Archive for gegužės, 2009

Kaip reaguotumėte į tokią naujieną …

Iš trijų skirtingų šaltinių išgirdau tokį gandą – liepos mėnesį „airBaltic“ ketina atidaryti tiesioginius skrydžius iš Vilniaus oro uosto į Londoną, Stokholmą, galbūt, į dar kokį Europos miestą.

Tai tik gandai, kurie realaus pagrindo neturi – tais gandais nelabai tikiu.

Tačiau pasvarstykim, kaip tai atrodytų, jeigu šie gandai pasitvirtintų?

Variantas A. „airBaltic“ antrina Andriui Kubiliui, kad krizė Lietuvoje baigėsi. „airBaltic“ teigė, jog Vilniaus bazės skrydžių apkarpymas susijęs tik su ekonomine krize Lietuvoje ir bendrovė grįš į Vilnių, kada tik ekonominė padėtis pagerės.

Variantas B. „airBaltic“ tik ketina vėl pagerinti skrydžių tarp Vilniaus ir Rygos statistiką. Bus parduota krūva bilietų tiesioginiams skrydžiams iš Vilniaus, į …, o paskui visiems keleiviams bilietai bus pakeisti į tą patį tašką per Rygą.

Variantas C. „airBaltic“ tiesiog stengsis išstumti iš maršrutų jau šį savaitgalį skraidymą pradėsiančią „Skyways“ bei ketinančią vasarą veiklą pradėti „Star1 Airlines“.

Tokių gandų pasitvirtinimas, be abejo, būtų geras keleiviams, tačiau aviacijos rinkai, kažin …

Dar kartą pakartosiu, jog tai tik gandai.

Panašu į tai, jog Kazakhstano bendrovei „SCAT“ bus išnuomotas ir antrasis „flyLAL Charters“ naudojamas „Boeing 757-200“. Vilniaus oro uosto lėktuvų stebėtojai pamatė, jog abu 757 jau perdažyti SCAT spalvomis, nors dar atlieka „flyLAL Charters“ reisus. Klausimas – kuom „flyLAL Charters“ veš atostogautojus į Turkiją, Ispaniją, Graikiją? Negi rinka tiek susitraukė, kad bus galima apskraityti vienu dviem 737?

O pirmoji birželio savaitė bus įdomi dviems Lietuvos oro uostams – kitą savaitę Kauno oro uoste prasideda „airBaltic“ skrydžiai iš Rygos į Kauną, o jau šį sekmadienį Vilniaus oro uoste turėtų leistis pirmasis „Skyways“ lėktuvas.

„Fokker 50“ skelbiu savaitės lėktuvu :-) Na, o Vilniaus ir Kauno „planespotter’iai“ turės ką veikti.

Blogatonas – mano penki skaitomi tinklaraščiai

Iš savo RSS skaityklės išrinkau penketą tinklaraščių, kurie kažkuo įdomūs, kažkuo naudingi, kažkuo nematyti. Nė vieno apie aviaciją, nė vieno apie marketingą, nė vieno apie komunikaciją. Maniškis blogatonas – labai asmeniškas ir surinktas iš pakampių.

Blogatonas – tai grandinė įrašų tinklaraščiuose, kuriuose kiekvienas autorius pristato penkis jo skaitomus tinklaraščius visų skaitytojų dėmesiui.

Mano penketukas:

Gero Gobbito blog’as – nors teoriškai tai ne pirmas lietuvis tinklaraštininkas, tačiau praktiškai taip. Dabar atgimė publikuodamas jautrius filmukus iš „youtube“ ir komiksus apie savo rusišką katiną, tačiau vistiek būtina skaityti. Arnoldai, suveik Gobbitui kvietimą į „Login“, OK? :)

Statau namą! – Andrius stato namą pievos vidury. Linkiu, kad energijos publikuoti eigą iki tol, kol kabinsi paveikslą palėpėj. Tikiuosi, šios informacijos ir patirties prireiks. Sėkmės.

