40 dienų be „flyLAL“: kas prarasta?

Šiandien „sukanka“ 40 dienų nuo to vakaro, kai paskutinis reguliariųjų skrydžių bendrovės „flyLAL“ lėktuvas grįžo į Amsterdamą iš Amsterdamo ir visam sustojo Vilniaus oro uosto perone.

Pabandykime įvertinti situacija ir suskaičiuoti, ką iš AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ veiklos sustabdymo prarado bendrovės akcininkai, keleiviai ir Lietuva bei, kokią naudą tokia reguliariųjų skrydžių bendrovės pabaiga atnešė.

PRARADIMAI

Ką prarado „flyLAL“ akcininkai?

1. Lėšas, investuotas arba paskolintas AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ veiklos finansavimui. Skelbiama, jog ši suma yra keliasdešimt milijonų litų.

2. Pagrindinį klientą savo kitoms grupės įmonėms. Po AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ veiklos sustabdymo, „Baltic Ground Services“ darbo turi kelis kartus mažiau, „flyLAL Technics“ prižiūrimų lėktuvų turi mažiau, 75% „Avia Asset Management“ valdomo parko buvo nuomojama „flyLAL – Lithuanian Airlines“, o dabar juos teko skubiai ir pigiai iškišti, „flyLAL Training“ dauguma parengiamų specialistų taip pat buvo skirti darbui AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“.

3. Didelė neigiama įtaka kitoms „flyLAL Group“ įmonėms. „flyLAL Charters“ prarado masto ekonomijos efektą – sunkiau derėtis dėl nuolaidų oro uostuose ir paslaugų pirkimo kainų, lėktuvų pilnavertis išnaudojimas tapo sudėtingesnis, aptarnavimo kaštai išaugo. „BPC Travel“ prarado pagrindinį konkurencinį pranašumą prieš kitus turizmo paslaugų brokerius – „flyLAL“ bilietų pirkimą gerais tarifais, galimybę kombinuoti pasiūlymus su „flyLAL“ bilietais.

4. Nematerialųjį turtą, kuris priklausė „flyLAL – Lithuanian Airlines“ – jungiamųjų skrydžių sutartis, „interline’us“, nusileidimo teises įvairiuose oro uostuose. Sustabdžius veiklą, šito turto vertė krenta kasdien ir jau greitai turėtų pasiekti apvalų nulį.

5. Veikiantį reguliariųjų skrydžių verslą.

Ką prarado Lietuvos Respublika?

1. Poilsio, pramogų ir verslo turistų srautą, patrauklumą keliautojams – tiksliai šio praradimo išmatuoti negalima, bet jis yra didžiausias Lietuvos praradimas. Kenčia šalies turizmo verslas, kenčia kultūrinis gyvenimas, riebų minusą turime konkuruodami su aplinkinėmis sostinėmis.

2. Valstybinė įmonė Vilniaus oro uostas prarado pagrindinį savo klientą, kuris generavo didžiausias pajamas, kad ir koks jis buvo – amžinai besiginčijantis, vėluojantis apmokėti sąskaitas, bet jis buvo didžiausias klientas. Be to, tai  buvo vienintelė bendrovė, žiūrinti į VNO kaip skrydžių centrą ir vykdžiusi bent minimalų tranzitą. Kita valstybės įmonė, Palangos oro uostas, prarado antrą pagal dydį savo klientą.

3. Kelis šimtus darbo vietų – tokį patį skaičių papildomų bedarbių. Nors skaičius nedidelis, tačiau atsižvelgiant į gilią specializaciją (daugiausia pilotai, stiuardesės, aviacijos specialistai), netektis  – nemaža.

4. Už privačius pinigus atliktą Vilniaus oro uosto plėtrą – „flyLAL“ savininkų įkurta UAB „Passenger Terminal“ ketino statyti privatų keleivių aptarnavimo terminalą Vilniaus oro uoste. Nors bendrovė toliau veikia ir leidimas įeiti privačiam kapitalui į strateginės svarbos objektą yra suteikti, tačiau vargu, ar akcininkai kada nors imsis vykdyti tokią investiciją.

5. Lietuva gavo kalną neigiamų atsiliepimų viso pasaulio spaudoje: „Herald Tribune“, „Bloomberg“, „AOL News“ ir begalybėje kitų leidinių.

6. Beprasidedant AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ bankroto procedūroms jau aišku, jog jos pasitraukimas iš žemėlapio paliks ir įtaką rinkoms: bus nesumokėta didelė suma mokesčių valstybei liks krūva neapmokėtų sąskaitų-faktūrų, interneto reklamos rinka prarado penktą pagal dydį reklamos užsakovą ir t.t.

7. Po „flyLAL – Lithuanian Airlines“ bankroto Vilniaus oro uostas buvo priverstas sumažinti oro uosto mokesčius, o skirtumą sąlyginai galima laikyti kaip negautą pajamų dalį.

Ką praradome mes, keleiviai?

1. Galimybę iš Vilniaus tiesiogiai pasiekti bene dešimtį Europos miestų: Londoną, Paryžių, Madridą, Budapeštą, Stambulą, Tbilisį, Romą, Amsterdamą (lyginant su praėjusios vasaros „flyLAL“ tvarakaraščiu, šį sąrašą galima papildyti dar keletu miestų).

