„airBaltic“ iš Rygos veja konkurentus, tačiau skrydžių apimtis mažina

„airBaltic“ ėmė mažinti skrydžių skaičių iš Rygos. Tai yra (bent jau kol kas) tik „capacity“ mažinimas – t.y., vieno arba kelių savaitinių reisų atšaukimas, tačiau kryptys nėra naikinamos.

Mažėja skrydžių skaičius iš Baltijos šalių ir Vakarų kryptyse

Dažniausiai aptarnaujami Ryga-Vilnius ir Ryga-Talinas dabar planuojami 6 kartus per dieną – „airBaltic“ buvo skelbę, jog tokių skrydžių turėtų būti po 7 per dieną.

„airBaltic“ taip pat sumažino apetitą Palangos kryptimi – planavusi pradėti skrydžius iš karto 12 kartu per savaitę, dabar „airBaltic“ skraido 8 kartus, o vasaros piko metu, planuoja padidinti skaičių iki dešimties.

Vakarų kryptimi skrydžių skaičius mažėja nežymiai. Šiek tiek pamažintas Ryga-Briuselis skaičius – nuo 12 iki 11 per savaitę (beje, kovą lėktuvo užimtumas Ryga-Briuselis reise buvo tik apie 50 proc., nors tuo metu nevyko skrydžiai tarp Vilniaus ir Briuselio). Nuo 3 iki 2 kartų per savaitę mažėja skrydžių į Veneciją.

Nebus papildomų reisų į Londoną – iš Rygos į Gatwick oro uostą „airBaltic“ skraidys vieną kartą per dieną. „airBaltic“ ketino pridėti porą savaitinių vakarinių reisų (panaudodama seną Vilniaus reiso slot’ą Gatwick’e), tačiau šių planų atsisakė. Kelis kartus per savaitę į Londoną bus skrendama su „Boeing 757-200“, tačiau, matyt, dėl „Ryanair“ konkurencijos, didinti skrydžių skaičiaus nepavyks.

Į Tel Avivą iš Rygos bus vykdomi 5 reisai per savaitę (vietoje planuotų šešių).

Vasaros pikui į Dubliną „airBaltic“ nuo birželio 1 dienos pridės vieną papildomą reisą – viso bus keturi per savaitę. Vieną kartą numatoma skristi su „Boeing 757“. Lygiai taip pat papildomas reisas bus į Barseloną – iš viso 6 kartus per savaitę.

Ambicingus planus Skandinavijos miesteliuose vykdyti sunku

Pavasarį „airBaltic“ paskelbė du ambicingus planus – pradėti keleivius į Rygą vežti iš dviejų nuošalių Skandinavijos miestelių – Tromsės Norvegijoje (gyventojų skaičius regione – apie 155 tūkst.) ir Linčiopingo Švedijoje (gyventojų skaičius – apie 97 tūkst.).

Abu sprendimai labai drąsūs. Norvegijoje vietinis susisiekimas lėktuvais išplėtotas labai smarkiai (nes kitokiam transportui ten sunku). Tromsę nuo Oslo skiria 1600 kilometrų – SAS šiuo maršrutu skraido 8 kartus per dieną, dar keturis kartus per dieną skrenda „Norwegian“. „Widoroe“ jungia Tromsę su 14 mažesnių Norvegijos miestų, be to Tromsė turi jungtį su Stokholmu (SAS), Londonu („Norwegian“), Murmansku („Aeroflot“).

Norvegiškoje spaudoje teko skaityti straipsnį, kuriame norvegų aviacijos specialistai stebisi tokiais Latvijos bendrovės užmojais.

Nepatvirtintomis žiniomis, inauguraciniame „airBaltic“ reise Ryga-Tromsė sėdėjo 8 keleiviai „Boeing 737-500“ lėktuve, atgal grįžo 11 keleivių (tą patvirtina srautų iš Rygos lentelė, rodanti, jog kovo mėnesį reise Ryga-Tromsė buvo pervežta 19 keleivių) … „airBaltic“ jau pakeitė tvarkaraštį ir šią vasarą vietoje planuotų 5 savaitinių reisų į Tromsę vyks 3.

Kiek kitokia situacija Švedijos vidurio mieste Linčiopinge. Į šio miesto oro uostą, kuris yra pusiau civilinis, pusiau SAAB testinis oro uostas, skraido tik maža švedų kompanija „NextJet“ (į Kopenhagą ir Stokholmą) bei „KLM Cityhopper“ (į Amsterdamą).

