Simonas Bartkus | Blog

Paskutiniame įrašę paminėjęs, jog „airBaltic” salotinės uodegos iš Vilniaus nebeskris į Helsinkį ir Berlyną, paskubėjau – „airBaltic” skrydžiai iš Vilniaus atšaukiami ne dienomis, o valandomis.

Vakar iš „airBaltic” tvarkaraščių nuo sausio mėnesio dingo skrydžiai iš Vilniaus į Londoną ir Briuselį. Kryptyje Vilnius-Londonas lieka tik „FlyLAL”, o Briuselis tampa iš Vilniaus tiesiogiai nebepasiekiamas. Nuo rudens sezono pradžios skrydžių Vilnius-Briuselis atsisakė ir „FlyLAL”.

Dar labiau keista, jog nuo sausio „airBaltic” atsisako dieninių skrydžių į Kopenhagą. Praėjusį ketvirtadienį šiame reise skrido pilnas „Boeing 737-300” – patyriau savo kailiu. Vilnius su Kopenhaga jungsis du kartus per dieną – rytais ir vakarais.

„airBaltic” taip pat mažina skrydžių į Stokholmą – į šį miestą bus nebeskraidoma šeštadieniais. Įdomu, kaip tokią situaciją vertina Skandinavijos regiono lyderė SAS – dėl plonėjančių jungčių mažėja jų hub’ų – Kopenhagos ir Stokholmo konkurencingumas. Juolab, kad nuo pavasario į Kopenhagą bus galima nuskristi tris kartus per dieną iš Palangos, tuo tarpu iš Vilniaus tik du.

Taipogi iš „airBaltic” tvarkaraščio dingo darbo dienų skrydžiai į Miuncheną – į šį miestą iš Vilniaus bus galima tiesiogiai nuskristi tik savaitgaliais.

Londono, Briuselio, Berlyno ir Helsinkio kryptys „airBaltic” tvarkaraštyje šiuo metu vėl atsiranda nuo kovo pabaigos. Tiesa, pastarųjų dienų įvykiai parodė, kad tvarkaraštis šiai kompanijai – labai laikinas daiktas.

„airBaltic” ir „FlyLAL” teisminis konfliktas tęsiasi toliau: atrodo, labiau „FlyLAL” naudai. Tuo tarpu „airBaltic” tęsia pasitraukimą iš Vilniaus oro uosto – nebevyks skrydžiai į Helsinkį ir Berlyną. Kaip ir įprasta „airBaltic”, bilietai į šiuos miestus buvo pardavinėjami dar prieš kelias savaites, o dabar klientams arba gražinami pinigai, arba siūloma skristi per Rygą.

Į Helsinkį iš Vilniaus „airBaltic” šiuo metu skraidė du kartus per dieną – „airBaltic” klestėjimo Vilniaus oro uoste laikais šis maršrutas net generuodavo tranzitą per Vilnių į Kišiniovą, Simferopolį, Odesą ir kitus miestus. Berlyno ir Helsinkio krypčių atsisakymas tiesiog reiškia dar vieno „Fokker 50” lėktuvo pasitraukimą iš Vilniaus bazės – į Helsinkį buvo suskraidoma ryte ir vakare, o vidurdienį atliekamas reisas į Berlyną.

Kryptyje Vilnius-Helsinkis du kartus per dieną lieka „Finnair”, tuo tarpu Berlynas iš Lietuvos tampa tiesiogiai nebepasiekiamas. Keista, žinant Lietuvos verslo ryšius su šia šalimi, tiek besimokančiųjų gausą, tiek „šopingą” Berlyne. Mano supratimu, tai galimybė „FlyLAL” atidaryti skrydžius šia kryptimi. Bet jiems bus sunku dėl lėktuvų parko – nebendaudojant „SAAB 2000”, pririnkti „Boeing 737” į Berlyną visgi sunku.

Vilniaus oro uostui paskelbus duomenis apie keleivių skirtingomis kryptimis skaičius, matosi, jog lietuviai skristi per Rygą nei pamėgo, nei įprato. Per šių metų 11 mėnesių į Rygą iš Vilniaus (ir atvirkščiai) skrido 75,5 tūkst. keleivių – tik 3,8% viso keleivių iš Vilniaus srauto. Tai reiškia, jog vidutiniškai į/iš Rygos per dieną keliauja 236 keleiviai. Pridėkime dar faktą, jog dalis keleivių į Rygą išsiųsti ne savo noru – bilietus į tiesioginius skrydžius keičiant į skrydžius per Rygą. Situacijai pakeisti „airBaltic” šiuo metu vykdo akciją skrydžiams per Rygą.

Iš Vilniaus „airBaltic” skraidins tik į SAS hub’us Kopenhagą ir Stokholmą, savo hub’ą Rygą bei Londoną, Briuselį, Taliną ir Miuncheną. Kadaise „airBaltic” krypčių skaičius iš Vilniaus siekė 20. „FlyLAL” komunikacijos specialistams ilgai galvoti nereikėjo, prieš platinant pranešimą tema „flyLAL“ prognozuoja ženkliai mažėsiančius keliautojų srautus”. Keleivių mažės ne tik dėl ekonominės krizės, bet ir dėl kainų kilimo ir skrydžių mažėjimo: skrydžių skaičių sumažino „FlyLAL”, o „airBaltic” skrydžių skaičius krenta tiesiog drastiškai. Naujam Vilniaus oro uosto vadovui bus nelengva.

Prieš Kalėdas į Vilnių iš Vaksjė miesto nebeskraidys ir mažytė Švedijos kompanija „Fly Smaland”. Tiesa, per pusantrų metų, kiek jie skraidė į Vilnių taip ir neteko sutikti nė vieno jų kliento.

