Archive for spalio, 2008

Aviacinė kova žiniasklaidoje

Penktadienį „airBaltic“ ir „FlyLAL“ eilinį kartą apsišaudė žiniasklaidoje pranešimais, nukreiptais viena prieš kitą. Dabar nebeaišku, kuri kompanija ketina bankrutuoti, o taip pat neaišku, kuri kompanija kurią ketina pirkti.

Finansinės kompanijų bėdos yra labiau vidinė jų problema. „airBaltic“ šiandien turi daugiau vidinių bėdų – SAS traukimasis iš akcininkų yra ilgas ir skausmingas.

„airBaltic“ turi ir komunikacijos bėdų. Pagrindiniu „airBaltic“ „spykeriu“ pačiai „airBaltic“ nežinant tapo Latvijos susisiekimo ministras Ainaras Šleseras prišnekantis bet kada ir bet ko. Aišku, jeigu Latvijos vyriausybė išpirks „airBaltic“ akcijas iš SAS, tuomet šio veikėjo balsas galės būti dar tvirtesnis.

Mano asmeninė nuomonė: pasitraukus SAS iš „airBaltic“, pastaroji bendrovė neišvengiamai taps silpnesnė. „airBaltic“ stiprybė daug prideda SAS patirtis, pirmiausia aviacijos vadyboje. Vargiai Latvijos vadybininkai turėtų pakankamai žinių ir patirties, jog sugebėtų vystyti tokį verslą. Galų gale, „airBaltic“ verslo sėkmė prasidėjo nuo keleivių vežimo į SAS hub’us – Kopenhagą, Stokholmą, Oslą. Šleseras turi melstis ir tikėtis, jog iki šiandien išvystyto tranzito per Rygą ir „airBaltic“ vadybos sukauptos patirties užteks vystyti aviakompaniją toliau.

Grįžtant prie temos – šalia Latvijos ir Lietuvos nacionalinių vežėjų kovos, penktadienį pasirodė Rygos oro uosto pranešimas spaudai apie prailgintą nusileidimo taką. Rygos oro uostas prailgino kilimo/leidimosi taką iki 3200 metrų.

Pranešime, be kitų pagyrų, sakoma: „Artimiausias panašaus dydžio pakilimo takas yra „Arlanda“ oro uoste Stokholme ir „Vantaa“ oro uoste Helsinkyje“. Jūsų žiniai, vos už 122 kilometrų nuo Rygos yra Šiaulių (Zoknių) oro uostas, kurio nusileidimo tekas yra 3500 metrų ilgio. Na, nors šis oro uostas ir turi visą infrastruktūrą bei keleivių terminalą, bet, tarkim, šis oro uostas nesiskaito, kadangi reguliaraus keleivių pervežimo šis oro uostas šiuo metu nevykdo.

Tuomet pažvelkim dar pusantro šimto kilometro į pietus ir ten aptiksime Kauno oro uostą, kurio nusileidimo takas yra 3250 metrų ilgio. Girtis, aišku, gražu, bet meluoti – ne. Juolab, kad Rygos oro uostas turi pagrindo daugiau kuo didžiuotis – šiuo metu tai yra daugiausia keleivių pervežantis oro uostas Baltijos šalyse ir patenka į 100 didžiausių oro uostų Europoje sąrašą.

Įdomi užkulsių detalė – pranešimą apie Rygos oro uosto plėtrą lietuviškai žiniasklaidai išplatino „Integrity“, kuri pridėjo ir krūvelę nuotraukų su savim pasitikinčio Latvijos susisiekimo ministro nuotrauka.

iš ATN.lt

iš ATN.lt

„Integrity PR“ yra „airBaltic“ viešųjų ryšių agentūra, nuolat kalbanti „airBaltic“ vardu ir platinanti „airBaltic“ pranešimus spaudai. Rygos oro uostas spaudos atstovų Lietuvoje neturi. Esu tikras, jog šį pranešimą draugiškai paprašė išplatinti „airBaltic“. Aišku, tai kabinimasis prie smulkmenų šakėmis ant vandens, bet tai dar vienas faktas, kaip Rygos oro uostas ir „airBaltic“ bendrauja pernelyg glaudžiai.

Už vertikaliosios konkurencijos pažeidimus Europos Sąjungoje baudžiama labai skaudžiai. Vargiai, kat to imsis Latvijos konkurencinės aplinkos priežūros tarnybos (imtųsi bausti dvi Latvijos nacionalinės kompanijas), bet jog Šleseras vieną dieną prisižais – beveik akivaizdu. Ir man kažkodėl atrodo, kad SAS lobistai sprendžiant tokius klausimus kur kas galingesni nei latviai. O kai jų nebebus …

Tuo tarpu buvau pražiopsojęs, jog „Valstiečių laikraštis“ priklauso „ŽIA Valdos“ valdomų įmonių grupei. „ŽIA valda“ yra „FlyLAL“ savininkė. Pasirodo, „Valstiečių laikraštis“ ir portalas „valstietis.lt“ pilnai atidirbinėja kaip „FlyLAL“ ruporas – vien ko vertas dabartinis portalo vedamasis: „Nuožmiame kare – vienui vieni“.

Ar man vienam Šleseras ir Ivanauskas kažkuo panašūs? …

iš valstietis.lt

iš valstietis.lt

Tinklaraštininkai „Laisvalaikyje“

Praėjusio ketvirtadienio „Laisvalaikio“ numeryje tradicinėje rubrikoje „Populiariausi tinklaraštininkai“ atsidūrė ir mano atsakymai į „Laisvalaikio“ klausimus.

Į „Laisvalaikį“ pateko tik elektroninio interviu santrupa – čia pateikiu visus klausimus bei atsakymus.

Kada ir kokiu tikslu įkurtas blogas?

Mano tinklaraštis įvairiomis formomis ir įvairiose sistemose gyvuoja kokius 8 metus (su pertraukomisi), tiesa, pradzioje jis taip nesivadino. 2003 m. sistemingą tinklaraštį pradėjau rašyti “LiveJournal” sistemoje, o prieš porą metų išliekamąją vertę turinčius įrašus perkėliau į dabartinį tinklaraštį ir jį tęsiu.

Kuom jūsų blogas išskirtinis?

Nemanau, jog mano tinklaraštis yra išskirtinis. Kiekvienas tinklaraštis yra savotiškai išskirtinis, nes kiekvienas blogeris yra informacijos kūrėjas. Rašau apie marketingą, lėktuvus, kiną, komunikaciją, šiek tiek apie sportą ir techologijas. Skirtingų temų nelaikau išskirtinumu.

Kokie trys įrašai buvo patys populiariausi per visą blogo egzistavimą? Jeigu nėra statistikos, tai kurie įrašai sukėlė daugiausia komentarų, diskusijų?