Skrydžius iš Rygos į Linčiopingą „airBaltic“ ketina pradėti nuo balandžio pabaigos. Iš pradžių planuota skraidyti į šį miestą 6 kartus per savaitę, tačiau, matyt, pradiniai pardavimai nebuvo geri ir „airBaltic“ ėmė keisti planus. Ryga-Linčiopingas kryptis bus vykdoma 4 kartus per savaitę, o nuo gegužės Linčiopingas bus tarpinis sustojimas skrendant iš Rygos į Stavangerį, nuo birželio – dar ir tarpinė stotelė tarp Rygos ir Bergeno. Pradžioje planuota į Stavangerį ir Bergeną skraidyti tiesiogiai po tris kartus per savaitę tiesiogiai, tačiau šių skrydžių mažės.

Sprendimas iš ties įdomus – neįprastas atvejis šių laikų Europoje, kada skrydžiai vykdomi su tarpiniais sustojimas. Šis sprendimas kartu jungti Bergeną, Stavangerį ir Linčiopingą turėtų būti efektyvesnis „airBaltic“, tačiau Bergeno ir Stavangerio keleiviams, kurie naudoja Rygą kaip tranzito tašką tai didelis minusas – skrendant į NVS šalis, Rusiją ar Ukrainą skrydis tampa varginantis.

Į Gotenburgą mažėja nuo planuotų 5 iki 4 skrydžių per savaitę.

Mažinami brangūs skrydžiai į NVS

Į NVS šalis „airBaltic“ taip pat mažina skrydžių skaičių. Jau anksčiau paskelbta, jog skrydžiai į Sočį ir Alma Atą šią vasarą nebevyks. Į Tbilisį skrydžiai vyks keturis kartus per savaitę (planuota 5), Jerevanas bus 2 (vietoje 3), Baku bus 2 (vietoje 3), Taškentas lieka 2 kartus, kaip planuota.

„airBaltic“ atsisako skraidymo tarp Kaliningrado ir Kopenhagos. Skrydžiai į Kišionovą ir Kaliningradą nebus vykdomi kasdien – bus 5 kartus per savaitę. Kišiniovo ir Kaliningrado kryptys iš Rygos buvo labai menkai užpildytos kovo mėnesį – lėktuvų užimtumo rodiklis siekė tik 30%.

Su lėktuvų užpildymu skraidnat į NVS šalis turi ir Vakarų Europos kompanijos. NVS rinka buvo laikoma perspektyvia, tačiau nespėjusi užaugti, prasidėjus ekonomikos stagnacijai, keleivių srautai labai krito skrydžiuose iš NVS šalių.

Nuo birželio „airBaltic“ pradės NVS kryptimi dar vieną eksperimentinį projektą – 5 su puse valandos trukmės skrydžius iš Rygos tiesiogiai į Tadžikijos sostinę Dušanbę.  „airBaltic“ bus pirmoji ir vienintelė Europos Sąjungos kompanija, skraidysianti į šį miestą ir Ryga bus pirmoji Dušanbės jungtis su Europa (na, ok, dar vietiniai „Tajik Air“ skraido į Stambulą).

Jeigu galvojate apie egzotiškas atostogas, tai Dušanbė visai neblogas variantas – bilietai iš Rygos liepos mėnesiui kainuoja 1300 litų į abi puses. Be to, neatmetama galimybė, jog toks reisas nebus vykdomas ilgai, todėl skubėkite aplankyti.

„airBaltic“ stumia kompanijas iš Rygos

„airBaltic“ išstūmė iš Rygos oro uosto KLM – vykdžiusi skrydžius du kartus per dieną, viena didžiausių Europos kompanijų nebeskraidys į Rygą nuo birželio mėnesio. „airBaltic“ liks viena maršrute, vykdysianti vieną skrydį per dieną.

„airBaltic“ į Amsterdamo reisą atėjo 2008 m. rudenį, nors tame reise buvo KLM su dviem skrydžiais per dieną. Visą žiemą „airBaltic“ KLM reisas buvo pustuštis – vidutinis lėktuvo užpildymas 41%, tačiau KLM keleivių skaičiui „airBaltic“ konkurencija padarė.

Prisiminkime, jog praėjusį rudenį iš Rygos oro uosto pasitraukė „easyJet“, „Aer Lingus“, „flyLAL“, „Austrian Airlines“, „German Wings“, 2007 m. vasarą – „British Airways“.

Kas sekanti „airBaltic“ auka?

„airBaltic“ „ėda“ „Turkish Airlines“. 2008 m. rudenį „airBaltic“ padidino skrydžių tarp Rygos ir Stambulo skaičių iki 7, nors to daryti nebuvo reikalo – „airBaltic“ lėktuvų užimtumas siekė ~60%. Dabar (vasarį, kovą) Stambulo kryptimi „airBaltic“ lėktuvų užimtumas siekė 51%, tačiau vasarą „airBaltic“ toliau laiko 7 skrydžius per savaitę.