Palangos oro uostas gali optimistiškai laukti pavasario. SAS iš Kopenhagos skraidys net tris kartus per dieną, „FlyLAL” vėl skraidys į Londoną ir Dubliną, taip pat ruošiasi grįžti ir rusai „Utair”, skraidysiantys Maskva-Palanga. Atsisakyti skrydžių neketina ir „Norwegian”, kuri toliau iš Oslo į Palangą atskris antradieniais ir šeštadieniais. Palangiškiai į Lietuvos pajūrį nori prikalbinti ir Vokietijos bendrovę OLT, kuri pradėjusi nuo skrydžių Vokietijos viduje dabar ieško galimybių ir skrydžiams už Vokietijos ribų. Tiesa, Palangos oro uostas siūlo bendrovei skraidyti maršrutu Hamburgas-Palanga, nors OLT pagrindinė bazė yra Bremenas.

„Aurela” lėktuvai gavo darbo iki pat 2009 metų rudens. Didelio užsakymo „Aurela” sulaukė iš Lenkijos kelionių organizatoriaus „Exim Tours„.

Nuo gruodžio 26 dienos „Aurelos” lėktuvai penktadieniais iš Varšuvos skris į Dominiką ir Margaritą (vienas skrydis, pradžioje nusileidžiant Dominykoje, o paskui skrendant į Margaritą, o sekmadieniais lėktuvas skris į Kubą ir Meksiką. Abu skrydžiai bus vykdomi su techniniu nusileidimu Portugalijai priklausančiose Azorų salose. Skrydžiai vyks iki kovo 27 dienos.

2009 m. sausį „Aurelos” lėktuvai ims kilti į Egiptą. 2009 m. vasarą „Aurelos” lėktuvai Lenkijoje dirbs pilnu tempu – bus srendama iš Lodzės, Krokuvos, Gdansko, Katovicų, Varšuvos ir Poznanės į Antaliją ir Bodrumą Turkijoje, Monastyrį Tunise.

Klaustukas iškilo ant šių metų tiesioginių užsakomųjų skrydžių iš Vilniaus į Bangkoką. „Novaturo” tinklalapyje kelionės į Tailandą nebeparduodamos, skrydžių į Bangkoką nebeliko ir skelbiamame skrydžių tvarkaraštyje. „Tez Tour” paskelbė, jog atšaukia pirmus du skrydžius į Bangkoką ir skrydžiai turėtų prasidėti gruodžio 25-ąją. Prisiminkim, jog abu kelionių operatoriai ketino dalintis vienu skrydžiu šia tolima kryptimi – todėl vieno planas skraidinti klientus, o kito planas pasitraukti atrodo dviprasmiškai.

Planuoti skrydžiai į Goa (Indija) šį sezoną jau buvo atšaukti. Klausimas, kiek dėl tokių pasikeitimų nukentės „FlyLAL” – bet kokiu atveju „Boeing 757-200” turės daug mažiau darbo, jei skrydžiai nebus vykdomi. Vienas skrydis su nusileidimu Dubajuje trunka daugiau nei parą.

„FlyLAL” garsiai pranešė apie gruodžio 15 dieną planuojamus atgaivinti reisus į Tbilisį – skrydžiai turėjo vykti net 5 kartus per savaitę. Nors „FlyLAL” tvarkaraštyje vis dar skelbiami skrydžiai į Tbilisį, bilietų į šiuos skrydžius neparduoda „FlyLAL”, taip pat bilietai dingo iš IATA sistemos.

Asmeniškai man labai gaila – Tbilisis buvo kryptis, galinti generuoti realų tranzito srautą per Vilniaus oro uostą. Tokiu būdu Vilnius tampa tarpininku tarp Rytų ir Vakarų.

Gruzijai nesutariant su Rusija, iš Tbilisio lėktuvai nebeskrenda į Maskvą – pagrindinį transporto mazgą Gruzijos keleiviams, dėl to tai yra galimybė konkuruoti dėl Gruzijos keleivių. „airBaltic” sėkmingai vežasi keleivius iš Tbilisio į Rygą, o Vakarų Europos gyventojams Ryga yra vienas patogiausių taškų iš kur galima pasiekti Gruziją. Skrydžiai į Rytinį Europos pakraštį patrauklūs dar ir tuo, jog dėl laiko skirtumo į Tbilisį, Alma Atą, Jerevaną ar Baku galima suskraidyti per naktį. Pagal „FlyLAL” numatytą tvarkaraštį, lėktuvai į Tbilisį iš Vilniaus kiltų vakare, o labai ankstų rytą pakilę iš Tbilisio, lėktuvai Vilniuje būtų jau šeštą ryte.

Jau gruodžio mėnesį „FlyLAL” parką turėtų palikti trys iš keturių lėktuvų „SAAB 2000”. Nors pratę prie „Boeing” propelerinius lėktuvus ir keikia, smarkiai susiaurėja trumpiems skrydžiams skirtas „FlyLAL” parkas. Žiemos tvarkaraštyje „FlyLAL” turi mažai trumpų skrydžių – vienintelis likęs „SAAB 2000” skraidys į Budapeštą, o į Kijevą ir Maskvą nuo šiol dažniausiai skraidys „Boeing 737-500”.

„FlyLAL” įmonių grupė turi stiprią „Boeing 737” remonto ir priežiūros bazę, nuosavą mokymo centrą, tačiau žvelgiant toliau, „FlyLAL” turėtų orientuotis į regioninius skrydžius, tuo tarpu į Rygą, Taliną, Stokholmą, Varšuvą, Sankt Peterburgą, Helsinkį ar Varšuvą varinėti „Boeing 737” iš tiesų yra prabanga. „SAAB 2000” kartais gerai pasitarnautų ir Prezidento skraidinimui, kadangi šiam dažnai tenka skraidyti pas kaimynus latvius, lenkus.

Apie „FlyLAL” planus papildyti lėktuvų parką kitais trumpiems skrydžiams skirtais lėktuvais žinių nėra. Tikėsimės, jų atsiras drauge su žiniomis apie 2009 m. vasaros tvarkaraštį.

Į Vilniaus oro uosto lyderės poziciją pagal pervežamą keleivių skaičių vėl išsiveržė „airBaltic” (32,4%). Bet šis pasikeitimas daugiau sąlyginis – gavusi licenziją, „FlyLAL” užsakomiuosius skrydžius ėmėsi vykdyti „FlyLAL Charters”, todėl daugiausia pervežančių avialinijų sąraše antrą vietą užima „FlyLAL” (29,6%), o trečiąją „FlyLAL Charters” (7,19%).

