Archive for 27 rugpjūčio, 2008

„FlyLAL” ambicijos ir veiksmai ima virsti rezultatais

Noriu apžvelgti kelias pastarųjų dienų naujienas mano mylimame aviacijos sektoriuje. Nors niekur tiesiogiai „FlyLAL” nefigūruoja, bet, atrodo, nors ir abejotinos reputacijos, bet agresyvių ir aktyvių „FlyLAL” savininkų dėka „FlyLAL” ima „laimėti” atskiruose mūšiuose.

Du didžiausi Lietuvos kelionių operatoriai – „Tez Tour” ir „Novaturas” paskelbė beveik galutinius savo žiemos atostogų skrydžių tvarkaraščius. Tai liečia tiek populiariarųjį Egiptą, tiek Tenerifę, tiek tolimuosius Goją (Indija), tiek Bangkoką  (Tailandas). Ir – visus skrydžius vykdys „FlyLAL”. Tai reiškia, jog ilgametė užsakomųjų skrydžių lyderė „Aurela” bus beveik visiškai išstumta iš labai pelningo verslo – nuolatinių užsakomųjų atostogų skrydžių.

Kalbant skaičiais, tai vien užsakomųjų skrydžių vykdymas „Aurelai” atnešdavo beveik 10% rinkos dalį pagal pervežtus keleivius Vilniaus Tarptautiniame oro uoste. Bendras skrydžių skaičius siekdavo keliasdešimt skrydžių per mėnesį. „Aurela” per mėnesį perveždavo po 15-20 tūkst. keleivių Vilniaus oro uoste.

Įdomu tai, jog „Aurela” tik ką įsigijo du didžiulius „Boeing 757-200”, su kuriais neaišku, kur dabar teks skraidyti. Pagrindinis dviejų B757 užsiėmimas šią vasarą buvo „Novaturo” skrydžiai į Antaliją, Tunisą, Ispaniją, Kretą ir kitus pietų kurortus. „Aurelai”, greičiausiai, teks verslo galimybių ieškoti už Lietuvos ribų. Įdomu, jog „Boeing 757-200” yra iš principo subalansuoti turistiniams skraidymams – jie nepopuliarūs reguliariuosiuose reisuose Europoje (tiesą sakant, niekada neteko tokiu lėktuvu skristi apart „lietuviškų). Dėl šios priežasties „Aurelai” gali būti sunku išnuomoti lėktuvą laikinai kompanijoms, vykdančioms reguliariuosius reisus ir turinčioms problemų dėl lėktuvų trūkumo. Be to, šis „verslas” gali tapti labai konkurencingas, kadangi žiemos sezonu ne vienos didelės Europos avialinijos ketina palikti dalį lėktuvų „žiemoti” ant žemės. Bene ryškiausias pavyzdys – didelė dalis „Ryanair” apynaujų „Boeing 737-800” liks stovėti ant žemės.

„Boeing 757” populiarūs JAV ir Rusijoje, kur tenka pervežti nedidelius keleivių srautus ilgesniais maršrutais. „Aurela” turėdavo užsakymų Estijoje, bet dalį jų taip pat sudarė „Novaturo” užsakymai – tikėtina, jog „Novaturui” paskelbus oficialų sutarimą su „FlyLAL”, užsakomieji skrydžiai iš Estijos taip pat gali atitekti „šaltibarštiniams”.

Kita žinia iš reguliariųjų skrydžių sektoriaus – paskelbtas finansinis „airBaltic” rezultatas. Jis, švelniai tariant yra nekoks – per 10 mln. EUR  nuostolių. Tendencija vedanti link to rodė jau ir anksčiau.

Oficiali „airBaltic” administracijos pozicija – nuostoliai patirti dėl investicijų į naujas kryptis. Visgi, pažymėčiau, jog nuostoliai atsirado ne tiek dėl šį pavasarį atidarytų krypčių, kiek dėl nuostolius nešančių kelių krypčių iš Vilniaus, kuriomis „kakta į kaktą” konkuruojama su „FlyLAL” (į Londoną skrendama su valandos, į Taliną – su 15 minučių pertrauka?).

Vis pasirodo daugiau ženklų, jog SAS yra pikti nejuokais ir jų grasinimai trauktis iš „airBaltic” yra rimti. Aišku, viskas komplikuota daugiau negu atrodo – SAS investavo į „airBaltic” nemažai, neaišku kaip su jų planais „airBaltic” perduoti gaunamų krūvą naujų lėktuvų. Reikia ne tik parduoti akcijas, bet ir kažkaip „nedovanoti” lengvai investicijų.

Kaip bebūtų, „airBaltic” ateities nebepiešiu tokia gražia spalva, kaip tai dariau prieš gerus metus. „airBaltic” sulėtėjimas ir problemos gali atsiliepti ir Rygos oro uostui, kuris planuoja protu nesuvokiamą plėtrą už beveik pusę milijardo valdiškų eurų.

Kalbos, jog „airBaltic” apsukų lėtėjimas Vilniuje yra palaipsninio pasitraukimo iš Vilniaus oro uosto dalis taip pat įgauna pagrindą – visgi, avialinijos nuostolius naikinti pirmiausia turi naikindamos nuostolingus maršrutus. Naikinamas optimistinis skraidymas kas valandą po Latvijos teritoriją, naikinami ir atskiri reisai iš Vilniaus.

