Archive for lapkričio 21st, 2008

Niūri vizija: kaip atrodytų Vilniaus oro uostas, jei bankrotas ištiktų „FlyLAL“ ir „airBaltic“?

Krizė yra tokia gili, kad net „FlyLAL“ ir „airBaltic“ rimtas konfliktas su turto areštais nuėjo į antrą planą. Dabar svarbiau yra išgyventi. Negelbėja net rekordines žemumas pasiekusios kuro kainas. Naujausiame žurnalo „Valstybė“ (žiauriai stiprus numeris, beje) G.Žiemelis iš „FlyLAL“ pripažįsta, jog pagaliau gavus leidimus Vilniaus oro uoste statyti privatų keleivių terminalą, šis projektas stoja dėl finansų trūkumo.

Abi Lietuvos rinkos lyderės svaidosi pareiškimais viena kitos atžvilgiu apie konkurentei gresiantį bankrotą. Šiuo metu nė vienos iš šių dviejų kompanijų bankrotas nebūtų stebuklas iš giedro dangaus – nors ir tikrai rimtas įvykis.

Gera žinia tokia, kad Europos oro uostų asociacija pripažino Vilniaus oro uostą greičiausiai augančiu oro uostu mažųjų kategorijoje. Kaip atrodytų Vilniaus oro uostas be „FlyLAL“ ir „airBaltic“? Niūriai. Praktiškai nebeliktų oro uoste reziduojančių lėktuvų – liktų tik atvykstantys. Kas atsitiktų su kryptimis?

Kopenhagos ir Stokholmo kryptis nedelsdama užimtų SAS. Jai keleivių srautas į šiuos du Skandinavijos hub’us yra labai svarbus, be to, Baltijos šalių verslas glaudžiai susijęs su Skandinavija.

Amsterdamo kryptį tikrai perimtų KLM. Amsterdamo  hub’e dabar „FlyLAL“ suvežamas tranzitinių keleivių srautas antrai pagal dydį Europos aviakompanijai taip pat yra svarbus.

Frankfurto ir Helsinkio kryptimis atitinkamai liktų „Lufthansa“ ir „Finnair“. Galbūt jos šiek tiek padidintų skrydžių skaičių.

Londono kryptį taip pat užimtų viena ar kita aviakompanija. Galbūt sugrįžtų „British Airways“, kuri kartu pasirankiotų srauto į tranzitinius skrydžius, bet didesnė tikimybė, jog į Vilnius-Londonas kryptį galėtų įžengti pigių skrydžių kompanija.

Kijevo ir Maskvos kryptys? Iš Maskvos dažniau atskristų „UTair“ lėktuvėlis, galbūt ši kryptis sudomintų ir „Aeroflot“, kuri skraido į Rygą. Kijevo kryptis galbūt sudomintų vieną iš vietinių Ukrainos kompanijų.

Esu tikras, kad Vilniaus oro uosto žemėlapyje po „FlyLAL“ ir „airBaltic“ pasitraukimo nebeliktų Milano, Romos, Barselonos (dabar ji yra vasarą), Madrido, Stambulo, Tbilisio, Miuncheno (nebent „Lufthansa“ imtųsi vežtis į antrą pagal svarbą savo hub’ą), Briuselio. Smarkiai abejoju ir dėl Berlyno bei Paryžiaus.

Kas pasidarytų su skrydžiais tarp Baltijos šalių sostinių prognozuoti nesiimu visai – dviejų didžiausių regiono bendrovių bankrotas sukeltų neprognozuojamus pokyčius.

Nutraukus veiklą tiesioginius skrydžius iš Vilniaus vykdančioms bendrovėms, aktyvumą, ko gero, parodytų ir dabar iš Vilniaus į savo tranzito centrus keleivius renkančios bendrovės – „Austrian Airlines“, „Czech Airlines“, „Finnair“, „Lufthansa“, LOT.

Ką noriu pasakyti šiuo įrašu? Noriu paoponuoti daliai interneto komentaruose besireiškiančių veikėjų, kad „tegul airBaltic greičiau bankrutuoja“ ar „tegul FlyLAL geriau užsilenkia“. Nėra jokių argumentų, kurie leistų tikėtis, kad pasitraukus tiems dalyviams jų visus reisus perimtų kita kompanija, arba šiuos skrydžių operatorius perimtų koks turtingas investuotojas. Ne toks laikas – plėtros šiai dienai neplanuoja nė viena rimta Europos aviakompanija. O sumažėjusį skrydžių skaičių pajustume visi – jau dabar juntame šiai žiemai siauriai susiaurintus „airBaltic“ ir „FlyLAL“ žemėlapius.

Reikia pripažinti, jog dviejų dabartinių lyderių pasitraukimas Vilnių (ir Lietuvą) nublokštų į patį Europos žemėlapių galą ir liktume tašku, iš kurio tik renkami tranzitiniai keleiviai.