„Turkish Airlines“ šiuo metu vykdo 4 savaitinius skrydžius į Rygą su „Boeing 737-800“, tačiau jų užimtumas tėra 54% … Spėju, ilgai „Turkish Airlines“ gali ir nežaisti …

„airBaltic“ nesiseka konkuruoti su „Norwegian Air Shuttle“ Oslas-Ryga kryptimi. Kovo mėnesį „Norwegian“ skraidė 4 kartus per savaitę, o „airBaltic – 12 kartų per savaitę. „Norwegian“ pervežė 5640 keleivių, tuo tarpu „airBaltic“ viso labo 3960! „airBaltic“ lėktuvų užpildymas nesiekė 30%!

Koks sekantis „airBaltic“ žingsnis? Ogi „airBaltic“ didina skrydžių tarp Rygos ir Oslo skaičių iki 19 per savaitę – be to, kelis kartus per savaitę šiame reise skris su „Boeing 757-200“ …

Be abejo, keleiviams tokia konkurencija tik į naudą (prisiminkim bilietų kainas tais laikais, kai Vilniuje „airBaltic“ konkuruodavo su „flyLAL“), tačiau kompanijai tokia konkurencija kainuoja labai labai daug.

„airBaltic“ dar turi Dublino, Londono, Diuseldorfo, Briuselio, Stokholmo, Tamperės, Milano kryptis, kur konkuruoja su „Ryanair“. Kai kuriomis kryptimis (pvz. Stokholmo) „Ryanair“ nuolat laiko akcijinę kainą (0 LTL bilietas, TAXFREE). Kalbant apie tą patį Stokholmą, tai bendras „Ryanair“ ir „airBaltic“ lėktuvo užkrovimas šioje kryptyje kovą buvo tik 50%.

„Ryanair“ turėtų ypač neraminti šis grafikas, rodantis, jog nepaisant gerų kainų iš Rygos, keleivių skaičius Rygoje mažėja (kas sekate „Ryanair“ skrydžių maršrutus iš Rygos – galbūt tai galima paaiškinti skrydžių skaičiaus sumažinimu?):

„Ryanair“ pervežtų keleivių skaičius Rygos oro uoste per mėnesį

ryanair_ryga

„airBaltic“ keleivių skaičius Rygos oro uoste atrodo tikrai gražiai. Klausimas – kokia tokių gražių kreivių kaina? …

„airBaltic“ pervežtų keleivių srautas Rygos oro uoste per mėnesį

airbaltic_ryga

Kitoms, Rygos oro uoste dirbančioms kompanijoms, Rygoje sekasi prasčiau nei Vilniuje – tas pasakytina apie „Lufthansa“, „Czech Airlines“ , LOT, „Finnair“ , išimtis – „Norwegian“.

Kompanijų pervežtų keleivių skaičius iš Rygos ir Vilniaus pirmąjį 2009 m. ketvirtį

vno_rix_comparison1

Vasaros tvarkaraštis šiems keleivių srautų skirtumams yra pritaikytas – „Finnair“ į Rygą vasaros tvarkaraštyje skris tik 4 kartus per savaitę (į Vilnių – 12 kartų); „Lufthansa“ iš Frankfurto į Rygą skraidys 1 kartą per dieną, į Vilnių – du; čekai į Vilnių skraidys 14 kartų per savaitę, į Rygą – 12. Tokiu pačiu tvarkaraščiu į Rygą ir Vilnių skraido LOT (po 9 kartus per savaitę).

Žiemos tvarkaraščiu LOT, „Czech“ ir „Lufthansa“ į Vilnių ir Rygą skraidė vienodu tvarkaraščiu, todėl jų rezultatai akivaizdžiai geresni.

Nepamiršti reikėtų, jog Vilniaus oro uostas be šių kompanijų dar turi „Donbass“, „Brussels Airlines“, „Estonian Air“, „Austrian Airlines“ ir „Aer Lingus“ …

Išvada? Gali būti, jog iš Rygos greitu laiku gali pasitraukti dar kelios kompanijos – net nebūtinai tiesiogiai konkuruojančios maršrutuose su „airBaltic“.