Vidinės „airBaltic” problemos „FlyLAL” ir Vilniaus oro uostui tai yra suteikia dar vieną šansą. Deja, inciatyvą juo pasinaudoti kol kas rodo tik „FlyLAL”, tuo tarpu oro uostas miega ir, galbūt, ruošiasi dar vienai keleivių baidymo bangai. Ar kas nors girdėjote, jog Vilniaus oro uostas būtų pritraukęs naujam sezonui nors vieną naują bendrovę? Jau turbūt ketvirtas „tuščias” sezonas iš eilės.

Keleiviams, be abejo, „airBaltic” pasitraukimas gero neatneštų – reikia pripažinti, jog konkurencija kainas kai kuriomis kryptimis laiko labai žemame lygyje.

Prie nemažų „FlyLAL” pergalių užsakomuosiuose skrydžiuose ir vykstančio Vilniaus oro uosto susigražinimo dar galime prisiminti ir anksčiau pasiektą pergalę prieš Vilniaus oro uostą. Pergalių kaina, žinoma yra didelė. Verslas jau toks dalykas: nekovosi – negyvensi. Dar vieno nemažo laimėjimo vis dar laukiu – atrodo apie asocijuotą narystę „SkyTeam” „FlyLAL” prakalbo labai anksti.

O žiemos tvarkaraščių mes vis dar laukiam laukiam … Ypač iš „FlyLAL”. Iš jų laukiame ir finansinio kompanijos rezultatų (visgi jie Akcinė Bendrovė) – nors neabejoju, jog skendima nuostoliuose, bet įdomu panagrinėti tendencijas.

Įmonių pavadinimų, prekės ženklų ignoravimas žiniasklaidoje

Mane asmeniškai labai erzina, kuomet žiniasklaidos atstovai, neva vengdami neapmokėtos reklamos, kalbančius žmones pavadina „finansų analitikas” arba „Nekilnojamojo turto bendrovės vadovas”.

Visų pirma, toks elgesys pirmiausia apgaudinėja žiūrovą ar skaitytoją. Juk „Finastos” finansų analitikas, paprašytas televizijos komentarų įmonės X akcijų kainos kritimo klausimu gieda toli gražu ne savo asmeninę nuomonę ar apskritai gali pretenduoti į nepriklausomo analitiko titulą. Jis pirmiausia gieda „Finastos” interesus atitinkančią giesmelę. Tuo tarpu aš, klausytojas, turiu visų pirma išsiaiškinti ir suprasti, kam šis „finansų analitikas” atstovauja, idant suprasčiau komentaro esmę.

Lygiai taip pat keistai atrodo, kuomet, tarkim „Inreal” atstovas yra pavadinamas titruose „Nekilnojamojo turto rinkos ekspertas” ir kalba apie augančias biurų nuomos kainas. Teisingas jo pristatymas keičia visos jo kalbos esmę!

Nesakau, jog verslo grupuotėms atstovaujančių asmenų komentarai nėra įdomūs – priešingai. „Finastos” atstovo komentarai akcijų kainų kitimo klausimu ar „Inreal” komentaras apie nekilnojamojo turto kainas yra įdomūs – įskaitant tai, jog šios grupuotės komentarais gali (ir daro) įtaką rinkoms.

Na, o žiniasklaidos atstovų paniška baimė vadinti daiktus tikraisiais vardais atrodo tiesiog juokinga. Paprastai žiniasklaida nekalbina bendrovių, kurių vien atsitiktinis paminėjimas suteiktų kažkokią naudą įmonei ar prekės ženklui, atstovų. Dažniausiai kalbinami pripažintų bendrovių atstovai, kuriems tokie paminėjimai dažnai net žalos gali padaryti.

Gerai, jog šitokia blogybė jau pamažu išgyvendinta iš spausdintinės žiniasklaidos, bet dar gaji radijuje ir, ypač, televizijoje. Ypač nespecializuotose laidose.

Beje, žinau, jog vieno nemažo nacionalinio dienraščio žurnalistai turi valdžios nurodymą „Siemens areną” vis dar vadinti „Universaliąja arena”, neva „Siemens” kompanija turėtų sumokėti laikraščiui už tokią netiesioginę reklamą.

Prekės ženklų ir šiaip ekonominių tendencijų ignoravimas prasimuša ir į kitas visuomenines sritis. Pavyzdžiui, prieš keletą metų pribrendo reikalas autobusų/troleibusų stotelę „Kuro aparatūra” pervadinti į šių dienų realijas atitinkantį pavadinimą. Keista, jog stotelės pavadinimui buvo išrinktas pavadinimas „Pramogų arena”. Tarsi objekto tokiu pavadinimu nėra – yra šalia įsikūrusi „Siemens Arena” – bet aliuziją į „Siemens Areną” aiški visiems. Tai kodėl vertėtų vengti vadinti daiktą tikru vardu?

Mano, liberalaus visuomenės kritiko numone, tokius objektus kaip visuomeninio transporto stotelės reikėtų būtinai vadinti tikraisiais vardais ne tik dėl to, jog tai įneštų mažiau sumaišties į visą transporto sistemą, bet tai gali būti ir būdas uždirbti valstybinėms organizacijoms. Kodėl nebūtų galima pervadinti stotelės „Šeškinės kalvos” į „Akropolis”? Žmonių lūpose šis pervadinimas jau seniai įvyko (reikia tik įteisinti), toks pervadinimas padėtų susigaudyti atvykusiems į miestą, o „Akropolis” dar galėtų sumokėti už stotelės pavadinimą 20-čiai metų. Ar ne „win-win-win”?