Du populiariausi visų laikų tinklaraščio įrašai yra apie “iPhone”, nors mano tinklaraštyje jam nebuvo skirta daug dėmesio.

Kaip keliate blogo lankomumą? Kaip jį populiarinate?

Sistemingai tinklaraščio nepopuliarinu. Taip, jis yra tinklaraščių statistikos sistemose, naujienų agregatoriuose, bet nuolatinio dėmesio tinklaraščio populiarinimui neskiriu. Manau, jog paieškos sistemos yra tokios galingos, jog kiekvienas besidomintis temomis, kuriomis rašo tinklaraščiai, jį suras.

Kokios gero blogo (įdomiai skamba) sėkmės priežastys?

Kad tinklaraštis būtų sėkmingas, jis turi kurti vertę. Tai galima padaryti tik skelbiant informaciją, kurios nėra apstu visur. Dauguma tinklaraščių vis dar yra „ką veikių – kaip gyvenu“ tipo. Bet jeigu norite, jog toks tinklaraštis būtų sėkmingas, turite arba gyventi labai įdomų gyvenimą arba sugebėti labai įdomiai rašyti, priešingu atveju būsite įdomūs tik trims savo draugams.

Kokia jums iš blogo nauda?

Apčiuopiamos naudos tinklaraštis nesuteikia, bet realiai tinklaraštis yra mano žodis pasauliui. Tinklaraštis padeda tobulinti sistemingą minčių dėliojimą, raiškų ir tikslų minčių perdavimą kitiems. Be to, bandant raštu išdėlioti mintis, kyla naujų idėjų ir įžvalgų. Grįžtamasis ryšis suteikia galimybę pagilinti žinias srityse, kuriomis domiesi.

Kokios didžiausios problemos kyla rašant blogą?

Dažnai duodantys interviu žmonės skundžiasi, jog jų perduodi žodžiai yra iškraipomi. Tinklaraščių jėgai augant, darosi baisu, jog bet kokia tinklaraštyje paskelbta žinia gali pasklisti labai greitai ir nevaldomai, dėl ko gali būti iškraipyta. Tenka susimąstyti, kokią žalą gali padaryti neteisingai perduoda žinutė.

Ar gyvenimas pasikeitė po to kai pradėjote rašyti blogą?

Ne, nepasikeitė. Gyvenimas keičiasi nuolat, o tinklaraštis nėra tas daiktas, kuri gali sukelti revoliuciją.

Kur įsivaizduojate savo blogą po penkių metų?

Nesu tikras, jog tinklaraščiai egzistuos po penkerių metų.
Nesu tikras, jog mano tinklaraštis egzistuos, bet esu tikras, jog temos tikrai bus kitokios, o greičiausiai ir kitokia forma. Ar prieš penkerius metus egzistavo sąvoka blogas?

Kiek valandų per dieną skiriate savo blogui?

Tiesiogiai tinklaraščio rašymui  skiriu apie tris valandas per savaitę. Neieškau tinklaraščiui informacijos specialiai, kadangi rašau apie tai, kuo nuolat domiuosi. Kai kokia idėja ar įžvalga įgauna formą, tiesiog imu ir užrašau.

Ar skaitote kitų žmonių blogus? Jei taip, kiek valandų per dieną?

Taip, skaitau. Sunku suskaičiuoti laiką, skiriamą tam – didžiają dalį tinklaraščių, kartu su tradicinės žiniasklaidos sraipsniais perskaitau mobiliajame telefone, ištaikęs laisvą sekundę. Tinklaraščiai įsiliejo į bendrą informacijos srautą, kurį priimu.

Ar verta bloginti? Ar verta skaityti blogus?

Kadangi tinklaraščiai šiuo metu yra „ant bangos“, atsiranda manančių, jog bloginti būtina. Deja, ne. Rašykite tinklarašti tik tada, jeigu esate tikri, jog turite ką pasakyti (ypač to linkiu kompanijoms).

O rašomi tinklaraščiai yra informacijos šaltiniai – vieni iš daugelio šaltinių. Yra temų, kuriomis pati kokybiškiausia ir aktualiausia informacija pateikiama tik tinklaraščiuose.

Palinkėjimas kolegoms blogeriams ir blogų skaitytojams.

Kolegoms blogeriams linkiu dviejų dalykų: 1. Nepersistenkite ieškodami skaitytojų savo tinklaraščiui. Žmonės mokosi patys kurti informaciją, bet ieškoti informacijos jie jau moka. Rašykite ir jus suras. 2. Nekurkite turinio dirbtinai – neturėkite tikslo rašyti nuolat. Rašykite apie tai, ką išmanote ir kuo gyvenate.

Skaitytojams linkiu sugebėti atsirinkti. Tinklaraščių gausėjimas simbolizuoja bendrą informacijos šaltinių skaičiaus augimą. Jeigu jūs neatsirinksite informacijos srauto, tuomet arba jame paskęsite, arba jį atrinks kiti.

Viskas blogyn: Tranzito Vilniaus oro uoste šią žiemą nebus

„FlyLAL“ tyliai pabandė uždaryti reisą Vilnius-Talinas, bet Estijos žurnalistai tai pastebėjo ir ši naujiena atkeliavo iki Lietuvos. „FlyLAL“ pasitraukė iš reiso, kuriame pastaruosius porą metų buvo didžiulė konkurencija – šį maršrutą aptarnavo ir „airBaltic“, ir „Estonian Air“, ir „FlyLAL“.

Simboliška, bet šio reisu pašalinimu iš tvarkaraščio „FlyLAL“ galutinai (tikiuosi, laikinai) numarino savo ambiciją vystyti tranzitą per Vilnių investuojant į būsimą krypčių pelningumą. Žiemos tvarkaraštyje nebėra reisų Ryga-Vilnius, Tbilisis-Vilnius, Talinas-Vilnius: kryptys, kurių keleiviai generuodavo bent simbolinį tranzitinių keleivių srautą. O „FlyLAL“ užmojis žiemai kryptimi Talinas-Vilnius buvo orientuotas tranzitinių keleivių kryptimi. Į Taliną „FlyLAL“ ketino skristi vėlyvą vakarą, nakvoti Estijos sostinėje, o iš Talino keleivius į Vilnių vežti ankstų rytą (5 val. 30 min.), kad keleiviai suspėtų į rytinius reisus.

Teorinė galimybė lieka, jog keleiviai iš Maskvos ar Kijevo gali pasirinkti vakarų kryptį per Vilnių, bet tai yra daugiau tik teorinė galimybė. Be to, „FlyLAL“ skrydžių žemėlapyje nebeliko įdomesnių krypčių, kurios galėtų sudominti keleivius iš šių miestų (Larnaka, Salonikai, Dublinas) – į bet kurį „FlyLAL“ tašką Kijevo ir Maskvos keleiviai gali nuskristi ir tiesiogiai.

