Oro uostai 2008: labiausiai užimti, daugiausią augę, labiausiai kritę, mes ir kaimynai

Aviakompanijos metinius rezultatus skaičiuoja balandį, kuomet baigiasi tamsus žiemos skrydžių periodas. Tuo tarpu istoriškai susiklostė, jog oro uostai visgi keleivius skaičiuoja pagal kalendorinius metus. Nors kai nagrinėju Lietuvos aktualijas, tai 2008 m. atrodo kaip tolimas būtasis laikas (tiek pas mus per sausį įvyko!), tačiau nagrinėjant keleivių srautus oro uostuose 2008 m. duomenys vis dar yra švieži. Pagal šaunų šaltinį anna.aero ir visagalę „Wikipedia“ sudariau *iausių oro uostų lentelių.

Dešimt didžiausių Europos oro uostų 2008-aisiais:

1. Londono Heathrow – 66,9 mln. keleivių, -1,4% mažėjimas, lyginant su 2007-aisiais;
2. Paryžiaus Charlie De Gaulle – 60,8 mln. keleivių, +1,4%;
3. Frankfurtas – 53,5 mln., -1,6%;
4. Madridas – 50,8 mln., -2,8%;
5. Amsterdamas – 43,4 mln., -0,7%;
6. Romos Fiumicino – 35,2 mln., +6,9%;
7. Miunchenas – 34,5 mln., +1,7%;
8. Londono Gatwick – 34,2 mln., -2,8%;
9. Barselona – 30,2 mln., -7,9%;
10. Paryžiaus Orly – 26,2 mln., -0,9%.

Keleivių skaičius mažėjo beveik visuose didžiausiuose oro uostuose. Lapkričio ir gruodžio mėnesiais – absoliučiai visuose. Krizės šmėkla pasirodė rudenį, o pirmojo dešimtuko rezultatai rodo bendras keleivių skaičiaus kitimo tendencijas. Ypač keleivių mažėjo Ispanijoje – gruodžio mėnesį 12% keleivių neteko Madridas, 17% – Barselona.

Labiausiai augę oro uostai: kategorija virš 10 mln. keleivių:

1. Berlyno Tegel oro uostas – 14,5 mln. keleivių; +8,5%;
2. Romos Fiumicino – 35,2 mln., +6,9%;
3. Ciūrichas – 20,7 mln., +6,8%;
4. Ženeva – 10,8 mln., +5,7%;
5. Viena – 18,8 mln., +5,2%.

Berlyno Tegelio oro uosto augimą daugiausia sąlygojo politiniai sprendimai ir srautų tarp Berlyno oro uostų perskirstymas. Romos Fiumicino oro uoste 2008 m. buvo atidarytas naujas keleivių terminalas bei sėkmingai atlikta plėtra. Taip pat nelengvus laikus išgyvenanti „Alitalia“ į Fiumicino oro uostą perkėlė didžiąją dalį savo veiklos. Vienos oro uosto augimas daugiausia sąlygotas „Austrian“ bendrovės plėtra, šliejantis prie „Lufthansa“, nišiniai skrydžiai į Artimuosius Rytus ir stiprus oro uosto pozicionavimas kaip oro uostas su greičiausiu persėdimu Europoje.

Labiausiai augę oro uostai: kategorija 5-10 mln. keleivių:

1. Žirona – 5,5 mln., +13,6%;
2. Milano Bergamo – 6,5 mln., +12,9%;
3. Antalija – 9,1 mln., +8,5%;
4. Lijonas – 7,9 mln., +8,2%;
5. Bristolis – 6,2 mln., +5,9%.

Labiausiai augę oro uostai: kategorija 1-5 mln. keleivių:

1. Diuseldorfo Weeze – 1,5 mln., +79,7%;
2. Poznanė – 1,3 mln., +42,1%;
3. Stokholmo Skavsta – 2,5 mln., +24,4%;
4. Katovicai – 2,4 mln., +21,6%;
5. Šarlerua – 2,9 mln., +20,3%.

Mažųjų oro uostų augimas įspūdingiausias – logiška, nes sąlyginai nedidelis keleivių srauto padidėjimas lemiama didelį pokytį nuošimčiais. Praktiškai visų mažųjų oro uostų augimas yra dėl naujų „low-cost“ kompanijų įsikūrimo arba jų plėtros.

