Simonas Bartkus | Blog

Kai viešųjų ryšių agentūros dalyvauja konkurse dėl vieno ar kito kliento, vadinamoji „minties lyderystės” programa yra dažnas punktas veiksmų plane, kaip viešieji ryšiai perkels klientą į „aukštesnį lygmenį”. Iš ties, kompanijoms yra naudinga, kuomet jų atstovas(-i) yra kviečiami žiniasklaidoje komentuoti vieną ar kitą aktualų visiems klausimą. Atskirais atvejais, toks „minties lyderis” ne tik neša naudą kompanijoms formuodamas teigiamą ir patikimą įspūdį apie kompaniją, bet atskirais atvejais, minties lyderis, pakilęs į aukštesnį lygį gali net savo komentarais daryti įtaką rinkos situacijai.

Geriausias ir aiškiausiai matomas minties lyderystės pavyzdys yra SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda – jo per daug metų atliktas įdirbis jau ne tik kelią pasitikėjimą pačiu SEB, bet atskirais momentais jo komentarai daro įtaką ir bendrai ekonominei situacijai (ne mažai verslo žmonių sudarinėja planus pagal jo makroekonomines prognozes).

Bet Gitano Nausėdos, kaip ekonomikos minties lyderio kėdė susvyravo. Ne, dėl to, jog visuomenė prarastų pasitikėjimą šiuo socialinių mokslų daktaru. Tiesiog, pradėję sklisti gandai, jog šis dabar visuomeninis prezidento Valdo Adamkaus patarėjas gali pasukti į politiką – dėl ko jam automatiškai tektų palikti ekonomikos minties lyderio vardą.

Dėl to, pastebėjau, jog kiti bankai pradėjo aktyviai siūlyti savo kandidatus į ekonomikos minties lyderio vardą. Ryškiausiai tai daro „DnB Nord” bankas, į ekonomikos minties lyderio vardą siūlantis vyeresniąją banko analitikę Jekateriną Rojaką. Anksčiau bankas, kuomet žurnalistai teiraudavosi banko specialistų nuomonės, atsitiktinai leisdavo kalbėti tai Vadimui Titarenkai, tai Rimantui Ruzgiui, tai tai pačiai J.Rojakai, tai dar kam nors – pastebėkite, jog paskutinius du mėnesius žiniasklaidoje šmėžuoja jos tekstai, balsas ir veidas.

„Danske bankas” ekonomine minties lydere bando padaryti vyresniąją analitikę Baltijos šalims Violetą Klyvienę – šios pasirodymai ne tik spaudoje,  bet ir seminaruose pastaraisiais mėnesiais ženkliai suaktyvėjo.

Šiek tiek keista, jog pagrindinis SEB konkurentas „Hansabankas” niekuomet neturėjo savojo minties lyderio, ir, atrodo, neketina taikyti į galimai atlaisvėsiančią nacionalinio ekonominės minties lyderio vietą – mintinai nežinau nė vieno „Hansabanko” analitiko pavardės. O juk, šiam bankui užimti vietą būtų lengviausia – žiniasklaida geriausiai sutinka „didžiųjų” atstovus. Aišku, jeigu minties lyderiu taptu kažkas iš mažųjų bankų, tai suteiktų mažam dalyviui daug daugiau pliusų negu Nausėda suteikia SEB’ui, ar misteris X galėtų suteikti „Hansabankui”. Bet mažam dalyviui į tokio lyderio vietą iškelti savo žmogų yra velniškai sunku, jeigu net, neįmanoma.

Nebūtinai ekonomikos minties lyderis turi dirbti banke – tiesiog Nausėdos pavyzdys sukūrė tokį stereotipą. Į nacionalinio ekonomikos lyderio vardą sąmoningai ar nesąmoningai pretenduoja ir dr. Raimundas Kuodis, kuris šiuo metu dirba Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriumi, bet spaudoje pasirodo jo analitiniai asmeniniai komentarai apie ekonomikos tendencijas. Be to, jis savo vardu (kaip ir G.Nausėda, beje), rašo ekonominius straipsnius žurnalui „Valstybė”.

