Archive for gegužės, 2008

„Coca Cola Plaza“ nebėra

Kaip ir laukiau, „Coca Cola Plaza“ iškaba jau nuimta nuo kino teatro – nors dar oficialiame puslapyje skelbiama apie kino teatrą tokiu pavadinimu. Paaiškėjo, jog kontraktas tarp „Forum Cinemas“ ir „Coca Cola“ galiojo penkerius metus – nuo šiol šis pavadinimas liks tik istorijoje su amžinai gyvais „delfistų“ komentarais.

O iš to paties „Delfi“ galima prisiminti, jog „Siemens“ vardas Vilniuje įsikūrusiai arenai suteiktas 10 metų nuo 2004 m. – vadinasi, „rebranding’o“ galim laukti 2014-aisiais.

PigiausiasPigiausias.lt

Nežinau, kam tiksliai priklauso VšĮ „Skaitmeninė komunikacija“, bet projektas hostingas.com – tikrai įdomus. Dedu įtarimą, jog šį VšĮ turėtų būti susijusi su „Interdata“, nes būtent šios kompanijos paslaugos užimą pirmą vietą „Lietuvos hostingo paslaugų reitingo“ vietą trijose iš keturių paslaugų (o ketvirtos „reitinguojamos“ paslaugos jie neteikia).

Įtariu, jog hostingas.com, gali būti atsakas į „Interneto vizijos“ vedamą populiariausių reitingą hostingas.lt, kur jų paslauga serveriai.lt akivaizdžiai pirmauja.

Ši savotiška rinkodaros gudrybė lietuviškame internete dar beveik neįgyvendinta. O kompanijoms, ypač tos, kurioms svarbu išryškinti kažkokį pranašumą, būtų gana paprasta savo paslėptomis rankomis (ale įkuriant VšĮ) arba finansuojant kažkokius entuziastus,

Reikia pavyzdžio? Štai „Internetas_LT“ mylimi lėktuvų bilietai, kurių pardavimai internete yra gerai įsibėgėję. Ar žinote, pas kurį iš pardavėjų bilietai pigiausi? Galima tiesiog patikrinti keletą sistemų, kurios parduoda bilietus ir įsitikinti konkrečiu atveju pagal jūsų užklausą. Bet šią problemą už jus galėtų išspręsti interneto portalas, tarkime PigiausiasPigiausias.lt, kuris lygintų tarpusavyje keliasdešimties Lietuvoje veikiančių lėktuvų bilietų pardavimo sistemų kainas. Rinkos dalyviai gi puikiai žino, kas su kokia marža dirba, o taip irgi žino, kuris iš jų iš tiesų yra pigiausias (o nebūtinai tiesiogiai, bet reklamoje taip save vadina kiekviena bilietų pardavimo internete bendrovė).

Aišku, jeigu toks portalas skelbtų neteisybę, tai konkurentai užtampytų šio portalo kūrėjus (jeigu jie nesugebėtų tinkamai užsimaskuoti), po teismus. O jeigu toks tinklalapis skelbtų teisybę? Tuomet tas, kuris iš tiesų yra pigiausias, galėtų akivaizdžiai užsiimti šią poziciją klientų mintyse.

Tai kas pas mus pigiausias? SKRISK.lt? …

Gal ir neetiška, bet efektyvu.

„Eurovizija“ bus galima žiūrėti HDTV formatu

„Delfi“ rašo, jog „Euroviziją“ LTV transliuos aukštos raiškos HDTV formatu – pasirodo Kęstučio Petrauskio pareiškimai praėjusiais metais buvo laužti ne iš piršto – iki olimpiados LRT ketina būti pasiruošusi HDTV transliacijoms.

Tiesa, žinių apie šį neeilinį įvykį kol kas galima gauti tik iš šio „Delfi“ straipsnio, kuris neatsako į  svarbų klausimą – „Kaip bus galima šią transliaciją pamatyti?“.