Jeigu reikėtų daryti Rygos oro uosto SWOT analizę, tai pagrindinė grėsmė yra aiški – „airBaltic“ tampa totaliai dominuojančia kompanija Rygos oro uoste. Be to, dabar Rygos oro uostas ir „airBaltic“ realiai yra vienose rankose …

Panagrinėjus balandžio mėnesį atliktą paskutinę atšauktų skrydžių iš Vilniaus bangą – panagrinėjus lėktuvų apkrovimą skrydžiuose iš Rygos, akivaizdu, jog šie skrydžiai buvo atšaukti ne dėl per mažo populiarumo – tiek Milano, tiek Miuncheno, tiek Stokholmo krypčių lėktuvų apkrovimas iš Vilniaus viršijo 60%.

Atšaukiamų skrydžių nepakeičia kiti skrydžiai, todėl „airBaltic“ lėktuvai vasaros sezonu daugiau laiko praleis ant žemės.

„anna.aero“ skelbia, jog nepaisant skyrybų su SAS, „airBaltic“ šį lapkritį turėtų gauti pirmąjį iš aštuonių „Bombardier Q400NextGen“ lėktuvų, kurie palaipsniui turėtų pakeisti „Fokker 50“. 76 vietų orlaivis turėtų būti ypač efektyvus Vilnius-Ryga, Talinas-Ryga, Helsinkis-Ryga reisuose – į „Fokker 50“ dabar neretai keleiviai netelpa, tačiau tokiu atstumu į dangų kelti reaktyvinį „Boeing 737“ yra prabanga.

Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.

28 komentarai

  1. Pranas - 2009 04 27, 07:52

    Rygoje Ryanair sumažino tik reisus į Dubliną (4 vietoje 7 savaitinių reisų). Į Frankfurtą seniau irgi skraidė dažniau, bet man atrodo šitas sumažinimas buvo daugiau nei prieš metus. Lygtais, kad po vieną savaitinį reisą sumažėjo Glasgow ir Liverpulio kryptimis. Tačiau į Stokholmą 2 kartus per dieną pradėta skraidyti tik nuo praėjusio žiemos tvarkaraščio pradžios, jei gerai atsimenu.

    Todėl bendras Ryanair skrydžių skaičius Rygoje lyginant su praėjusiais metais nesumažėjo (nu nebent maksimum vienu savaitiniu reisu).

  2. Vytautas - 2009 04 27, 11:53

    Simonai, šiek tiek OT, bet vakar buvo 100 dienų kai neskraido FLYLAL. Pamenu buvai išraitęs minčių ties 40 dienų riba. Kaip dėl šimtadienio?:))

  3. Tomas - 2009 04 27, 12:00

    „Ryga-Linčiopingas kryptis bus vykdoma 4 kartus per savaitę, o nuo gegužės Linčiopingas bus tarpinis sustojimas skrendant iš Rygos į Stavangerį, nuo birželio – dar ir tarpinė stotelė tarp Rygos ir Bergeno.“

    Tarpinio sustojimo įvedimą aiškinčiau šitaip – biznio jokio, o viešai atšaukti nesinori. Taigi ieškome „vidinių rezervų“, kad krypčių skaičius žemėlapyje bent jau kol kas nesumažėtų.

  4. Vytautas-NT - 2009 04 27, 13:20

    Beje, įdomi konkurencijos Rygos oro uoste mažėjimo pasekmė- iš Rygos skristi tolimais maršrutais (JAV, Azija) dabar yra brangiau negu iš Vilniaus.
    Beje B737-500 varinėjimas iš Vilniaus į Ryga nėra tokia savaiminė blogybė. Jei bendrovė sugeba užkišti lėktuvą beveik pilnai.
    JAV išvis daug kur dideli lėktuvai skraido mažais atstumais. Be to, jie nemėgsta turbosraigtinių lėktuvų…
    Vietoj naujų Q400 galima buvo naudot senesnius Dash-8, kuriuose irgi yra apie 70 vietų arba ATR-72.
    Tiesa Q400 turi vieną pranašumą- jų kreiserinis greitis yra 650 km/val. Todėl jie gali daryti tokius triukus, kaip LAL darė su SAAB 2000, t.y. keisti Boeing’us trumpuose ir vidutiniuose atstumuose, kai keleivių yra mažiau.

  5. audrius - 2009 04 27, 23:22

    tuo tarpu vienas flylal’o B757 iškeliauja pas kazachus..

  6. Vytautas-NT - 2009 04 28, 08:06

    Ta prasme, kad jie jį išvis pardavė, ar tik šlapiu lizingu atidavė.
    Įdomu tiktai ar vieno B757 jiems užteks? Aišku turistų šiemet mažiau, nei pernai. Gal jau Tailandų jokių nenusimato. O vat su vienu lėktuvu skraidyt sudėtinga- jei netyčia kas pakeliui iš kokio Tailando atsitiks- nebus kuom pakeist…
    Įdomu kas nutiko su LAL B737 parku. Juk jie vos ne 10 tokių lėktuvų turėjo…

  7. Simonas Bartkus - 2009 04 28, 08:21

    „flyLAL“ parkas jau išparduotas, išlizinguotas – „Avia Asset Management“ turėjo daug darbo.