Ekonomikos minties lyderiui reikia ne tik labai aukšto lygio ekonominių įžvalgų. Tam reikalinga ir charizma, asmeninis patrauklumas, mokėjimas bendrauti su žurnalistams ir juos „šerti”. Vartodamas žodi „šerti”, turiu omenyje, jog žurnalistams reikalingi ar drastiški pareiškimai, ar arši kritika vienų ar kitų asmenų atžvilgiu, ar šiaip taiklūs ir smagūs juokeliai (pvz. šiandieninė J.Rojakos citata VŽ: „Recesija – kai darbo netenka kaimynas, o depresija – kai be darbo lieki pats”).

Pagal asmenines savybes realiausiu kandidatu į galimus ekonomikos minties lyderiu laikyčiau Raimundą Kuodį – jo kalbėjimo manieros yra „įtiknančios”, kalba aiški, pareiškimai kartais drąsoki, gebėjimas juokauti neblogas. Šiek tiek abejotina yra jo motyvacija tapti minties lyderiu – galbūt tai yra jo asmeninis noras pagarsėti, kaip patikimu ekonomikos analitiku (ir taip padidinti savo vertę darbo rinkoje), galbūt čia yra „Lietuvos banko” įvaizdžio ir aktyvumo kėlimas, bet gali būti, jog šis ekonomistas stato pagrindą savo krypčiai į politiką (tai mano asmeninė spėlionė).

Jekaterina Rojaka turi fizinio žavesio, traukiančio vyrų dėmesį, bet tai gali pakenkti formuojant patikimos ekonomistės įvaizdį (tiesiog reikės įdėti darbo reikės daugiau negu griežto veido vyrui). Taip pat žvelgiant kaip į daug kalbantį (ir dar daugiau turėsiantį kalbėti) žmogų, J.Rojakos seksualiam balsui gali pakenkti  girdimas rusų kalbos akcentas.

Taip pat teko girdėti iš žurnalistų, jog pačiam G.Nausėdai ir ypač bankui kenkia tai, jog su Gitanu Nausėda žurnalistams tampa vis sunkiau gauti komentarą – natūralu, jog intenstyvėjant veiklai vis sunkiau sekasi surasti tam laiko. Žurnalistai nenori klausytis kito SEB analitiko minčių, geriau pasirenka kažką iš kitų ekonomikos minties „spykerių”.

Jeigu G.Nausėdos kryptis į politiką pasirodys besą teisingi gandai, į tam tikrą krizę puls ir SEB bankas. Ilgus metus statę savo „eksperto” poziciją ant G.Nausėdos pečių, SEB banko komunikacijos specialistai turės įdėti daug darbo, norėdami išlaikyti banko-eksperto poziciją. Kiekvieną ketvirtį rengiamos makroekonomikos apžvalgos, per kurias lūžta „Reval” didžioji salė, jau seniai tapo ne „SEB makroekonomikos apžvalga”, o „Nausėdos prezentacija” (ar kas nors vadina jas kitaip??). Kažin, kiek žmonių (tokios pat kokybės auditorijos) sugebėtų sukviesti VRP, jeigu kitą ketvirtį ekonomiką apžvelgtų ne G.Nausėda, o kažkoks kitas SEB analitikas.

P.S. tiek Jekaterina Rojaka, tiek Raimundas Kuodis buvo mano dėstytojai VU EF. Jie abu yra „žaliajame sąraše”, btw.

Jau turbūt penkerius metus „BTV” tiesiog vegetuojant, o nacionaliniam transliuotojui kenčiant nuo visokio plauko vadovų sprendimų (Tarybos, generalinio direktoriaus ir kitų institucijų, jaučiančių valdžią „ant” LRT), Lietuvos televizijų rinkoje realiai susidarė dviejų didžiųjų televizijų konkurencine aikštele.