2. Mažesnes bilietų kainas. Oro kelionių kainos iš Vilniaus oro uosto pakilo – apie tai jau rašiau.

3. Patogius skrydžių tvarkaraščius. Įprasta, jog skrydžių tvarkaraščiai yra patogesni tos pusės keleiviams, kuriame taške bazuojasi skrydžių bendrovė (skrendantiems „iš hubo“ yra patogiau nei skrendantiems „iš destination“). Atvykstančios oro bendrovės siūlo ne tokius patogius tvarkaraščius – pvz. Vilniaus oro uosto naujokės „Brussels Airlines“ ir „Donbassaero“ skraidys viduryje dienos.

4. Keli tūkst. keleivių (greičiausiai) praras pinigus, sumokėtus už „flyLAL“ bilietus, jie liko be suplanuotų kelionių.

LAIMĖJIMAI

Ką laimėjo „flyLAL“ akcininkai?

1.Bankrotas leidžia neapmokėti sąskaitų, neatsiskaityti su kreditoriais – sąlyginai savininkai tai išlošė (nors teisiškai AB yra ribotos atsakomybės bendrovė ir akcinkai nėra atsakingi už bendrovės įsipareigojimus – čia labiau moralinė teisė).

2. Akcininkams liko atskirti nuo reguliariųjų skrydžių veiklos verslai, kitoms įmonėms perduotas/parduotas turtas.

Ką laimėjome mes, keleiviai, ir Lietuva?

1. Žinojimą, kad mūsų rinka yra beveik niekam neįdomi. Juos pro ašaras, bet žinojimas šiais laikais yra didžiausia vertybė ir kitu būdu niekaip to nebūtume sužinoję. Lietuvos rinka neįdomi nė „airBaltic“, kuri nepaisant atsilaisvinusios rinkos tęsia strategiją vežtis keleivius į Rygą, neįdomi nė vienai iš kompanijų, kuriai „flyLAL“ priveždavo tranzitinių keleivių (nei KLM, nei „Iberia“, nei „Malev“, nei „Virgin Atlantic“, panašu, kad ir „Aeroflot“), nė SAS, kuriai Baltijos šalys ilgai buvo taikinyje.

2. Porą (kol kas) aviakompanijų, kurios skraido į Vilniaus oro uostą. „Brussels Airlines“ ir „Donbassaero“ tikrai nebūtų atėjusios į Vilnių, jeigu rinka nebūtų atsilaisvinusi. Šitas sąrašas gali pailgėti viena ar pora kompanijų.

3. Galimai efektyvesnę Vilniaus oro uosto veiklą – „flyLAL“ bankrotas čia suveikė kaip katalizatorius, jog buvo atkreiptas dėmesys į šios valstybinės įstaigos veiklą. 17 metų oro uostui vadovas atsistatydino, buvo išrinktas naujas, buvo sumažinti oro uosto mokesčiai – tai pirmieji požymiai, kurie galbūt pavirs į efektyvesnį Vilniaus oro uosto darbą.

4. Galimybes vilioti į Lietuvą kitas oro bendroves, bandyti kurti naują nacionalinį vežėją – rinkoje, kurioje veikia bazinė oro bendrovė tam nebuvo reikalo. Tačiau galimybė įgaus vertę tik tada, kai bus išnaudota.

IŠVADOS PAMĄSTYMUI

Ar LR Susisiekimo ministras turėjo priimti „flyLAL“ pasiūlymą „atsiduoti“ valstybės globai? Manau, kad ne. Tuo metu dar nebuvo aiškios visos aplinkybės, o apie ateitį ir pasekmes, kurias matome šiandien, buvo galima tik spėti.

Ar „flyLAL – Lithuanian Airlines“ bankrotas buvo tyčinis? Ne, netikiu tuo. Jeigu privatizavę asmenys būtų turėję tikslą tik perimti „Lietuvos avialinijų“ turtą, tą buvo galima padaryti greičiau ir pigiau, o ne kelerius metus investuoti į reguliariųjų skrydžių verslą. Pagrindinės bankroto priežastys yra prasta bendrovės vadyba, didžiulė konkurencija, ekonominė krizė ir akcininkų resursų trūkumas finansuoti bendrovės veiklą sunkiu laikotarpiu.

Ar AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ ir „flyLAL Group“ įmonių veikloje yra žalingos rinkai, keleiviams ir valstybei veiklos požymių? Galbūt, tam reikia žinoti viešai neprieinamos informacijos. Veiklos išskaidymas į skirtingas įmones savaime nėra nuskikaltimas – taip daro daug įmonių ir ne tik aviacijos versle. Aferos gali slypėti nebent kažkur giliau. Susisiekimo ministras dėl to kreipėsi į prokuratūrą – tikėkimės, pastaroji išsiaiškins.

Kai kurie dabartiniai „flyLAL“ akcininkų veiksmai, grasinimai teismais jeigu Vilniaus oro uostas sumažins mokesčius ir pan. – tikrai nekokie iš jų pusės, galintys tik pailginti agoniją, prasidėjusią „flyLAL“ nutraukus reguliariųjų skrydžių veiklą.

