10 krypčių, kur lėktuvai turėtų skraidyti iš Vilniaus

Naujienos iš Lietuvą „liečiančių“ ar čia gyvenančių oro bendrovių gana nykios – visos bendrovės jau oficialiai patvirtino tai, kas buvo aišku ir anksčiau: šis žiemos sezonas bus nekoks. Krizė palietė ir Lietuvą: krypčių mažėjimas turbūt didžiausias per visą nepriklausomybės istoriją.

Gera žinia – „FlyLAL“ bilietų rezervavimo sistemoje pasirodė žadėti jungiamieji skrydžiai per Londoną su „Virgin Atlantic“. Į Niujorką ir atgal yra krūvą bilietų po 1208 litus, į Los Anželą ir atgal – 1368 litai. Labai pigu. Į tai, jog teks Londone pervažiuoti iš vieno oro uosto į kitą (iš Gatwick į Heathrow) jau galima užmerkti akis. Keistai atrodo, jog „FlyLAL“ sistema pagal nutylėjimą siūlo paprastai pačią pigiausią „Fly Chance“ (akcijinę) klasę su KLM, kuri bent 500 litų brangesnė už „Economy Restricted“ su „Virgin Atlantic“.

Dar viena gera žinia gali nuskambėti ryt iš ryto – „FlyLAL“ savo gimtadienio proga ketina išmesti didelių nuolaidų. 99 litai skamba gražiai, bet čia, ko gero, galios tik į Taliną.

Skrydžių versle tikrai ne viskas gerai – „Novaturas“ atšaukė skrydžius į Indijos kurortą Goa. Tai ne naujovė, kuriai nebuvo paklausos – šį pavasarę vykdyti reisai buvo gana sėkmingi. Darosi aišku, jog „Aurela“ didžiuosius savo lėktuvus su visa įgula bazuos Varšuvoje.

Nuo blogos žinios eikime prie geros – lėktuvų stebėtojai (planespotters) jau užfiksavo, jog antrasis „FlyLAL“ „Boeing 757-200“ jau nusileido Vilniaus oro uoste. Kol kas jis visas baltas ir laukia nudažymo „FlyLAL“ spalvomis. Tai pirmasis lėkuvas „FlyLAL“ parke turintis „wingletus“. Ryt ryte skrendu į Kopenhagą – gal pavyks jį pamatyti. Liūdna, bet vienas iš „Boeing 757“ bent jau parą stovės be darbo, kadangi skrydžiai į Goa yra atšaukti. Galbūt yra tikimybė pamatyti „B757“ reguliariajame „FlyLAL“ reise.

Kasdieniame „airBaltic“ ir „FlyLAL“ viešųjų ryšių kare šį kartą nustebino pirmoji kompanija – pamatę, jog sakinys apie kryptis iš Vilniaus atrodo nykiai, viešųjų ryšių specialistai į krypčių sąrašą įtraukė Romą ir Paryžių su prierašu skliausteliuose, jog skraidoma bus nuo … 2009 metų kovo vidurio. Kitaip tariant, nuo kito sezono. Plojimai už išradingumą.

Gera žinia apie skrydžių tinklelį yra ta, jog žiemos skrydžių sezonas trunka 5 mėnesius, o vasaros – septynis. Žiema tradiciškai – suveržtų diržų metas, tuo tarpu plėtra ir nedideli eksperimentai vykdomi vasarą. Tikėsimės iš karto po naujųjų išgirsti įdomesnių ir linksmesnių žinių.

Čia mano asmeninis dešimtukas – kokiomis kryptimis reisai iš Vilniaus turėtų paklausą.

10. Ciūrichas. Keista žiemą nematyti skrydžių į Šveicarijos verslo širdį. Be to, kryptis patraukli ir slidinėtojams (kalnai!) ir pažintinių kelionių mėgėjams – iš Šveicarijos daugybė kraštų yra ranka pasiekiami.