Penketuke dar yra „Czech Airlines” (5,79%) ir „Aer Lingus” (4,53%). Kadangi šios bendrovės atlieka tik skrydžius viena kryptimi, nesunku apskaičiuoti vidutinį lėktuvų apkrovimą – reisuose Praha-Vilnius ir Vilnius-Praha viename lėktuve sėdi 64,6 keleiviai, o Dublinas-Vilnius arba Vilnius-Dublinas – net 177 keleiviai. Iš reiso žiemai pasitraukus „airBaltic” ir „FlyLAL”, „Airbus A320”, kuriuo į Vilnių atskrenda „Aer Lingus” beveik kiekviename reise yra užpildytas 100%!

Grįžtu prie šiame tinklaraštyje jau svarstyto klausimo – mūsuose žiniasklaida vis dar neleidžia sau pripažinti, jog palaiko vieną ar kitą pusę. Visai tai priveda prie absurdiškų situacijų.

Pavyzdžiui, didžiausias šalies dienraštis „Lietuvos rytas” išlaiko antrą Lietuvos krepšinio klubą. Jie to neslepia – komanda vadinasi dienraščio vardu! Tuo tarpu dienraštis „Lietuvos rytas” kartas nuo karto dirbtinai prabrėžia, jog yra nešališkas – bet ar taip gali būti? Išdava – interneto komentaruose ir forumuose peno komentatoriams duoda straipsniai, kur „Žalgirio” ir „Lietuvos ryto” komandų fanai gali iki begalybės ginčytis, ar išspausdintas straipsnis yra akivaizdi propaganda, ar nešališkas vertinimas.

Dėl ko būtų galima tokį apsimestinį nešališkumą pateisinti? Vienas dalykas – oficialiai pripažinta propaganda skaitytojui yra neskani, kas gali iššaukti atmetimo reakciją.

„Lietuvos ryto” žiniasklaidos koncerną papildė televizijos kanalas. Oficialiai „Lietuvos ryto” dienraštis ir jo prie priedai toliau „nešališkai” rašo apie televizijos kanalus. Tuo tarpu tik pažiūrėkite, kokią nematomą savo kanalo propagandą vykdo „TV Antena”.

„Penktą kanalą” pervadinus į „Lietuvos ryto televiziją”, pasikeite šios televizijos programos spausdinimo vieta „TV antenos” puslapiuose. Iš „mažųjų” lietuviškųjų kanalų skilties „Lietuvos ryto televizija” persikėlė į „didžiųjų” lietuviškųjų kanalų skiltį – šia skiltimi prasideda dienos TV programos spausdinimas. Dar įdomiau – kanalų rikiavimas. „Lietuvos ryto televizijos” programa spausdinama ketvirtoje vietoje, tarp „LNK” ir „BTV”.

Kodėl spausdinant televizijų programoją, televizijų kanalai „TV Antenoje” surikiuojami taip: LRT, TV3, LNK, Lietuvos ryto TV, BTV, LRT 2, TV1, TV6 … Akivaizdu, kad tokio rikiavimo motyvu negali būti reitingai, kadangi „Lietuvos ryto televizija” renka dvigubai blogesnius reitingus negu TV1 ar TV6.

Atsiradus „Lietuvos ryto televizijai”, pasikeitė „TV antenos” ketvirtasis puslapis, kuriame spausdinamos populiariausios praėjusios savaitės laidos. Anksčiau buvo spausdimi keturių kanalų populiariausių laidų trejetukai, tuo tarpu dabar – septynių. Kad „Lietuvos ryto televizijos” reitingai neatrodytų gėdingai, šalia įdėtos ir populiariausios TV1 ir TV6 laidos. Dažniausiai, kartojami TV1 ir TV6 serialai surenka geresnius reitingus, nei autorinės „Lietuvos ryto TV” laidos …

O paskutiniame „TV antenos” numeryje atsirado „Simpatingiausieji” – simpatingiausių 2008 m. TV laidų vedėjų rinkimai. Kokie pretendentai? Vedėjai iš LRT, vedėjai iš TV3, vedėjai iš LNK (o kodėl nėra Rūtos Grinevičiūtės?), vedėjai iš „Lietuvos ryto TV” ir vedėjai iš BTV … Kodėl nėra TV6 ar TV1 laidų vedėjų (kad ir amžinai keikiamo Manto Petruškevičiaus ar populiariausios TV1 laidos vedėjos Solveigos Zubrickienės?) … Tiesiog, nematoma „Lietuvos ryto TV” propaganda.

Klausimas paprastas – koks yra „TV antenos” siekis? Paprastas atsakymas – kuriame objektyvumo įvaizdį, o propagandą paslepiame. Kas gali paneigti, jog neatsiras toks „generalinis direktorius”, kurio galvoje Lietuvos žiūrimiausių TV kanalų top-5 susidaro pagal tai, kaip „TV Antena” išdėlioja kanalus TV programoje. O gal dar kur bus išgirdęs, kad „Lietuvos ryto televizija” ketina tapti trečiu pagal žiūrimumą komerciniu kanalu. Rezultatas – klausimas už reklamos planavimą atsakingam marketingo specialistui – „o kodėl mes nesireklamuojam tam dideliam naujam kanale?”.

Dėl tos pačios priežasties LNK ir TV3 užsakinėja plotus spaudoje, kur spausdina savireklamines žinutes apie savo reitingus ir pasiekimus – čia tiems, kurie perka reklamos sekundes neskaičiuodami GRP ir TRP. Tik po tais straipsniais visuomet būna užsakymo numeris.

Ką „TV Antena” turėtų daryti kitaip? Teisingi variantai būtų du.

Pirmas – oficialiai pažymėti, pavyzdžiui, žurnalo skiltyje, kur pristatomas turinys, autoriai ir viršelio fotografai. Ten galėtų būti pažymėta, jog „Lietuvos ryto televizija” priklauso tai pačiai žiniasklaidos grupei, todėl šiam kanalui skiriamas didesnis dėmesys negu kitiems.