„Delfi“ komentaruose pasklido žinia, jog ši testinė transliacija vyks tik per eterinę skaitmeninę televiziją ir transliaciją galės matyti tik vilniečiai. Taip išeina, jog realiai tik įsigiję iš TEO skaitmeninės anžeminės TV priedėlius …. Jei LRT paskelbtų, jog futbolo čempionatą ir Olimpiadą taip pat parodys HDTV – būtų galima surizikuoti.

Taip pat visiškai neaišku, kokios kokybės transliacija bus – 720p, 1080i ar 1080p. Statau už 1080i…

Kvailių auksas | Fool’s Gold, 2008

Paskutinius porą metų amerikietis aktorius Matthew McConaughey gyvenimu skųstis neturėtų. Už gerus honorarus tiesiog vaidina Holivudo top dešimtuko aktorių gyvenimo vyrus. 2005-aisiais „Sacharoje“ už 8 mln. dolerių M.McConaughey davėsi su Penelope Cruz, 2006-aisiais aktorius pasirodė „Uždelstoje meilėje“ su Sarah Jessica Parker, o štai šiemet į nuotykius leidosi su Kate Hudson.

Maža to, susidaro įspūdis, jog M.McConaughey scenarijus renkasi pagal filmavimo aikšteles – „Sachara“ buvo nufilmuota Ispanijoje ir Maroke, „Uždelsta meilė“ – JAV paplūdimiuose, o štai visos „Kvailių aukso“ scenos nufilmuotos Australijoje arba Bahamuose. Viename po kito pasirodančiuose filmuose vaidinantis aktorius rizikuoja ne tik įkliūti į „atostogų aktoriaus“ spąstus – filmai per daug žemo lygio, jog vėliau M.McConaughey gali būti labai sunku vėl pasirodyti kaip „rimtam“ aktoriui. Tą šis aktorius 2005-aisiais bandė daryti pasirodydamas su Alu Pacinu juostoje „Pinigai dviems“, bet filmas neperlipo televizinio lygio (Lietuvos kino teatrai jo ir nerodė, bet kelis kartus jau rodė LNK).

Prieš trejus metus susuktą „Sacharą“ ir „Kvailių auksą“ sieja ne tik M.McConaughey. Filmo nuotaika, siužetas ir, galų gale, filmo lygis – labai panašūs. Aistringas lobių medžiotojas karštligiškai ieško lobio Karibų jūroje. Be abejo, kaip ir visuose lobių ieškotojų filmuose, kovojama ne tik su klausimu, kur yra lobis, bet ir su konkurentais, kurie taip pat nežino, kur lobis yra, bet nemažiau nori jį surasti. Laisvą minutę lobių ieškotojas skiria savo žmonai, kuri tai myli jį, tai skiriasi, tai ieško lobių, tai nori atsiduoti mokslinei veiklai.

Visas filmo siužetas paremtas nenutrūkstamu kvailų sutapimų virtine. Kuo toliau, tuo jie kvailėja ir kvailėja, kol prieina prie absurdo. Maža to, siužetinės pauzės užpildomos kvailomis ir nepaaiškinamomis scenomis, kurių paskrtis – bandyti žiūrovą prajuokinti, bet dažniau juokas iš situacijos absurdiškumo (pvz. motoroleris krenta į jūrą ir sprogsta tarsi du ore susidūrę lėktuvai).

Matthew McConaughey su Kate Hudson susitinka jau ne pirmą kartą – 2003-aisiais šie aktoriai medžiojo vienas kitą komedijoje „Kaip atsikratyti vaikino per 10 dienų“. Romantiniškoje aplinkoje ši medžioklė buvo kur kas sėkmingesnė, nei nuotykių filme. Nelabai savo rogėse jautėsi ir režisierius Andy Tennantas, pasižymėjęs romantinėmis komedijomis „Mergina iš Alabamos“ ir „Hičas – meilės specialistas“.

Bene vienintelis įdomesnis personažas filme yra kvaila multimilijonieriaus dukra Gemma – stereotipiška turtinga išpaikinta mergiotė yra kvaila kvailame filme, kuri bent jau nebando apsimesti protinga. Toks iš pirmo žvilgsnio banalus personažas tampa vieninteliu, kurio istorija geba prajuokinti.