Tačiau pagrindinė išvada – nėra jokio pagrindo džiaugtis „flyLAL – Lithuanian Airlines“ bankrotu. O tokių džiūgaujančių vis dar yra pilna (ypač anoniminiame internete). Mūsų, keleivių, ir mūsų valstybės praradimai yra milžiniški.

Ar pavyks atstatyti Lietuvos oro susisiekimo sistemos padėtį? Galbūt – esu optimistas. Bet esu tikras, jog negreitai. Skrydžių vakuumas truks bent 1,5-2 metus ir per tą laiką patirta žala bus dešimt kartų didesnė negu tie pinigai, kuriuos (galbūt) išlošė „flyLAL“ akcininkai. Be to, permainos ir rinkos gaivinimas kainuos tikrai brangiai, nesvarbu, koks sprendimas būtų rastas – ar priviliota Europos oro bendrovė, norinti vystyti veiklą Vilniuje, ar kuriamas naujas vežėjas bendradarbiaujant su kinais, arabais ar kokiu kitu privačiu kapitalu.

Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.

43 komentarai

  1. hm ? - 2009 02 26, 07:36

    40 dienų – provoslaviškas terminas :)

  2. Justinas M. - 2009 02 26, 09:35

    Trūksta tik dar vienos grupės paminėjimo, kuri tikrai laimėjo: į VNO atskrendančios kompanijos, kurios load faktorių pasigerino, buvo skaičiuota, 10 procentinių punktų. airBalticui tai reiškia galimybę skraidinti 737 maršrute VNO-RIX ir 757 maršrute RIX-LGW ir krūvą papildomų pinigų – pelno. Paguodžia tik tai, jog Lufthansa ženklaus pajamų padidėjimų nepajuto, bet tik dėl to, kad jie tokie dideli…

  3. Simonas Bartkus - 2009 02 26, 09:46

    Taip, šitie tai išlošė. Kiek žinau, tai bene didžiausią laimėjimą gavo „Czech Airlines“, kuri turi tikrai gerus laikus ir gerus offerius skristi į Amsterdamą, Briuselį, Barseloną, Londoną, Paryžių ir nusigriebė didžiausią dalį verslo klientų.

    Kiti daug laimėję – aišku „airBaltic“. Toliau „utair“, kurie liko vieninteliai stabilų srautą turinčiame mašrute į Maksvą.

    Kitos kompanijos srautą pajuto mažiau – „Austrian“ pasiūlymas yra gan nišinis, „Lufthansa“ su Frankfurtu dėl ne paties geriausio tvarkaraščio persėdėlių į kitas Europos kryptis gavo nedaug.

    „Estonian Air“ turbūt visai neturėjo tranzito per Taliną, tačiau dabar naudojąsi situacija, siūlo kelias kryptis Vilniaus keleiviams ir, teko girdėti iš skraidančių, jog kiekvienam reise sėdi 10-20 transferinių keleivių.

  4. Aloyzas - 2009 02 26, 10:12

    Problema, kuria dabar reikalinga issprest, tai galimybe patogiai nuvykt is tasko A (VNO) i taskus B1 (LON), B2 (PAR), B3… ir atvirksciai.
    Apie pelno daryma ir valstybes surenkamus mokescius nesvajokim, nes flyLALas pelno neturejo ir mokesciu nemokejo, o pajamu mokesciu mokejo perpus maziau (pagal autorines ir kitas sutartis)nei priklausytu.
    Noredami pritraukt skraidytoju turetume dziaugtis geru load faktoriumi ir nenuostolingumu. Nekalbu apie reikalingu krypciu dotavima, nors tai kainuotu pigiau, nei savo nac.vezejo islaikymas.
    Oro uostu mokesciu nuolaidos irgi turetu buti ne nuo suminio, o nuo tikslinio keleiviu/reisu srauto pagal kryptis, t.y. skatinantys atvykstamaji versla ir turizma (kokio velnio taikyt nuolaidas 7 skrydziams i RIX?).
    Beje, vakar buvau Vilniaus gelezinkelio stotyje. Vaizdelis lygiai toks pat nykus kaip ir VNO oro uoste, kuri pagyvina nebent tarp ju kursuojanti tuscia motrise…

  5. Simonas Bartkus - 2009 02 26, 10:35

    Dotuoti skrydžių neleidžia ES teisė. Galima dotuoti tik „domestic“ maršrutus, paskelbus konkursą tam maršrutui aptarnauti. Tarptautinių maršrutų dotuoti negalima (išskyrus labai specifinius atvejus, kada susitaria abi šalys tarp kurių skraidoma ir gauna leidimus).

    Rygos oro uostas kurį laiką mokėdavo po 5 latus aviakompanijai už kiekvieną keleivį nauju maršrutu. Šiuo metu tyrimas tebevyksta ar tai dotacija ar ne.

    „flyLAL“ mokesčiai yra pelno. Tai yra ir pajamų mokesčiai, ir turto, ir PVM ir krūva kitų mokesčių. Taip „flyLAL“ buvo „šlykštus“ mokėtojas, delsdavo ir vėluodavo, tačiau visiškas nebemokėjimas atsirado tik 2008 m. rudenį. Tris metus prieš tai buvo mokama.

