 Air Baltic
09:10 Estonian Air
14:40 Air Baltic
18:25 Air Baltic
18:30 FlyLAL
19:50 Estonian Air

Lygiai tas pats nuo balandžio mėnesio dėsis ir reise į Rygą – „FlyLAL“ ir „airBaltic“ į šį miestą skraidys po tris kartus!

aurela.jpg

Tiek „AirBaltic“, tiek „FlyLAL“ lėktuvų parkai tuo tarpu yra skurdoki. Didžiaisiais reisais abi kompanijos skraido 20 metų senumo „Boeing 737-300“ arba „Boeing 737-500“, kuriais nepriklausomybės pradžioje gal ir buvo galima didžiuotis, tuo tarpu trumpuosius reisus „FlyLAL“ vykdo burzgiančiais SAAB’ais, o „airBaltic“ dar labiau burzgiančiais „Fokker’iais“. Štai „Aurela“ įsigijo tokį „Boeing 575-200“, tai įkandin abi bendrovės paskelbė įsigysiančios tokius pat – „FlyLAL“ netgi žada tokį turėti jau šį pavasarį, „airBaltic“ kitąmet.

Asmeniškai abejoju, ar „FlyLAL“ šį didžiulį gražuolį išsiųs į reguliarius reisus – nebent Kalėdų laiku tokį pastatys ant Londono ar Dublino reiso, o kasdieniame tvarkaraštyje „FlyLAL“ neturi reisų, kuriems reikalingas toks galiūnas būtų, o pustuščio skraidinimas susijęs ne tik su papildomais kaštais, bet ir su daug didesniais aptarnavimo ir tūpimo mokesčiais. „airBaltic“ tokio dydžio lėktuvą drąsiai galėtų statyti reise į Kopenhagą (nepamenu, kada teko matyti laisvą vietą vakariniame reise iš Kopenhagos į Vilnių), bet, turbūt, protingiau būti pradėti į šį miestą skraidyti dažniau.

Sako, „FlyLAL“ atgaivins vidinį skraidymą iš Vilniaus į Palangą. Įdomi tokio skrydžio paklausa: visgi, skrydis su šiuolaikinėmis saugumo, registracijos taisyklėmis užtruks beveik dvi valandas (45 minutės „check-in“, saugumas, laipinimas; 45 minutės skrydis, 15 minučių išlaipinimui), tuo tarpu automobiliu kelionė užtrunka 3,5 valandos, o kur dar didelė vėlavimo tikimybė skrendant …