    LY-AQV dabar skraido kaip „Jet Time“ lėktuvas.
    LY-AZW ir LY-AZY dabar skraido Airijoje kaip EI-EDW ir EI-CDS.

    LY-AWG ir LY-AWF išnuomoti „Sky Europe“.

    „SCAT“ kompanijai prieš 757 buvo dar du 737 išnuomoti (pernuomoti ar parduoti, neaiškios tikslios detalės).

    Vienas „flyLAL“ 733 bus operuojamas iš Estijos, naujos įkurtos užsakomųjų skrydžių bendrovės.

    Vilniuje lieka vienas 757 (ir vienas 733 ?).

    Kartais dabar „flyLAL Charters“ nuomoja lėktuvą iš „Aurelos“ atlikti kokiam reisui į Egiptą ar Turkiją.

  8. Simonas Bartkus - 2009 04 28, 08:39

    BTW, aš vistiek esu įsitikinęs, jog šaltojo lenktyniavimo metu „airBaltic“ įsigyti du 757 buvo jų didžiulė klaida – tokio lėktuvo jiems nereikia.

    Jeigu į Londoną srautas yra didesnis negu telpa į 737, būtų efektyviau paleisti du kartus per dieną po 737 – taip pritrauktų ir papildomų keleivių, kuriems tas vienas reisas nepatogu. Be to, vystant tranzitą, dažni skrydžiai yra svarbūs, nes tada atsiranda didesnė grupė žmonių, kuriems patogūs laikai atskristi į Rygą ir iš Rygos į galutinį tašką.

    Dabar 757 mėtomas po skirtingus reisus. Oslo reise jo visai nereikia, Tel Avivo – irgi. Į NVS šalis skraidoma su 737, nes 200 keleivių nesurenkama, o 737 mažiau kuro valgo.

    O vizija su 757 skraidyti transatlantinius skrydžius irgi nevykusi …

    Įdomu, kiek % laiko „airBaltic“ 757 prastovi ant žemės – būna dienų, kai 757 visai nekeliamas į orą.

    Manau, jog „airBaltic“ turėtų ieškoti, kaip to lėktuvo atskiratyti.

  9. Vytautas-NT - 2009 04 28, 08:41

    Beje, o kur tokią informaciją galima surast (apie lėktuvų pardavimą/išnuomavimą)? Yra koks viešas registras tam atvejui?
    Panašu, kad jie ruošiasi lėktuvus perdažyt, nes nuotraukos FlyLAL Charters puslapyjejau kitokios.
    Įdomiai viskas klostosi- „Aurela“ nukonkuravo, o dabar iš jos lėktuvus nuomojasi…
    O FlyLAL Charters bėgimas į Estiją man primena tolesnį karą su ministeriją. Atseit iškels verslą iš Lietuvos, jei nuolaidų nedaryt ir pan.

  10. Vytautas-NT - 2009 04 28, 10:05

    Teoriškai galima iki kokio Bostono nuskrist su B757. Nors transatlantiniai B757 dažniausia turi mažiau vietų, nei Airbaltic naudojamieji…
    Jei nebūtų krizės, galima būtų tūpt kokiam Reikjavike. Kitas variantas- tūpimas Airijoj Cork ar Dublin. Tik čia bus konkurencija didelė. Dar viena galimybė-skraidyt per kokius nors Britanijos oro uostus…
    paprasčiau būtų iš Smart-Lynx išsinuomuoti jų B767 ir varyt tiesiai.
    Jei AirBaltic pasiūlytų konkurencingą kainą, gal ir keleivių į JAV pririnktų…

  11. Justinas M. - 2009 04 28, 10:42

    Tai 757 buvo įsigytas visų trijų erelių (Aurela, AB, flyLAL) visai ne todėl, kad labai jo reikėjo. Visi bijojo, kad toliau augant rinkai (o ji, pamenat, kokiu greičiu augo tuomet, kai buvo daromi investiciniai sprendimai) konkurentai nugriebs didžiąją dalį keleivių. Net į Tunisą ir Egiptą su 757 žymiai labiau apsimoka nei su 737. Mintis visų buvo aiški: jei Aurela vienintelė turės 757, ji visiškai nukonkuruos kitus du charterių rinkoje (kuri tikrai nemaža!), o pasiekę efektyvumą su 757 galėtų pigiau ir 737 pasiūlyti. Rezultate būtų buvę taip, kaip su Ryga ir Airbaltic dabar.