Antras variantas – įvesti logiškus argumentus, kas žurnale yra rašoma ir kodėl. Televizijos kanalai programoje gali būti sudėlioti arba pagal reitingus, arba pagal abėcėlę. „Simpatingiausiųjų” rinkimuose reikėtų parašyti, kodėl buvo atrinkti šie pretendentai (populiariausiųjų laidų vedėjai? atsitiktinumas? redakcijos nuomonė?).

O „Lietuvos ryto televizijai” linkiu, kad jūsų reitingai greičiaui pasiektų bent 2%. Kai kurių laidų turinys yra visai neblogas.

***

Tuo tarpu LNK tyliai atsisakė Algio Greitai autorinės laidos „Ali G” stiliumi „Le Broniaus šou”. Vietoje jos, pusvalandžiu pailgėjo 5 vedėjus (Vaškytė, Saulėns, Vydas, Baublys ir Vaškytės krūtinė) turinti laida be turinio „Auksinė savaitės blykstė”.

Prieš kelerius metus įsikūrusi leidykla „Obuolys” vis suranda dar lietuviškai neišleistų perlų, kuriuos žmonės noriai perka. Pasinaudojusi vis dar augančia „Apple” produktų manija Lietuvoje, ši leidykla išleido Leanderio Kahney knygą „Inside Steve’s Brain”. Kad pritrauktų daugiau pirkėjų („Styvas” Lietuvoje nelabai brand’as), leidėjai lietuviška knygos pavadinimą supopsino – „Apple smegenys: Steve’o Jobso verslo paslaptys”. Bet tai jiems atleidžiu: paskutinėje pastraipoje paaiškinsiu kodėl.

Leanderis Kahney yra populiaraus tinklaraščio „The Cult of Mac” autorius. Prieš porą metų jis išleido to paties pavadinimo knygą, apie fanatizmą „Mac” produktų šeimai. Turiu įsigijęs šią knygą, tačiau nuo pradžios iki galo jos taip ir neperskaičiau – pasitenkinau atskirais skyriais. Knyga „The Cult of Mac” iš principo yra „Apple” produktų kūrimo istorija ir trumpai paliečiamos priežastys, kodėl pirkimo motyvas dažnai yra fanatizmas. Dauguma „Apple” istorijos faktų jau ir taip žinoma, kad skaityčiau juos dar kartą.

„Apple smegenys: Steve’o Jobso verslo paslaptys” iš principo yra dar kartą pakratota „Apple” istorija, tiesiog pažvelgta per kiek kitokią – Steve Jobso asmenybės prizmę. Anotacijoje rašoma – „Kas šis žmogus – genijus ar tironas?”. Knygoje paliečiamos šiek tiek jo, kaip griežto, reiklaus ir ne akademinio vadovo savybės, tačiau autoriaus atsakymas į šį klausimą aiškus – „S.Jobsas yra genijus”. Pratęsdamas savo knygų seriją („The Cult of Mac”, „The Cult of iPod”), L.Kahney galėjo šią knygą pavadinti „The Cult of Steve Jobs”.

„Apple smegenys: Steve’o Jobso verslo paslaptys” kalba apie tai, kaip neigiamos asmeninės Steve Jobso savybės – narciziškumas, pedantiškumas, perdėtas pedantizmas ir totalus pasikliovimas intuicija – prisidėjo prie „Apple” sėkmės. Prie to nei pridėsi nei atimsi. Verta prisiminti, jog istorijoje gausu garsių ir perversmus sukėlusių mokslininkų, šedevrus kūrusių menininkų, kurių asmeninės savybės apibūdinamos kaip neigiamos. Jie dažnai būdavo nepakantūs, nedraugiški, įžūlūs, pamišę … Kraštutinumų niekas nėmgėsta, bet ant krašto laviruojantys asmenys dažnai būna pasaulio progreso varikliai.

Ši knyga šiek tiek atskleidžia „Apple” kompanijos valdymo struktūrą. Ji, vadovaujama S.Jobso, toli gražu nėra svajonių darbovietė eiliniams kompanijos darbuotojams. Asmeninės Steve Jobso savybės persismelkia per visą didžiulę „Apple” kompanijos struktūrą. Produktų kūrimas slepiamas nuo „Apple” darbuotojų, darbuotojai gali būti atleisti už bet kokį nusižengimą, planavimas beveik neegzistuoja, o permainos krečia nuolat.

Tuo tarpu „Apple” darbuotojus motyvuojančią frazę Steve Jobsas pasakė pats prieš kelis dešimtmečius, bandydamas tuometinį „Pepsi” kompanijos vadovą prikalbinti ateiti dirbti į „Apple”. „Ar tu nori likusį savo gyvenimą praleisti pardavinėdamas saldintą vandenį ar nori turėti šansą pakeisti pasaulį?”. „Apple” darbuotojai jaučiasi turintys galimybę pakeisti pasaulį. Jie jaučiasi kaip verslo pasaulio piratai – „Geriau būsiu piratu, nei stosiu į laivyną” – to paties S.Jobso žodžiai.

Ar tokia situacija gera „Apple” kompanijai? Taip. Bet būtina tokios sistemos lipdančioji dalis – kompanijos produktų sėkmė. Darbuotojus motyvuoja klientų fanatizmas „Mac’ams”, „iPod’ams” ar „iphone’ams”. Mano nuomone, sukūrus vieną ar kitą nesėkmingą produktą, stipriai kristų dirbančiųjų motyvacija, kurią sunkiai tebūtų galima atstatyti.

Antras klausimas – ar „Apple” gali gyvuoti be Steve Jobso? Akcininkams tai skaudžiausias klausimas visiems „Apple” akcininkams. Manau, kad tokia „Apple” egzistuoti be jo negali. Todėl „Apple” kompanijos SWOT analizėje Steve Jobso vardu galima užpildyti visą „Threats” laukelį. Be S.Jobso „Apple” privalės transformuotis iš esmės – klausimas, kaip pasikeis jų produktai. Kaip „Apple” produktų fanas, tikiuosi, kad nepablogės.