Apie tris didžiausias Baltijos šalių oro kompanijas sklando negeri tokie gandai:

„Estonian Air“ skubiai žvalgosi, kam galėtų parduoti savo turimus „Boeing 737“. Atėjus recesijai, kompanija nusprendė, jog „Boeing 737“ jiems yra per dideli, o regioniniams skrydžiams pilnai užtenka SAAB ir CRJ900 lėktuvų. Į šiuos lėktuvus ir bus orientuotas tolimesnis „Estonian Air“ lėktuvų parko formavimas.

„airBaltic“ šiandieninė veikla generuoja nuolatinį minusą. Kadangi Lietuvos teismas yra areštavęs turtą, o akcininkai SAS ir Latvijos vyriausybė nesutaria tarpusavyje, „airBaltic“ gali susidurti su rimtu apyvartiniu lėšų trūkumu. Iš bankų sunku gauti lėšų, kadangi turtas, kurį būtų galima užstatyti yra areštuotas (o didžioji dalis parko, spėju, lizingas), o akcininkai nepadeda savo įnašais (Latvijos vyriausybė gal ir norėtų, bet SAS tam nepritaria). Paskutinį kartą „airBaltic“ savo finansinius duomenis skelbė už 2007-uosius metus, bet galima numanyti, jog dabartinė jų veikla kas mėnesį generuoja apie 1 milijoną eurų minuso.

„FlyLAL“ savo finansinių duomenų neskelbia (nors jos statusas yra Akcinė Bendrovė), kalbama tik apie augantį klientų skaičių. Bet toje ataskaitoje teigiamų skaičių taip pat yra nedaug.

Šią žiemą Vilniaus oro uoste lėktuvų turėtų parkuotis nemažai. „FlyLAL“ nukirto didžiąją dalį reguliarijų skrydžių – didieji „Boeing 757“ bus pakinkyti užsakomiesiems reisams, o štai „Boeing 737“ atliks nemažai. Išnuomoti ar parduoti lėktuvus šiuo metu yra velniškai sunku – vien didžiosios kompanijos „migdys“ krūvą lėktuvų, ant žemės žiemos 20 naujutėlių „Ryanair“ lėktuvų. O paprasta ekonominė logika sako – kiekviena valanda, kada lėktuvas stovi ant žemės – tiesioginis nuostolis lėktuvo savininkui …

Per pastarąjį mėnesį teko bene 10 kartų skristi su „airBaltic“, tai vakar skrisdami iš Kopenhagos su kaimynais aptarinėjome, jog „airBaltic“ stiuardesių šypsenos, dėmesys, po salona nešiojami laikraščiai ir nemokamos pagalvėlės per paskutines kelias savaites auga ne dienom, o valandom (o ekonominėje klasėje pirkdamas maistą ir stiuardui neturėjus gražos jo sąskaita mokėjau 5 LTL mažiau). Įtariu, tai tiesiogiai susiję su damoklo kardu, kabančių virš aviakompanijų personalo galvų.

Tikiuosi, jog tai tik žieminė depresija, kuri greitai praeis. Tikiuosi, jog ši recesija neprivers kompanijų keisti strateginių plėtros planų – „FlyLAL“ neatsisakys minties statyti privatų keleivių aptarnavimo terminalą, „airBaltic“ plėsis į kitus Lietuvos oro uostus, Kauno ir Palangos oro uostai sėkmingai susiderės su naujomis aviakompanijomis dėl naujų krypčių.

„airBaltic“ toliau atšaukinėja skrydžius iš Vilniaus

„airBaltic“ keičia jau patvirtintą ir paskelbtą žiemos skrydžių tvarkaraštį ir toliau atšaukinėja skrydžius iš Vilniaus oro uosto. Keleiviams, jau įsigijusiems bilietus, keičiami bilietai į skrydžius iš Vilniaus per Rygą.

„airBaltic“ atšaukia tiesioginius žiemos skrydžius iš Vilniaus į Oslą. Anksčiau sudarytame tvarkaraštyje buvo numatyta, jog šia kryptimi bus skraidoma tris kartus per savaitę vidurdieniais. Šiuo metu į Oslą „airBaltic“ skraido kasdien.

„airBaltic“ taip pat atšaukia skrydžius į Hamburgą. Į Milaną tris kartus per savaitę numatyti skrydžiai taip pat nebus vykdomi, tik nuo Kalėdų bus atliekamas vienas skrydis per savaitę šeštadieniais. Akivaizdu, jog taikoma į „slidinėtojus“.

Į Miuncheną „airBaltic“ buvo numačiusi skraidyti kasdien, bet „apkrapytame“ tvarkaraštyje matosi, jog skrydžiai vyks keturias dienas per savaitę. Dar „airBaltic“ atšaukė savaitgalio (penktadienio ir sekmadienio) skrydžius į Briuselį.

„airBaltic“ vadovas Lietuvoje šiandien pranešė, jog kompanija atideda planus pradėti skrydžius iš Kauno ir Palangos, nes „rinka yra sulėtėjusi dėl ekonominių priežasčių“.

„FlyLAL“ šiandien išplatino elektroninį laišką, kuriame skelbia, jog Kalėdų ir Naujųjų laikotarpiu atliks septynis skrydžius į Dubliną ir atgal. Primenu, jog šiais metais tiek „airBaltic“, tiek „FlyLAL“ nutraukė reguliariuosius skrydžius tarp Vilniaus ir Dublino.

Kol kas „airBaltic“ nepaskelbė nė apie vieno skrydžio atšaukimą iš Rygos. Klausimas lieka toks: ar „airBaltic“ skrydžių iš Vilniaus mažėjimas yra tik dėl ekonominių priežasčių ar tai atsitraukimo iš Vilniaus oro uosto planas?

Pozicionavimas: Užsikariauk poziciją ir po to iš jos uždirbinėk

„Dansu Dansu“ pastebėjo, kad „Eurovaistinės“ reklamoje nebeliko šūkio „Mažiausių kainų lyderė“. Kiek žinau, tai nėra „Eurovaistinės“ pralaimėjiimas kainų kare, o sąmoningai pasirinkta strategija (tiesa, galbūt ir ne iš anksto numatyta, bet padiktuota rinkos sąlygų).

„Eurovaistinė“ nuo pat savo įsikūrimo komunikavo žemas savo kainas ir pelnytai užsikariavo „kainų lyderės“ poziciją. Pamenu, prieš kokius trejus metus „Eurovaistinė“ skelbė – 8 iš 10 pirkėjų žino, jog „Eurovaistinėje“ kainos yra mažiausios. Esu tikras, jog jeigu atliktume apklausą dabar, tai kokie 4 iš tų 10 vis dar mano taip pat.

