Archive for balandžio, 2009

„Skyways” parduoda bilietus iš Vilniaus, „Ryanair” iš Kauno veš į Brėmeną

Po vakarykščio liūdnoko įrašo šiandien suvešėjo gerų naujienų.

Šiąnakt bendrosiose aviabilietų rezervavimo sistemose atsirado „Skyways” bilietai „pažadėtomis” kryptimis – į Stokholmą, Kopenhagą, Berlyną ir Amsterdamą. Vilniaus oro uosto vadovai sako, jog sutarties su bendrove vis dar nėra.

Tvarkaraštis – toks, kokį ir buvo galima nuspėti. Visi skrydžiai prasidės gegužės 18 dieną, kaip ir žadėjo susisiekimo ministras bei oro uosto vadovas.

Stokholmo kryptyje greičiausiai tvarkaraštyje įsivėlė klaida ir yra neįtrauktas rytinis reisas Vilnius-Stokholmas, kuris turės būti vykdomas ankstų rytą. Skrydžiai bus vykdomi „Fokker 50” lėktuvu. Vakarinis reisas, galėtų būti ir vėlesnis …

Stokholmas 08:05 Vilnius 11:00
Kasdien, išskyrus šeštadienį ir sekmadienį

Vilnius 16:30 Stokholmas 17:25
Kasdien, išskyrus šeštadienį

Stokholmas 18:00 Vilnius 20:55
Kasdien, išskyrus šeštadienį

Amsterdamo kryptimi „Skyways” skraidys beveik tokiu pat tvarkaraščiu, kokiu skraidė „flyLAL”. Tik skrydis truks ilgėliau – reisas bus vykdomas su „Fokker 100” lėktuvu:

Vilnius 07:00 Amsterdamas 08:20
Kasdien, išskyrus sekmadienį

Amsterdamas 9:00 Vilnius 12:20
Kasdien, išskyrus sekmadienį

Vilnius 17:30 Amsterdam 18:50
Kasdien, išskyrus šeštadienį

Amsterdam 19:30 Vilnius 22:50
Kasdien, išskyrus šeštadienį

Berlyno kryptį, kaip ir spėjau, atliks tas pats „Fokker 100” vidurdienio laiku:

Vilnius 13:00 Berlynas 13:35 Pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais

Berlynas 14:10 Vilnius 16:45 Pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais

Į Kopenhagą „Skyways” skraidys „dieniniu” reisu, kokį anksčiau atlikdavo „airBaltic”. Skrydis bus su „Fokker 50”:

Vilnius 11:30 Kopenhaga 12:30 Darbo dienomis

Kopenhaga 13:10 Vilnius 16:10 Darbo dienomis

Antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais „Fokker 100” turės laisvus vidurdienius, šeštadienį taip vakarus, o sekmadienį rytus. „Fokker 50” savaitgaliais bus taip pat apylaisvis. Dėl to „Skyways” gali dar sukurti papildomų netolimų krypčių (Miunchenas? Skandinavijos miestai? Budapeštas?)

„code-share” ar jungiamieji skrydžiai su kitomis kompanijomis kol kas nepasirodė. Tačiau jeigu „Skyways” greitai susisuks ir pasiūlys bendradarbiavimą su SAS, KLM, o gal ir „Air Berlin” – jų gali laukti šviesi ateitis Vilniuje.

„Ryanair” šiandien paskelbė, jog nuo liepos 1 dienos atidaro reisą Brėmenas-Kaunas-Brėmenas. Skrydis vyks du kartus per savaitę – trečiadieniais ir šeštadieniais.

„airBaltic” svarsto galimybę Rygos oro uoste statyti privatų keleivių terminalą. O „airBaltic” vadovai, išpirkę akcijas iš SAS, pasirodo yra tiesiog direktorius Bertoltas Flickas (jokio siurprizo). Jis sako, jog sumokėjo už 47 procentus akcijų 220 mln. kronų grynaisiais, tačiau ilgu laikotarpiu ketina ieškoti investuotojo į „airBaltic”.

Pažadų amžiaus aviacijos naujienos

Vilniaus oro uosto vargai su savo pažadais

Vilniaus oro uosto valdžia ir susisiekimo ministras bus gerokai užbėgę įvykiams už akių su pranešimu, kad „Skyways” iš Vilniaus skraidys jau gegužės mėnesį. Dabar kiekvieną dieną priversti į klausimą kada bus pasirašyta sutartis su „Skyways” atsakyti „rytoj”. Jie taip sakė užvakar, taip sakė vakar, o šiandien turbūt jų niekas nebeklausė.

Vis dar skelbiama skrydžių pradžia gegužės 18 dieną skamba labai nerealiai. Dvi savaitės ir bilietai dar neparduodami, tvarkaraštis nežinomas, sutartis nepasirašyta, vežėjas neturi tinkamo skrydžiams lėktuvo …

„airBaltic” iš Vilniaus išėjo dėl krizės

„airBaltic” galva Bertoldtas Flickas šiandien vykusioje konferencijoje Rygoje pareiškė, jog „airBaltic” grįš į Vilnių iš karto, kada tik baigsis krizė, nes Vilnius jiems yra labai svarbus. Matyt, Latvijoje krizės nėra? Kažkada Lietuvos padėtį „airBaltic” pavadino katastrofiška, o po to išsigynė, jog tai vieno darbuotojo nuomonė. Čia turbūt tik generalinio asmeninė nuomonė …

„flyLAL Charters” atsisakė vieno „Boeing 757”

„flyLAL Charters” atsisakė vieno iš dviejų „Boeing 757” lėktuvų. Lėktuvas „FL Technics” (ex „flyLAL Technics”) bazėje buvo perdažytas Kazakhstano kompanijos „SCAT” spalvomis ir artimiausiu metu turėtų iškeliauti į Kazakhstaną.

„flyLAL Charters” šį vasaros sezoną turėtų iš Vilniaus dirbti dviem lėktuvais – vienu „Boeing 757” ir vienu „Boeing 737-300”. Dar vienu „737-300” skraidys naujai įkurta grupės įmonė Estijoje.

Rygos oro uostas kelia mokesčius „airBaltic” ir „Ryanair”

Rygos oro uostas pranešė, jog dvigubai mažina oro uosto mokesčius. Tačiau – lygiagrečiai bus naikinamos nuolaidos didžiausiems vežėjams Rygos oro uoste – „airBaltic” ir „Ryanair”. Šios dvi kompanijos naudojosi daugiau nei 80% nuolaidomis visoms oro uosto paslaugoms – nuo lapkričio jos turės mokėti naujus „dvigubai mažesnius” tarifus, kurie jie bus du kartus didesni nei dabar mokami.

Rygos oro uostas taip siekia susigražinti konkurencingumą pritraukiant naujas bendroves (o jų jau mažiau nei Vilniuje) bei atsižvelgti į konkurencijos tarnybų reikalavimus nediskriminuoti vežėjų.

„airBaltic” paskelbė, jog neprieštaraus naujiems didesniems mokesčiams. „Ryanair” kol kas nesureagavo į tokį Rygos oro uosto pareiškimą.