9. Krokuva. LOT skraido į Varšuvą beveik du kartus per dieną. Tuo tarpu senoji Lenkijos sostinė Krokuva ne tik gražesnė, bet ir tolimesnė nei Varšuva. Šiam reisui galima rasti ir turistų (tiek lenkų į Vilnių, tiek atvirkščiai), tiek keleivių, skrendančių su persėdimu. Iš Krokuvos LOT skrendą už Atlanto, tuo tarpu Krokuvoje bazuojasi ir „Ryanair“, kuri grasino iš ten trauktis, bet kol kas pasilieka. Iš Krokuvos „Ryanair“ skrenda į Glazgą, Milaną, Dubliną, Londoną …

8. Lisabona. Jeigu norima Vilnių padaryti tranzitiniu miestu, būtina ieškoti ir išbandyti kryptis, į kurias neskraidoma iš kaimyninių oro uostų. Lisabona – vienas iš tokių. „airBaltic“ iš Rygos jau „užsiėmė“ visas NVS šalių sostines, Dubajų, Tel Avivą … Į Portugaliją mėgsta traukti ir pavieniai atostogautojai. Portugalija jau taip toli, kad vienas iš nedaugelio Europos taškų, į kurį važiuoti ant ratų jau yra kančia.

7. Atėnai. Lietuvos kompanijos jau surenka beveik visas Europos didžiųjų šalių sostines. Nuo rudens į Vilniaus oro uosto pasiekiamų krypčių „portfolio“ patenka ir Madridas, jau kuris laikas skraidoma į Romą, tai artėja laikas ir krypčiai į kitą istorinės šalies sostinę – Atėnus. Aišku, geriausia šią kryptį būtų išbandyti vasaros sezonu. „airBaltic“ šią vasarą skraidė į Atėnus iš Rygos.

6. Edinburgas. Šiuo reisu bandė skraidyti „Ryanair“, bet šią kryptį metė. Visgi, manau, jog Didžiojoje Britanijoje dirba lietuviai ne tik Londone ir aplink jį, bet tokių galima aptikti ir Šiaurės Anglijoje ir Škotijoje. Lietuvių verslo ryšiai su Škotija taip pat stiprėja (įskaitant „Ūkio banką“). Be to, įspūdingas škotiškas Edinburgas gali būti patraukliu tašku trumpalaikėms laisvalaikio kelionėms.

5. Čikaga. Transatlantinis skrydis, be abejo, būtų oro uosto ir visos šalies puošmena. Čikagoje yra įsikūrusi didžiausia lietuvių kolonija, todėl pradėti transatlantinius reisus, be abejo, reikėtų nuo šio miesto. Jeigu patogiai būtų suderinti reisai iš NVS šalių, Talino, Rygos – tokiam skrydžiui „pakrauti“ būtų galima surinkti ir tranzito. Beje, Vilniaus oro uoste aktyviai dirbančioms avialinijoms šiam skrydžiui vykdyti reikia ir nusipirkti didesnį lėktuvą į savo parką – siūlau „Boeing 767“. Su juo būtų galima įvykdyti trejetą reisų per savaitę.

4. Alma Ata. „Aurelos“ ir mistinio organizatoriaus „Aviastas“ skrydžiai į buvusią Kazahstano sostinę, kurioje gyvas visas verslas realiai yra nutrūkę. Nors šiuo metu stabtelėjo ir prekyba naudotais automobiliais su šia šalimi, bet ji vistiek tebėra gana aktyvi ir vėliau dar gali atsigauti iki dabartinio lygio. Todėl kryptis būtų perspektyvi.

3. Tel Avivas. Šią vasarą užsakomieji skrydžiai buvo vykdomi mažiausiai du kartus per savaitę. Į Druskininkų kurortus ir apskritai į Baltijos šalis atvyksta nemažai turistų iš Izraelio. Nemažas potencialas yra ir lietuvių, kurie leistųsi į piligrimines keliones į „Šventąją Žemę“. Nemažai yra ir verslo, politinių ryšių su šia šalimi. „airBaltic“ šiuo metu skrendą į Tel Avivą iš Rygos.

2. Sankt Peterburgas. Keista matyti, jog skrydžiai Vilnius-Maskva vykdomi du kartus per dieną, tuo tarpu į antrą pagal dydį ir ekonominę reikšmę Rusijos miestą skrydžių nėra visai. Beje, LR Susisiekimo ministerija aptarnauti maršrutą Vilnius-Sankt Peterburgas-Vilnius yra suteikusi kompanijai „FlyLAL“. Šis maršrutas galėtų sulaukti ir pavienių turistų, norinčių praleisti savaitgalį ar savaitę šiame gražiame Rusijos mieste. Po Maskva-Palanga reiso sėkmės tikiu, jog Sankt Peterburgas-Palanga reisas taip pat gali turėti neblogą perspektyvą. Klausimas ar lietuviškos kompanijos vėl leisas užsieniečiams pirmiems „užsiimti“ reisą. Juolab, Sankt Peterburgas yra netoli, todėl galima skraidyti į šį miestą ekonomišku propeleriniu lėktuvu.