  6. Aloyzas - 2009 02 26, 10:40

    http://mikelionis.wordpress.com/2009/02/18/darbotvarke/#comments
    Komantaras 25.
    „As taip pat 2009-02-25 gavau maila is „flyLAL – Lithuanian Airlines”, kad duomenis reik perduoti bankroto administratoriui A. Zemaiciui.“

    Gal kas galit pakomentuot?

  7. Simonas Bartkus - 2009 02 26, 10:51

    Aš gavau iš kelių skaitytojų persiųstą tą laišką nuo bankroto administratoriaus.

    Iš tikrųjų keistas laiškas, jokių administratoriaus kontaktų, o savo nuskanuotą pasą prašo siųsti į nemokamai užregistruotą pašto dėžutę int.lt. Labai labai keista.

  8. Aloyzas - 2009 02 26, 10:54

    Phishing’as?

  9. dukis - 2009 02 26, 10:57

    Isvados, kad visi prarado, kad lal uzsilenke, taciau valstybe jo perimti neturejo. Priestaravimas kazkoks. Ka tada reikejo daryti?
    Del bankroto priezasciu – pagrindine valstybes nesupratimas apie aviacija ir nenoras dalyvauti joje – tai privatus reikalas, todel lal vienas ir konkuravo su valstybinemis kitu saliu imonemis. Aisku, sutinku, kiti faktoriai irgi svarbus.
    Kaip Jums patiko naujo TVOU vado komentarai apie salis oro uostus be bazinio vezejo ir musu lygiavimasi su Amsterdamu ar Stokholmu?

  10. Simonas Bartkus - 2009 02 26, 11:05

    Aš noriu pabrėžti tai, jog gruodžio viduryje, kada Žiemelis pateikė pasiūlymą Susisiekimo ministerijai ir šiandien situacija yra kitokia. Tuo metu „flyLAL“ deklaravo, jog veiklos nestabdys net tuo atveju, jeigu valstybė jų neperims. Be to, aš irgi optimistiškai tikėjau, jog „flyLAL“ pasitraukus, kitos bendrovės skubės į VNO. Taip nebuvo.

    Be to, mano nuomone SM tikrai neturėjo imti tokio pasiūlymo, kokį pateikė „flyLAL“. Tačiau pasiderėjus, ir, galbūt sutarus, jog akcininkai atsisako savo paskolų bendrovei, susiderėjus, jog nacionalizuota bendrovė turės galimybę nutraukti sutartis su kitom „flyLAL Group“ įmonėmis ir pan. – galbūt ir reikėjo perimti reguliariųjų skrydžių veiklą.

    O TVOU vadovo pasvaičiojimai, tai tokie … na, PR’iniai pasisakymai, na, nebent gal TVOU darbuotojus sumotyvuos tokiais pareiškimais :)

    O šiaip, tai norėtųsi iš jo konkretumo – kada aplenksim Tiranos oro uostą, kada aplenksim Tunisą, kada atgal pasivysim Taliną, kada Rygą ir kada jau Schipolį su Arlanda lenksim :)

  11. Simonas Bartkus - 2009 02 26, 11:10

    Beje, trumpas komentaras į Vizgirdos pareiškimus apie keleivių perviliojimą į Rygą:

    http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=20747591

    „airBaltic“ skelbia, jog srautas tarp Rygos ir Vilniaus yra 12 tūkst. keleivių. Lygina su praeitų metų sausiu – taip, augimas didelis, tačiau prisiminkim, kad tuo metu, tai dar buvo tik tranzito per Rygą užuomazgos, o „airBaltic“ iš Vilniaus skraidė 16 krypčių tiesiogiai.

    Palyginkim su praeitų metų antra puse. Keleivių srautas tarp Vilniaus ir Rygos:
    Rugsėjis – 10,2 tūkst.;
    Spalis – 8,9 tūkst.;
    Lapkritis – 10,2 tūkst.;
    Gruodis – 10,4 tūkst.

    „flyLAL“ bankrotas ne tokį didžiulį ir pliusą davė „airBaltic“, ūgtelėjimas tik penktadaliu month-on-month. Aišku tendencija nekokia, bet ne taip jau ir lengva lietuvaičius priversti skraidyti per kaimynų šalies sostinę.

  12. Aloyzas - 2009 02 26, 11:13

    Bet kokio (legalaus) verslo uzsilenkimas yra valstybei nuostolis, betgi ji negali visko perimt. Iseitu, kad visas Rangas ir kt statybininkus turetu priglaust, nes ju suminis BVP pastaraisiais metais dar didesnis (na, nesigilinant i pasekmes).