„Star Team Group” skraidys į Londoną, Dubliną (? ! …)

Šiandien pas Lietuvos susisiekimo ministrą apsilankė ex-teztour direktorius Martynas Laivys, dabar įkūręs kelionių organizatorių  – turizmo koncerną „Star Team Group” ir pareiškė, jog jau birželį (!) jis bus įkūręs naują vežėją ir skraidins į Londoną, Dubliną, o liepą į Paryžių, Milaną ir Barseloną.

Planas gražus. „Star Team Group” jau susitarė su „Hermis Capital” dėl „HC Airways” nupirkimo. „HC Airways” teikia oro taksi vežėjo paslaugas vienu privačiu „Hawker 800 XP” lėktuvu. Ir ne jis šioje vietoje svarbiausias – didžiausia vertė yra „HC Airways” turimos oro vežėjų licenzijos, taip sutrumpinančios oro vežėjo kūrimo procesą.

Tačiau – per vieną mėnesį šiai naujai kompanijai reikia: išsinuomoti/nusipirkti bent vieną reguliariesiems skrydžiams skrydžiams tinkamą lėktuvą, surinkti įgulą (ją irgi galima nuomoti), susiderėti su oro uostais, aptarnavimo kompanijomis, sudaryti tvarkaraščius, sukurti pardavimo kanalus, t.t. Aukštasis pilotažas tai atlikti per mėnesį.

Be to, kompanija įslaptinta, investuotojas neaiškus, investuoti žadama nuo 15 iki 40 mln. litų (neblogos žirklės?) … Be to, tai yra gana nedidelė suma, kuomet kalbame apie oro vežėją. Kas šiuo metu sutiks be išankstinio apmokėjimo tokiai kompanijai teikti paslaugas, be finansinių garantų nuomoti lėktuvus? …

O „Star Team” pavadinimas sudarytas iš dviejų aviakompanijų aljansų „Star Alliance” ir „Sky Team”? …

Iš „Star Holidays” amicijų konkurentai juokiasi … Iš reguliariųjų skrydžių vežėjo ambicijų nesijuokiama, nes … nėra kam juoktis.

O padėtis mūsų oro erdvėje tai juokas pro ašaras …

„airBaltic” iš Rygos veja konkurentus, tačiau skrydžių apimtis mažina

„airBaltic” ėmė mažinti skrydžių skaičių iš Rygos. Tai yra (bent jau kol kas) tik „capacity” mažinimas – t.y., vieno arba kelių savaitinių reisų atšaukimas, tačiau kryptys nėra naikinamos.

Mažėja skrydžių skaičius iš Baltijos šalių ir Vakarų kryptyse

Dažniausiai aptarnaujami Ryga-Vilnius ir Ryga-Talinas dabar planuojami 6 kartus per dieną – „airBaltic” buvo skelbę, jog tokių skrydžių turėtų būti po 7 per dieną.

„airBaltic” taip pat sumažino apetitą Palangos kryptimi – planavusi pradėti skrydžius iš karto 12 kartu per savaitę, dabar „airBaltic” skraido 8 kartus, o vasaros piko metu, planuoja padidinti skaičių iki dešimties.

Vakarų kryptimi skrydžių skaičius mažėja nežymiai. Šiek tiek pamažintas Ryga-Briuselis skaičius – nuo 12 iki 11 per savaitę (beje, kovą lėktuvo užimtumas Ryga-Briuselis reise buvo tik apie 50 proc., nors tuo metu nevyko skrydžiai tarp Vilniaus ir Briuselio). Nuo 3 iki 2 kartų per savaitę mažėja skrydžių į Veneciją.

Nebus papildomų reisų į Londoną – iš Rygos į Gatwick oro uostą „airBaltic” skraidys vieną kartą per dieną. „airBaltic” ketino pridėti porą savaitinių vakarinių reisų (panaudodama seną Vilniaus reiso slot’ą Gatwick’e), tačiau šių planų atsisakė. Kelis kartus per savaitę į Londoną bus skrendama su „Boeing 757-200”, tačiau, matyt, dėl „Ryanair” konkurencijos, didinti skrydžių skaičiaus nepavyks.

Į Tel Avivą iš Rygos bus vykdomi 5 reisai per savaitę (vietoje planuotų šešių).

Vasaros pikui į Dubliną „airBaltic” nuo birželio 1 dienos pridės vieną papildomą reisą – viso bus keturi per savaitę. Vieną kartą numatoma skristi su „Boeing 757”. Lygiai taip pat papildomas reisas bus į Barseloną – iš viso 6 kartus per savaitę.

Ambicingus planus Skandinavijos miesteliuose vykdyti sunku

Pavasarį „airBaltic” paskelbė du ambicingus planus – pradėti keleivius į Rygą vežti iš dviejų nuošalių Skandinavijos miestelių – Tromsės Norvegijoje (gyventojų skaičius regione – apie 155 tūkst.) ir Linčiopingo Švedijoje (gyventojų skaičius – apie 97 tūkst.).

Abu sprendimai labai drąsūs. Norvegijoje vietinis susisiekimas lėktuvais išplėtotas labai smarkiai (nes kitokiam transportui ten sunku). Tromsę nuo Oslo skiria 1600 kilometrų – SAS šiuo maršrutu skraido 8 kartus per dieną, dar keturis kartus per dieną skrenda „Norwegian”. „Widoroe” jungia Tromsę su 14 mažesnių Norvegijos miestų, be to Tromsė turi jungtį su Stokholmu (SAS), Londonu („Norwegian”), Murmansku („Aeroflot”).

Norvegiškoje spaudoje teko skaityti straipsnį, kuriame norvegų aviacijos specialistai stebisi tokiais Latvijos bendrovės užmojais.

Nepatvirtintomis žiniomis, inauguraciniame „airBaltic” reise Ryga-Tromsė sėdėjo 8 keleiviai „Boeing 737-500” lėktuve, atgal grįžo 11 keleivių (tą patvirtina srautų iš Rygos lentelė, rodanti, jog kovo mėnesį reise Ryga-Tromsė buvo pervežta 19 keleivių) … „airBaltic” jau pakeitė tvarkaraštį ir šią vasarą vietoje planuotų 5 savaitinių reisų į Tromsę vyks 3.

Kiek kitokia situacija Švedijos vidurio mieste Linčiopinge. Į šio miesto oro uostą, kuris yra pusiau civilinis, pusiau SAAB testinis oro uostas, skraido tik maža švedų kompanija „NextJet” (į Kopenhagą ir Stokholmą) bei „KLM Cityhopper” (į Amsterdamą).

Skrydžius iš Rygos į Linčiopingą „airBaltic” ketina pradėti nuo balandžio pabaigos. Iš pradžių planuota skraidyti į šį miestą 6 kartus per savaitę, tačiau, matyt, pradiniai pardavimai nebuvo geri ir „airBaltic” ėmė keisti planus. Ryga-Linčiopingas kryptis bus vykdoma 4 kartus per savaitę, o nuo gegužės Linčiopingas bus tarpinis sustojimas skrendant iš Rygos į Stavangerį, nuo birželio – dar ir tarpinė stotelė tarp Rygos ir Bergeno. Pradžioje planuota į Stavangerį ir Bergeną skraidyti tiesiogiai po tris kartus per savaitę tiesiogiai, tačiau šių skrydžių mažės.