Vaistų prekyboje dirbantys žino, jog daugiausia vaistų perkantieji (pensininkai – natūraliai dažniau sergantys asmenys) yra labai jautrūs kainoms ir dėl pigesnės dėžutės vaistų gali važiuoti troleibusu į kitą miesto galą. Bet – yra dar didesnė žmonių, kuriems vaistų reikia retai, bet anksčiau ar vėliau, rečiau ar dažniau vaistų reikia visiems. Kuomet jaunesniam žmogui suskausta gerklę, koją ar ateina apvaizda gerti vitaminus, jis nėra linkęs toli žvalgytis pigesnės tabletės. Jeigu esi kainų lyderis, tuomet tokiems klientams esi priverstas parduoti vaistus taip pat pigiai, kaip ir pensininkams. Todėl tu prarandi galimybę uždirbti – klientas yra linkęs mokėti daugiau, bet tu iš jo imi mažiau. Be abejo, egzistuoja tokie variantai kaip nuolaidos taikymas su pensininko pažymėjimu, bet realiai mažmeninėje prekyboje pritaikyti klasikinę diskriminaciją kainomis yra labai sunku.

Kur vaistai šiandien yra pigiausi, tai paklauskite savo tetos arba močiutės. Bet vartotojų galvose užsikariauta pozicija „Kainų lyderis“ veikia tuos, kurie kasdien vaistų neperka, bet bendrai gyvenime yra linkę mokėti kiek galima mažiau. Vaistai turi dar tokią savybę – iš principo jie yra vienodi visur. Vaistinės turi vienodą asortimentą, o aukšti standartai ir kontrolė realiai garantuoja, jog bet kurioje vaistinėje nebus vaistai pasenę ar „kitokie“. Dėl to priversti žmonės mokėti daugiau yra gana sunku – klientai eis ten, kur jie galvoja, kad yra pigiausia.

Konkuravimas kainomis prekybos tinklams kainuoja daug. Ko gero, „Eurovaistinė“ nesunkiai paskaičiavo, jog jiems pakėlus kainas (ir nemeluojant – tiesiog pašalinant žodį „Pigiausia“ iš savo komunikacijos), jų uždarbis bus didesnis, kadangi uždarbis iš aukštesnių kainų atsvers nedidelį pardavimo kiekių sumažėjimą. Realu? Tikrai taip.

Be kitą ko, „Eurovaistinė“ šiam manevrui pasirinko patį geriausią laiką – infliacija pastaruosius metus buvo labai didelė, todėl besikeičiantį kainų lygį skirtnguose taškuose yra labai sunku. Jeigu eini tik į „Eurovaistinę“ ir pastebi, jog vaistai brangsta, pagalvosi, jog kainų kilimas yra sąlygotas tik infliacijos.

Iš turėtos pozicijos uždirbti gali tam tikrą laiko tarpą. Priklausomai nuo to, kokia stipri buvo tavo pozicija ir nuo konkrečios rinkos. Priklauso dar ir nuo konkurentų komunikacijos. Tikėtina, jog vaistų mažmeninės prekybos rinkoje pozicijos keičiasi gana negreit ir „Eurovaistinė“ vis dar gali valgyti savo tvirtos pozicijos vaisius.

„Pigiausiu“ šūkiu šiuo metu „didžiuojasi“ „Camelia“ vaistinių tinklas, bet jis komunikacijoje nepadarė nieko, jog atskleistų „Eurovaistinės“ strategijos pasikeitimą, todėl jų pozicija panaši į „dar vieną, kalbantį apie žemas kainas“.

Iš anksčiau turėtos pozicijos galima uždirbti beveik kiekvieną kartą, turint racionaliai pasveriamą poziciją – kainų lygis šitoje vietoje ypač dėkingas.

Jeigu „Tele 2“ imtų ir pakeltų kainas (arba tiesiog, nustotų jas mažinti) ir taptų brangesnis už „Bitę“ ar „Omnitel“. Po kiek laiko klientai tai pastebėtų? Jeigu konkurentai miegotų, tai tikiu, jog porą metų jie galėtų uždirbinėti iš „Mažiausios kainų lyderės“ pozicijos. O jeigu kainas imtų didinti „Norfa“? O jeigu „Ryanair“?

O jeigu „Volvo“ nustotų investuoti į automobilių saugumo didinimą ir nutrauktų „Safety for your car“ komunikaciją – kiek laiko užtruktų, jog „Volvo“ automobiliai nebėra saugiausi? Ko gero, praeitų kokia 15 metų.

Bet tai veikia ribotą laikotarpį. Toks pozicijos atsisakymas anksčiau ar vėliau atsiims pardavimų kreivei. Tuomet kompanija, įsipainiojusi į tokius manevrus turi dvi galimybes – arba imtis suteikinėti kitą vertę klientams, arba sugrįžti į ankstesnę poziciją.

Pavyzdžiui, ta pati „Eurovaistinė“ dar po kokių metų, kuomet dauguma tikslinės grupės jau pastebės kainų skirtumą tarp jų ir konkurentų, o pardavimai ims kristi, gali grįžti į kovą dėl žemiausių kainų bei grįžti su „kainų lyderės“ komunikacija. Jeigu imsi žaisti su tuo dažnai, tai klientai gali pasimesti, arba blogiausia – pajausti melą.

Kitu atveju, suvalgius ankstesnės pozicijos vaisius, tenka kurti naują vertę klientams. Ar lengva vaistinių tinklui įrodyti klientui papildomą vertę, kodėl jie turėtų pirkti pas juos? Vaistai „gydo labiau“? Nemokamas saldainis? Pinigų gražinimas už „negydančius vaistus“?

Ilguoju laikotarpiu tokie manevrai yra labai rizikingi. Pasitaiko, kuomet tokių manevrų imasi samdomi vadovai, kurie stengiasi pasiekti labai gerų rezultatų trumpu laikotarpiu. Vėliau, susižėrę premijas jie pasitraukia iš pareigų ir akcininkus palieka nepavydėtinoje padėtyje, kurią ištaisyti yra labai sunku.

TV: Pirmus lavonus išnešė, bet karas tik stiprėja – įsitraukia „Lietuvos Ryto TV“

Pirmosios naujojo televizijų karo sezono aukos iš fronto išnešamos jau spalio pradžioje. Tokių ankstyvų pokyčių, ko gero, dar nebuvo. LNK, negalėdama susitaikyti su vaizdu reitingų pyrage skubiai ėmėsi pokyčių.