Skaitydamas knygos vidurį mintyse pagyriau Rasos Krulikauskienės vertimą, kol neatsiverčiau lemtingojo 169 puslapio, kuriame vienoje pastraipoje yra tokios frazės kaip „2007-aisiais Apple išleido Safari paieškos sistemą, skirtą Windows” ir „AppleTV sėkmingai dirba su Windows sistema, kaip ir Apple oro uostų WiFi prieigos taškai”. Ponia vertėja, gerbiamieji redaktoriai – „Safari browser” yra „Safari naršyklė”, o „Apple Airport” yra bevielio ryšio stotelė. Po tokių akibrokštų už akių pradėjo kliūti ir kitos vertimo klaidos (geras vertimas yra toks, kurio klaidos netrukdo skaityti).

Gera žinia yra ta, kad lietuvišką šios knygos versiją galima įsigyti už 30 litų LEVEL.lt (knygynuose ir parduotuvėse 4-8 litais brangiau). Keistas atvejis – tai pigiau, negu originalo kalba išleista knyga kainuoja „Amazon”. Jei neklystu, tai pirmas „Obuolio” leidyklos bandymas verslo knygų segmente, todėl linkiu jiems sėkmės. Šiuo metu verslo knygas leidžiančios leidyklos („Verslo žinios” + didžiosios senosios leidyklos) laikosi „premium” kainodaros strategijos ir verslo knygos kainuoja „nuo 60 litų”. Rezultatas – „Apple smegenys: Steve’o Jobso verslo paslaptys” mačiau tiek „Rimi”, tiek „Baltų lankų” perkamiausių knygų dešimtukuose, kur verslo knygos yra retas svečias. Dėl tokios „Obuolio” leidyklos kainodaros strategijos esu linkęs atleisti knygos pavadinimo „nupopsinimą”.

Pamažu ruošiausi rašyti įrašą apie pasvarstymus, kas mūsų laukia skrydžių žemėlapyje ateinančią vasarą. Po recesinio ir gan liūdno rudens tvarkaraščio norisi kuo greičiau imtis domėtis 2009 m. vasaros tvarkaraščiu, kuris įsigalios kovo mėnesio paskutinį sekmadienį.

Įvykiams už akių užbėgo „FlyLAL”, be pompastikos atsiuntųsi žinutę naujienlaiškio prenumaratoriams apie prasidedančią prekybą bilietais vasaros sezonui. Dažnai „FlyLAL” buvo kaltinama tuo, jog tvarkaraščius paskelbia tik paskutinėmis savaitėmis prieš naują skrydžių sezoną.

Šiuo metu jau žinoma, jog į „FlyLAL” reguliarųjį tvarkaraštį grįžta Dublino reisas. Iš Vilniaus į Dubliną „FlyLAL” skris tris kartus per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Tuo tarpu iš Palangos į Dubliną „FlyLAL” skris antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.

Taip pat tris kartus per savaitę „FlyLAL” iš Palangos skris į Londoną. Vietoj praėjusią vasarą vykdytų skrydžių į Stanstedo oro uostą, kitąmet „FlyLAL” skraidys į brangesnį Gatwicko oro uostą.

Panašu, kad „FlyLAL” lėktuvas šiemet neskris iš Vilniaus į Palangą, o lėktuvo kryptis bus keičiama Dubline. Pakilęs iš Vilniaus į Dubliną, lėktuvas grįš į Palangą, iš ten skris į Londoną ir atgal, po to iš Palangos į Dubliną, o iš Dublino grįš į Vilnių. Toks tvarkaraštis ekonomiškai turėtų būti efektyvesnis – bet kokiu atveju „FlyLAL” neparduodavo bilietų iš Vilniaus į Palangą.

Ar Dublinas ir Londonas bus vienintelės „FlyLAL” kryptys iš Palangos? Greičiausiai taip, nes pagal sudėliotą tvarkaraštį vienas lėktuvas yra pilnai išnaudotas. Jeigu „FlyLAL” svarsto apie daugiau skrydžių iš Palangos, tam turės būti naudojamas kitas lėktuvas.

Vasaros sezonui „FlyLAL” pratęsė tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Madridą. Kaip ir žiemos sezonu, „FlyLAL” lėktuvai į Madridą kils pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Latvijos susisiekimo ministro A.Šlesero žodžiai „Kas gi ten iš Lietuvos skraidys į tą Madridą?” sprogo – kitaip sunku paaiškinti, jog skrydžiai į Madridą iš anksto pratęsiami ir vasarai. Kaip viena iš sėkmės priežasčių galima įvardyti ir „FlyLAL” jungiamuosius skrydžius su „Iberia” – per Madridą galima greitai ir pigiai pasiekti bet kokį Pirėnų pusiasalio miestelį.

Įdomu dar tai, jog iš Ispanijos nacionalinio vežėjo „Iberia” planų dingo nuo vasaros turėję prasidėti tiesioginiai skrydžiai į Rygą. Įdomu ar tai galutinis sprendimas – apie planus 2009 m. pradėti skraidyti į Rygą „Iberia” pranešė dar 2008 m. pavasarį.

„FlyLAL” šiuo metu vasaros sezonui taip pat parduoda bilietus skrydžiams iš Vilniaus į Amsterdamą, Londoną, Paryžių (daugėja skrydžių iki 6 kartų per savaitę), Frankfurtą. Neparduodami bilietai į Maskvą, Kijevą, Romą, Milaną, Budapeštą, Stambulą. Išvadas, kokie skrydžiai išnyks iš žemėlaplio, daryti dar anksti.

„airBaltic” tuo tarpu vasaros sezonui parduoda skrydžius iš Vilniaus visomis tomis pačiomis kryptimis, kur skraidoma ir žiemą. Tvarkaraštis taip pat nesikeičia – išskyrus bardakėlį su skrydžiais į Vokietijos miestus. Tačiau – iš to negalima daryti išvados, jog skrydžiai tomis kryptimis bus vykdomi. Puikiai galima prisiminti šių metų rudens atvejį, kuomet „airBaltic” pardavinėjo bilietus iš Vilniaus krūva krypčių, tačiau atėjus skrydžių laikui keleiviams buvo pakeisti bilietai į skrydžius per Rygą (arba gražinti pinigai).