„Kvailių auksas“ yra „Sachara“, iš dykumos persikėlusi į Karibų jūrą ir nuo to tik suprastėjusi.

Plačiau apie filmą Kvailių auksas | Fool’s Gold, 2008

Kinas Vilniuje: kur dingo kino teatrai?

Prieš gerą mėnesį teko „ORE>LT“ e-žurnalui atsakyti keletą klausimų apie kino būklę šiandien. Tai pavirto į Šarūno Girdėno straipsnį, kurio originalą galite rasti čia.

——————————————–

Pirmieji nepriklausomi lietuviško kino kūrėjai atsirado XXa. viduryje, po Antrojo pasaulinio karo. Viena vertus, daryti meną tuomet buvo lengviau, nes finansavimą skirdavo (arba ne) valdžia ir autoriui nereikėjo rūpintis savo produkcijos komercine sėkme. Kita vertus, kūrybinę laisvę varžė skrupulingi cenzoriai, savaip pakreipdami filmo siužetą. Tiesa, metraščiuose rašoma, kad lietuviško kino kūrėjai sugebėdavo apeiti cenzūrą ir gaudavo vieną kitą užsienio festivalių apdovanojimą.

Šarūnas Girdėnas 2008-04-30

Atgavus nepriklausomybę, kai kurie kino kūrėjai nesugebėjo prisitaikyti prie naujų, rinkos diktuojamų sąlygų. Atpirkimo ožiais dėl nenusisekusių projektų tampa valdžios atstovai, nors gali būti, kad tikrieji kaltininkai yra patys kūrėjai, vis dar gyvenantys praeitimi.

Galbūt tokios pačios problemos kankina ir kino teatrus? ORE domėjosi, kodėl Vilniuje liko trys veikiantys kino teatrai, kokie filmai juose rodomi ir kokia padėtis kino platinimo rinkoje. Kalbėjomės su „Acme filmai“ direktoriumi Žilvinu Naujoku bei portalo „kinas.info“ projekto vadovu Simonu Bartkumi.

Kaip manote, kodėl Vilniuje liko tik trys kino teatrai („Coca Cola Plaza“, „Akropolis“ ir „Skalvija“)? Juk, kaip rodo Skalvijos pavyzdys, galima neblogai išgyventi ir iš nekomercinio kino rodymo.

Simonas Bartkus: Mano žiniomis, „Skalvija“ „neišgyvena“ iš kino rodymo. Be abejo, tokio kino teatro vadovo apsukrumas daug lemia: sugebama pritraukti ES fondų, užsienio šalių ambasadų, specialiųjų valstybės programų ir kt. paramą. Reikia nepamiršti, jog „Skalvijos“ kino centras priklauso miesto savivaldybei.

Kiti kino teatrai žlugo dėl to, jog jų administratoriams nepavyko jų priversti dirbti efektyviai. Ta pati „Lietuva“ su beveik 1000 vietų sale sėkmingai dirbo tik „auksiniais“ laikais 1998-aisiais, kuomet rodė „Titaniką“. Visu kitu laiku jų veikla buvo nuostolinga. Kai kurie kino teatrai buvo privatizuoti, bet jų savininkai taip pat nesugebėjo kino teatrų veikti efektyviai („Vilnius“, „Helios“, „Kino tvanas“).

Žilvinas Naujokas: Sunku pasakyti, ar galima išgyventi iš nekomercinio kino rodymo. Kiek man žinoma, ją remia savivaldybė, taip pat suteikiama parama iš Europos Sąjungos ir kultūros ministerijos. Žiaurus komercinis pasaulis…

Mūsų manymu, bent po vieną salę didžiuosiuose miestuose valstybė turėtų išlaikyti. Tam, kad galėtų būti rodomas „arthousinis“ kinas ir vykdomos visuomenės programos. Neblizganti, neformali erdvė žmogui, besidominčiam visokiu kinu. Ne vien tuo, kuris privalo užpildyti tam tikrą vietų skaičių salėje.