Pirmiausia, staigiai buvo panaikinta prieš sezoną gausiai reklamuota rimtų diskusijų laida „Juoda balta“, kurią vedė Linas Kontrimas. Ši laida surinkdavo tik apie 5 procentus auditorijos, tuo tarpu tuo pat metu per TV3 rodoma humoro laida „Dzin“ rinkdavo mažiausiai 12 procentų.

Šios dvikovos baigtis įdomi dar ir tuo, jog ketvirtadienio 20.30 val. laikas buvo viena iš paskutinių likusių atkarpų, kuomet dvi didžiosios televizijos rodo visiškai skirtingas laidas. Pramogos nušlavė diskusijas. Daugelyje „piko zonų“ LNK ir TV3 stoja kakta į kaktą ir rodo beveik identiškas laidas. Panaši priešprieša liko pirmadienio vakarais, kuomet susiduria „Paskutinė instancija“ (LNK) ir laida „Dzin“ (TV3). Situacija čia kitokia, nes šios abi laidos renka gerus reitingus, o jų pasiskirstymas dažnai priklauso nuo „Paskutinės instancijos“ laidos temos ir nuo to, kiek anonsų LNK skiria konkrečiai temai anonsuoti.

Su laidos „Juoda balta“ reitingais buvo taip blogai, jog LNK ėmėsi ją naikinti dar ne iki galo sugalvojusi, kuom taisyti tinklelį. Dabar į „Juodos baltos“ vietą LNK įmetė iš penktadienio perkeltą šou „Vienas prieš visus“, kur Arnoldas Lukošius akivaizdžiai bando atrodyti kuo panašesnis į M.Mikutavičių. Penktadienio vakaro skylė šiuo metu pildoma atsitiktinėmis transliacijomis – pvz. artimiausias dvi savaites bus rodomi festivalio „Slavianskij Bazar“ koncertai.

Antra LNK griaudama laida – dar gausiau anonsuotas sekmadieninis šou „Savaitės blykstė“. Šią laidą LNK, ko gero, naikina ne tik dėl nevykusių reitingų, tiek dėl susipratimo, kad natūraliai ši laida tapo „nei šis nei tas“. Nesuprato, ką laidoje veikia Virgis Valentinavičius, nesuprato, ko iš jo norima ir Vytaras Radzevičius, tuo tarpu Živilė Vaškytė daugiau neveikė nieko, tik džiaugėsi, jog nebereikia keltis penktą ryte.

V.Radzevičius pasitraukia iš LNK, kartu pasitraukęs iš žurnalo „Istorijos“ (patarasis, kaip ir LNK, priklauso „MG Baltic Media“, ir manoma, kad bandys transformuotis į labiau „popsiškesnį“ stilių). Virgio Valentinavičiaus ir Živilės Vaškytės kontraktai lieka galioti, todėl net ir pasitraukus V.Radzevičiui „Savaitės blykstė“ transformuos į dvi laidas.

Sekmadienio vakarais 19 val. į LNK tinklelį grįžta rimtoji „Savaitės panorama“ su Virgiu Valentinavičiumi, o 20 val. bus rodoma atnaujinta „Savaitės blykstė“, kurioje Ž.Vaškytė pasirodys su M-1 personažais Mindaugu Stasiuliu priešakyje. Ar atnaujinta „Savaitės blykstė“ bus toje pačioje televizijoje rodoma „Kakadu“ kopija? „Savaitės panoramą“ ir „Savaitės blykstę“ skirs A.Ramanausko „Le Broniaus šou“.

O spalio 12 dieną, kartu su Seimo rinkimais, darbą eteryje pradėjo „Lietuvos ryto televizija“, oficialiai deklaruojanti savo tikslą tapti nacionaliniu kanalu. Šios savaitės „TV antenoje“ naujojo kanalo programa įsprausta tarp LNK ir „Baltijos televizijos“. Ar čia slaptas simbolis, jog planuojama šioje reitingų vietoje įsitaisyti? Atviras klausimas lieka „Kada?“.

Naujo televizijos kanalo tinklelis įdomus. Jis tarsi sako „Mums reitingai labai svarbūs ir jų sieksime aukštų, bet suprantam, kad tiesiogiai kovoti su didžiausiais kanalais šiuo metu esame nepajėgūs, dėl renkamės nišų pildymo strategiją“.

Įdomiausia tinklelio vieta – penkiaminutės žinios 16, 17, 18, 19 ir 20 valandą. Pamenu, bandymų įvesti dažnas trumpas žinias prieš kokius 8-10 metų buvo iš Baltijos televizijos ir TV3 pusės, bet šie bandymai baigėsi nesėkmingai ir eksperimentai buvo nutraukti. Abejoju, tokių žinių sėkme ir dabar – 16 ir 17 val. žinių nėra kam žiūrėti, o kokia motyvacija žiūrėti 19 val. penkiaminutes žinias, jeigu 18.45 val. dvi televizijos rodo įprasto formato naujienų laidas?

21 val. „Lietuvos ryto TV“ tinklelyje – išplėstinė žinių laida „Reporteris“, kuri truks beveik valandą, o baigsis „orų simbolio“ Naglio Šulijos orų prognoze. Ar nenukentės TV3 18:45 žinių reitingai dėl N.Šulijos išėjimo? Ar dalis žiūrovų nesiims rinktis LNK žinių? Abiejų televizijų žinių laidos labai panašios, o N.Šulijos savotiškas humoro jausmas įnešdavo į TV3 žinias šiokį tokį išskirtinumą.

Laiko zoną 19-21 val. „Lietuvos ryto TV“ akivaizdžiai perleidžia didėsiems kanalams ir bandys rinktis trupinius. Nuo 19 val. – dokumentiniai filmai apie gamtą, su kuriais gali reitingų sulaukti tik sekmadienio vidurdienį. Nuo 20 val. – TV serialai, galintys konkuruoti tik su TV1. Tiesa, bendrus šios laiko zonos reitingus bandys taisyti krepšinis. „Lietuvos ryto TV“ rodys „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos ir „Šiaulių“ klubo kovas ULEB taurėje, taip pat BBL ir LKF taurės varžybas. Strategija aiški – krepšinis savo darbą padarys ir taip, o tą dieną kai nėra krepšinio, „užkišame eterį“ nebrangia produkcija.

„Lietuvos ryto TV“ savo kozirius sutelkė į vėlyvesnį metą. Išplėstinė žinių laida „Reporteris“ baigsis 21.55, o po jos – autorinės kanalo laidos. Laikas 21.55 pasirinktas neatsitiktinai. Norima nugriebti žiūrovus, kol jie dar nepradėjo žiūrėti LNK žinių ar stipraus serialo per TV3. Pirmadieniais – E.Jakilaičio „TV forumas“, antradieniais – R.Sinkevičienės „Žurnalisto tyrimas“, trečiadieniais – J.Morkūno vedami gyvo garso koncertai „Gyvai“, ketvirtadieniais – bulvaras „Super L.T.“, penktadieniais – nauja pokalbių laida „Kodėl?“ su Laima Lavaste ir Marium Ivaškevičium.