STAR TRASH Online – anoniminis tinklaraštis apie „žvaigždes“ ir jų nykią kasdienybę. Jis pateko į blogatoną už tai, kad sugeba keiktis ir įžeidinėti, tačiau tuo pat metu geba būti įdomūs ir kandūs.

rev.lt | mes perkame šlamštą, kad jums nereikėtų… – šiek tiek pradedantis strigti, bet įdomus tinklaraštis apie kasdienius produktus ir rekomendacijas juos pirkti arba nepirkti. Taiklu.

uagadugu televizija transliuoja tekstus – tinklaraštis apie televizijos užkulsius, taikliai ir nenuobodžiai. Pastaruoju metu šiek tiek padaugino kiekybės, jog geri tekstai pasimeta, tačiau, tikiuosi, pasitaisys.

Lietuvos prezidentė ir „Twitter“

Atrodo, jog išrinktosios Lietuvos respublikos prezidentės naudojimosi „Twitter“ mitas bliūkšta. Pasigirdo žinia, jog Dalios Grybauskaitės štabas paneigė, jog „twitter“ rašantis personažas DGrybauskaite nėra išrinktosios prezidentės „balsas“. Štabo atstovai ketina kreiptis į „twitter“ dėl „apgaulingo“ puslapio panaikinino.

Ech, gaila. Galėjom turėti internete „čiulbantį“ valstybės vadovą. Ir nors twitternautai kritikuotų Baracko Obamos kopijavimu, tačiau Lietuvai tai būtų puiki reklama ir žingsnis modernaus įvaizdžio link.

Jeigu jau kažkas ėmėsi kurti netikrą Dalios Grybauskaitės „Twitter’į“, tai žinote, koks būtų tobulas jos komunikacijos žmonių žingsnis? Sukurti vartotoją „TIKRA_DGrybauskaite“ ir paskelbti tai visam pasauliui. Garantuotas 100 paminėjimų žiniasklaidoje ir 1000 sekėjų per 1 savaitę.

Nes juk „pops’iniai“ sprendimai valdo?

Lietuviškas vežėjas „Star1 Airlines“

Šiuo įrašu neturiu ką pasakyti, tiesiog noriu būti pirmas „Google“ rezultatuose, kada bus pradėta ieškoti informacijos apie naują lietuvišką skrydžių bendrovę :) Juokauju.

Mitais ir gandais apipintos aviakompanijos kūrimas vyksta labai sparčiai. Pradžioje buvęs „Tez Tour“ vadovas įkuria naują „atostogų“ organizatorę „Star Holidays“, iš kurios šaiposi konkurentai, tada „Star Team Group“ paskelbia apie ketinimus vystyti reguliariųjų skrydžių verslą, tada nuperka aviacijos veiklos pažymėjimą turinčią bendrovę „HC Airways“, praneša apie pirmąjį išsinuomotą lėktuvą 737-700, o šiandien parodė naują avialinijų pavadinimą ir logotipą:

star1

Logotipas toks paprastas, net labai ką komentuoti norisi. O šiandien paskaičius „Verslo žiniose“ apie apgailėtiną mūsų aviacijos verslo padėtį, tai mažiausiai norisi kabinėtis prie pavadinimo ar logotipo.

Startavusioje „Star1 Airlines“ interneto svetainėje galima užsiregistruoti ir gauti informaciją apie prekybos bilietais pradžią. „Star1 Airlines“ žada skrydžius į Londoną, Dubliną, Milaną, Barseloną ir Paryžių. Planuojama pradžia – 2009 m. birželis… Drąsiai. Vieno 737 neužteks, bet du būtų pats tas.

Aš linkęs kol kas užmerkti akis į „Star Team Group“ kapitalo kilmę ir kitus neparadinius šito skubaus reikalo dalykus. Nes skrydžių į Londoną, Paryžių ir Milaną tai reikia ir kuo greičiau tuo geriau. Gruodį buvo kalbos, kad „flyLAL“ nutraukus veiklą pas mus atsiras eilė skrydžių bendrovių, kurios tik ir trokšta skraidyti į Vilnių, tačiau realiai dabar optimizmo, kad kažkam rūpėtų Londono, Paryžiaus ar Barselonos kryptis, nėra jokio.

O „Star Team Group“ nepradėjo dar kelionių organizatoriaus veiklos, tai ir jų pažadai vykdyti reguliariuosius skrydžius nėra patikimi. Bet, tikėkimės, geriausio.

