Archive for sausio 26th, 2009

Kovo mėnesį Vilniuje pasirodys SAS ar „Estonian Air“?

Skandinavijos oro vežėjas „Scandinavian Airlines“ pratęsė „code-share“ susitarimus su „airBaltic“ skrydžiams į Rygos oro uostą 2009 m. vasaros sezonui. T.y. „airBaltic“ reisus Ryga-Kopenhaga, Ryga-Stokhomas ir Ryga-Oslas atliks ir su SAS šaukiniu bei SAS reiso numerio. Iki kovo 29 dienos SAS lygiai taip pat su „airBaltic“ skrydžiais pasiekia ir Vilnių.

Po kovo 29 dienos SAS nesiūlo skrydžių į Vilnių. Į mano užklausą apie susitarimus su „airBaltic“ dėl reisų į Vilnių jie atsakė lakoniškai: su „airBaltic“ bendradarbiavimas baigiasi kovo 29 dieną ir apie sutarties pratęsimą nėra svarstoma.

Apie derybas su SAS dėl skrydžių iš Vilniaus oro uosto neslepia nei Susisiekimo ministras, nei VNO laikinieji vadovai. Praėjusios savaitės pabaigoje išlindo dar viena detalė – su mūsų šalies valdininkais susitikinėja SAS partnerės „Estonian Air“ vadovai.

„Estonian Air“ yra oro bendrovė, kurios 51% akcijų valdo Estijos vyriausybė su investiciniu banku „Cresco“, o 49% – tas pats SAS. SAS rudenį pateikė pasiūlymą Estijos vyriausybei išpirkti visas „Estonian Air“ akcijas. Neoficialiai kalbama, jog dabartinė „Estonian Air“ finansinė padėtis yra labai sunki – apyvartinėms lėšoms trumpalaikes paskolas gyvavimui suteikinėja SAS. Estijos vyriausybė kol kas nepriėmė galutinio sprendimo dėl „Estonian Air“ akcijų valdymo, tačiau, dabartinėje situacijoje, pilnai gali būti, jog estai sutiks parduoti akcijas.

„Estonian Air“ tvirtai laikosi neambicingos pozicijos būti regionine oro bendrove. Prieš metus „Estonian Air“ nusprendė įsigyti tris naujutėlius lėktuvus „Bombardier CRJ900 NG“, bei teises į dar trijų tokių lėktuvų įsigijimą. Dėl įmokų už šiuos lėktuvus būtent kompanija ir stringa einamųjų lėšų klausimu – tenka skraidyti senais lėktuvais, o įmokas tenka mokėti jau ir už naujuosius.

Tačiau ekonomiškų naujų vidutinio dydžio (88 viet0s) lėktuvų įsigijimas yra teisingas „Estonian Air“ žingsnis kelyje link regioninės oro bendrovės. Viena iš „flyLAL“ reguliariųjų reisų verslo nesėkmės priežasčių buvo vadybos įklampinimas į situaciją, kada gyvavimo pabaigoje bendrovė liko tik su didžiuliais lėktuvais: skraidyti į Maskvą, Kijevą, Budapeštą ar Taliną su „Boeing 737“ dėl jų kaštų yra savižudiškas elgesys.

Dabar SAS ateiti į Vilniaus oro uostą gali „Estonian Air“ rankomis. Iš SAS pusės, tai ganėtinai optimalus sprendimas. „Estonian Air“ jau šią vasarą gali turėti laisvų lėktuvų: į parką atkeliavus naujiesiems, atsilaisvins pora „Boeing 737“: šiuo metu „Estonian Air“ turi du 300-uosius ir keturis 500-uosius. Galbūt ir vieną iš naujųjų „Bombardier“ arba senųjų SAAB 340 būtų galima bazuoti Vilniuje. Tai optimalus sprendimas, kadangi SAS surasti laisvų lėktuvų naujiems reisams yra pakankamai sunku. Po „Dash“ lėktuvų atšaukimo (po dviejų inicidentų), SAS kamšo skyles nuomojamais lėktuvais (pvz. reise Kopenhaga-Palanga skraido iš „Cimber Air“ nuomotas lėktuvas).

estonian

Tačiau kalbant apie branding’ą – kaip lietuviai priims „Estonian Air“ prekės ženklą? Iš nacionalistinių pažiūrių lietuviams Estijos valstybė nekelia daug teigamų emocijų – vien dėl tautinio bruožo „pavydo kaimynui“. Neabejoju, jog laipinant į kiekvieną „Estonian“ lėktuvą Vilniaus oro uoste keleivių tarpe kiltų kalbos apie tai. Jeigu pvz. „Estonian Air“ imtųsi skraidyti reisu Briuselis-Vilnius, tai, neabejoju, atsirastų koks populistas politikierius leptelėsiantis spaudai, kad jam gėda Briuselyje lipti iš lėktuvo su užrašu „Estonia“. Ar taip pat būtų vertinama bendrovė „airBaltic“, jeigu ji vadintųsi „Latvian Air“?

Tačiau visai tai yra tik išvedžiojimai – užkulsinių kalbų, kokios derybos yra vedamos su SAS ir „Estonian Air“ aš nežinau. Realiai, tai jeigu SAS tik laikinai „Estonian Air“ lėktuvais skraidytų iš Vilniaus, tai būtų vidinis SAS klausimas ir Lietuvos valdininkai su „Estonian“ reikalų neturėtų. Tačiau jeigu „Estonian Air“ atkeliautų į Vilniaus oro uostą, tai, manau, prekės ženklo klausimą jiems spręsti tektų.

Tačiau rezimuojant – tegul tik ateina. Skrydžių iš Vilniaus dabar velniškai reikia.