Savaitgaliais „Lietuvos ryto TV“ rodys „5 kanalo“ palikimą Arną Klivečką, E.Jakilaičio prieglobstyje jau kelis metus gyvenančios Algimantos Žukauskienės autorinę laidą, Mariaus Laurinavičiaus politikos apžvalgą „24/7“.

„Lietuvos rytas“ nuo dienraščio išsivystė į kone visas media priemones apimantį žiniasklaidos koncerną. Kažin, ar dabar koncertų/spektaklių rengėjams pavyks į „rėmėjų“ sąrašą įtraukti ir dienraštį „Lietuvos rytas“ ir vieną iš dabartinių didžiųjų televizijų (LNK, TV3, LRT)? Kuomet atsirado „lrytas.lt“, tai „Lietuvos ryto“ ir „Delfi“ į vieną renginio reklamos maketą nebesudėsi …

Tuo tarpu televizijos operatorius „TEO LT“ į programų paketą „Gala“ įtraukė kanalą „NBA TV“. Kažin kas atistiks, jeigu kuri nors iš nacionalinių televizijų sugalvos įsigyti NBA rungtynių transliavimo teises? Ko gero, visą parą NBA transliuojantis NBA TV Lietuvos televizijas atbaidys nuo šio noro.

„TEO LT“ ėmėsi stratgijos dėl klientų kovoti ne tiesiog „būti eiliniu kabelinės TV operatoriumi ir pardavinėti TV namuose paslaugą kiek kitaip“, bet ir formuodama unikalesnį programų paketą. Iki pilnos laimės trūksta, jog „Gala“ NBA TV retransliuotų raiškiosios TV būdu.

Mirties lenktynės | Death Race, 2008

Jasonas Stathamas – vienas stipriausių šių dienų „berniukų“ filmų herojų. Tokią etiketę sau užsklijavo jau debiutiniu vaidmeniu Guy Ritchie labai gerame filme „Lok, stauk arba šauk“. Plačiosioms masėms J.Stathamas geriausiai pažįstamas kaip „Transporteris“, bet kur kas geresnius vaidmenis šis aktorius kuria tarp filmavimosi eilnėje „Transporterio“ dalyje. Šių metų gale pasirodys „Transporteris 3“.

Lietuvos kino teatrų lankytojai turėjo gerai įsiminti prieš pusantrų metų suktą juostą „Adrenalinas“, kuriame J.Stathamas vaidino nuodų injekciją gavusį žudiką, kuriam vienintelis priešnuodis – adrenalinas, kurio nuolat turi būti jo kraujyje.

Ilgametė Tomo Cruise partnerė prodiuserė Paula Wagner pakvietė J.Stathamą atliktį pagrindinį vaidmenį juostoje „Mirties lenktynės“. Tai naujas 1975-aisiais rodytos juostos „Mirties lenktynės 2000“ pastatymas.

Kalbėta, jog filmas gali būti pavadintas „Mirties lenktynės 3000“, bet naujame „Mirties lenktynių“ pastatyme veiksmas vyksta 2013-aisiais: JAV ištiko ekonominė krizė, o kalėjimų sektorių valdo privatus kapitalas, kuris stengiasi iš to uždirbti. Rezultatas – realybės šou „Mirties lenktynės“, kuriose kaliniai lenktyniauja apginklavę savo automobilius įvairiais ginklais iki mirties. Įvertinant paskutines savaites, kurias JAV krečia bankų krizę ne juokais susirūpini, jog tai gali būti realus scenarijus.

1975-aisiais pastatytose „Mirties lenktynėse 2000“ vaidino Sylvesteris Stallone, o pagrindinį Frankenšteino vaidmenį atliko Davidas Carradine`as. Naujame filme pastarajam aktoriui patikėta įgarsinti Frankenšteiną pirmose juostos scenose.

Režisuoti „Mirties lenktynes“ pakviestas Paulas Andresonas, dirbęs su tokiais veiksmo filmais kaip „Žūtbūtinis mūšis“, „Absoliutus blogis“ bei „Svetimas prieš grobuonį“. Komanda statyti „Mirties lenktynių“ susitiko rimta komanda – patyrę veiksmo filmų aktoriai ir būrys talentingų kūrėjų „už kameros“.

Rezultatas – filmas „Mirties lenktynės“ – turi stiprų emocinį užtaisą. Tikroviška ir šiurpinanti aplinka, galingi ir tvirti automobiliai, vyriški ginklai ir žiauriai žudomi žmonės. Visas filmo filmo siužetas pralekia milžinišku greičiu.

Esminė filmo problema – viskas jau daug kartų matyta. „Mirties lenktynių“ scenaristai idėjų pasisavino iš daug filmų, kad nebūtų apkaltinti akivaizdžiu plagiatu. Tos vietos, kurios dar nematytos – labai lengvai nuspėjamos, todėl pažiūrėjus filmą gerklėje lieka vienas prieskonis – neoriginalu.

Neoriginalumą bandoma uždengti tempu. Jeigu į tą tempą įsijausite – „Mirties lenktynės“ jums bus azartiška žiauri pramoga. Tačiau jeigu ieškote filme kabliukų, kurie gali užkliūti šiame filme – toli žvalgytis nereikia, nes jų labai daug.

Recenzija paskelbta www.kinas.info.

Kuo skiriasi „code-share“ skrydžiai nuo jungiamųjų skrydžių

Dažnai pastebiu, jog kuomet kalbame ir diskutuojame apie naujus skrydžius, naujas skrydžių kryptis, imama ir supainiojami jungiamieji skrydžiai su „code-share“ skrydžiais. Net nežinau ar pastariesiems yra lietuviškas terminas, todėl juos taip ir vadinsiu. Terminas „code-share agreement“ yra verčiamas kaip „bendrojo kodo sutartis“, bet manau, nuo to visiškai nepasidaro aiškesnis.

Paaiškinsiu, kuo skiriasi šios aviacijos pasaulio situacijos lietuviškais pavyzdžiais.

Jungiamąjį skrydį galima apibūdinti įprastą praktiką, kuomet aviakompaniją X pardavinėja bilietus į aviakompanijos Y vykdomus reisus. Paprastai kompanija X daro taip, kad jos ir aviakompanijos Y skrydžiai sudarytų einamąją seką.