„airBaltic” balandžio mėnesiui neparduoda bilietų tiesioginiams skrydžiams į Romą ir Paryžių – nors šiomis kryptimis ketinama skraidyti tris savaites kovo mėnesį.

„FlyLAL” grupei priklausanti antžeminio aptarnavimo kompanija „Baltic Ground Services” garsiai (kam reikėjo taip daryti?) pasitraukė iš Kauno oro uosto. Realiai ne tai pliusas nei minusas (vistiek BGS ten darbo neturėjo), tačiau tai parodo, jog „FlyLAL” artimiausiems metams neturi jokių planų, susijusių su skrydžiais iš Kauno oro uosto.

Kaip žinia, nuo šio rudens „Aurela” nebeturi klientų Lietuvoje. Jau prieš kurį laiką, kilus nesutarimams tarp „Tez Tour” ir „Aurelos” šis kelionių operatorius naudojasi „FlyLAL” paslaugomis. Nuo šio rudens didžiausias kelionių organizatorius „Novaturas” taip pat „Aurelos” paslaugas iškeitė į „FlyLAL”. Netekus šių dviejų didžiausių užsakomųjų skrydžių užsakovų, „Aurelos” dviems šiemet įsigytiems „Boeing 757” darbo tenka ieškoti kitur.

Rudens pradžioje „Aurela” bandė laimės ieškoti Lenkijoje ir kurį laiką „Boeing 757” skraidė iš Varšuvos. Vėliau vienas iš „Boeing 757” kelias savaites stovėjo nenaudojamas Kauno oro uosto parkinge.

Prieš savaitę paaiškėjo, jog abu „Aurelos” „Boeing 757” buvo išnuomoti dviems Nigerijos ir Nigerio bendrovėms – LY-SKR buvo išnuomotas bendrovei „Meridian Airlines”, o LY-SKJ išnuomotas „Air Niamey” avialinijoms.

Pasirodo, prasidėjus islamo išpažinėjų piligriminėms vadinamosioms Hajj kelionėms, tuose kraštuose smarkiai padidėja lėktuvų paklausa – organizuojami masiniai užsakomieji skrydžiai į Meką. Todėl ne viena Europos bendrovė išnuomoja vasarą turistų eksportui į vasarojimo vietas skirtus lėktuvus islamo išpažinėjų kelionėms į Meką.

Lietuvą pasiekė ir egzotiškas vaizdelis, plaukiojantis interneto platybėse – keleiviai, lipantys iš „Aurelos” lėktuvo.

Neaišku, ar „Aurela” išnuomavo lėktuvus su visa įgula – iš vienos pusės, stiuardesės ir pilotai turėtų gauti neblogus komandiruotpinigius, tačiau netikėta ilgalaikė išvyka į Nigeriją ar Kamerūną ne kiekvienam yra didžiausia svajonė.

Kartu pasirodė žinia, jog vienas „Aurelos” lėktuvų – konkrečiai LY-SKJ – patyrė inicidentą Kamerūne. Skirtingi šaltiniai praneša apie skirtingas skrydžio aplinkybes, bet panašu, jog besibėgėjantį kilti, sugedo lėktuvo variklis, o didžiausi nuostoliai patirti dėl padangų užsidegimo staigiai stabdant.

Iš kitos pusės, yra daug abejonių, jog tai tikrai buvo „Aurelos” lėktuvas. Visi šaltiniai sutartinai teigia, jog lėktuve buvo 307 keleiviai. „Aurelos” turimuose „Boeing 757-200” yra sumontuotos 234 kėdės – tai yra didžiausias galimas keleivių skaičius „B757-200”. Tačiau dar kiti šaltiniai teigia, jog inicidentą patyrusiame lėktuve buvo viršytas leistinas keleivių skaičius, bet kartu minima, jog vietų skaičius lėktuve – 270. Neva, buvo suplanuota, jog skrydis bus vykdomas „Boeing 747”, tačiau bendrovei pavyko parūpinti tik mažesnį lėktuvą.

Jeigu iš ties inicidentą patyrė „Aurelos” lėktuvas, tai iš ties buvo žiauriai pažeistos skrydžio saugumo taisyklės. Be to, neįsivaizduoju, kaip tiek keleivių „susipakavo” į lėkuvą – gal skrido į Meką stovėdami?

ATNAUJINIMAS: Kaip ir buvo galima nuspėti pagal nesutapimų skaičių pranešimuose – į incidentą „Aurelos” „Boeing 757-200” nepakliuvo. „Aurela” turėjo kažkokių techninių problemų Saudo Arabijoje, bet tai  buvo tik techninės problemos. Inicidentą su keleviais patyrė kitas, kitos kompanijos lėktuvas.

Vienas iš „Aurelos” „Boeing 737-300” yra įdarbintas Kipre – atlieka skrydžius „Cyprus Airways” avialinijoms.

Tęsiant apie lėktuvų parkus, sklinda kalbos, jog gruodžio mėnesį „FlyLAL” ketina atsisakyti „SAAB 2000” lėktuvų nuomos. Jeigu tai tiesa, tai tikrai įdomu, kokiais artimiems skrydžiams tinkamais lėktuvais „FlyLAL” galėtų pakeisti „SAAB 2000”? Tačiau šie gandai gali būti ir netiesa – skrydžius į Budapeštą ar Maskvą „FlyLAL” skelbia ir kovo mėnesį atliksianti „SAAB 2000” lėktuvu.

Paskutinis lapkričio mėnesio savaitgalis Lietuvos kino teatruose buvo ypatingas – penktadienį kino teatrų repertuarai pasipildė lietuviškai dubliuotu animaciniu filmu „Madagaskaras 2”. Pastarasis nuo penktadienio iki sekmadienio uždirbo 580,5 tūkst. litų, o pridėjus kelių išankstinių seansų rezultatus bendras rezultatas po pirmų trijų „oficialių” demonstravimo dienų yra 583 tūkst. litų.