Sprendimas iš ties įdomus – neįprastas atvejis šių laikų Europoje, kada skrydžiai vykdomi su tarpiniais sustojimas. Šis sprendimas kartu jungti Bergeną, Stavangerį ir Linčiopingą turėtų būti efektyvesnis „airBaltic”, tačiau Bergeno ir Stavangerio keleiviams, kurie naudoja Rygą kaip tranzito tašką tai didelis minusas – skrendant į NVS šalis, Rusiją ar Ukrainą skrydis tampa varginantis.

Į Gotenburgą mažėja nuo planuotų 5 iki 4 skrydžių per savaitę.

Mažinami brangūs skrydžiai į NVS

Į NVS šalis „airBaltic” taip pat mažina skrydžių skaičių. Jau anksčiau paskelbta, jog skrydžiai į Sočį ir Alma Atą šią vasarą nebevyks. Į Tbilisį skrydžiai vyks keturis kartus per savaitę (planuota 5), Jerevanas bus 2 (vietoje 3), Baku bus 2 (vietoje 3), Taškentas lieka 2 kartus, kaip planuota.

„airBaltic” atsisako skraidymo tarp Kaliningrado ir Kopenhagos. Skrydžiai į Kišionovą ir Kaliningradą nebus vykdomi kasdien – bus 5 kartus per savaitę. Kišiniovo ir Kaliningrado kryptys iš Rygos buvo labai menkai užpildytos kovo mėnesį – lėktuvų užimtumo rodiklis siekė tik 30%.

Su lėktuvų užpildymu skraidnat į NVS šalis turi ir Vakarų Europos kompanijos. NVS rinka buvo laikoma perspektyvia, tačiau nespėjusi užaugti, prasidėjus ekonomikos stagnacijai, keleivių srautai labai krito skrydžiuose iš NVS šalių.

Nuo birželio „airBaltic” pradės NVS kryptimi dar vieną eksperimentinį projektą – 5 su puse valandos trukmės skrydžius iš Rygos tiesiogiai į Tadžikijos sostinę Dušanbę.  „airBaltic” bus pirmoji ir vienintelė Europos Sąjungos kompanija, skraidysianti į šį miestą ir Ryga bus pirmoji Dušanbės jungtis su Europa (na, ok, dar vietiniai „Tajik Air” skraido į Stambulą).

Jeigu galvojate apie egzotiškas atostogas, tai Dušanbė visai neblogas variantas – bilietai iš Rygos liepos mėnesiui kainuoja 1300 litų į abi puses. Be to, neatmetama galimybė, jog toks reisas nebus vykdomas ilgai, todėl skubėkite aplankyti.

„airBaltic” stumia kompanijas iš Rygos

„airBaltic” išstūmė iš Rygos oro uosto KLM – vykdžiusi skrydžius du kartus per dieną, viena didžiausių Europos kompanijų nebeskraidys į Rygą nuo birželio mėnesio. „airBaltic” liks viena maršrute, vykdysianti vieną skrydį per dieną.

„airBaltic” į Amsterdamo reisą atėjo 2008 m. rudenį, nors tame reise buvo KLM su dviem skrydžiais per dieną. Visą žiemą „airBaltic” KLM reisas buvo pustuštis – vidutinis lėktuvo užpildymas 41%, tačiau KLM keleivių skaičiui „airBaltic” konkurencija padarė.

Prisiminkime, jog praėjusį rudenį iš Rygos oro uosto pasitraukė „easyJet”, „Aer Lingus”, „flyLAL”, „Austrian Airlines”, „German Wings”, 2007 m. vasarą – „British Airways”.

Kas sekanti „airBaltic” auka?

„airBaltic” „ėda” „Turkish Airlines”. 2008 m. rudenį „airBaltic” padidino skrydžių tarp Rygos ir Stambulo skaičių iki 7, nors to daryti nebuvo reikalo – „airBaltic” lėktuvų užimtumas siekė ~60%. Dabar (vasarį, kovą) Stambulo kryptimi „airBaltic” lėktuvų užimtumas siekė 51%, tačiau vasarą „airBaltic” toliau laiko 7 skrydžius per savaitę.

„Turkish Airlines” šiuo metu vykdo 4 savaitinius skrydžius į Rygą su „Boeing 737-800”, tačiau jų užimtumas tėra 54% … Spėju, ilgai „Turkish Airlines” gali ir nežaisti …

„airBaltic” nesiseka konkuruoti su „Norwegian Air Shuttle” Oslas-Ryga kryptimi. Kovo mėnesį „Norwegian” skraidė 4 kartus per savaitę, o „airBaltic – 12 kartų per savaitę. „Norwegian” pervežė 5640 keleivių, tuo tarpu „airBaltic” viso labo 3960! „airBaltic” lėktuvų užpildymas nesiekė 30%!

Koks sekantis „airBaltic” žingsnis? Ogi „airBaltic” didina skrydžių tarp Rygos ir Oslo skaičių iki 19 per savaitę – be to, kelis kartus per savaitę šiame reise skris su „Boeing 757-200” …

Be abejo, keleiviams tokia konkurencija tik į naudą (prisiminkim bilietų kainas tais laikais, kai Vilniuje „airBaltic” konkuruodavo su „flyLAL”), tačiau kompanijai tokia konkurencija kainuoja labai labai daug.

„airBaltic” dar turi Dublino, Londono, Diuseldorfo, Briuselio, Stokholmo, Tamperės, Milano kryptis, kur konkuruoja su „Ryanair”. Kai kuriomis kryptimis (pvz. Stokholmo) „Ryanair” nuolat laiko akcijinę kainą (0 LTL bilietas, TAXFREE). Kalbant apie tą patį Stokholmą, tai bendras „Ryanair” ir „airBaltic” lėktuvo užkrovimas šioje kryptyje kovą buvo tik 50%.

„Ryanair” turėtų ypač neraminti šis grafikas, rodantis, jog nepaisant gerų kainų iš Rygos, keleivių skaičius Rygoje mažėja (kas sekate „Ryanair” skrydžių maršrutus iš Rygos – galbūt tai galima paaiškinti skrydžių skaičiaus sumažinimu?):

„Ryanair” pervežtų keleivių skaičius Rygos oro uoste per mėnesį

ryanair_ryga

„airBaltic” keleivių skaičius Rygos oro uoste atrodo tikrai gražiai. Klausimas – kokia tokių gražių kreivių kaina? …

„airBaltic” pervežtų keleivių srautas Rygos oro uoste per mėnesį

airbaltic_ryga

Kitoms, Rygos oro uoste dirbančioms kompanijoms, Rygoje sekasi prasčiau nei Vilniuje – tas pasakytina apie „Lufthansa”, „Czech Airlines” , LOT, „Finnair” , išimtis – „Norwegian”.