Labai geras pavyzdys yra kompanijos „FlyLAL“ neseniai pradėtas tokio tipo bendradarbiavimas su „Virgin Atlantic“ avialinijomis. Iš „FlyLAL“ galima įsigyti skrydžius iš Vilniaus į Niujorką. Iš tiesų, parduodami du bilietai – Vilnius-Londonas su „FlyLAL“ ir Londonas-Niujorkas su „Virgin Atlantic“. Jums sėdint „Virgin“ lėktuve virš Atlanto, jūs neturėsite jokių ryšių su „FlyLAL“.

Kompanija „FlyLAL“ tiesiog turi nemažą nuolaidą „Virgin Atlantic“ bilietų pardavimuose – galbūt kartu su įsipareigojimu minimaliems pardavimams. Be to, bendro skrydžio kainą gali sumažinti ir savo skrydžio Vilnius-Londonas sąskaita.

Paprastai avialinijų alijansai daro jungiamuosius skrydžius su visomis tame aljanse esančiomis avialinijomis. Trys didžiausi pasauliniai avialinijų aljansai yra „Star Alliance“ („vedančios“ avialinijos jame yra SAS, Lufthansa, United Airlines, Spanair, Austrian ir kitos), „SkyTeam“ (AirFrance, KLM, Alitalia, Aeroflot ir kt.), „OneWorld“ (British Airways, American Airlines, Finnair ir kitos). „SkyTeam“ aljanso nare ketino tapti „FlyLAL“, bet kalbos apie tai nutilo.

Jungiamųjų skrydžių atveju kompanijos nesiima derinti tarpusavio skrydžių tvarkaraščių, dažnai bagažą tenka kiekviename tarpiniame taške tenka registruoti iš naujo. Kaip ir „FlyLAL“/“Virgin“ bendradarbiavimo atveju, jugiamasis skrydis net gali būti vykdomas iš skirtingų oro uostų – pvz. Londone atskrendate į Gatwick oro uostą, tuo tarpu didžioji dalis „Virgin“ skrydžių (į kuriuos bilietus parduoda „FlyLAL“) yra vykdomi iš Heathrow.

„Code-share“ yra gilesnis kompanijų tarpusavio bendradarbiavimo lygis. Paprastai „code-share“ yra dviejų arba daugiau reisų atlikimas fiziškai vienu lėktuvu.

Kad nebūtų taip painu – pavyzdys. Vilniaus oro uosto skrydžių „lentoje“ dažnai galima pamatyti, jog vienu metu leidžiasi lėktuvai iš to paties miesto, nors tvarkaraštyje matosi kelios eilutės – skirtingų aviakompanijų reisai su skirtingais skrydžio numeriais. Pavyzdžiui, šiandien 23:00 Vilniaus oro uoste „baigiasi“ su skrydžiai Kopenhaga-Vilnius. Skrydžių numeriai – BT166 ir SK9666. Fiziškai oro uoste leidžiasi vienas „airBaltic“ lėktuvas, kuris tuo pat metu vykdo du skrydžius – „airBaltic“ skrydį Kopenhaga-Vilnius ir SAS skrydį Kopenhaga-Vilnius.

Paprastai „code-share“ skrydžio atveju, aviakompanijos pasidalina fiziškai lėktuve esančias vietas ir kiekviena nepriklausomai viena nuo kitos parduoda bilietus į savo kėdes. Skrydį techniškai vykdo viena iš kompanijų, o skrydžio išlaidas dalijasi abi kompanijos proporcingai (arba viena kompanija už sutartą kainą tiesiog nuperka vienų skaičių X). Aišku, pardavus savo vietas, dažniausiai yra galimybė perparduoti ir kitai kompanijai „priklausančias“ vietas.

„Code-share“ sutartys pradėtos sudarinėti paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje – akivaizdus pavyzdys, kaip kylant aviacinio kuro kainoms pradėta „optimizuoti“ kiekvieną skrydį.

„Code-share“ sutartys sudaromos trimis tipiniais atvejais:

1. Kuomet stengiamąsi praplėsti savo skrydžių žemėlapį turint geras pozicijas viename ar kitame hub’e – oro uoste/skrydžių centre. Pvz. SAS turi platų tinklą Skandinavijoje ir daug keleivių susiveža į savo hub’us Kopenhagoje ir Stokholme, o „code-share“ dėka gali praplėsti savo skrydžių žemėlapį į Vilnių. Pvz. SAS savo klientams gali pasiūlyti skrydį Geteborgas-Vilnius su persėdimu Stokholme.

2. Siekiant padidinti pasirinkimą keleiviams, „code-share“ susitarimą sudaro dvi kompanijos, aptarnaujančios tą patį maršrutą. Pvz. šią vasarą „FlyLAL“ skraidė Vilnius-Briuselis vieną kartą per dieną (tik vakarais), tuo tarpu „airBaltic“ skraidė Vilnius-Briuselis taip pat vieną kartą per dieną tik rytais. Jeigu šios kompanijos būtų sudariusios „code-share“ sutartį, jos galėtų „apsimainyti“ pvz. 20 kėdžių viena kitos reisuose. Tuomet keleiviai galėtų skristi ir grįžti su tos pačios kompanijos reisais.

3. Siekiant išplėsti skrydžius į dar neatrastas teritorijas, dažnai siekiant išsiaiškinti paklausą skrydžiams. Pvz. jeigu „FlyLAL“ sudarytų „code-share“ sutartį su kokia nors kompanija ir pasiūlyti skrydžius Vilnius-Tokijas su persėdimu. Tokiu atveju, „FlyLAL“ žemėlapyje galėtų nusipiešti tašką Tokijas, kadangi šį tašką pasiektų lėktuvai su „FlyLAL“ šaukiu ir skrydžio numeriu TE XXX.

Lietuvos aviakompanijos yra mažos ir nepajėgios, todėl retas reiškinys, kuomet užsienio kompanijų lėktuvai skraidytų su lietuviškais šaukiniais. Tuo tarpu lietuviškos kompanijos dažnai skraido su užsienio kompanijų šaukiniais, kadangi didžiosioms kompanijoms neapsimoka atidarinėti reiso į Vilnių. „FlyLAL“ taip bendradarbiauja su KLM (Amsterdamas-Vilnius), Aerosvit (Kijevas-Vilnius), Aeroflot (Maskva-Vilnius) ir kt. „airBaltic“ daugiausia atstovauja savo vis dar mamą SAS ir NVS šalių aviakompanijas (reisuose į Rygą).

„FlyLAL“ žiemos tvarkaraštyje atsiranda vienas „code-share“ susitarimas, kada kita kompanija skraidys su „FlyLAL“ šaukiniu. „FlyLAL“ šalia tiesioginių reisų Vilnius-Madridas tris kartus į savaitę sudarė susitarimą su „Iberia“ dėl kasdienio reiso į Madridą per Frankfurtą. Kasdien „Iberia“ lėktuvai atliks „FlyLAL“ vardu (kartu ir savo vardu) reisą Frankfurtas-Madridas, o „FlyLAL“ klientai galės naudotis „code-share“ susitarimo privalumais.