Tai yra antras geriausias debiutas Lietuvos kino teatrų istorijoje. Geriau sekėsi tik 2007 m. liepos pabaigoje pasirodžiusiam „Simpsonų filmui” – šis per pirmąsias tris rodymo dienas surinko 5 tūkst. litų daugiau – 588 tūkst. litų. „Simpsonų filmas” šiuo metu yra pelningiausias visų laikų Lietuvos kino teatruose rodytas filmas, iš viso uždirbęs 2,25 mln. litų. Ar „Madagaskaras 2” pagerins šį rezultatą? Statau už tai, kad ne, nors šansų tapti trečiuoju filmu istorijoje, uždirbusiu 2 mln. litų, turi.

„Madagaskaras 2” pasirodė pačiu laiku. Lietuviškai dubliuoto filmo auditorija jau buvo pasiilgusi – nors kasmet tokių pasirodo 5-6, taip susiklostė, jog paskutinis toks filmas, „WALL-E” pasirodė prieš penkis mėnesius – dar liepą. Kino tinklelyje 2008 m. lapkričio pabaiga buvo skirta šeštajam filmui apie Harį Poterį, tačiau užstrigus filmavimo darbams, filmą „Haris Poteris ir Negrynakraujis princas” „Warner Bros” atidėjo 2009 m. vasarai.

Filmo platintojai pasistengė, jog „Madagaskaras 2” pasirodytų Lietuvoje keliomis savaitėmis anksčiau nei Prancūzijoje, Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Neprasidėjus kalėdinei karštinei filmas gali džiaugtis labiau koncentruoti žiūrovų dėmesiu. Filmo pajamos neturėtų kristi staigiai žemyn – premjerinį savaitgalį buvo žiūrovų, kurie nesugebėjo gauti bilietų (ypač daug tokių buvo Kaune ir Panevėžyje), be to, filmą pirmyn turėtų stumti teigiami jau mačiusių žiūrovų atsiliepimai.

Didžiausias kino teatrų operatorius „Forum Cinemas”, pasinaudojęs populiaraus filmo priedanga, žengė dar vieną kainų didinimo žingsnį. Savaitgalio bilieto kaina be nuolaidų Vilniuje ir Kaune padidėjo nuo 16 iki 17 litų, Panevėžyje nuo 12 iki 14 litų. Kiek anksčiau „Forum Cinemas” padidino darbo dienos kainą nuo 14 iki 16 litų. Antrasis pagal dydį kino teatrų operatorius „Cinamon” padidino savaitgalio kainą Klaipėdoje iki 16 litų (Kauno „Cinamon” liko 15).

Jeigu lyginsime per pirmąsias tris dienas „Madagaskarą 2” ir „Simpsonų filmą” pamačiusių kino žiūrovų skaičių, tai „Simpsonų filmas” lenkia „Madagaskarą 2” kur kas didesniu skirtumu negu lyginant šių filmų pajamas. Taip yra todėl, jog 2007 m. vasara buvo laikotarpis, kuomet kino bilietų kaina buvo bene mažiausia per pastaruosius penketą metų.

Šiauliai kitais metais turėtų tapti absoliučiu lyderiu pagal kino teatrų skaičių. Šiuo metu Šiaulių mieste veikia trys kino teatrai, tuo tarpu artimiausiu metu duris atverti turėtų dar du. Bendrovė „Amfiteatro filmai” šiuo metu nuomos teise valdo senus istorinius vienasalius kino teatrus „Saulė” ir „Laikas”, bei prekybos centre „Tilžė” yra įkurusi dviejų salių kino centrą. Planuojama šalia prekybos centro „Bruklinas” pastatyti trijų salių, 500 vietų kino centrą, kurį taip pat valdys „Amfiteatro filmai”. Penkių salių kino centras turėtų atsidaryti pavasarį baigiamame statyti „Akropolyje”, to kino teatro operatorius greičiausiai bus „Forum Cinemas”.

Savaitę pratylėjus šiame tinklaraštyje, sulaukiau krūvos prašymų pakomentuoti vieną ar kitą praėjusios savaitės naujieną. „Kas bus? Visi klausia kas bus?” – dainavo, berods, Keistuolių teatras. Iš ties, tokių klausimų ekonominės krizės metu pasigirsta vis daugiau.

Liūdnai linksmas praėjusios savaitės „inicidentas” – trečiadienį 21 val. „FlyLAL” išsiuntė elektroninį naujienlaiškį, kurio vinis – skrydžiai į Mumbajų už 1122 litus. Pigiau grybo, bet lygiai tą pačią valandą CNN pasirodė žinutė, apie teroristų išpuolius Mumbajuje. Plačiau apie tokį sutapimą skaitykite „Alfa.lt”.

Didžiausia savaitės naujiena tapo ilgamečio Vilniaus oro uostu vadovas Mindaugo Ivanausko pasitraukimas iš posto. Galima patvirtinti taisyklę, jog geras vadovas yra ne tas, kuris daugiausia pasiekia, o tas, kuris laiku pasitraukia. Pagal šį apibrėžimą išeina, jog Mindaugas Ivanauskas buvo „geras” vadovas, bet labiau čia tiktų „gudrus”.

Aišku, pagrindine pasitraukimo priežastimi, ko gero, tapo pokyčiai Vyriausybėje. Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra pavaldus Susisiekimo ministerijai. Nors švelnios kritikos vadovas sulaukdavo ir iš dabartinio ministro Algirdo Butkevičiaus, bet jokių iniciatyvų apie TVOU veiklos tyrimą iki šiol nebuvo. Kandidatas į Susisiekimo ministrus šiuo metu yra Eligijus Masiulis. Šis kol kas nėra padaręs jokių viešų pareiškimų apie Vilniaus oro uosto veiklą, bet Liberalų sąjūdis jau pasižymėjo kritika TVOU. M.Ivanauskas tikslų požiūrį žino geriau.

M.Ivanauskas kritikos sulaukė daug, tačiau Vilniaus oro uosto vadovo poste išbuvo nei daug nei mažai – 17 metų. Per tą laiką įvyko daug – tačiau ilgo laikotarpio „vaizdelis” yra nekoks. Vilniaus oro uostas dvigubai pagal keleivių skaičių atsilieka nuo Rygos oro uosto, tik šiais metais vargais negalais aplenkė Taliną. Oro uosto plėtra vyksta užtraukus rankinį stabdį. Oro uoste dirba 700 darbuotojų – dvigubai daugiau negu panašų keleivių skaičių turinčiame Talino oro uoste arba bet kuriame kitame panašiame Europos oro uoste.