Kompanijų pervežtų keleivių skaičius iš Rygos ir Vilniaus pirmąjį 2009 m. ketvirtį

vno_rix_comparison1

Vasaros tvarkaraštis šiems keleivių srautų skirtumams yra pritaikytas – „Finnair” į Rygą vasaros tvarkaraštyje skris tik 4 kartus per savaitę (į Vilnių – 12 kartų); „Lufthansa” iš Frankfurto į Rygą skraidys 1 kartą per dieną, į Vilnių – du; čekai į Vilnių skraidys 14 kartų per savaitę, į Rygą – 12. Tokiu pačiu tvarkaraščiu į Rygą ir Vilnių skraido LOT (po 9 kartus per savaitę).

Žiemos tvarkaraščiu LOT, „Czech” ir „Lufthansa” į Vilnių ir Rygą skraidė vienodu tvarkaraščiu, todėl jų rezultatai akivaizdžiai geresni.

Nepamiršti reikėtų, jog Vilniaus oro uostas be šių kompanijų dar turi „Donbass”, „Brussels Airlines”, „Estonian Air”, „Austrian Airlines” ir „Aer Lingus” …

Išvada? Gali būti, jog iš Rygos greitu laiku gali pasitraukti dar kelios kompanijos – net nebūtinai tiesiogiai konkuruojančios maršrutuose su „airBaltic”.

Jeigu reikėtų daryti Rygos oro uosto SWOT analizę, tai pagrindinė grėsmė yra aiški – „airBaltic” tampa totaliai dominuojančia kompanija Rygos oro uoste. Be to, dabar Rygos oro uostas ir „airBaltic” realiai yra vienose rankose …

Panagrinėjus balandžio mėnesį atliktą paskutinę atšauktų skrydžių iš Vilniaus bangą – panagrinėjus lėktuvų apkrovimą skrydžiuose iš Rygos, akivaizdu, jog šie skrydžiai buvo atšaukti ne dėl per mažo populiarumo – tiek Milano, tiek Miuncheno, tiek Stokholmo krypčių lėktuvų apkrovimas iš Vilniaus viršijo 60%.

Atšaukiamų skrydžių nepakeičia kiti skrydžiai, todėl „airBaltic” lėktuvai vasaros sezonu daugiau laiko praleis ant žemės.

„anna.aero” skelbia, jog nepaisant skyrybų su SAS, „airBaltic” šį lapkritį turėtų gauti pirmąjį iš aštuonių „Bombardier Q400NextGen” lėktuvų, kurie palaipsniui turėtų pakeisti „Fokker 50”. 76 vietų orlaivis turėtų būti ypač efektyvus Vilnius-Ryga, Talinas-Ryga, Helsinkis-Ryga reisuose – į „Fokker 50” dabar neretai keleiviai netelpa, tačiau tokiu atstumu į dangų kelti reaktyvinį „Boeing 737” yra prabanga.

Apie norą padėti – žurnalas „Valstybė”

Žurnalas „Valstybė” man patinka. Nauji numeriai nebėra tokie geri kaip pirmieji, bet turinys aukšto lygio, o net ir krizės metu žurnalas sugeba storėti. Nuo šių metų pradžios esu žurnalo prenumeratorius.

Bet dabar ne apie tai. Apie tikrą istoriją, kuri nutiko.

Dėl atostogų ir darbų šio mėnesio viduryje susigribau, jog negavau naujo „Valstybės” numerio. Namiškiai prisiekinėjo, jog jo taip pat nematė.

Ką gi – problema paprasta, greičiausiai kur pašte pasimetė. Parašiau el. paštu į „Valstybės” prenumeratos skyrių.

Visai netyčia paaiškėjo, kad žurnalą iš tiesų gavau – paslaptingai jis pasislėpė spaudos krūvoje, dėl to esu pats kaltas nepagrįstai sukėlęs aliarmą ir suabejojęs platintojų darbu. Tačiau tą pastebėjau tik po kelių dienų …

Tuo tarpu į namus atėjo „Lietuvos pašto” darbuotoja, asmeniškai išsiaiškinti, ar tikrai negavau „Valstybės” numerio, nes ji pati prisimena, kaip dėjo žurnalą į pašto dėžutę.

„Valstybės” redakcija registruotu pirmenybiniu paštu atsiuntė paskutinio žurnalo „Valstybė” numerį.

Dabar man gėda, kad taip apsikvailinau ir kad žurnalo prenumeratos skyrius taip rūpestingai sureagavo į mano problemą … Dabar turiu du žurnalo numerius ir galėjau turėti dar vieną, jeigu būčiau priėmęs jį iš „Lietuvos pašto” darbuotojos.

Iš kitos pusės džiaugiuosi, susidūręs su tokiu profesionalumu. Rekomenduoju visiems užsiprenumeruoti – tik 84 litai metams (tiesa, pabrango per kelis mėnesius 70 procentų …)

Viešai atsiprašau žurnalo „Valstybė”.

Keleivių skaičiaus pokytis skrydžiuose iš Vilniaus 2009 m.

Mano tinklaraščio skaitytojai kartas nuo karto pasidalina duomenimis apie Vilniaus ir kitų aplinkinių oro uostų keleivių srautus. Tie duomenys nėra konfidencialūs, tačiau nėra visiems prieinami – toks lietuviškas slaptumo įteisinimas.

Noriu pasidalinti su jumis keletu pastebėjimu apie keleivių srautą iš Vilniaus oro uosto.

Keleivių srautas per egzistuojančias kryptis nėra pakilęs, kaip buvo galima tikėtis. Pakilo Ryga, palyginus su 2008 m. paskutiniu ketvirčiu trečdaliu, pakilo keliolika procentų Praha. Visos kitos kryptys krito – Frankfurtas, Varšuva, Viena. Nelabai galima išskaičiuoti Helsinkio krypties pokyčio, kadangi praėjusiais metais šioje kryptyje dar buvo „airBaltic” – neturiu duomenų kokią dalį srauto sudarė „airBaltic” keleiviai.

Stebėtinas Dublino reiso apkrovimas – skaičiavimuose padariau prielaidą, jog kovą visus reisus „Aer Lingus” atliko su A321, tačiau gali būti, jog kovą dar kai kurie reisai buvo atliekami su A320, todėl faktinis lėktuvų užpildymas gali būti dar didesnis. Pagal pavasario tvarkaraštį, visi DUB-VNO-DUB reisai atliekami su 212 vietų A321. Pagerinusi skrydžių laikus pavasario tvarkaraštyje „Aer Lingus” ėmė siūlyti jungiamuosius skrydžius į Niujorką.

Rygos reiso užpildymas lieka žemiau 50% ribos. Be abejo, tokiame reise, kuriame vežamas tranzitas gali būti investuojama į patogumą keleiviams – kuo dažniau skraidai, tuo trumpesnis laukimo laikas. Per dieną į Rygą/iš Rygos keliauja apie 500 keleivių, „airBaltic” atlieka po 6 reisus abiem kryptimis, kai kurie reisai vykdomi ne „Fokker 50”, o „Boeing 737-500” ar net „Boeing 737-300”. „airBaltic” vis dar reklamuoja septynis reisus į Rygą, tačiau realiai vyksta šeši.