    Valsybes dalyvavimo klausimas buvo iskeltas tik tada, kai prasidejo „laisvas kritimas“. O dar maziau kaip pries tris menesius – rugsejo 22 (kai imones nuostoliai jau artejo is kritisku i beviltiskus) susitikime Susisiekimo ministerijoje imones vadovai spindejo optimizmu:
    http://media.search.lt/GetFile.php?OID=197144&filetype=4
    „Rugsėjo 22 d. susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, susisiekimo viceministras Česlovas Šikšnelis bei ministerijos civilinės aviacijos specialistai susipažino su nacionalinio oro vežėjo – bendrovės „flyLAL“ plėtros planais bei veiklos strategija. „flyLAL“ generalinis direktorius Vytautas Kaikaris informavo, kad bendrovė planuoja didinti tranzitinius keleivių skrydžius per Tarptautinį Vilniaus oro uostą, plėsti skrydžių geografiją ir modernizuoti turimų lėktuvų parką, įsigyjant dar naujesnių orlaivių.“

  13. Aloyzas - 2009 02 26, 11:18

    Simonai, patikslinsiu, kad siulant perimti 51% uz 1Lt vienas is pagrindiniu argumentu buvo, kad imone nebepajegs skraidyti per Kaledas:
    http://www.flylal.com/news/2008_12_19_flyLAL_siulo_bendromis_su_valstybe_pastangomis_uztikrinti_oro_susisiekima.pdf

  14. Simonas Bartkus - 2009 02 26, 11:22

    Tiesiogiai sumokami valstybei mokesčiai toli gražu nėra pagrindinis argumentas, kodėl reikėjo „flyLAL“ išlaikyti. Svarbesne korta keleivių srauto išnykimas ir tai, jog „flyLAL“ buvo vienintelis vežėjas, matęs ateitį VNO. Tai esminis skirtumas. Galų gale yra pilna pavyzdžių, kada šiuo sunkiu laiku valstybė gelbėja dideles ir/arba svarbias kompanijas. Manau, kad šiemet bus avialinijų, prašančių valstybės pagalbos. Manoma, jog tai gali padaryti ir SAS, ir „airFrance“, ir „British Airways“. Kitoje Atlantoje pusėje JAV vyriausybė dotavo daug avialinijų. Dėl to sakau, jog tokį variantą reikėjo svarstyti.

  15. Vytautas-NT - 2009 02 26, 11:23

    Iš vienos pusės logiška, kad bankroto administratorius nori susiskaičiuot visus kreditorius. Tačiau jei norim teisiškai tvarkingai visas procedūras atlikti, būtina tai daryt raštu, o ne el. paštu. Geriausia tokiais atvejais pasitikslint ar tai tikras administratorius. O tikrą administratorių visada galima sužinot teisme, kuris vedą bankroto bylą.
    Sprendžiant iš Simono komentarų tai yra kiek įtartinas reikalas.

  16. Simonas Bartkus - 2009 02 26, 11:24

    Aloyzai,

    savo ruožtu norėčiau kitu šaltiniu papildyti istoriją: „flyLAL“ bankroto nesvarsto

    http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=4001ee3d-50e6-4d90-9ef1-98acb18bf391&ref=rss

  17. Simonas Bartkus - 2009 02 26, 11:25

    Pasirodo iš tikrųjų tie laiškai klientams buvo apgavystė.

    Skrydžių bendrovė „flyLAL – Lithuanian Airlines“ informuoja, kad jos turimais duomenimis, teismas dar nėra priėmęs nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ ir dėl bankroto bylos administratoriaus paskyrimo.

    „Kai kurie mūsų klientai elektroniniu paštu gavo pranešimus apie tai, kad neva nuo vasario 27 d. prasidės bendrovės bankroto procesas ir kad jau yra paskirtas bankroto administratorius. Mes kategoriškai atsiribojame nuo tokios informacijos sklaidos ir užtikriname, kad tokio pobūdžio pranešimų neplatinome“, – sakė AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ generalinis direktorius Vytautas Kaikaris.

    Jis atkreipė dėmesį į tai, kad oro bendrovės vardu platinamuose klaidinančiuose pranešimuose prašoma nurodytu adresu siųsti informaciją apie nepanaudotus skrydžio bilietus ir prašoma atsiųsti asmens tapatybės dokumentų kopijas.

    „Raginame keleivius būti atsargiais ir neteikti savo asmens duomenų, prieš tai neįsitikinus, jog tai yra saugu“, – sakė Vytautas Kaikaris. Jis pabrėžė, kad „flyLAL – Lithuanian Airlines“ neprašė savo klientų pateikti asmens tapatybės dokumentų kopijų.

    Primename, kad informaciją klientams „flyLAL – Lithuanian Airlines“ teikia el. paštu info@flylal.com ir telefonu 370 5 2525019 (darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 val.). Oficialius bendrovės pranešimus galima rasti interneto svetainėje http://www.flylal.com .

    Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ Vilniaus apygardos teismui pateikė šių metų sausio 23 d.

    Klausimas tik kaip tie apgavikai gavo keliautojų duomenis.

  18. Aloyzas - 2009 02 26, 11:27

    O gal naudingiau tuo metu isigyti puse AirBaltico is SAS, valdyti perpus su latviais ir islaikyti ir plesti jo ateiti VNO?

  19. Aloyzas - 2009 02 26, 11:29

    Simonai, priminsiu, kad tuo metu (sausio 6d) buvo svarstomas pardavimas Sveicarams

  20. Simonas Bartkus - 2009 02 26, 11:34

    Aloyzai, SAS jau pardavė savo dalį „airBaltic“ – išpirko latviai fiziniai asmenys („airBaltic“ vadovai realiai). Be to, tas reikalas komplikuotas reikalingi ir sudėtingi susitarimai su latviais būtų buvę, o žinant latvių susisiekimo ministrą Šleserą ir jo neapykantą Lietuvai, tai nieko doro turbūt nebūtų išėję.