Labiausiai kritę oro uostai (virš 1 mln. keleivių):

1. Strasbūras – 1,3 mln., -23,3%;
2. Milano Malpensa – 19,2 mln., -19,3%;
3. Ispanijos Jerez de la Frontera – 1,3 mln., -19%;
4. Ispanijos Almeria – 1 mln., -15%;
5. Šanonas – 3,2 mln., -12,5%;
6. Romos Ciampino – 4,7 mln., -11,4%;
7. Niūkastlis – 5 mln., -10,8%;
8. Leipcigas/Halle – 2,5 mln., -9,6%;
9. Vigo – 1,3 mln., -9,0%;
10. Keflavikas – 2 mln., -8,7%.

Teismui pripažinus, jog Starsbūro savivaldybė suteikė „Ryanair“ neteisėtą dotaciją, 2007 m. „Ryanair“ nutraukė skraidymą į Strasbūrą – tai pagrindinė priežastis, kodėl Strasbūro oso uostas šiandien privalo „džiaugtis“ tokiu titulu.

Labai daug keleivių prarado Milano Malpensa oro uostas, vasarą iš jo veiklą apribojus „Alitalia“. „Alitalia“ iš 17 tarpkontinentinių skrydžių iš Malpensa paliko tik tris.

O dabar įdomiausioji dalis – kaip atrodė mūsų kaimynai?

Čekijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Rusijos, Suomijos, Danijos, Švedijos, Ukrainos (įtrauktas tik 1 didžiausias) oro uostai virš 1 mln. keleivių:

1. Kopenhaga – 21,5 mln., +0,6%;
2. Maskva Domodedovo – 20,4 mln., +8,8%;
3. Stokholmo Arlanda – 18,1 mln., +1,3%;
4. Maskva Šeremetjevo – 15,2 mln., +9,2%;
5. Helsinkis – 13,4 mln., +2,6%;
6. Praha – 12,6 mln., +1,6%;
7. Varšuva – 9,5 mln., +2,1%;
8. Maskva Vnukovo – 7,9 mln., +17%;
9. Sankt Peterburgas – 6,1 mln. – 2007 m. duomenys;
10. Gotenburgas – 4,7 mln., -1,2%;
11. Kijevo Borispylis – 3,9 mln. – 2005 m. duomenys;
12. Ryga – 3,7 mln., +16,8%;
13. Krokuva – 2,9 mln., -4,7%;
14. Bilundas – 2,5 mln., +12,5%;
15. Stokholmo Skavsta – 2,5 mln., +24,4%;
16. Katovicai – 2,4 mln., +21,6%;
17. Bratislava – 2,2 mln., +9,6%;
18. Vilnius – 2 mln., +19,3%;
19. Gdanskas – 2 mln., +13,9%;
20. Stokholmo Bromma – 1,9 mln., +2,8%;
21. Kaliningradas – 1,9 mln., +70%;
22. Talinas – 1,8 mln., +4,9%;
23. Malmo – 1,7 mln. -6,5%;
24. Vroclavas – 1,5 mln., +13,9%;
25. Poznanė – 1,3 mln., +42,1%;

Regione vaizdelis kitoks, nei bendras vaizdas Europoje. Daugelis regiono oro uostų augo. Pirmiausia dėl to, jog rinkos nėra labai išvystytos ir augimas yra labiau vijimąsis labiau išsivysčiusių Europos šalių. Be to, Skandinavijos šalis ir Lenkiją krizė palietė mažiau nei vidutinę Europos šalį.

Į akis krenta regioninių Lenkijos oro uostų augimas. Katovicuose yra pagrindinė „WizzAir“ skrydžių bazė. Iš Poznanės taip pat nemažai skrydžių vykdo „WizzAir“ bei ten skraido „Ryanair“. Analogiška situacija su Gdansku. Tiesa, visi Lenkijos oro uostai 2008 m. sulaukė 20 mln. keleivių. Atsižvelgiant, jog šalyje gyvena 38 mln. gyventojų, gyventojų/oro keleivių santykis yra mažesnis nei Lietuvoje. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai sulaukė per 2,5 mln. keleivių, o „mūsų tik trys milijonai“.

Galima dar pasidžiauti jau istorija tampančiu faktu, jog tarp regiono sostinių oro uostų Vilniaus oro uoste keleivių skaičius augo labiausiai. 2008 m. vasaros tvarkaraštis ir vadovėlinė „airBaltic“/“flyLAL“ konkurencija šiandien atrodo kaip gražus miražas …

Šaltiniai: anna.aero duomenų rinkinys bei „Wikipedia“. Duomenys gali būti netikslūs dėl skirtingų šaltinių, skirtingų skaičiavimo metodikų, autoriaus klaidų ir kitų priežasčių.

Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.

9 komentarai

  1. Pranas - 2009 02 18, 01:02

    Statistikose trūksta vieno mums artimiausių oro uostų:
    Kaliningrad (KGD) – 1.87 mln. ( 70%)

    Prie labiausiai augusių papultų ir Maskvos Vnukovo oro uostas:
    Maskva Vnukovo (VKO) – 7.92 mln. ( 17%)

    Šaltiniai http://www.airliners.net/aviation-forums/general_aviation/read.main/4307908/

  2. Pranas - 2009 02 18, 01:04

    pliuso prie augimo procentų nerodo (2008 m. lyginant su 2007 m.)

  3. Simonas Bartkus - 2009 02 18, 07:28

    Ačiū, Pranai, už papildymą – visai iškrito iš galvos Kaliningradas, dėliojant artimiausių oro uostų lentelę.

    Visi trys didieji Maskvos oro uostai rodė tikrai neprastą augimą 2008 m.

  4. Tomas - 2009 02 18, 11:25

    Tarp Madrido ir Barselonos pradėjo važinėti greitasis traukinys – tai iš dalies paaiškina sumažėjimą (juk Madridas – Barselona yra vienas intensyviausių maršrutų pasaulyje)

  5. Agec - 2009 02 18, 22:58

    O kaip atrodo Minskas?

  6. Simonas Bartkus - 2009 02 19, 08:34

    Minskas balansuotų ant paskutinio „kaimynų“ lentelės laiptelio. Keleivių skaičius vienais duomenim pasiekė 1 mln., nors kitais, labiau oficialiais, keleivių skaičius buvo 900-950 tūkst. keleivių.

    Kiek yra tekę girdėti, tai Minsko oro uostą galima vadinti „tuščių lėktuvų“ oro uostu. Kadangi valstybingumas ir valstybiniai sprendimai lenda per visus galus, tai maršrutų lentelė sudaroma ne pagal keleivų srautus, o politiniais sprendimais. Minsko oro uosto maršrutų žemėlapis yra daug turtingesnis, negu Vilniaus ir net, artimas Rygai. „Belavia“ skraido į beveik Vakarų Europos sostines, o taip pat į Rytus, į NVS šalių sostines. Minske leidžiasi tokių kompanijų kaip „Caspian Airlines“ iš Teherano, „Etihad Airways“ iš Abu Dabio, „Turkmenistan Airlines“ iš Ašgabado ir pan. Nežinau kokie keleivių srautai tais maršrutais, bet spėju, tiesiog draugiškumą Lukašenkos režimui reikia parodyt.

    Į Minską skraido „airBaltic“ ir „Estonian Air“. Pagal „airBaltic“ srautų ataskaitą, tai maršrutas atrodo nekaip.

    Iš rimtų vakarų kompanijų, Minske keleivių ieško „Lufthansa“, „Austrian“, „Turkish Airlines“ ir „Czech“.

    O patys baltarusiai į Rusiją važiuoja traukiniais, o kitur važiuoti nelabai gali … Todėl 10 mln. gyventojų turinčios šalies oro uostas gerų rezultatų nerodo.

  7. Pranas - 2009 02 19, 08:49

    Minskas-2 (pagrindinis tarptautinis) 1,01 mln. (plius 21,7%)

    Minskas-1 (tik NVS reisai, uždarinėjamas) – neaišku kiek, gal apie 200 tūkst. (daug negali skrist per oro uostą dirbantį 6-17 val.)

  8. Simonas Bartkus - 2009 02 19, 08:54

    Pranai, tu ką tik „Wikipedia“ apie Minską paredagavai? :)

  9. Tomas - 2010 01 4, 22:37

    Labas Simonai,
    Radau Tavo straipsni apie Minsko orouosta. Susidomejau juo nes radau labai idomu skrydi uz labai patraukle kaina su Etihad Airways. gal yra teke skristi is sio orouosto. Baisu truputi susidurti su biurokratinemis problemomis. Nieko negirdejes apie jas? beje gal zinot kas nors kaip geriausia nuo minsko autobusu stoties nusigabenti iki orouosto?

    Didelis dekui
    Tomas

Leave a reply