Man vis dar kabo klaustukas ties klausimu, kiek „airBaltic” reise į Rygą sėdi prievarta įsodintų keleivių – žmonių, kurie pirko bilietus į tiesioginius „airBaltic” skrydžius iš Vilniaus, tačiau „airBaltic” juos atšaukė ir pakeitė į skrydžius per Rygą. Kiekvieną mėnesį nuo 2008 m. spalio „airBaltic” vis atšaukinėja skrydžius ir taip papildomai pamaitina Rygos reisą. 2009 m. balandis turbūt bus paskutinis toks mėnuo, kada Rygos reiso populiarumą kilstels uždaryti Milano, Stokholmo ir Miuncheno reisai.

Pagal pasidalijimą (share), šiuo metu kas penktas Vilniaus oro uosto reguliariųjų skrydžių keleivis keliauja į Rygą. „airBaltic” pervežamų keleivių srautas, palyginus su 2008 m. pirmu ketvirčiu, nukrito 43%.

Sumažėjo keleivių Kopenhagos reise, tam įtakos turi ir tai, jog „airBaltic” atsisakė dieninio Kopenhagos reiso. Įdomu tai, jog keleivių srautas Vilnius-Kopenhaga reise yra didesnis nei Ryga-Kopenhaga reise.

Neturiu patvirtintos informacijos, kokiu lėktuvu „Donbassaero” atlieka reisą Kijevas-Vilnius. Mano lentelėje padaryta prielaida, kad skraidoma „SAAB 340” (taip nurodyta „amadeus” sistemoje) – tokiu atveju kovo mėnesio lėktuvų užkrovimas buvo 55%. Mano nuomone, tai labai geras rezultatas reisui, kuris buvo atidarytas be reklamos ir išankstinių pardavimų, kompanijos, kuri neturi jokio vardo ir paskirstymo kanalo Lietuvoje.

Beje, nuo birželio „Donbassaero” atidarys papildomą penktąjį reisą į Kijevą sekmadienio vakarais.

Kovą vyko tik du pirmieji reisai iš Briuselio, bet kiekviename reise sėdėjo vidutiniškai po 76 keleivius. Aišku, išvadas daryti anksti, kadangi bent jau pirmame reise lėktuve sėdėjo nemažai ponų, kurie už bilietus nemokėjo.

Pirmąjį šių metų ketvirtį smarkiai smuko turistų į Egiptą srautas. Čia jau ne pasiūlos trūkumas, o krizė. Tiesa, ūgtelėjo Tenerifės populiarumas, tačiau ji toli gražu nekompensuoja Egipto nuosmukio.

Keleivių srauto iš Vilniaus oro uosto lentelė.

Total 2008 – keleivių srautas 2008 m.

Sausis, Vasaris, Kovas – keleivių srautas atitinkamai kiekvieną šių metų mėnesį

YoY Q1 – keleivių srauto pokytis: šių metų 1 ketvirtis su praeitų metų 1 ketvirčiu.

Q1-2009 vs Q4-2008 – keleivių srauto pokytis: šių metų 1 ketvirtis su praeitų metų paskutiniu ketvurčiu.

approx.load – vidutinis mano apskaičiuotas lėktuvų užpildymas 2009 m. kovo mėn. Gali būti netikslumų, kadangi kovo pabaigoje keitėsi tvarkaraščiai ir neturiu visų duomenų ar visi reisai buvo vykdomi lėktuvais, nurodytais tvarkaraštyje.

traffic_2009

Bendras reguliariųjų reisų keleivių skaičius Vilniaus oro uoste: 2009 m. sausis – 79,2 tūkst. keleivių, vasaris – 62,9 tūkst. keleivių, kovas – 73,2 tūkst. keleivių.

Skrydžių kainos kelionėms iš Vilniaus pradėjo mažėti

Puikiai prisimenu, kaip prasidėjo mano rašymas apie aviacijos verslą Lietuvoje šiame tinklaraštyje – kalba ėjo apie žiaurią konkurenciją Vilniaus oro uoste. Laikai pasikeitė ir viskas apsisuko 180 laipsnių kampu – dabar Vilniaus oro uoste vykstančią situaciją vadiname „dykuma”, o ne „konkurencija”.

Tačiau ar tai reiškia, jog Vilniaus oro uoste dirbančios avialinijos nekonkuruoja?

Anaiptol. Tiesiog nebelikus daugumos tiesioginių skrydžių iš Vilniaus, konkurencija vyksta tarp hub’ų (niekaip nesugalvoju šiam žodžiui lietuviško atitinkmens – skrydžių centras skamba kvailokai), į kuriuos vežasi keleivius iš Vilniaus aviakompanijos.

„airBaltic” lygiai prieš metus Vilniuje turėjo vieną aršią konkurentę „flyLAL” ir atrodė, jog jeigu „flyLAL” nebūtų, „airBaltic” gyvenimas būtų rožėmis klotas. „airBaltic” dabar nori visą buvusį srautą nukreipti per Rygą ir iš šalies atrodo, jog jų planą nesunku įgyventi.

Tačiau ne taip paprasta. Sausio mėnesį susidaręs skrydžių vakuumas pakėlė skrydžių kainas, tačiau pirminis šokas praėjo ir aviakompanijos ėmė konkuruoti dėl keleivių Vilniuje.

Jeigu „airBaltic” prieš metus turėjo vieną konkurentę, tai dabar turi jų netrumpą sąrašą. „airBaltic” su Ryga dabar konkuruoja su „Lufthansa” ir Frankfurtu, LOT ir Varšuva, „Czech” ir Praha, „Austrian” ir Viena, „utair” ir Maskva, „Brussels Airlines” ir Briuseliu, „Finnair” ir Helsinkiu.

Patikrinkite „Austrian” pasiūlymus: Londonas – 594 LTL pirmyn ir atgal, Amsterdamas – 557 LTL, Barselona – 550 LTL, Paryžius – 596 LTL, Milanas – 600 LTL. Kompanija, kuri keletą metų praktiškai nedarė jokių akcijų keleiviams iš Lietuvos, dabar siūlo beveik tokias kainas, kokios buvo tiesioginiams skrydžiams „flyLAL” ir „airBaltic” karo metu.

Per Frankfurtą skraidinanti „Lufthansa” turi vieną akcijinį tarifą – 619 LTL – ilgam sąrašui krypčių: Londonui, Romai, Atėnams, Bolonijai, Madridui, Lisabonai.

Į kovą dėl keleivių srauto iš Vilniaus įsitraukė net tik gegužę skrydžius pradėsianti „Aeroflot”, kuri per Maskvą siūlo skristi ne tik Rytų, bet ir Vakarų kryptimis – į Londoną, Paryžių.

Apskritai, konkurencija ypač stipri kryptyje Vilnius-Maskva, kur konkuruoja ne tik tiesioginius skrydžius siūlančios „utair” ir „Aeroflot”, bet ir per Kijevą siūlanti keliauti „Donbassaero”. Kelionę į Maskvą ir atgal galima užsisakyti kai kurioms dienoms už 350 litų.