Ar pasigendate senųjų kino teatrų?

S. B.: Be abejo, nostalgija jaučiama „viskam, kas buvo gero“. Bet suprantu, jog dabartinė pasaulinė kino teatrų rinkos tendencija yra kino centrų stambėjimas, įsikūrimas žmonėms patogiose vietose (pirmiausia prekybos centruose).

Išlaikyti 1000 vietų vienaekranį kino teatrą senamiestyje šiai dienai būtų nerealu net rodant ten tik komercinį kiną – tą reikia pripažinti.

Ž. N.: Aš ne, aš ne vilnietis. Bet atsimenu, kad tada kinui auksiniai laikai buvo, į kiną eidavo visi.

Koks pagrindinis kriterijus sudarinėjant komercinių kino teatrų repertuarą? Tik filmo pelningumas, ar kažkas daugiau?

Ž. N.: Bene svarbiausias dalykas yra kino pelningumas, nes kino teatras yra ne labdaringa veikla užsiimanti organizacija, o pelno siekianti įmonė. Kuo filmas „didesnis“, kuo daugiau popcorno ir pepsicolos parduodama, tuo geriau. Toks yra verslas.

Aišku, matyti kažką daugiau nei skaičiukus yra pageidautina. Nes taip į kino teatrus atkeliauja ir festivalinis, „kitoks“ kinas, pritraukiama įvairesnė auditorija.

Ar susiklosčiusi padėtis, kai Vilniuje yra tik keli kino teatrai, neįstato kino platintojų į tam tikrus rėmus?

Ž. N.: Teisingai pastebėta. Tikriausiai turite galvoje „Asterikso“ atvejį, kuriame Cezario vaidmenį atliko Alanas Delonas. Tai keistas, nepaaiškinamas atvejis, kai vilniečiai nepamatė laukiamo didžiausio europietiško filmo, be kita ko, įgarsinto ir lietuviškai, nes paskutinę akimirką „Forum Cinemas“ kino teatrai atsisakė jį rodyti.

Kino platintojai įstatomi į gana siaurus rėmus. Tikriausiai niekas neprieštaraus, kad monopolija nėra gerai. Kai sveiką protą nugali nepaaiškinamas noras viską valdyti, kenčia visi, taip pat ir žiūrovai. Bet lazda turi du galus, tad tikimės geresnių laikų.

Pagal kokius kriterijus atrenkate filmus, kuriuos siūlysite kino teatrams ir Lietuvos žmonėms?

Ž. N.: Iki šiol kreipdavome dėmesį į daug kriterijų: režisierių, aktorius, filmo biudžetą, žanrą, potencialą, auditoriją, konkurencinę aplinką… Dabar dėl neprognozuojamų „Forum Cinemas“ veiksmų pirmiausia laukiame jų („Forum Cinemas“, – red. past.) patvirtinimo. Kadangi jiems atsisakius rodyti filmą, jis tampa nuostolingas, nes šis tinklas užima apie 60-70% Lietuvos rinkos. Tai mus, kaip platinimo kompaniją, įstato į nelygią konkurencinę padėtį.

Nepamirškime, kad „Forum Cinemas“ yra ir didžiausia kino platinimo įmonė Lietuvoje, turinti savo kino teatrų tinklą.

Jūsų nuomone, kaip pasikeitė eilinio lietuvio kino skonis nuo Atgimimo laikų iki dabar?

S. B.: Požiūris tapo labiau kosmopolitiškas. Šiandien žmonės yra labiau išprusę, daug reiklesni negu buvo praėjusiame dešimtmetyje. Dabar daug sunkiau įtikti žiūrovui.