„TNS Gallup” tyrimas rodo, kad 2008 m.  birželio mėnesį pagal žiūrėtą laiką TV3 turėjo 25,4%, o LNK – 20,8% „rinkos” dalies. LRT turėjo 14,2%, BTV – 7,2%, bet dėl pirmoje pastraipoje jau minėtų priežasčių, jos labiau tinka visai „smulkmės” kategorijai, kurios kitiems dalyviams tenka po kelis procentus žiūrėto laiko arba dar mažiau.

Toks pasiskirstymo pyragas jau, jei teisingai pamenu, iš principo nesikeičia jau antrus ar trečius metus. LNK ir TV3 nuo kitų atitrūko dar seniau, bet anksčiau svarstyklės nuolat svyruodavo tai vienos, tai kitos televizijos pusėn, o pastarus du sezonus jau užtikrintai pirmauja TV3 – kinta tik atotrūkis nuo LNK – jis tai labai sumažėja, tai padidėja iki jau akivaizdaus pranašumo.

Tokia situacija duoda didelį šalutinį efektą – šioms dviems televizijoms tapo svarbiau neleisti konkurentei išsiskirti ir atitrūkti, kokioje nors laiko atkarpoje, negu pačiai pasiūlyti išskirtinę laidą. Kalbant paprasčiau – jeigu vienas konkurentas laiku X rodo laidą apie Y, tai televizijai taip pat reikia rodyti laiku X laidą apie Y. Tokia dvikova prasidėjo prieš kokį dešimtmetį, kada abi televizijos pradėjo rodyti žinių laidas 18.45. Dabar tokios dvikovos vis labiau išsikerojo: praėjusį sezoną pirmadienį 19.10 viena televizija rodė „Super L.T.”, kita – „Paparacius”, ketvirtadienį 19.10 viena televizija „TV detektyvus”, kita – „Vaiduoklių medžiotojus” ir t.t.

Tokios situacijos pasekmė – kenčia žiūrovas. Natūralu, jog kas mėgsta žinias, galbūt pažiūrėtų ir dvejas per skirtingus kanalus, o kas mėgsta „Super L.T.”, tai iš principo turėtų mėgti ir „Paparacius”, nes turinys realiai nesiskiria. Dar vienas efektas – kartais vienos televizijos neblogus projektus kita televizija tiesiog sužlugdo: taip atsitiko pernai su TV3 daryta „Pagauk kampą” atmaina „Ačiū Dievui, atėjai”, kuri žlugo kovoje prieš „Kelio į žvaigždes” finalinį koncertą. „Žlugo” ta prasme, kad TV3 nebeapsimokėjo išlaikyti brangaus projekto vardan 5% (ar pan.) reitingo. Be to, tokia situacija didžiosioms televizijoms neleidžia į tinklelį įtraukti nišinių sporto renginių transliacijų ar kokių eksperimentinių projektų – rizika su nišiniais projektais pralaimėti yra per didelė, kad televizijos rizikuotų garantuotu reitingu, kurį turi rodydamas tokią pat laidą, negu galimu nedideliu reitingu, rodant kažką išskirtinio.

Įdomaus peno pamąstymams suteikia „TNS Gallup” pateikiami duomenis apie reitingus tam tikru paros metu, šį pagal TNS duomenis suteikiama grafikėlį sudarė „Mediapool” savo naujienlaiškiui:

Paveiksle pateikti balandžio duomenys, bet realiai šis paveikslas nesikeitė sausį-birželį. Akivaizdu, kad rinkos lyderė TV3 akivaizdžiai pralaimi LNK vienoje „brangioje” atkarpoje – nuo 20.00 iki 21.00. Žvelgiant į istoriją, jog šioje atkarpoje ilgai pirmavo TV3, su „TV pagalba”, kurį lenkdavo ir LNK „Dviračio šou”, bet situacija drastiškai pasikeitė, kada LNK pradėjo rodyti „Nekviestą meilę”. Žudikė „Nekviesta meilė” net privertė atverti akis ir negailestingai nužudė kultinę (nebijau šito žodžio) „TV pagalbą” – po penkerių metų kasdienio „non stop” laida nutraukta.