O kad kelionių versle galima įeiti į rinką rodo kitas pavyzdys – šypseną keliantis kelionių organizatorius „Mangoturas“, net neturintis savo interneto svetainės, paskelbė, jog į pirmąsias keliones, vyksiančias už mėnesio, vietų nėra.

„Ryanair“ rudenį ketina vykdyti daugiau skrydžių į Kauną

„Ryanair“ praėjusią savaitę pradėjo prekybą bilietais į žiemos sezono skrydžius – tuo pačiu pasirodė ir planuojamas rudens skrydžių tvarkaraštis.

Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ ketina žiemos sezonu atlikti 6 savaitiniais skrydžiais daugiau, negu atlieka vasarą.

Į Stanstedo oro uostą netoli Londono „Ryanair“ ketina skraidyti 14 kartų per savaitę – 2 kartus kasdien. Tai yra 3 savaitiniais skrydžiais daugiau nei šiuo metu. Į kitą šalia Londono esantį Lutono oro uostą ketinama skristi keturis tris kartus per savaitę – dabar skraidoma tris du kartus per savaitę.

Nuo rudens bus nuimti sezoniniai skrydžiai į Liverpulį, kur vasarą skraidoma 2 kartus per savaitę, tuo tarpu skrydžiai į Birmingemą išliks tuo pačiu intensyvumu – du kartus per savaitę, trečiadieniais ir sekmadieniais.

Po pusmečio pertraukos „Ryanair“ gražina kasdienius skrydžius į Dublino į Kauną. Greičiausiai skrydžių sumažėjimas buvo nulemtas dėl noro daryti spaudimą Dublino oro uostui – nuo rudens „Ryanair“ septynis kartus per savaites iš Dublino skris ir į Rygą.

Į Hano oro uostą netoli Frankfurto „Ryanair“ skraidys toliau 3 4 kartus per savaitę. Nuo liepos 1 dienos pradėsianti skrydžius į Brėmeną du kartus per savaitę, „Ryanair“ ketina nuo rudens tvarkaraštį suintensyvinti iki trijų skrydžių per savaitę.

Tai geros žinios Kauno oro uostui, kadangi bendrą mėnesinį „kėdžių skaičių“ „Ryanair“ ketina padidinti beveik 10 tūkstančių. Jeigu lėktuvų užimtumo rodiklis žiemos sezonu išsilaikys į panašų, koks buvo šį balandį (81%), tuomet tai reiškia, kad Kauno oro uoste dėl intensyvesnės „Ryanair“ veiklos keleivių skaičius gali paaugti 8 tūkst.

Kauno oro uostas ir „Ryanair“ neskelbia keleivių srautų pagal miestus, tačiau pusiau oficialiais duomenimis, prasčiausiai „Ryanair“ sekasi su Birmingemo ir Hano kryptimis (užimtumas apie 70%), geriausiai su Stanstedo ir Dublino kryptimis, kur užimtumas siekia 85-90%.

Šiuo metu per mėnesį antrasis pagal dydį Lietuvos oro uostas priima ir išleidžia apie 30-35 tūkst. keleivių. Tikėtina, jog birželį prasidėjus „airBaltic“ skrydžiams, į Rygą iš Kauno keliaus po 2-3 tūkst. keleivių.

Šį balandį Kauno oro uoste keleivių skaičius sumažėjo 13%, palyginus su praėjusių metų balandžiu.

Vilniaus oro uoste keleivių skaičius mažėja apie 40% palyginus su praėjusiais metais – šį balandį keleivių buvo 98 tūkstančiai. Vakar premjeras Andrius Kubilius sudarė darbo grupę, kuriai pavesta „parengti pasiūlymus dėl rinkodaros, skatinamųjų ir verslo rizikos pasidalijimo (kompensacinių) priemonių, siekiant skubiai spręsti Tarptautiniame Vilniaus oro uoste susidariusias problemas maksimaliai pritraukiant vietinius ir užsienio vežėjus„.