Ž. N.: Sunku pasakyti. Atgimimo laikais ir po jo ilgą laiką kino išvis nebuvo. Kino teatrai neretai būdavo paverčiami bazėmis ar sandėliais. Galima sakyti, žmonės kinu pradėjo domėtis tik po „Titaniko“ pasirodymo. Nuo tada tendencija panaši kaip ir visame pasaulyje: holivudinė produkcija, žinomiausi europietiški filmai, keli lietuviški…

Kaip manote, kokį žmogų ugdo (jeigu taip galima pasakyti) dabartinių kino teatrų repertuaras?

S. B.: Aš manau, jog repertuaras žmonių neugdo. Jeigu prievarta žiūrovui kišime Kusturicą su Kim Ki Dukų, tai padarysime jam daugiau žalos negu jis patirs savo noru valgydamas popcorną ir žiūrėdamas Spielbergą.

Šlamšto ir pataikavimo žiūrovui yra visur – tam yra Minedas, „Pjūklas 4“, „Puikusis šou“ ir Paris Hilton. Tai visuomenės problema, o ne kino teatrų.

www.kinas.info – Kanų kino festivalio dienoraštis

Gegužės 14 dieną prasideda tradicinis Kanų kino festivalis – pasaulinė prestižinė kino kūrėjų ir gerbėjų šventė. Interneto portalas „kinas.info“ pateiks kasdienius reportažus iš 61-ojo Prancūzijos mieste Kanuose vykstančio kino festivalio.

Interneto portalas www.kinas.info savo skaitytojams pateiks kasdienį festivalio dienoraštį, kuriame kino kritikas Marijus Kulvietis pateiks karščiausias naujienas, filmų recenzijas ir festivalio įvykių apžvalgas. Taip pat numatoma pateikti festivalio nuotraukų albumą, kuriame bus pateikiami kadrai nuo prestižinio Kanų kino festivalio raudonojo kilimo.

Trečią kartą kaip „kinas.info“ atstovas į Kanus vykstantis Marijus Kulvietis, jog kiekvienas Kanų kino festivalis yra nenuspėjamas: „Visi konkursinėje programoje dalyvaujantys filmai – pasaulinės juostų premjeros. Tai reiškia, jog nė vieno iš šių filmų nėra matę nei kritikai, nei žiūrovai. Todėl šiandien labai sunku prognozuoti, kurie filmai bus festivalio favoritais ir kas laimės prestižinę „Auksinės palmės“ šakelę.“

Šiemetinėje Kanų kino festivalio konkursinėje programoje dalyvaus naujausi Clinto Eastwoodo, Steveno Soderbergho, Fernando Meirelesso, brolių Dardenų ir kitų garsių režisierių darbai. Iš viso pagrindinėje festivalio programoje bus parodyti 22 Europos, Azijos, Jungtinių Valstijų ir Lotynų Amerikos kūrėjų filmai.

Nekonkursinėse festivalio programose bus parodyti laukiamiausi šios vasaros komercinio repertuaro filmai, tokie kaip Steveno Spielbergo „Indiana Džonsas ir Krištolo kaukolės karalystė“ ar „Dreamworks“ animacijos studijos darbas „Kung Fu Panda“. Be to, festivalio dalyviai pirmieji turės galimybę išvysti naują Woody Alleno filmą „Vicky Christina Barselona“, kuriame vaidina Scarlett Johansson, Penelope Cruz ir Javieras Bardemas bei Emiro Kusturicos ką tik baigtą sukti juostą „Maradona pagal Kusturicą“.

Reportažus iš Kanų kino festivalio portale www.kinas.info pristato šampano šventovėje Prancūzijoje pripažintas šampanas „Nicolas Feuillatte“ bei jo atstovai Lietuvoje – bendrovė „Mineraliniai vandenys“. „Nikolas Feuillatte“ šampanas brandinamas tik naujose šampano statinėse, o šampano namų pasididžiavimas – „Palmes d‘Or“ reljefinis butelis.