TV serialas – brangus projektas, todėl pamoką TV3 mokosi palaipsniui. Iš to paties R. Skaisgirio komandos TV3 nusipirko beveik analogišką serialą „Moterys meluoja geriau” ir pradėjo rodyti jį nuo 2008 m. pradžios („Nekviesta meilė” tuo metu jau buvo išgyvenusi daugiau nei metus), bet pastatyti jo į „Nekviestos meilės” laiką neišdryso.

Šiuo metu televizijos intensyviai dėlioja programų tinklelius rudeniui. Rugsėjis ir spalis abiems televizijoms bus labai svarbus – pastebima, jog visuomet spalį nusistovėję reitingai išsilaiko beveik visus metus, tik su nedidelėmis korekcijomis, kurios sąlygotos jau sezono metu „iššaunamų” bombų. TV tinklelio projektai abiejose televizijose derinami, ko gero, su grafa „KONFIDENCIALU. GYVYBĖS KLAUSIMAS”. Neišvengiama, bet manau, rugpjūčio mėnesio pabaigoje, kada jau bus pradėtos skelbti TV programos, žiniasklaida ir media agentūros daug gaus laiškų iš TV3 ar LNK su „Subject:” „TV PROGRAMOS KEITIMAS”. Kartais būna sugalvojama tokiems keitimams ir formali priežastis, bet už to slypi kova dėl mažų pergalių mūšiuose dėl atskirų laiko zonų, kas susiveda į rezultatą didžiajame pyrage.

Kaip matome iš reitingų atskirose laiko juostose, 20.00-21.00 laimint LNK, 21.00-22.00 dauguma žiūrovų perjungia TV3: ima žiūrėti „Moterys meluoja geriau”. Lietuviški TV serialai tapo naujai atrastu tinklelio stebuklu: jie brangūs, bet žiūrovai jiems ištikimi. Rudenį „Moterys meluoja geriau” pradės antrąjį sezoną, o „Nekviesta meilė” – trečiajį. Logika rodo, jog TV3 galėtų „išstatyti” „Moterys meluoja geriau” į tą patį laiką kaip ir „Nekviesta meilė”. Aišku, rizika lieka – gali būti, kad „Nekviesta meilė” sutriuškins „Moterys meluoja geriau”, bet didesnė tikimybė, jog LNK „Nekviestos meilės” pranašumas „atsiskies” „Moterys meluoja geriau” sąskaita ir taps nebe tokiu dideliu. Bet, nuo to nukentės 15% Lietuvos moterų, kadangi „Moterys meluoja geriau” žiūri 14,7% Lietuvos moterų, o „Nekviestą meilę” – 19,2%. Persidengimas rodant vieną po kito turėtų būti didžiulis.

Aišku, TV3 gali išlaikyti „Status quo” ir „Moterys meluoja geriau” palikti rodyti kitu laiku. Naujam sezone TV3 turės kitą aukštą kortą – A.Valinsko muzikinį šou pervadintą į „Žvaigždžių vartus” bei papildyta charizmatiškuoju M.Mikutavičiumi. Galų gale LNK be A.Valinsko taip pat rengs „Kelią į žvaigždes 4” … Brangių aukų bus.

„Aukštesnio intelekto” laidos, TV filmai ir įdomesni serialai pastairaisiais metais kartais bazuodavosi vėlyvu laiku, kas dažnai sukeldavo dirbančiųjų pasipiktinimą. Kažkodėl manau, jog vietos tokioms programoms nebeliks ir tuo metu. Įvedus alkoholio reklamos ribojimą (iki 23 val.) televizijos greitai suskubo padidinti kainas laiko zonoje 23-1 val. Dabar reikės ir reitingus kelti laidų rodomų tuo metu, kad užsakytos sekundės surinktų daugiau GRP. Reikės mases traukti eiti miegoti vėliau …