1. Palanga. Vilnių su Palangą sujungti oru reikia labai. Iniciatyvos čia laukiame pirmiausia iš „FlyLAL“, kadangi priešingu atveju pirmi suskubs „airBaltic“, ir išsiveš tranzitinius keleivius iš Palangos į Rygą. Mano pasiūlymas „FlyLAL“ – siųskite bent vieną savo lėktuvą į Palangą pastoviam laikymui ten. Kas rytą ir vakarą po reisą į Vilnių, o vidurdienį lėktuvas suspės suskraidyti vieną dieną į Berlyną ar Hamburgą, kitą dieną – Sankt Peterburgą ar Maskvą. Gerai bus ir Lietuvos pajūriui – gal turistų iš Vokietijos ir Rusijos nėra tiek daug, jog prisodintume po „Boeing“ kasdien, bet aktyviai padirbėjus, porai skrydžių per savaitę iš kiekvienos pusės keleivių užteks.

Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.

9 komentarai

  1. Šarūnas - 2008 09 25, 21:33

    Na visos kryptys yra gana realios, tik daugiausia klaustukų ties Čikaga. Neaišku, kaip Aurela planuoja panaudoti savo būsimą 767 :|

  2. zanaz - 2008 09 26, 01:59

    Ryanair skraide i kita Skotijos aerousta – Glasgow Prestwick, nors ne esme – tarp jo ir Edinburgo aeruosto tik 115 km. Tuo reisu teko skirst siemet sausio vidury – bilietai ir taip visalaik ten buvo po 0.01 + mokesciai, bet tokio tuscio Ryanair lektuvo gyvenime nebuvau mates.
    Visgi i Edinburga pora kartu per savaite suskraidyt galetu, prakutusiems futbalistams is FBK i Hearts, nevykeliams priesinga kryptis, ir jaunimas i bekrascius Skotijos braskynus vasarom :)

  3. Pranas - 2008 09 26, 09:32

    10. Ciūrichas – skraidė Airbaltic. Niekam nereikėjo. Net kai sumažino iki vieno skrydžio per savaitę šeštadieniais. Flylal negali ten skraidyt, nes neturės jungčių toliau, visgi ten Star hubas, Airbaltic – neveža tranzitinių per Vilnių. O be abiejų šitų dedamųjų nelabai įsivaizduoju Ciūricho paklausos.

    9. Krokuva – LOT transatlantiniai skryžiai nekonkurencingi, greit gali ir panaikint, kaip kad Malevas padarė. Turistai į Krokuvą normalių pinigų niekad nemokės, o verslininkų į tą pusę manau praktiškai nėra. Lietuviškose kontorėlėse vis dar įprasta mašina palėkt, net į Vokietiją. Airbaltic bandė gi kažkada į Varšuvą skraidyt – niekam nereikėjo.

    8. Lisabona – turistai tokių tolimų reisų išlaikyti negali. Su reikalais ten skraidančių irgi nėra. Kaip ir tranzito galimybių. Flylal Madridas bent jau 4 pagal keleivius oro uostas Europoj ir hubas stambus ir tai klausimas ar išsilaikys.

    7. Atėnai – vėlgi turistų nėra tiek, kad užtektų reisą išlaikyt. Verlo Lietuviško tuose kraštuose negirdėjęs. O tranzito užsilenkinėjant tenykščiam Olympic irgi nelabai įsivaizduoju.

    6. Edinburgas – netaip seniai SAS panaikino reisą iš Kopenhagos į Edinburgą, kuris iki tol buvo patogiausias būdas jį pasiekti iš mūsų Europos pusės. Dabar codesharina su BMI mažais lėktuvėliais. Ar reikia rašyti daugiau..

    5. Čikaga – o ko ten? Lietuviai jau pasenę ir išmirę, kažkaip nemanau kad į tą miestą iš Lietuvos skraidytų daugiau negu į kitus Š. Amerikoj.

    4. Alma Ata – gal. Bet su Airbaltic Flylal konkuruoti nepajėgus (Briuselio pavyzdys), o mašinų prekeiviams čarteriai patogiau.