Šios naujienos turėtų nerimą kelti „airBaltic”, kurios planas išsivežti visus keleivius iš Vilniaus į Rygą pasidaro nebe toks paprastas. Be abejo, „airBaltic” privalumu išlieka skrydžiai tarp Rygos ir Vilniaus šešis kartus per dieną, kas sukuria trumpo laukimo patogumą tarpiniame oro uoste.

Šiai dienai „Star Aliance” narės „Austrian” ir „Lufthansa” sudaro didžiausią konkurenciją „airBaltic” vakarų kryptimis, o gegužę pradėsiantys skraidyti „Aeroflot” keleiviams iš Vilniaus teikia patrauklius pasiūlymus NVS kryptimis – konkurencija kitam „airBaltic” koziriui. Neramumą „airBaltic” turėtų kelti ir pradėsiantys skraidyti „Skyways”, kurie turėtų atimti iš Rygos skandinavišką srautą.

Nutraukusi tiesioginius skrydžius iš Vilniaus, „airBaltic” vietoj bankrutavusios vienos konkurentės įgijo netrumpą sąrašą kompanijų, su kuriomis konkuruoti bus ne taip paprasta – visos kompanijos turi daug resursų konkurencinei kovai.

O kad konkurencija – tik į naudą bent trumpu laikotarpiu – Lietuvos keleiviai žino. Buvo laikas, kai į Londoną buvo galima suskraidyti pigiau nei už 300 litų …

Vilniuje – švedų bendrovė „Skyways”, vešianti į Stokholmą, Kopenhagą, Amsterdamą ir Berlyną

Jau žadėjau rašyti mini-pareiškimą Eligijui Masiuliui su klausimu, kurias Velykas jis švenčia, nes prieš pat katalikų velykas jis prisižadėjo, kad „jau iš karto po Velykų bus pasirašyta susitarimas su viena kompanija dėl tiesioginių skrydžių į Stokholmą”. Pasirodo, šis pažadas spėjo išsipildyti dar šią savaitę.

Tarptautinio Vilniaus oro uosto vadovas Tomas Vaišvila šiandien pranešė, jog oro uostas susitarė su švedų bendrove „Skyways”, kuri atidarys net keturias kryptis iš Vilniaus.

„Skyways” iš Vilniaus skraidys į Stokholmą, Berlyną, Amsterdamą ir Kopenhagą. Planuojama, kad Vilnius–Stokholmas–Vilnius vyks dvylika kartų per savaitę, Vilnius–Berlynas–Vilnius – triskart per savaitę, Vilnius–Amsterdamas–Vilnius – dešimt kartų per savaitę ir penkiskart per savaitę maršrutu Vilnius–Kopenhaga–Vilnius.

Kol kas paslaptingu lieka „Skyways” tvarkaraštis, tačiau T.Vaišvila teigia, jog vėliausiai visi maršrutai bus atidaryti iki gegužės 18 d. Velniškai greitai.

„Skyways” realiai yra (iki šiol buvo) regioninė Švedijos skrydžių bendrovė, kurios pagrindinis skrydžių centras įsikūręs Stokholmo „Arlanda” oro uoste – tik vienas skrydis į Kopenhagą buvo tarptautinis.

„Skyways” statusas oficialiai yra „Well connected with SAS”, ši bendrovė nėra „Star Aliance” narė, tačiau naudoja „Eurobonus” lojalumo programą. SAS paskelbus „Core SAS” programą šiek tiek yra neaiški bendradarbiavimo su SAS ateitis, tačiau manau, jog Stokholmo ir Kopenhagos kryptimis ši bendrovė tikrai „code-share’ins” reisus su SAS.

Įdomu ir tai, jog Vilnius-Kopenhaga reise „Skyways” teks konkuruoti su „airBaltic”, kuri skraido šia kryptimi du kartus per dieną su „Boeing 737-500”. Ar „Skyways” ims vidurdienio reisą, kurį „airBaltic” panaikino prieš pusmetį?

Vilniuje greičiausiai įsikurs ir „Skyways” skrydžių mini-centras, iš kurio bus vykdomi bent jau skrydžiai į Berlyną ir Amsterdamą, nes šiuose miestuose „Skyways” lėktuvų tikrai nėra. Galbūt yra tikimybė, jog ir įgulos vėliau gali būti pusiau lietuviškos? …

„Skyways” savo arsenale šiuo metu turi tik „Fokker 50” orlaivius – lietuviams puikiai pažįstamus, nes tokius pat propelerinius naudoja ir SAS. Berlyno, Kopenhagos ir Stokholmo kryptims toks lėktuvas yra „pats tas”, tačiau iki Amsterdamo kelionė gali būti šiek tiek varginanti.

Į Amsterdamą ketinama skraidyti 10 kartų per dieną savaitę. Ar „Skyways” pavyks susitarti su KLM dėl jungiamųjų skrydžių per Amsterdamą? „flyLAL” šis biznis labai sekėsi. Tačiau SAS ir KLM yra skirtingų aljansų užnugaryje ir bendradarbiavimas su partneriais iš dviejų pusių nėra toks paprastas. Pranešimas, jog bus skraidoma 10 kartų per savaitę skamba optimistiškai – iki Amsterdamo tiek keleivių gali būti surinkti sunku.

Su Berlynu viskas aišku – trys savaitiniai skrydžiai yra adekvatūs tiesioginiam srautui tarp Vilniaus ir Berlyno.

skyways

Keli tokie „Fokker” lėktuvai jau gegužę bus matomi kasdien Vilniuje.

Asmeniškai ši naujiena apie „Skyways” buvo šiek tiek netikėta, nes galimybės jai atkeliauti į Vilniaus oro uostą anksčiau nenagrinėjau. „Skyways” iki šiol buvo Švedijos vidinė bendrovė ir žingsnis į Vilnių yra labai svarbus jų strategijos pokytis.

„airBaltic” įgis dar vieną konkurentą, maitinantį jų buvusią motiną SAS, taip pat praras Vilniaus srautą į Amsterdamą ir Berlyną. Labai džiaugtis turėtų skandinaviškų įmonių Lietuvoje darbuotojai, kuriems į Stokholmą nebereiks trenktis per Rygą ar Kopenhagą. Džiaugtis turi ir Vilniaus oro uostas, kadangi atėjus „Skyways”, kasdien pakilimų/nusileidimų padaugės net penkiais – šiuo metu darbo dienomis be užsakomųjų reisų vyksta apie 20 kelionių, taigi padidėjimas net 20%.

Lieka linkėti „Skyways” plataus distribucijos kanalo, kadangi naujai bendrovei, neturinčiai atstovų Lietuvoje, tai padaryti nebus paprasta. „Skyways” nėra low-cost bendrovė, todėl tik nustačius tvarkaraštį jų bilietai bei pasiūlymai jungiamiesiems turėtų iškart atsirasti bilietų rezervavimo sistemose.