Įdomiai šitoje vietoje atrodo žodis „skubiai“. Sprendimas sudaryti darbo grupę priimtas balandžio 22 d., darbo grupė sudaryta gegužės 21 d., o vyriausybei pasiūlymai turės būti pateikti liepos 15 d. … Skubu …

Aš nelabai suprantu tokios darbo grupės reikalingumą. Juk maksimalus vietinių ir užsienio vežėjų pritraukymas yra kasdienė valstybės įmonės „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ (kaip ir kitų dviejų valstybės oro uostus valdančių įmonių) funkcija? Ar šita darbo grupė reiškia, jog įmonės funkcijos siaurinamos ir ji liks tik objekto administratore?

Kitąvertus, ne taip lengvai valstybės įmonei transformuotis iš lėktuvų vaikytojos į skrydžių viliotoją … Linkėjimai gero darbo ir geru rezultatų darbo grupei ir oro uostui.

„Tėvynės sąjunga 2.0“ tęsinys – „Twitter“

„Tėvynės sąjunga“ tęsia prieš pradėtą madą sekti ir naudotis naujausiomis interneto tendencijomis. Prisiminkime neseną istoriją, kada „Tėvynės sąjunga“ prieš Seimo rinkimus kvietė žaisti žaidimą „Aplenk Kubilių“, organizavo „Baltijos kelią 2.0“ ir lindo visiems į draugus „Facebook’e“.

Viskas kaip iš vadovėlio – 2007-ieji buvo blog’ų metai; 2008-ieji buvo „Facebook’o“ metai; 2009-ieji „Twitter’io“ metai.

O „Tėvynės sąjungos“ komunikacijos konsultantai ir „Gaumina“ tendencijas seka. Taigi, likus keliomis savaitėms iki Europos Parlamento rinkimų, „Tėvynės sąjungos“ interneto puslapyje atsirado blokas, kuriame sudėti kandidatų į europarlamentą „tvyturiai“ (c) nezinau.lt).

tvyturiai

Į „Tėvynės sąjungos“ tinklapį yra sukelti skirtingų politikų pasisakymai

Tačiau „Twitter“ komunikacija padaryta taip šaltai ir paviršutiniškai, kad net nesaknu.  Visų politikų „account’ai“ sukurti vienodai, rašant kandidato pavardę iš didžiosios raidės (pvz. twitter.com/Landsbergis; twitter.com/Andrikiene). Be to, atrodo, kad visų politikų pasisakymus rašo vienas ir tas pats žmogus: nėra skirtumų tarp pasisakymo stilistikos. Tačiau išimčių yra ir pvz. p. Petras Musteikis yra tikras „twitteriškas“ personažas, kuris rašo iš serijos „krapštau nosį“: „Skaitau naujienas delfyje, bernardinuose“.

„Tėvynės sąjungos“ sukurti virtualus personažai turi labai mažus skaičius sekėjų – vos po 5-20, o jų daugumą sudaro kiti politikai.

„Tėvynės sąjungos“ „twitteriamas“ – daug blogiau nusisekęs, negu projektai, vykdyti prieš Seimo rinkimus. Sausa, vadovėliška ir jokio smagumo.  O juk „web trendai“ turi būti smagu ar ne? Reikia jau spėlioti, kas bus „ant bangos“ 2010-aisiais? Aj, tiesa, rinkimų kitąmet nebus …

„Twitter’io“ lyderis yra buvęs kandidatas į Prezidentus Česlovas Jezerskas, kurio „tvyturiai“ ir „pablakėjimai“‘ sulaukė nemažo atgarsio. Mano nuomone, reikia pripažinti sau, jog interneto tendencijų vaikymasis yra laikinas procesas ir labai nišinis reiškinys. Todėl Jezerskas „twitteryje“ atrodo logiškiau nei Landsbergis „Twitteryje“. Be to, esu tikras, jog po birželio 14 dienos „Tėvynės sąjungos“ „tvyturiai“ ims ir nutils.