Tai jau ne pirmasis išskirtinis „kinas.info“ dienoraštis ir prestižinių kino festivalių. Ketvirtus metus veikiantis interneto portalas www.kinas.info savo skaitytojams iš įvykio vietų apžvelgė Venecijos, San Sebastijano, Berlyno kino festivalių naujienas. Tai vienintelis šaltinis Lietuvoje, kuriame nuolat pateikiami reportažai iš visų prestižinių kino festivalių. Šiais metais pirmą kartą www.kinas.info ketina gyvai pateikti naujienas iš Edinburgo (Škotija) ir Toronto (Kanada) kino festivalių.

Keleivių skaičius greičiausiai auga, kai lėktuvai vėluoja

Ketvirtadienį, balandžio 28 dieną, „Viešųjų ryšių technologijų“ direktorius Kęstutis Gečas MSA nariams surengė seminarą tema „Viešųjų ryšių vieta komunikacijoje. Kaip išnaudoti jų galimybes?“, kuriame, be kitų temų, buvo paliestas ir viešųjų ryšių krizių valdymo klausimas. Vienas iš idomesnių taktinių būdų, kaip valdyti krizes – krizės metu leisti „ne į temą“ teigiamas naujienas, taip stengiantis „atskiesti“ žiniasklaidos dėmesį.

Vakar galėjome stebėti tipinį tokį atveją – tuomet, kai „FlyLAL“ reguliarieji reisai vėluoja antra diena iš eilės ir žiniasklaida net mirga ieškodama to priežasčių, „FlyLAL“ išleidžia tokį pranešimą spaudai: Augantys „flyLAL“ srautai lemia Vilniaus oro uosto srautų augimą. Pagyrūniškas pareiškimas su nemažai interpretuotų skaičių, bet strategija, atrodo, paprasta – tegu žurnalistai narplioja klausimą, kas ir kiek rinkos dalies  užima, o nemato vėluojančių lėktuvų.

Į svarbiausią klausimą apie avialinijų oro uoste rinkos dalis tą pačią dieną atsakė Vilniaus oro uostas, išleidęs pranešimą spaudai, kuriame patikslino, kas šiai dienai yra kas.

Aptarnautas keleivių skaičius Vilniaus oro uoste 2008 m. kovo mėn.:

„FlyLAL“ – 33.33%
„airBaltic“ – 33.2%
„Aurela“ – 7.7%
„Czech Airlines“ – 5.29%
„Lufhansa“ – 3.87%

Vaizdelis gana staigiai pasikeitė – dar 2008 m. sausį, „FlyLAL“ dalis sudarė 32.8%, „airBaltic“ – 36.8%, 2007 m. sausį – atitinkamai 31.4% ir 37.5%

Agresyvios rinkodaros ir agresyvios skrydžių vykdymo politikos dėka „FlyLAL“ staigiai susigrąžino savo namų oro uosto lyderės vardą po dviejų metų „airBaltic“ lyderiavimo Vilniaus oro uoste. Klausimas – kokia tokio rezultato kaina? Panašu, kad vadinamasis ROI (Return On Investment) „FlyLAL“ apskaičiuotas labai ilgam laikui.

Rožinė „FlyLAL“ svajonė iš Rygos atsivežti krūvą tranzitinių keleivių, kurie iš Vilniaus tiesiogiai skristų į kitus Europos miestus iš ties yra labai rožinė. Šiek tiek susivokė, matyt, ir patys „FlyLAL“, tyliai iš tvarkaraščio naikinantys du kasdienius skrydžius Vilnius-Ryga-Vilnius: iš keturių skrydžių liks du. Į tai atsakė „airBaltic“, priešingai, didinantį skrydžių Ryga-Vilnius-Ryga skaičių – klausimas, ar labiau žaidžia principo „aplenkti konkurentą“, ar ekonominės naudos korta. Papildomą skrydį, beje, vykdys su iš „Danų oro transporto“ išsinuomotų mažuoju ATR42-300.

Televizijos transliuotojai laukia turinio ir paklausos raiškiajai TV

Dviejų Lietuvos skaitmeninės TV transliuotojų lyderių – „TEO LT“ ir „Viasat“ paklausinėjau apie jų planus pradėti transliuoti televizijos kanalus raiškiuoju būdu. Ačiū jų viešųjų ryšių vadovams (atitinkamai Antanui ir Dianai), jog pateikė atsakymus į man rūpimus klausimus.