„Skyways” pavyzdys tikiuosi pamokys Vilniaus oro uostą tolimesnėje klientų paieškoje. Mažos, bet su didžiosiomis susijosios avialinijos gali tapti potencialiomis kandidatėmis skraidyti į Vilnių. Didžiosios dabar turi rimtesnių problemų – stabdyti nuostolių augimą, todėl dažnai nauji maršrutai dabar nė motais.

Laukiam toliau žadėto Londono, Paryžiaus, Milano.

Ar kino rinka pradėjo trauktis?

Lietuvos kino platintojų asociacija pateikė pirmojo ketvirčio kino rinkos statistinius duomenis, apie už kino bilietus surinktus litus, bei kino sales aplankiusius žiūrovus.

Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvos kino rinkos pajamos siekė siekė 10,3 mln. litų. Kino teatrus aplankė 752,7 tūkst. žiūrovų. Tai yra blogesni rodikliai nei 2008 m. atitinkamo laikotarpio duomenys, kuomet per pirmus 2008 m. tris mėnesius kino rinkos apimtis buvo 11,4 mln. litų.

Tai yra jau seniai kino rinkoje nematytas vaizdas, kuomet kino rinka kreivės piešia vaizdelį žemyn.

ketvirciu_palyginima

Nuo rekordinio 2008 m. pirmojo ketvirčio kurso rinkos pajamos atsilieka 1,2 mln. litų.

Ar tai rodo, jog kino rinką apėmė krizė, kaip ir bendrą šalies ekonomiką?

Tokias išvadas daryti yra per anksti. Pirmojo ketvirčio duomenys žemyn nutempė ypač blogas kovo mėnuo, bei silpnas vasaris, tuo tarpu 2009 m. sausio mėnesio rezultatas yra netgi geresnis nei 2008 m. sausio rezultatas. Priežastį galima paaiškinti silpnu vasario ir kovo mėnesių repertuaru, kuriame trūko aukšto kalibro filmų.

2009 m. sausio mėnesio rezultatą labiausiai padėjo pasiekti komedija su Jimu Carrey „Jis sako Taip!”, tuo tarpu vasario ir kovo mėnesius bandė tempti neabejotinai komerciškai silpnesni filmai: „oskariniai” „Keista Benžamino Batono istorija”  ir  „Lūšnynų milijonierius” bei komedijos apie šunis „Boltas” ir „Marlis ir aš”.

Tuo tarpu balandžio pirmąjį savaitgalį startavus ilgai lauktam veiksmo filmui „Greiti ir įsiutę 4”, kino rinkoje vėl padvelkė optimizmu – jau per pirmąjį savaitgalį ketvirtoji šios serijos dalis uždirbo 302,6 tūkst. litų, nors turėjo konkuruoti „Lietuvos ryto” dvikovomis Turine. Galima prognozuoti, jog „Greiti ir įsiutę 4” vien balandžio mėnesį turėtų į pajamų krepšelį įnešti šešiaženklę sumą.

Vasarą Lietuvos kino teatrų lankytojų laukia antrojo D.Browno romano ekranizacija „Angelai ir demonai”, trečioji kultinio animacinio filmo „Ledynmetis” dalis, atidėti, bet pagaliau ekranus pasieksiantys šeštieji „Hario Poterio” nuotykiai. Šiems trims filmai prognozuoju Lietuvos kino teatrų milijonierių titulus, taip pat šios juostos turėtų pakelti gegužės, birželio ir liepos rezultatus.

menesiu_palyginimas

Kas turėtų neraminti kino rinkos dalyvius?

Reikia nepamiršti, jog palyginus 2008 ir 2009 m. pirmus ketvirčius, Lietuvoje atsidarė du dideli kino centrai Panevėžyje ir Šiauliuose.  Didžiausias kino teatrų operatorius „Forum Cinemas” 2008 m. viduryje atidarė kino teatrą „Forum Cinemas Babilonas”, o 2009 m. kovo pradžioje atsidarė „Forum Cinemas Šiauliuose”.

Abiejų šių kino teatro pritraukiamų žiūrovų skaičius kol kas, ko gero, netenkina kino teatrų operatoriaus. Ypač stebina, jog niekaip neįsisuka kino teatro Panevėžyje lankomumas, nors buvo galima prognozuoti, jog šio miesto gyventojai turėtų būti pasiilgę kokybiškos kino pramogus. Pirmųjų savaičių lankomumas nestebina ir „Forum Cinemas Šiauliuose”, tačiau Saulės miesto situacija kitokia – šiauliečiai ir iki šiol turėjo aukštos klasės kino teatrus „Saulė” ir „Atlantis Cinemas”, todėl „Forum Cinemas” teks kovoti dėl žiūrovo, pirmiausia, aišku, išnaudojant savo pagrindinį privalumą – vietą traukos taške „Akropolyje”.

Prastėjanti ekonominė padėtis bei „Forum Cinemas” rezultatai Panevėžyje ir Šiauliuose turbūt ilgam laikui pristabdys kino teatrų plėtrą, ypač mažesniuose Lietuvos miestuose. Šiais metais tie patys „Forum Cinemas” dar turėtų atidaryti kino centrą Vilniuje – jis įsikurs prekybos centre „Ozas”.

Pasikeitus PVM mokesčių įstatymui, beveik visuose Lietuvos kino teatruose palaipsniui pakilo kino bilietų kainos. Realiai žiūrovo mokama kaina už bilietą pakilo pusantro lito. 2008 m. žiūrovas už vieną bilietą vidutinškai mokėjo po 12,1 lito, pirmojo 2009 m. ketvirčio vidurkis – 13,6 lito. Kinas krizę išgyvena švelniai dėl to, jog yra tapęs sąlyginai pigia pramoga (palyginus su labai šoktelėjusiomis per pastaruosius porą metų teatro, koncertų, klubinių renginių bilietų kainomis), tačiau kainų kilimas šiuo laikotarpiu, kai daugelis pardavėjų skatina pardavimus kainų nuolaidomis, gali pakenkti kino pramogos patrauklumui.

Populiariausieji

Pirmojo ketvirčio žiūrimiausių Lietuvoje filmų TOP-5 atrodo šitaip:

1. „Jis sako taip” / „Yes Man” – 1,27 mln. LTL;

2. „Boltas” / „Bolt” – 775 tūkst. LTL;

3. „Lūšnynų milijonierius” / „Slumdog Millionaire” – 691,6 tūkst. LTL;

4. „Keista Benžamino Batono istorija” / „The Curious Case of Benjamin Button” – 499,8 tūkst. LTL;

5. „Jis – ne Tau” / „He’s Just Not That Into You” – 384,3 tūkst. LTL.

Prognozės?

Nors ekonominės nuotaikos toliau išlieka niūrios, mano manymu, kino rinka turėtų stiprių pavasario-vasaros mėnesių dėka sugrįžti į 2008 m. kursą. Kol kas nekoreguosiu savo prognozės pateiktos 2009 m. pradžioje, jog kino rinka turėtų augti 10%, nors likusiems trims ketvirčiams teks kompensuoti ir pirmojo ketvirčio netektį.