Taktinis M.Ivanausko pasitraukimas – labai laiku. Šiemet keleivių skaičius pirmus aštuonis mėnesius augo beveik trečdaliu – išties labai geras rezultatas. Tačiau, keleivių skaičius tikrai kris lapkričio – gruodžio mėnesiais – jau vien dėl sumažėjusių skrydžių skaičiaus. Nesimato prošvaisčių ir 2009 m. pirmajam pusmečiui. Panašu į pasitraukimą viršūnėje.

Prieš neefektyvų valdymą, per didelį darbuotojų skaičių ir kitas vidines oro uosto problemas aš galiu užmerkti akis. Oro uostas yra pelninga valstybei priklausanti organizacija, todėl tie dalykai mažai rūpi. Kitas dalykas – oro uosto nesugebėjimas pritraukti kompanijas ir oro uosto plėtros stangnacija.

Susiradau 1998-ųjų metų Vilniaus oro uosto tvarkaraštį. Jis yra labai mažai patobulėjęs – naujų kompanijų tvarkaraštyje yra mažai. Pagrindiniai pasikeitimai – suprastėjusios „FlyLAL” (tuo metu LAL) pozicijos (pavyzdžiui, kaidaise LAL turėjo du pikinius reisus – ankstaus ryto ir vėlaus vakaro į Kopenhagą, tuo tarpu SAS tenkinosi dviem reisais vidurdienį; kasdienis reisas į Londono Heathrow oro uostą), „airBaltic” atsiradimas (iš principo, LAL sąskaita; esu tikras, kad TVOU indėlio čia nėra visai) ir keleto smulkių kompanijų pasirodymas. Atsirado „AerLingus” (keli skrydžiai į Dubliną), „UTair” (kasdieniai skrydžiai į Maskvą), „Czech Airlines” ir LOT (kurios nieko naudingo nedavė – tiesiog pakeitė LAL reisuose į Varšuvą ir Prahą). Dabartiniame tvarkaraštyje nebėra „British Airways”, kuri vienu metu vykdė net du skrydžius per dieną į Londoną.

2003 m. Lietuvai tapus ES nare atsivėrė galimybė bet kuriai ES veikiančiai kompanijai skraidyti iš bet kurio į bet kurį oro uostą ES teritorijoje. Tuo puikiai pasinaudojo „airBaltic”, tačiau Vilniaus oro uostas to visiškai neišnaudojo – realiai atsirado tik pora kompanijų, kurios vykdo nedidelį skrydžių srautą į Vilnių.

Vilniaus oro uosto plėtra nuolat vėlavo. Tik šių metų žiemą buvo atidarytas naujasis keleivių terminalas – prieš tai keleiviai ir lėktuvai jau buvo priversti dusti senajame. Jokių planų nedaroma tolimesniam keleivių terminalo plėtimui – o tai jau reikia planuoti. Privati iniciatyva, tuo tarpu, buvo stabdoma. Vangiai yra sprendžiamas ir kilimo/tūpimo tako ilginimas ar naujo tiesimas. Aišku, apie plėtrą galima diskutuoti – vertinga / nevertinga, galbūt neverta plėtoti viduryje miesto esančio oro uosto. Tačiau – iš TVOU administracijos netenka girdėti apie jokias iniciatyvas, jog tai būtų daroma!

Iš kitos pusės – M.Ivanauskas palieka postą tik ką atlikus terminalo plėtrą ir kelis kosmetinius darbus tvarkant taką – kaip ir pasitraukimas „viršūnėlėje” su galimybe kritikuoti kitus, jeigu 2009-2010 metais greita plėtra nevyks.

M.Ivanausko valdymo laikotarpiu Vilniaus oro uostą purtė ir smulkesni skandalėliai – dėl kuro tiekėjų diskriminavimo, dėl prastos keleivių apsaugos ir t.t.

Bet kokiu atveju, lieka tikėtis, jog naujasis Susisiekimo ministras sugebės atrasti moderniai mąstantį, aktyvų, iniciatyvų ir drąsų naująjį Vilniaus oro uosto vadovą – nekantru sužinoti jo pavardę.

Kokios grėsmės kyla renkant naują Vilniaus oro uosto vadovą? Viena, bet akivaizdi. Prisiminkime, jog privatizuotos kompanijos „FlyLAL” tikras variklis yra Gediminas Žiemelis – ilgamečio Seimo nario, konservatorių partijos nario, Vidmanto Žiemelio sūnus. Nors Vidmantas Žiemelis vienmandatėje apygardoje gan skandalingai pralaimėo Antanui Nedzinskui (!), jis išrinktas Seimo nariu daugiamandatėje apygardoje. Tai tampa savotiška niša, jog „FlyLAL” gali tuo naudomąsi prastumti į Vilniaus oro uosto vadovus sau naudingą kandidatą. Tikėkimės, jog taip nebus. Juolab, jog pagal koalicijos sutartį Susisiekimo ministerija atiteko į Liberalų Sąjūdžio įtakos zoną.

Kas bus? …

Ir pabaigai …

1. Ar žinote, kad kol kas vienintelio Lietuvoje skraidžiusio (1994-2000) prezidentinio lėktuvo registracija buvo LY-AMB (prisiminkite, tuometinio prezidento inicialus)?

Šaltinis – „Airliners.net”.

2. Ar žinote, kad 1996 m. tuometinės „Lietuvos avialinijos” su lėktuvu „Boeing 737-200” sugebėjo atlikti užsakomąjį reisą Vilnius-Atlanta, skraidindama ten Lietuvos sportininkus (nusileidimo taškai ir kiek jų buvo, niekas neprisimena)?

Šaltinis: „Planepictures.net”

3. 1990 m. Lietuvos nepriklausomybės pradžioje vienas lėktuvas buvo įspūdingai nudažytas – raudonas Vytis puošė lėktuvo uodegą. Dėja, toks nudažymas gyvavo tik keturias dienas.

Šaltinis: „Airliners.net”