„TEO LT“ pripažino, jog raiškiosios TV bandomąsias transliacijas jau daro – tai jau buvo pastebėta, „Gala“ vartotojai gali tą testinę transliaciją žiūrėti kompiuteriu VLC pagalba, jeigu kompiuteris pakankamai pajėgus. Testuoti viešai neduos dėl technologinių ir teisinių priežasčių (nujaučiu, jog dėl teisinių priežasčių žiūrėjimas per VLC yra „nedraudžaimas, bet neleidžiamas“, panašiai kaip TEO kažkada reklamavo „Visi pasaulio filmai tavo“ – kaip ir nieko blogo, bet visi supranta apie ką kalba).

Klausimas „Kada?“ kol kas lieka toks pat abstraktus kaip ir skelbiant „TEO LT“ finansines ataskaitas – šiemet. Gal tai metų galas, o gal po mėnesio. Visgi, labai norėtųsi, jog tokios galimybės atsirastų iki Pekino olimpinių žaidynių – reikia pripažinti, jog būtent sporto transliacijoms raiškiosios TV galimybės duoda didžiausią efektą.

Bet ar bus galima žiūrėti Pekino olimpines žaidynes HDTV priklauso ne tik nuo „TEO LT“ – vis dar vienetai TV kanalų rodo raiškiuoju būdu. Pavyzdiniu postūmiu šioje srityje laikau šių metų gegužės 25 dieną – vienas iš populiarių viešų TV kanalų „Eurosport“ pradės „Eurosport HD“ transliacijas (tuo pačiu ir pakeis įprastinio kanalo ratio iš 4:3 į 16:9). „Eurosport“ rodo ir daugelis kabelinių TV operatorių. „Eurosport“ nerodo brangaus ir populiaraus sporto (kaip „Čempionų lyga“, elitinių šalių futbolo čempionatai ar „Formulė 1“), bet rodys Pekino olimpines žaidynes, Europos futbolo čempionato rungtynių vaizdo įrašus bei daug teniso. Būtent nuo gegužės gale prasidedančio „French Open“ ir pradedamos HDTV transliacijos.

Į klausimą ar rodys „Eurosport HD“ „TEO LT“ atstovas Egidijus Steponavičius („Interaktyvioji GALA“ projekto vadovas) atsako diplomatiškai – „Tokia galimybė šiuo metu vertinama“.

Kažkada LRT vadovas Kęstutis Petrauskis leptelėjo, jog ruošiasi Pekino olimpiadą rodyti HD formatu – buvo ši citata išlindusi ir į „TV anentą“ (bet niekaip nerando nuorodos internete). Sakyčiau, pareiškimas iš utopinių serijos – jeigu taip įvyks, niekas K.Petrauskiui per makaulę neduos, kadangi vadovas jau net nebe tas.

Tuo tarpu „Viasat“ jau yra išsprendusi HDTV turinio problemą – Skandinavijoje ši kompanija transliuoja nuo paskutinio 2007 metų ketvirčio. Transliuoja nuosavas TV programas – TV1000 HD, Viasat Sport HD, National Geographic HD. Tuo tarpu Baltijos šalių „Viasat“ žiūrovai šių programų nemato“. „Viasat“ diplomatiškas atsakymas – „stebime žiūrovų poreikius, kai tik atsiras poreikis, pradėsime teikti šią paslaugą, kokius kanalus rodysime, numatę nesame“. Faktas, kad tai nebus „Eurosport HD“, nes net „Eurosport“ „Viasat“ pakete nėra – jis konkuruoja su jų nuosavais „Viasat Sport“, „Viasat Sport 2“ ir „Viasat Sport 3“.