„Code-share“ sutartys gali būti sudaromos net tarp kompanijų aptarnaujančių skirtingas transporto rūšis. Dažniausiai tai būna traukinys ir lėktuvas – „rail and fly“. Apie tokį variantą buvo pasigirdę kalbų iš „FlyLAL“ ir „Lietuvos geležinkelių“ pusės, bet, spėju, kol kas jie toli realybės. Tokiu atveju „FlyLAL“ galėtų pasiūlyti reisą Telšiai-Amsterdamas. Telšiuose sėdate į traukinį, Vilniaus stotyje persėdate į traukinį Stotis-Oro uostas, o iš Vilniaus oro uosto skrendate į Amsterdamą.

„Nieko neatsimenu“, sako Vilniaus oro uosto vadovas

Kad šis šaltas ketvirtadienio rytas, būtų įdomesnis:

„Apie jokį ministerijos tyrimą nieko nežinau, todėl negaliu nieko komentuoti. Asociacija jau seniai neveikia. Aš jai tikrai nevadovauju. Atlyginimo negaudavau. Nieko neatsimenu„, – sako Mindaugas Ivanauskas, Vilniaus oro uosto vadovas.

Vilniaus oro uosto vadovas, ko gero, nelankė bendravimo su žiniasklaida būrelio, nes jo reakcija į mestą, mano manymu, gana nedidelį kaltinimą šitaip sureagavo.

Tuo tarpu šiandien yra trečias rytas, kuomet Vilniaus oro uoste lėktuvai nesileidžia dėl rūko. Tai apnuogina vieną iš didžiausio Lietuvos oro uosto problemų – neatsparumą tokioms oro sąlygoms, dėl ko kelios dienos rudenį ir kelios dienos pavasarį sutrinka lėktuvų eismas. Ačiūdie, jog Vilniaus oro uoste yra mažai besileidžiančių lėktuvų rytais (pagal šiandienos tvarkaraštį iki 10 val. turi leistis tik 3 lėktuvai), o rūkai tvyro dažniausiai ryte. Vizualiai didžiulis rūkas Vilniuje tvyrojo ir trečiadienio vakarą, bet, berods, lėktuvų leidimosi pikas, kada per valandą leidžiasi 10 lėktuvų, nesutriko. Priešingu atveju, būtų pritrūkę autobusų vežti keleivius iš Palangos į Vilnių.

Karas tarp „FlyLAL“ ir „airBaltic“ tęsiasi toliau. Manau, neatsitiktinai vakar (tą pačią dieną!) į viešumą išlindo du abiejų kompanijų manevrai personalo valdyme: „FlyLAL“ nori priversti orlaivių palydovus dirbti ilgiau, o „airBaltic“ Lietuvoje atleidžia apie 40 skrydžių palydovų.

„airBaltic“ iš žiemos tvarkaraščio išbraukė savaitgalio skrydžius į Briuselį. Primenu, jog „FlyLAL“ šios krypties atsisakė visai. O dar prieš metus atrodė, jog krytpys Vilnius-Dublinas ir Vilnius-Briuselis yra vienos pelningiausių … Dabar jau tikiu, jog ir iš taip skurdaus šios žiemos skrydžių tvarkaraščio gali dar būti retinami skrydžiai ir sezono eigoje.

Rygos oro uostas pagaliau pripažino, jog pas juos žiema bus dar liūdnesnė. Iš Rygos oro uosto traukiasi „easyJet“, „Aerlingus“, „Germanwings“, „Austrian Airlines“. Latviai dar pamiršo pridėti, jog lietuviška „FlyLAL“ taip pat nutraukia skrydžius iš Vilniaus į Rygą. Latvijos politikos klouno vardu „Susisiekimo ministras“ politika pradeda atsirūgti.

Klausimas toks: „airBaltic“ Rygos oro uosto mokesčiui praktiškai nemoka. „Ryanair“ irgi. Iš ko gyvens Rygos oro uostas, jeigu visos kitos oro kompanijos ims ir pasitrauks?

Rinkimai prasidėjo

Visi sekmadienį negalintys atvykti į rinkimų apylinkėse šiandien galėjo ir rytoj galės atlikti pilietinę pareigą miestų savivaldybėse, nepriklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą.

Nenoriu niekam griauti motyvacijos ir šiuo įrašu atimti motyvaciją balsuoti (eikite balsuoti!), bet Vilniaus miesto savivaldybėje vyksta totalus bardakas.

Nusiteikite, jog balsavimui užtruksite mažiausiai valandą, kadangi visus norinčius priima tik penki staliukai, prie kurių išduodami rinkiminiai biuleteniai. Ilgos eilės kelią stresą visiems, todėl eilė vyksta ir ginčų kas čia stovėjo, kas nestovėjo, kas bando įlysti, kas šiaip serga paranoja. Atsiėmę biuletenius dar užgaišite ir prie balsavimo kabinų, kadangi prie jų atskira eilė, o jų įrengtos tik šešios ar septynios. Jų viduje taip pat totali betvarke, nes visa kabina nuklota vokų atplaišomis ir tarp jų teks ieškoti A4 formato sąsiuvinio su kandidatų sąrašais.

Per žinias rinkimų organizatoriai teigia, jog tokio rinkėjų antplūdžio nesitikėjo. Kažkuo primena kelininkų pareiškimus, kuriems net ir gruodžio devynioliktą iškritęs pirmas sniegas kasmet būna netikėtas. Lygiai tokios pačios eilės Vilniaus savivaldybėje buvo ir per praėjusius rinkimus, kuomet išankstinis balsavimas vyko tik savivaldybėse.

Klausimas, ar nebuvo galima pasirūpinti didesniu personalu skaičiumi lieka atviras. Klaustukas numeris du – ar nebuvo galima eilių reguliavimui pasitelkti toje pačioje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos salėje esančią elektroninę eilių reguliavimo sistemą, kurios pagalba galima reguliariais klausimais kreiptis į savivaldybės tarnautojus?

P.S. Ar įvyko apvaizda, ar ką tik (ketvirtadienis, 21:39) per LNK mačiau kelių minučių trukmės „Tvarkos ir teisingumo“ politinę reklamą?

P.S. Mano tinklaraščio skaitytojas Arnas pastebėjo, jog paskutinį mano įrašą apie rinkimus užplūdo politinė reklama – o dar sako, jog „TextAds“ neteisingai skelbiasi kontekstine reklamos sistema:

« Ankstesnis puslapisKitas puslapis »