    Todėl tiek flyLAL, tiek airBaltic buvo labiau priversti imti 757 nei kad norėjo ar ambicijos vedė prie to.

    Galų gale, dabar 757 neturi darbo iš Lietuvos, tačiau Aurela rado darbo Varšuvoje, Stokholme, Helsinkyje. Labai įdomu, nes 757 dirbantis charteriuose atneša daugiau pelno nei 737.

    Galų gale juokinga, kad Baltijos šalys dėka konkurencijos atsidūrė tokiame inefficiency – 6 vienetų 757 net Lenkijos rinkai nepasirodytų per mažai.

  12. Simonas Bartkus - 2009 04 28, 11:03

    Nedidelis update apie „airBaltic“ planuojama tvarkaraštį – visgi planuoja dar „airBaltic“ papildomą reisą iš Rygos į Gatwicką – jį planuojama įvesti nuo liepos vidurio, keturis kartus per savaitę su 737-500. Bus naudojamas tas pats slot’as, kuriuo anksčiau „airBaltic“ skraidydavo Vilnius-Gatwick’as.

  13. Simonas Bartkus - 2009 04 28, 11:17

    Dar dėl 757. Man visai pagrįstas atrodo „Aurelos“ ir „flyLAL“ veiksmas pirkti tokius lėktuvus – jie aktyviai konkuravo dėl čarterių rinkos. O, piešiant gražias ateities prognozes, didesnių lėktuvų skraidinti į Egiptą, Turkiją ir atlikti vieną kitą tolimesnį reisą į Goa ar Bangkoką reikėjo. Be to, vienos vietos kaina žemesnė, prisodinant pilną lėktuvą.

    Tuo tarpu iš „airBaltic“ niekada nebuvo ambicijų veržtis į užsakomųjų skrydžių rinką. Net Latvijoje jos pozicijos labai nekokios, nekalbant apie tai, jog net geriausiais laikais iš Vilniaus „airBaltic“ čarterių nevykdė. Visada buvo deklaracija, jog 757 bus reguliarių reisų skraidymui į Dubliną, Dubajų, NVS šalis.

    Man atrodo, čia susipynė du dalykai: toks principinis lenktyniavimas su „flyLAL“ kiekviename žingsnyje ir labai optimistiniai planai, jog keleivių skaičius regione augs dvigubai kasmet.

    Dabar gavosi šnipštas – Dubajaus reisas iš Rygos numirė, žiemos sezoną nukirptas iki vieno savaitinio reiso šiaip taip pergyveno. „airBaltic“ patyrė, jog į NVS šalis 757 neprilaipins ir dabar skraido su 737. Kitomis kryptimis load’as nėra toks aukštas, kad prilaipintų 757…

    Šaunuoliai „Aurela“, kad randa darbų kitose šalyse, tačiau kartas nuo karto tenka jų 757 pamatyti ir Vilniuje stovintį. Matyt, išnaudojimas tikrai nėra optimalus.

    Užsakomųjų reisų biznis yra didelis. Tačiau šiuo metu traukiasi ir jis. Egipto kryptys sausį-kovą stipriai nukritusios lyginant su praėjusiais metais. O „Novaturas“ ir „Tez Tour“ vis karpo ir karpo tvarkaraštį šiai vasarai į Turkiją… Panašu, kad „flyLAL Charters“ imsis visą Lietuvos rinką su vienu lėktuvu apšokinėti.

    Kas dėl efektyvaus lėktuvų parko reguliarių skrydžių bendrovei Baltijos šalyse, tai atrodo, akivaizdu, kad reikalingas greitesnis propelerinis lėktuvas, su kuriuo galima geru dažniu skraidyti į Kijevą, Maskvą, Stokholmą, Helsinkį, Taliną, Sankt Peterburgą, Berlyną, Prahą, Varšuvą, Vieną, Miuncheną, esant reikalui su juo skristi ir iki Milano, Briuselio, Stambulo. Kitoms kryptims – Paryžius, Londonas, Roma, Madridas, Barselona, Kaukazas – reikalingi keli 737. Viskas.

    Dėl transatlantinio „airBaltic“ skraidymo – šiai dienai tai visiškas kosmosas. Tranzitas per Rygą tiek dar neišvystytas, kad generuotų srautus transatlantiniam skraidymui. 757 teoriškai galintis skristi lėktuvas, bet su didžiuliais apribojimais. Verslo klasės skraidytojų iš Baltijos šalių nėra – o transatlantiniuose jie yra pagrindinis biznis.