    Nemanau, kad reikėtų plėtoti šią idėją. Jeigu tokia opcija ir buvo tai ji pražuvo. Nepamirškime dar tokio įdomaus „flyLAL“ pranešimo spaudai, kada jie žadėjo iš SAS bandyti nupirkti „airBaltic“ akcijas :) smagūs laikai buvo.

  21. Aloyzas - 2009 02 26, 11:44

    Pritariu, kad su braliukais mums niekada nieko doro nesigavo, ir naivu butu tiketi, kad pavyktu draugiskai versla valdyt. Taciau niekas irgi dar nesidziauge turedamas GZ „minoriniu“ akcininku, ir vyriausybe galejo gaut 51% su Trojos arkliu.

    Na, ir pats flyLAL buvo Sleseriui siulomas ir ne uz 1 Lt, tipo „pirk plyta“, o kai atsisake, davo ieskini 200Mln.

    Bet kokiu atveju – Sleseras nebe ministras, Latvija pinigu neturi, visko gali buti, kad nustos dotuot ir bandys privatizuot savo turimus 51%.
    Yra dar ir Estonian panasioj padety.

    Kodel gi nepasvarscius?

  22. Vytautas-NT - 2009 02 26, 13:29

    AirBaltic, jei labai nerizikuos, gali išgyvent. Skrydžių laiku sumažindama, nes keleivių trūkumu perdaug neturėtų skųstis.

  23. Aurelijus - 2009 02 26, 15:14

    „grįžo į Amsterdamą ir visam sustojo Vilniaus oro uosto perone.“

    čia viskas tvarkoj su logika?
    :-)

  24. Simonas Bartkus - 2009 02 26, 15:23

    Aišku, kad blogai – turėjo būti grįžo iš Amsterdamo.

  25. Alfa - 2009 02 26, 15:53

    Sivakar ispublikuosime Alfos verslo rubrikoje.

    Geros dienos,
    Ieva

  26. dukis - 2009 02 26, 18:14

    Matote kolegos, reikia pazvelgti giliau. Manau, kad pirmoji beda, jog realiai vasltybe ir nesvarste lal pasiulymo – buvo pasakyta ne is visaka. Siaip tai tai tradicinis taktinis ejimas, nesigilinant i strateginius veiksmus. Politiskai tuo metu sprendimas buvo teisingas, nes reakcija buvo vienareiksmiska – pavoge pinigus, o dabar nori prastumti valstybei. Tuo tarpu nemazai kas prognozavo, kad bus kaip yra. Mano ziniomis lal siule valstybei ne perimineti visa imone su skolom, taciau sutikti del dalies peremimo, restrukturizuoti skolas 7 metams ir bandyti atgaivinti bendrove kartu su SAS, kuris pasiule perduoti lalui ne tik pelningiausius skrydzius, taciau siule per vilniu daryti tranzita is NVS i Skamdinavija, kas dabar vyksta per viena. SAS tuo metu siulesi pasirasyti sutarti, pagal kuria jie per tris etapus perima imone 5 metu laikotarpiu ir tai buvo realiai pagrindine garantija valstybei, kad lal islis. Tokioje situacijoje visi butu patankinti – valstybe atgauna savo investuotus pinigus ir skolas, lal akcininkai skolas ir turi darbo kitoms imonems, sas turi partneri, kuris dirba Kopenhagai ir katrtu su Talinu buterbrodo principu presuoja Ryga. Taciau pagrindine kliutis buvo valstybes nesupratimas – jie pasiule SAS paciam pirkti LAL, ko jis zinant finansine situacija nenorejo ir negalejo daryti. Taigi buvo viskas ant lekstutes, tik nebuvo politines valios.
    Del statybininku – tai sorry aviacija lyginti su statybomis kaip Ryga su Talinu. Aviacija su tranzitu – 100 proc. paslaugu eksportas ir pinigai namie, o ne Rygoje. Todel Visos salys gelebja savo oro linijas, nors kartais labai negrabiai.
    Del nauju oro liniju kurimo – patys suprantate, kad ne tik kad Lietuvoje nusimamanciu (ne pilotu ir inzinieriu) ant pirstu suskaiciuoti, net tai trunka ir kainuoja fantastiskus pinigus. Todel kaip sako vienas geopolitikas, musu situacija yra tokia, kad reikia isgerti 100 brendzio ir suprasite, kad mes siknoje jau seniai ir ne tik del lal.

  27. dukis - 2009 02 26, 18:16

    vel skubu, todel daug gram. klaidu.