Paminklas prekės ženklo galybei

Vienoje Skandinavijos šalyje yra korporacijos biuras, kuriame dirba apie 3,5 tūkst. darbuotojų. 6 aukštų pastate yra apie 20 kavos aparatų, skirtų darbuotojams, kur jie gali gauti kavos nemokamai.

2 pastato aukšte yra „Starbucks Coffee” parduotuvė, prieinama tik korporacijos darbuotojams, kurioje „Regular” dydžio baltos kavos puodelis kainuoja 15 litų lietuviškų pinigų.

Vienas iš nemokamą kavą darančių aparatų stovi šalia „Starbucks”. Prie kavinės kasos stovi nuoroda, jog „free coffee available there” – šis užrašas yra sąlyga, įrašyta prekybinio ploto nuomos sutartyje.

Po visą pastatą marširuoja šimtai darbuotojų nešinų baltais puodeliais su apvaliu žaliu „Starbucks” logotipu.

Šitoks vaizdelis gali būti paminklas prekės ženklo galiai.

Aviabilietų pardavimo portalams šansas užsiimti vietą po saule

Lietuvoje elektroninė prekyba vis dar su pampersais. Šiek tiek primena išlepintus vakariečių vaikus, kuriuos tėvai šešerių dar nesodina ant puoduko, o velka sauskelnes.

Tačiau elektroninė prekyba lėktuvų bilietais yra bene labiausiai išvystyta e-verslo sritis. Greitai.lt, Avia.lt, Skrisk.lt, Skrendu.lt, Judek.lt, Tiesiai.lt, e-keleivis.lt, aviabilietai.lt, skrydziubilietai.lt ir dar ilgas sąrašas kitų – atrodėm kaip šalis, kurioje visi tik ir perka lėktuvų bilietus.

Didieji rinkos žaidėjai daug dėmesio skyrė reklamai ir verslo plėtrai. Lyderis ir šio verslo flagmanas buvo Greitai.lt, jam iššūkį pirmiausia bandė mesti „Baltic Clipper” valdoma „Avia.lt”, paskui ją agresyviai į rinką bandė įeiti kiti mažesni žaidėjai, o praėjusių metų pradžioje didžiulį iššūkį lyderiams metė „BPC Travel” valdomas „Skrisk.lt”, kuris pagal išlaidas reklamai internete 2008 m. suvestinėje yra 12-oje vietoje – labai geras rezultatas elektroniniam verslui.

Tačiau dabar padėtis dramatiškai pasikeitė. Nė viena aviabilietų pardavimo tarnyba nebesireklamuoja. „Delfi” tituliniame buvo kokie 4-5 infoblokai su skirtingų rezervavimo sistemų pasiūlymais ieškoti pigiausių bilietų.

Padėtis skrydžių pasaulyje pasikeitė dramatiškai. Iš dviejų aviabendrovių dvikovos aikštelės tapome visų pamiršta provincija. Tačiau keleiviai visiškai neišnyko – vasario mėnesį keleivių skaičius nukrito 42% (nusileido į 2006 m. lygį) ir keliaujančių dar yra. Vasaros tvarkarštyje atsiradus kelioms naujoms kryptims (Kijevas, Briuselis, padaugėjo pasiūlymai į Maskvą), o aviakompanijoms imantis stiprių akcijų (ypač kainų karas Rytų kryptimi, bei „Czech”, „Austrian”, „Lufthansa” ir kitų akcijiniai pasiūlymai), keleivių skaičius gali atsigauti nuo šoko ir stabilizuotis. Mano asmeninė prognozė – vasaros mėnesiais keleivių skaičius bus apie 30% mažesnis nei pernai.

Internetinės lėktuvų bilietų paieškos sistemos  yra daug naudingesnės nei buvo prieš metus.

Kelios priežastys tam:

1. Nuo 37 krypčių iš Vilniaus sumažėjus iki 13, į daugelį Europos miestų tenka skristi su persėdimu. Jungiamųjų skrydžių variacijų yra daug ir norint visus variantus patikrinti reikėtų patikrinti visų į Lietuvą skrendančių avialinijų pasiūlymus.

2. Jungiamųjų skrydžių pasiūlymus geriausiai surenka prie „Amadeus” ar panašių sistemų besijungiančios aviabilietų tarnybos. Kai kurių avialinijų svetainės visai nesiūlo jungiamųjų skrydžių su kitomis kompanijomis arba siūlo ne visus – tuo ypač pasižymi „airBaltic” užsakymų sistema, taip pat pvz. „Brussels Airlines” nesiūlo skristi iš Vilniaus į Londoną, nors „Amadeus” galima rasti neblogų pasiūlymų tam.

3. Skrydžių  bilietai pabrango. Dėl to neatrastas pigesnis variantas kainuoja daugiau.

4. Akcijos tik avialinijų svetainėse beveik nebevyksta – prieš metus vykdavo aktyvus akcijų karas tarp „airBaltic” ir „flyLAL”, kurios tik savo svetainėje išmesdavo gerų kainų pasiūlymus.

5. Aviabilietų rezervavimo sistemose taip pat paprasta tikrinti pasiūlymus iš aplinkinių oro uostų – Varšuvos, Rygos. Daugelis keleivių tiesiog turi žinių stoka, kokios kompanijos skraido iš aplinkkinių oro uostų ir kur ieškoti jų pasiūlymų.

6. „airBaltic” ir „flyLAL” labai aktyviai reklamavo savo interneto svetaines, todėl mažesnius resursus turinčioms rezervavimo sistemoms buvo sunku būti matomoms ir reklamuoti savo prekės ženklą. Išnykus „flyLAL”, „airBaltic” reklamos internete beveik nebeliko.

7. Lietuvoje likus skraidyti užsienio kompanijoms, jomis lietuviai nepasitiki – mokėjimais internete nepasitikima, o kai dar reikia mokėti užsienio kompanijai ne lietuvių kalba veikiančiame puslapyje, atsiranda papildomas barjeras konservatyviems pirkėjams. Geriau mokėti lietuviui, nes ant jo galėsi rėkti, jei kas bus blogai. Be to, lietuviški pardavėjai kur kas geriau išmano rinką ir Lietuvos pirkėjų įpročius – tai taip pat pranašumas prieš užsienio avialinijų paskirstymo kanalus.

Aviabilietų sistemos taip pat patobulėjo – dalis jų pradėjo siūlyti „low-cost” skrydžių bendrovių bilietus („Ryanair”, „easyJet”), kas anksčiau buvo didelis tokių sistemų trūkumas.

Šiuo metu aviabilietų rezervavimo sistemos turi šansą išsikovoti savo vietą po saule.

Tačiau čia kaip ir visuose versluose krizės metu – gyvename lūkesčių ekonomikoje. Prieš metus kitus kelionių agentūros daug investavo į aviabilietų pardavimo sistemas, planuodamos, jog ši rinka augs labai sparčiai. Veikė ir kitas dalykas – mažai patyrę interneto versle, kelionių agentūrų atstovai buvo savotiški romantikai – atrodė, kad užtenka turėti bilietų pardavimo portalą ir apyvarta atsiras savaime.

Kitas puslapis »