Įmonių pavadinimų, prekės ženklų ignoravimas žiniasklaidoje

Mane asmeniškai labai erzina, kuomet žiniasklaidos atstovai, neva vengdami neapmokėtos reklamos, kalbančius žmones pavadina “finansų analitikas” arba “Nekilnojamojo turto bendrovės vadovas”.

Visų pirma, toks elgesys pirmiausia apgaudinėja žiūrovą ar skaitytoją. Juk “Finastos” finansų analitikas, paprašytas televizijos komentarų įmonės X akcijų kainos kritimo klausimu gieda toli gražu ne savo asmeninę nuomonę ar apskritai gali pretenduoti į nepriklausomo analitiko titulą. Jis pirmiausia gieda “Finastos” interesus atitinkančią giesmelę. Tuo tarpu aš, klausytojas, turiu visų pirma išsiaiškinti ir suprasti, kam šis “finansų analitikas” atstovauja, idant suprasčiau komentaro esmę.

Lygiai taip pat keistai atrodo, kuomet, tarkim “Inreal” atstovas yra pavadinamas titruose “Nekilnojamojo turto rinkos ekspertas” ir kalba apie augančias biurų nuomos kainas. Teisingas jo pristatymas keičia visos jo kalbos esmę!

Nesakau, jog verslo grupuotėms atstovaujančių asmenų komentarai nėra įdomūs – priešingai. “Finastos” atstovo komentarai akcijų kainų kitimo klausimu ar “Inreal” komentaras apie nekilnojamojo turto kainas yra įdomūs – įskaitant tai, jog šios grupuotės komentarais gali (ir daro) įtaką rinkoms.

Na, o žiniasklaidos atstovų paniška baimė vadinti daiktus tikraisiais vardais atrodo tiesiog juokinga. Paprastai žiniasklaida nekalbina bendrovių, kurių vien atsitiktinis paminėjimas suteiktų kažkokią naudą įmonei ar prekės ženklui, atstovų. Dažniausiai kalbinami pripažintų bendrovių atstovai, kuriems tokie paminėjimai dažnai net žalos gali padaryti.

Gerai, jog šitokia blogybė jau pamažu išgyvendinta iš spausdintinės žiniasklaidos, bet dar gaji radijuje ir, ypač, televizijoje. Ypač nespecializuotose laidose.

Beje, žinau, jog vieno nemažo nacionalinio dienraščio žurnalistai turi valdžios nurodymą “Siemens areną” vis dar vadinti “Universaliąja arena”, neva “Siemens” kompanija turėtų sumokėti laikraščiui už tokią netiesioginę reklamą.

Prekės ženklų ir šiaip ekonominių tendencijų ignoravimas prasimuša ir į kitas visuomenines sritis. Pavyzdžiui, prieš keletą metų pribrendo reikalas autobusų/troleibusų stotelę “Kuro aparatūra” pervadinti į šių dienų realijas atitinkantį pavadinimą. Keista, jog stotelės pavadinimui buvo išrinktas pavadinimas “Pramogų arena”. Tarsi objekto tokiu pavadinimu nėra – yra šalia įsikūrusi “Siemens Arena” – bet aliuziją į “Siemens Areną” aiški visiems. Tai kodėl vertėtų vengti vadinti daiktą tikru vardu?

Mano, liberalaus visuomenės kritiko numone, tokius objektus kaip visuomeninio transporto stotelės reikėtų būtinai vadinti tikraisiais vardais ne tik dėl to, jog tai įneštų mažiau sumaišties į visą transporto sistemą, bet tai gali būti ir būdas uždirbti valstybinėms organizacijoms. Kodėl nebūtų galima pervadinti stotelės “Šeškinės kalvos” į “Akropolis”? Žmonių lūpose šis pervadinimas jau seniai įvyko (reikia tik įteisinti), toks pervadinimas padėtų susigaudyti atvykusiems į miestą, o “Akropolis” dar galėtų sumokėti už stotelės pavadinimą 20-čiai metų. Ar ne “win-win-win”?

Pasidalinkite:
  • Facebook
  • del.icio.us
  • Google Bookmarks
  • email
  • Tumblr
  • TwitThis
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.

4 komentarai

  1. Justinas M. - 2008 08 27, 10:09

    Beje, įdomi detalė. Šiuo metu statomame Dubajaus metropolitene ketinama pritaikyti first-of-its-kind corporate brandingą. Stotelės – nors tai dar derybose – bus pavadintus kompanijų pavadinimais. Panašiai, kaip siūloma Akropolio, Siemens arenos ir kitais atvejais.

  2. Eugenijus - 2008 08 27, 10:50

    “Pramogų arena” yra labai geras sprendimas, kadangi ten pat yra ir vandens parkas ir dar kažkas priedo gal ateityje atsiras.
    O ką tu siūlai daryti, kai už 10 ar 15 metų Siemens sutartis su arena pasibaigs? vėl pervadinti?
    O dėl akropolio – vargu ar jis kada keis pavadinimą, todėl manau jei įmonės mokėtų pinigus savivaldybei ir gerus pinigus, tai viskas būtų išsprendžiama.
    Bet kuriuo atveju čia yra viešieji ryšiai ir paprastai tokie dalykai kainuoja.

    Eugenijus
    youlikeit.lt

  3. vienastoks - 2008 08 27, 11:23

    Būna ir atvirkščių atvejų, kai pačios bendrovės, siekdamos, kad jų vardas būtų naudojamas tik pozityviam kontekste, persekioja žiniasklaidą, tą vardą „ne vietoje“ paminėjusią. Taip neva saugomas jų prekės ženklas.

  4. Simonas Bartkus - 2008 08 27, 11:48

    vienastoks: manau, jog paprastai tokios kompanijos daro kitaip – jos tiesiog neleidžia savo darbuotojams kalbėti arba paskiria kelis asmenis, kurie gali kalbėti. Kitiems asmenims, jeigu jų klausia asmeniškai, leidžiama kalbėti tik neprisistatant – bet tada jie negali ir pareigų sakyti – bet tokių atvejų realiai nebūna, paprastai žiniasklaida klausia per kompanijas.

Leave a reply