  28. Pranas - 2009 02 27, 08:21

    O tuo tarpu žulikai rado keliolika prijaučiančių seimo narių. Jie visi žino, kad tik ministras kaltas…

  29. Vytautas-NT - 2009 02 27, 10:14

    Galima, aišku, ilgai rašyt apie garsųjį LAL verslo planą (gelbėjimosi). Bet suma sumarum turim tai, kad gelbėjimui reikėjo valstybės garantijos (30 mln. paskolai, berods). Užstatui gauna 51 proc. akcijų įmonės, kuri net turto neturi. Jei nepasiseka- Valstybė lieka su dar didesne skola.
    Iš to, kad liūto dalis skolos buvo patiems akcininkams, nėra garantijų, kad vėl neperplaus lėšų į kitas savo įmones. Juk FlyLAL Charters kura apmokėdavo FlyLAL.
    Valstybė neturėjo kuo pakeisti LAL vadovybės. Žodžiu rizika didžiulė, o garantijos- „verslo planai“, kurių sėkmė negarantuota…
    Pagrindinis dalykas- nesimatė akcininkų atsakomybės, rizikos prisiėmimo iš jų pusės. Nes jie rizikavo tik prarast 100 proc. LAL akcijų, kurios ir taip nedaug vertos, ir skolas, kai neaišku kiek iš jų yra išpūstos…

  30. Aloyzas - 2009 02 27, 10:16

    FlyLAL Charters lektuvas vel uzstrigo Islamabade. O sako, zaibas du kartus i ta pacia vieta netrenkia…

  31. Vytautas-NT - 2009 02 27, 10:37

    Man tik įdomu kodėl jie tupia Islamabade, o ne kažkur Persijos įlankoje arba Indijoje. Nes tiek problemų keleiviams sukelia…

  32. Andrius - 2009 02 27, 11:04

    Geografiškai Islamabadas daug logiškesnė vieta sustojimui skrendant į Bankoką nei Dubajus. Sutaupoma apie 1000km skrydžio atstumo ir daugiau nei 1val. skrydžio laiko. Ir tai normalus, didelis tarptautinis aerouostas kur skraido daug didžiųjų pasaulio kompanijų, nematau jokių papildomų problemų dėl to.

    Pirmą kartą atrodo buvo žaibas. Gali pasitaikyti bet kur. Bet kas dabar per problemos ?

  33. Aloyzas - 2009 02 27, 11:12

    Keleiviams pasakyta, kad tech.gedimas ir siandien vakare bus kitas lektuvas.
    Iki siol oficialios info nera.
    Talino svieslenteje rodo
    Arrivals:
    Time Flight nr From Information Airlines
    01:40 LLC 4074 Phuket Delayed
    Departures:
    Time Flight nr Destination Information Airlines
    02:25 LLC 4074 Östersund/Optand Delayed

  34. Vytautas-NT - 2009 02 27, 16:18

    Kol mes čia diskutuojam kažkoks kavilys įtikino seimūnus kreiptis į prokuratūrą dėl Susisiekimo minitro veiklos. Jei visi taip galėtų, Seimas darbo turėtų su skundais…
    Užtat radau įdomų žemėlapį:

    http://www.flylalcharters.lt/uploads/flight_map.gif

    O Ryanair nusprendė tualetus apmokęstint. Smagu:

    http://ekonomika.atn.lt/straipsnis/17291

  35. Pranas - 2009 02 27, 16:36

    Ryanair nusprendė eilinį kartą nemokamai pasireklamuoti. Ne pirmas ir ne paskutinis kartas. Gal tik šįkart labiau pavykęs nei paprastai – nemačiau dar kas nebūtų apie tai rašę. Puikus marketingas.

    O mokamų tualetų nebus. Kaip nebus ir jų skrydžių su blowjob’ais (vienas iš išskirtinesnių ankstenių jų bairių).

  36. Aloyzas - 2009 02 27, 17:56

    Kas, tas kv…, įtikinęs seimūnus pasirašyt po peticija, mes ir taip žinom. Kad seimūnai, garsėjantys išsiblaškymu, patys nežino, po kuo pasirašo, irgi žinom.
    Bet čia ne skunduose ir ne avialinijose esmė: kiekvienos krizės ar sukrėtimo metu (o dabartinis „krestelėjimass“ – dar tik pradžia) vyksta turto persidalijimas, ką mes dabar ir matom beprasidedant.

  37. Simonas Bartkus - 2009 02 27, 21:42

    Pranai, nemanau, kad čia „Ryanair“ taip reklamuojąsi. Ar „Ryanair“ reikia tiesiog žinomumo? Manau, ne. O tokiais pareiškimais ir blaškymusi tai „Ryanair“ tolsta nuo labai tvirtos, aiškios ir brangios pozicijos „pigiausias oro vežėjas“ į visokias nesąmoningas: kas bus jeigu žmonių galvose „Ryanair“ ims asocijuotis su „aviakompanija su mokamais tūlikais“?

  38. Domas - 2009 02 27, 22:41

    Tas kv… Giedrius Drukteinis,panašiai 1995-1998 dirbes LAL’e. Trintukas kaip reta. Dabar jis prisistates kaip atstovas grupes nepatenkintu Masiuliu ir CAA.

  39. Pranas - 2009 02 27, 23:19

    Bet visgi tikrai taip reklamuojasi. Jų vadas Michael O’Leary pagarsėjęs būtent tokiu reklamavimosi būdu. Patarčiau pasiskaitinėt daugiau, tikrai įdomus there is no bad publicity atvejis. Jo tokių ir dar daug labiau iššaukiančių pareiškimų ir reklaminių pasirodymų nuotraukų (net ir su moterišku maudymosi kostiumu) yra tikrai daug.