Čia pasimato vienas, mano nuomone, svarbus dalykas – šiuo metu „Viasat“ dotuojama ir abonentines sutartis sudarantiems nemokamai dalinama įranga yra nepakankamai, kad būtų galima žiūrėti HD kokybės vaizdą – tam reikalingas specialus priedėlis. Dėl to, suprantama, kodėl „Viasat“ vis dar „stebi žiūrovų poreikius“ – investicijos (greičiausiai ir klientams kažką reikės papildomo pirkti), ko gėro, yra pakankamai didelės, kad paleisti komercinę HDTV kokybės paslaugą. Iš palydovo transliuoti Baltijos šalių vartotojams tą patį, ką jau transliuoji Skandinavijoje, ko gero, nesunku. Kiek aš suprantu švediškai, tai HD paketas „Viasat“ vartotojams toje šalyje kainuoja 99 kronas per mėnesį (~37 litai). Palyginimui, „Viasat“ reguliari abonemento kaina yra 418 kronų, t.y. 154 LTL. Jeigu panašus santykis su reguliaria būtų išlaikytas ir Lietuvoje, tai, manau, dauguma HD televizorių turėtojų tokį paketą įsigytų (aišku, priklauso nuo to, kokia dar papildoma įranga reikalinga).

Tuo tarpu „TEO LT“ sako, jog vartotojams nieko papildomai nereikia – „Interaktyvioji GALA“ vartotojams suteikiami priedėliai gali priimti raiškiosios televizijos transliacijas. Matyt, papildomai reikės tik prijungti juos per HDMI jungtį – bent jau man suteikta „Motorola“ tokią jungtį turi.

Beje, reikėtų atkreipti dėmesį, jog kalbame tik apie „Interaktyviosios GALA“ vartotojams ketinamas pradėti raiškiosios TV transliacijas, t.y. tiems, kurie DSL linija ar optiniu kabeliu yra įsirengę „Gala“ paslaugą (rašant šį sakinį, kilo dar vienas klausimas – ar DSL linija galima transliuoti HDTV, gal būtinas optinis kabelis?). Taip yra todėl, jog anžeminiu būdu („TEO LT“ atveju tai yra paslauga „Skaitmeninė Gala“) transliuoti raiškiąją televiziją reikalinga atskira licenzija, kurią dalina Ryšių reguliavimo tarnyba – įdomių žinių apie tai pateikia skaitmenine.lt – pasirodo, jog konkursas licenzijoms net nepaskelbtas.

„Skaitmeninės GALA“ vartotojai niekada negalės naudotis kai kuriais privalumais, kuriuos turi „Interaktyviosios GALA“ vartotojai, pvz. „Videonuoma“, kadangi tokioms paslaugoms reikalingas abipusis signalo siuntimas, o skaitmeninė anžeminė televizija tokio privalumo neturi – DVD leidėjai dar gali kurį laiką pagyventi ramūs.

Taigi, pavygvensim – pamatysim. „TEO LT“ argumentas, jog nėra HD turinio yra gana įtikinamas. Negi dažnai žiūrėtumėte štai šitokius kanalus?…

P.S. Atsiprašau RSS skaitytojų dėl klaustukų – neatrandu kame bėda, panašu, jog tarp „WordPress“ ir „Feedburner“, bet nė viena pusė nenori prisipažinti kalta.

Sovietų teismas – liaudies teismas

Kadangi labai nemėgstu skaityti kriminalinių puslapių, tai dažniausiai po juos „žvalgausi“. Žvalgybą šeštadienio „Lietuvos ryto“ numeryje davė tokį vaisių.

Nuotrauka darytą Kauno apygardos teisme. Atrodo, kažkoks eilinis tragiškai pasibaigęs šeimyninis konfliktas, bet už jo slypi kažkas daugiau. Apšaukite mane sovietofobu, bet tokie plakatai/paveikslai LR teismo salėje yra šis tas … įdomiau, negu eilinė byla vykstanti toje salėje.

P.S. OK, OK, čia aišku tik kokia nors istorinė paroda, vykstanti teismo patalpose, bet juk smagu įžvelginėti sąmokslo teorijas, net ten, kur jų nėra :)