    Be to, transatlantinė rinka dabar yra perpildyta ir konkurencija joje didžiulė – skristi į Niujorką galima už 1000-1500 litų su „Finnair“, „British Airways“, SAS, „Lufthansa“. Dar nepalyginsi komforto 777 ir 757. Patrauklios kainos „airBaltic“ irgi nepritemptų.

  14. expertas - 2009 04 28, 12:33

    Charteriams Lietuvoje planuojamas vienas 757 ir vienas 737. To turetu uztekti.

  15. Gustas - 2009 04 28, 13:29

    Šiek tiek žinių apie „FlyLAL charters“.Tai pirma kad pilnu pajėgumu dirba „FlyLAL charters Estonia“(nu lygtais kad jie) 19:50 ELC 4362 Hurghada
    Antra,kad vienas „FlyLAL“ 757 (LY-FLA)iškeliauja pas „SCAT“.Kiek mačiau nuotraukas,tai stovėjo Vilniuje „SCAT“ spalvomis nudažytas bet su LY- registracija.

  16. Vytautas-NT - 2009 04 28, 13:39

    Jei Ryga būtų Vilnius, tai aš sakyčiau, kad galima transatlantika pasiekt per Codeshare’ą. Galėtų kaž kas iš amerikoniškų kompanijų skraidyt į Vilnių, arba pats AirBaltic skraidyt į JAV. Esmė tame, kad būtų galima pasiūlyt iš Rygos skrydžius po Europą ir ne tik. O ten jau ir konkurencinga kaina atsirastų. Tuo tarpu orientuojantis į tautinį klientą, reikėtų skraidyt ne į Niujorką, bet į Čikagą.
    Tiesa skraidyt reikėtų su B767 ar pan lėktuvais…
    Nors šiaip laukiu-nesulaukiu Ryanair’o transatlantikos. Jau tiek kartų grasino…

  17. Simonas Bartkus - 2009 04 28, 13:53

    Nė vienas low-cost long-haul’as neišgyveno… Abejoju, ar „Ryanair“ bandys įeiti į tokią rinką artmiausiais metais.

    Galų gale ambicingasis BA „OpenSkies“ padalinys realiai yra užšaldytas.

    Be to, svarbu tai, jog skrydžiuose tarp Europos ir JAV konkurencija yra diiiidžiulė. Tarp Londono ir Niujorko lėktuvai kursuoja labai dažnai, kur dar visos kitos kryptys. Kainos transatlantiniuose skrydžiuose yra mažos, net tradicinių aviakompanijų.

    Be to, „low-cost“ kompanijos ilguose skrydžiuose praranda daugelį savo pranašumų.
    Kuras kainuoja vienodai tiek low-cost kompanijai, tiek tradicinei. O kuras sudaro daug didesnį kaštų dalį ilgame skrydyje. „Pigesni“ oro uostai ilguose skrydžiuose nebesukuria pranašumo, kadangi mokesčiai oro uostams, kai skrydis virš 6 valandų, sudaro tik 5% visų skrydžio kaštų. „low-cost“ sunku ilgam skrydžiui surasti „point-to-point“ keleivių (o tokia jų verslo esmė), nes tranzitas maitina daugelį reisų. Jeigu pažiūrėsi BA, AA ar „Virgin“ portfolio, tai transatlantiniuose reisuose verslo keleiviai užima beveik pusę lėktuvo, ką „low-cost“ turėtų atsisakyti.

    Dėl to aš labai abejoju „Ryanair“ pozicijomis transatlantiniuose reisuose – aukštą efektyvumą bus sunku pasiekti.

    O nepamirškime ir to, kad dabar krizė ir bendras klientų skaičius dėl kurių konkuruoja visi vežėjai, mažėja …

  18. Simonas Bartkus - 2009 04 28, 15:08

    Įdomi naujiena (tiesą pasakius, buvau tikras, kad taip įvyks). Nuo rudens Rygos oro uostas kelia mokesčius „airBaltic“ ir „Ryanair“: http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=13225

  19. Aloyzas - 2009 04 28, 15:21

    Padal paskutini Simono komantara: tai ko gero argumentas, kad FlyLAL ieskinys 200mln butu patenkintas. Deja tik, kad sis kompresas jau numireliui: siandien turetu apsireikst bankroto administratorius. Na, bent jau kreditoriams i nauda, ir gal naujas Feliksas is pelenu greiciau atgims.