    3. Tel Avivas – vėlgi gal. Bet šiaip nenorėčiau, kad ten daugiau skraidytų, dėl motyvų kurių viešai nerašysiu.

    2. Sankt Peterburgas – realiausia. Bet reikia, kad būtų sutarta dėl jungiamųjų skrydžių į kitus Rusijos miestus. UTair Vnukovas tam labai patogus, tranzitiniai sudaro nemažą keleivių dalį.

    1. Palanga – šiaip reikia aišku. Tik Flylal negerai, kad jie jungiamųjų skrydžių į Europą per Vokietijos miestus nepasiūlys – jų partneriai toliau. Amsterdamas su Paryžium nėra patogu daugeliu atveju, nes paprasčiausiai toliau. Airbaltic’ui šiuo požiūriu būtų lengviau, bet jie ne į tai orientuoti. O ir su SAS pelningu reisu konkuruoti turbūt dar jie nėra pasiruošę.

  4. A.Guzber - 2008 09 26, 12:33

    Nu prasyciau.. Manau, kad i Krokuva syki per savaite lektuvas laisvai gali suskraidyti, o gal net ir du. Fokeris blem koks nors. 50-ies vietu kaip i Talina.

    Nes bo su masina kainuoja nuvaziuoti ±600 lt uz kura ir ±12 valandu kelyje. o veikt Krokuvoj, atsiprasau, yra 100 kart daugiau nei Vilniuj. Tik kad dauguma Lietuviu to nesuvokia dar turbut.

  5. Valdemaras - 2008 09 26, 22:38

    Šiandien su kolega žavėjausi Aurelos 757, visu švytinčiu rampoje, saulėje besikaitinančiu. Gaila, neteks į saloną užeiti. :-/

  6. Simonas Bartkus - 2008 09 27, 11:13

    Pranai, sutinku, kad kai kurios kryptys nebus pelningos iš karto. Bet tiek oro uostas, tiek jame savo ateitį matančios oro bendrovės turi suvokti, jog būtina investuoti į perspektyvias kryptis, kurios galbūt neduoda pelno šiandien. Tai būtina sąlyga, bandant suformuoti bent kažkokio tranzito srautą per Vilnių. Iš Tbilisio „FlyLAL“ atsiveždavo kažkiek tranzito, bet reikalas tas, kad iš Vilniaus siūlomos vakarų kryptys yra „neoriginalios“ – į Londoną, Briuselį, Kopenhagą, Stokholmą, Franfurtą skrendama beveik iš visur – net iš mažų oro uostų. Lygiai taip pat, kaip nesėkme baigėsi tranzito paieškos Rygoje – kam latviui skristi per Vilnių, jeigu visos siūlomos kryptys yra tiesiogiai pasiekiamos iš Rygos?

    Bet kokiu atveju, kviečiu prisijungti prie diskusijos ir pasiūlyti savo kryptį, kuri jums atrodo, kad būtų perspektyvi iš Vilniaus. Manau, visi sutiksim su tuo, kad naujų krypčių iš Vilniaus reikia – esama situacija tikrai nekokia.

  7. Kazimieras - 2008 09 27, 22:17

    Manau kad reikėtų Liverpulio, Dublino, Atėnų, Lisabonos ir daug kitų.
    O tai ką FlyLAL nebeskraido į Tbilisį?

  8. Pranas - 2008 09 29, 09:48

    Po to ko flyLal nuprendė nebeskraidyt į Briuselį, o Airbaltic į Diuseldorfą, naujų krypčių iš Vilniaus nebeįsivaizduoju. Nebent koks low-costas pradės skraidyt. Bet ir tai greičiau tik Ryanair į Kauną iš dar kur nors.

    Dėl to Briuselio. Jei flyLAL turėdama reise įdirbi, tranzitą per Vilnių, tranzitą iš Briuselio (net codeshare su Brussels Airlines), nemokamą maistą (daugelis keleivių ten ne už savo pinigus skraido), šiaip palankesnį žmonių nusistątymą (pirk prekę lietuvišką, ne latvišką – žinau tokių) vis tiek nesugeba konkuruoti ir atiduoda kryptį airBalticui, tai apie bet kokias naujas kryptis ir tranzitą galima pamiršt. Kitos kryptys tuo labiau neatlaikys konkurencijos iš airBaltic. O jie tranzitą veža tik per Rygą.

  9. […] kodėl nutraukti ir nebesugrąžinami skrydžiai iš Vilniaus į Palangą. Aš tai pat į krypčių, kur turėtų skraidyti lėktuvai iš Vilniaus, sąrašą pirmoje vietoje įtraukiau […]

Leave a reply