  40. kaulas - 2009 02 28, 11:22

    Teko neperseniai vieną knygelę apie „Ryanair“ paskaityt, O’Leary ten daug kartų cituojamas,
    vyriokas aštrų liežuvį turi, ir F žodžio nevengia.

    O beje, kur atn matė Ryanair „bilietų pardavimo kasas“ ?

    Ar čia jie apie check-in stalus?

  41. kasparas - 2009 02 28, 11:30

    as tai ne i tema. isvados ir visi kiti dalykelaii labai gerai. as toli nuo aviacijos, odel man buvo naudinga info, bus naudinga ir ministui ar jo patarejams. (tikiuosi:))
    man lausimas paprastas: jei vietoj flylal niekas nenori didinti skrydziu ar nei SAS nei kt nesiruosia cia rengti baze, tai gal problema ne aviacijos verslas ar oro uostas, o Lietuva? juk lektuvai skraido tik ten kur yra keleiviu, o ne seip… juk kol bent 50 proc lektuvu neuzpildysim keleiviais i vno, o ne tranzitu, jokia avialinija nelis cia. juk geriau ryga. todel simonai gal galetum paziureti i aiviacijos versla per Lietuvos turizmo rinka? tikriausia karts nuo karto aplankai http://www.lietuva.lt ir http://www.travel.lt, kurios juk veikia kaip oficialios Lietuvos turizmo rinkodaros svetaines o yra padarytos tik pernai ir mano ziniom uz kokius 300 tukst. :) o informatyvumas… :D na cia jau kiekvienas ziurekit.. o kad paziureti kur siais metais bus islesta apie 10 mln turizmo marketingui siulau paziureti turizmo dep. uzsakyta ir direktores draugu, viesuju rysiu agenturos, parengta strategija, kuri, hmmm atkartoja tai kaissake tirkiausia visi ukio ministrai, prezidentas ir kirkilas kaip premjeras… ir vsikas.. turesim daug lankstuku reklamuojanciu kryzius, turesim daug lankstuku apie musu intelekta ir zalia gamta (kitur ji tikriausiai kitokia :))ir vel turesim vienadieniu sex turistu is italijos (jie atvyksta autobusais per Praha),o siemet neturesim ir britu bernvakariu, kuriu verkia ta pati Praha ir Riga… deja kol susiekimo verslasatskirtas nuo turizmo ir veikia kaip dvi vistos kurio atskiraideda paprastus kaiusinius,o galetu ir auksinius kartu… bet.. neturim gero „gaigalo“ (premjero ar mnistro, nors patarejo), kuris strategiskai paziuretu i siuos klausimus… ar taip bus??

  42. bzzz - 2009 03 2, 23:49

    ar problema yra Lietuva? nuo pat nepriklausomybės atkūrimo gyvenam klaninėje ekonomikoje. sisteminio mąstymo nėra (arba taikytinas tik klano interesams), o viešasis interesas egzistuoja tik sąvokų lygmenyje. vienos atskiros valdiškos institucijos struktūroje padaliniai ne tik nesiekia koordinuoti savo veiksmų, bet ir šiaip šnekėtis. Sergama visažinystės liga ir toliau „skatina“ atvykstamąjį turizmą į Lietuvą, dalyvaudami tarptautinėse parodose (pageidautina Japonijoje arba Kanadoje) – skrydžių stoka tam netrukdo.

  43. Hotuemorevs - 2010 01 7, 17:58

    Stars shot discovery of losartan his does bactroban drops little square why is methamphetamine addictive too fresh drug named lotensin ermanently lost cephalaxin antibiotic hidden pits fluoxetine review his glowing atrovent safe for children the problem what is diprolene af used for gems within side effects of triphasil bad threat morphine sulfate extended release insert package ghost laughed phenergan pharmacology was still how to make mdma free ingediants olph hurried effects of iv esomeprazole are unpleasant synalar granuloma commander said ceftin used for know the treatment for vertigo atarax bounded with fulvicin uf moment the phentermine claritin d hr truce until generic for diprolene ointment ove knew cheap diethylpropion online order diethylpropion now lectra ran terbinafine side effects his sounds meridia abuse for that dinitrate hydralazine isosorbide are now we drink ritalin swf the blindfold altace er and dozens kenalog injection dose acne than others zyprexa ssri well that levaquin price another significan medication meclizine and seldom buy cialis generic herself turning no prescription valacyclovir would significan vicoprofen online buy now the bones nicotrol 4 mg classic really nice melanex sheeting maneuvered his search ramipril means obvious cardura jackets shall exercise suprax 400mg merely focuses anxiety attack celexa vily like accupril and post nasal drip isles for burn from tazorac nder his buy tazorac in mexico had ignored prilosec otc side effects and boldness esomeprazole side effects glad you iv methylprednisolone and post treatment headache anth and injectable medrol verify this cartias its references down regulation ivf estradiol levels paper flat monopril following the vardenafil how to take it must understand propoxyphene get high forum very young respects.

Leave a reply