  20. Vytautas-NT - 2009 04 28, 16:28

    LAL išekinys gal ir būtų patenkintas. Tik klausimas dėl sumos. Nėra jokių garantijų, kad priteistų būtent 200 mln. Realiai bylos rezultatas būtų aktualus kreditoriams, nes jie turėtų daugiau šansų atgauti prarastas lėšas.
    Po tiek laiko neveikimo Feniksui būtų sunku atgimti. Juolab kad tiek laiko bendrovė neveikia, visi darbuotojai išsilakstė ir t.t. ir pan.
    O susisiekimo ministerija žada vežėją nuo nulio sukurt…
    Tiesa anksčiau rudens nieko perdaug tikėtis neverta…

  21. Pranas - 2009 04 28, 16:45

    Tas ieškinys – ne rimtesnis nei narkomano kliedesiai. Už konkurencijos įstatymo pažeidimus būna skiriamos baudos, iš to niekada nesigauna teisė konkurentams paskui prisiteisti negautą pelną.

  22. audrius - 2009 04 28, 17:12

    Na, Simonai gal kokį linką su duomenis dėl pusės lėktuvo verslo klientų. Ypač Virgin ir AA atveju.
    Ir beje, Ryanair per Atlantą skraidytų su C klase ( jei gerai pamenu, minėta būdavo apie 10% visų vietų).

    Dėl RyanAtlantic šiai dienai abejonių kyla daug, nesigirdi jokių naujienų, nors dar šiemet teko skaityt apie derybas su Buffalo/Niagara Falls Intl. Airport..

    O dėl Rygos, proga Kaunui pakovoti dėl poros maršrutų, ypač dėl Milano ir Frankfurt-Hahn reiso sutankinimo..

  23. Vytautas-NT - 2009 04 28, 20:34

    Bauda u= konkurencijos pažeidimus skiria atitinkamos institucijos. O nukentėjusios įmonės gali įrodinėt žalą ir bandyt ją prisiteist.
    Tik aišku 200 mln čia sunkiai įsivaizduojama.
    Be to, ten ne tik konkurencijos pažeidimas, bet ir valstybės pagalba (Latvijos Airbaltic) minima.

  24. Simonas Bartkus - 2009 04 28, 21:05

    Neteisingai išsireiškiau, norėjau pasakyti, jog kai kuriuose dideliuose lėktuvuose verslo klasė užima pusę lėktuvo ploto. Pvz., teko skristi su American 777, tai ten yra 16 vietų pirma klasė, 37 – verslo klasė ir apie 190 ekonominė. Realiai tai aukštesnės klasės vietos užima pusę lėktuvo ploto ir daugiau nei pusę skrydžio pajamų. Stiprių argumentų, kurie įtikintų, jog „Ryanair“ turėtų ženkliai žemesnius kaštus transatlantiniuose skrydžiuose neturiu – dėl to tokio projekto sėkme labai abejoju.

    Jeigu konkurencijos įstatymų pažeidimas kitiems rinkos dalyviams padarė nuostolių, tai nuostolius prisiteisti yra įmanoma. Mano nuomone, „flyLAL“ ieškinio esmė yra visai pagrįsta. Tiesa, suma – kosminė. Tačiau kartais reikia reikalauti 200 mln., kad priteistų 10 ar 20.

  25. Simonas Bartkus - 2009 04 29, 13:26

    Rygoje dabar vyksta propagandinė „airBaltic“ organizuojama konferencija apie regiono aviacijos ateitį. Flickas šiandien pareiškė, kad „airBaltic“ grįš į Vilnių, kada tik krizė baigsis – žodžiu, jie nori Vilnių kurti kaip savo bazę, bet dabar krizė, tai skraidyti iš Vilniaus neapsimoka. Mano nuomone, čia pūtimas tiesiog pievų :)

    taipogi „airBaltic“ Latvijos spaudai pasakė, kad jie neprotestuos prieš pakeltus Rygos oro uosto tarifus. Aišku, kai realiai tai dabar dvi valstybinės kompanijos, tai tik teorinis pinigų judėjimas. Laukiam labiau „Ryanair“ pasisakymų tuo klausimu …

  26. LP - 2009 04 29, 20:47

    O zadetuju Skyways kaip ner taip ner..

  27. Kazimieras - 2009 04 29, 21:05

    Jei Ryanair’ui Rygoje pakels mokescius, gal yra tikimybe, kad jie keleta marsrutu perkels i Kauna… Labai butu gerai Kaunui. :)

  28. fit flops sale - 2012 10 7, 21:24

    He is heavily insured against death.Are you kidding? He has a large income.She intends to make teaching her profession.They praised him highly.His boss might get angry with him.His boss might get angry with him.I doubt itDon’t be so childish.The students declared against cheating.

Leave a reply