Tačiau gali būti, kad galime turėti „Twitter’inančią“ prezidentę – Dalios Grybauskaitės „account’as“ buvo sukurtas tik likus dviems dienoms iki prezidento rinkimų. Ir nors komunikacijos specialistai padarė pigaus populiarumo besivaikančiųjų klaidą – ėmė sekti visus per vieną dieną, tačiau žinučių rašymas „Twitter’yje“ vyksta ir po laimėtų Prezidento rinkimų. Be to, tie pranešimai yra tokie, kokie yra verti „Twitter“, pvz.:  „Linkėjimai V.Tomkui :)„. Jeigu tai nenutrūks Dalios Grybauskaitės rinkimų štabui transformuojantis į Lietuvos Respublikos prezidento komanda, tai turėsime vieną iš nedaugelio pasaulyje „twitter’inančią“ valstybės vadovę.

Ir nors „Second Life“ buvo laikinas ir realiai nesąmoningas interneto reiškinys, tačiau mes su pavydu skaitėme, kad estai įkūrė savo ambasadą „Second Life“ ar ne? Dabar panašiai gali rašyti ir apie mus – turėtume „twitterinančią“ prezidentę.

O įsivaizduokite situaciją, kad JAV prezidentas Barackas Obama pvz. pasveikina Lietuvos prezidentę su gimtadieniu parašydamas „Twitter“ @DGrybauskaite ? :)

P.S. Dar pasirodo pražiopsojau šio ryto naujieną – „Vyriausybė įsikūrė „FaceBook“ „MySpace“ ir „Twitter“„. Linkiu entuziazmo.

Apie tai, kad komunikacijos specialistams, blog’ai, „Twitter“ ir „Facebook“ yra peilis po kaklu – mano pranešime konferencijoje „Login“ – birželio 4 d.

Padėka „IKI“ apsaugos darbuotojui

Praėjusį sekmadienį eidamas balsuoti išverčiau visus namus ieškodamas savo asmens tapatybės kortelės. Nesėkmingos paieškos baigėsi lengvu išgąsčiu, kad galbūt ją pasisavinęs žmogus pasiims paskolų mano vardu ar dar ko negero padarys, o mintyse jau susitaikiau su papildomais rūpesčiais, susijusiais naujo dokumento gamyba.

Šiandien per pietus lankantis „IKI“ parduotuvėje Vilniuje Jasinskio gatvėje, sulaukiau prieinančio prie manęs „IKI“ apsaugos darbuotojo (lygtai jis buvo su „Ekskomisarų biuro“ uniforma) ir klausimo ar mano pavardė nėra „Bartkus“.

Pasirodo, dokumentą pamečiau „IKI“ parduotuvėje praėjusią savaitę, o apsaugos darbuotojas jį saugojo ir pagal nuotrauką atpažino.

Labai ačiū jam!

Ir pagarba bendrovėms, turinčioms tokius darbuotojus.

Saugokite savo asmens dokumentus!

P.S. Ir nepamirškite, kad visą laiką jus kažkas stebi :)

Martynas Starkus „Šilko kelias“

silko_keliasŽinią, kuomet garsūs Lietuvos žmonės (ne rašytojai) imasi plunksnos ir pozuoja su savo knygos viršeliu, dažniausiai sutinku skeptiškai. Greičiausiai todėl, kad pirma tokios naujienos asociacija yra su Stanislavu Stavickiu (Stano) ar Aleksandru Pogrebnojumi, kurių išleistos poezijos knygos spaudžią ašarą dėl veltui iššvaistyto popieriaus ir perkelia minėtus asmenis į Agnės Jagelavičiūtės vedamą Lietuvos „elitą“.

Apie Martyno Starkaus išleistą knygą „Šilko kelias“ sužinojau atsitiktinai – maniau, jog ši jo ir kompanijos kelionė senais automobiliais į Taškentą ir užsibaigs laidų ciklu per Nacionalinę televiziją. Praėjus metams nuo kelionės, „Tyto Alba“ išleido 226 puslapių nuotykių dienoraštį.

Martyno Starkaus ir Vytaro Radzevičiaus projektus, kuomet jie keliavo į Malį, aprašytą kelionę į Taškentą bei paskutinį projektą „Tuk Tuk Indija“ vertinu labai teigiamai. Galbūt ne aukščiausia klasė, tačiau tai yra žingsnis link žiūroviškos geografijos pamokos – pavyzdys, kaip tūlas Pakso politikos gerbėjas gali neskausmingai ir žaismingai praplėsti savo geografijos žinias. Tuo tarpu Neringos Skrudupaitės kelionių laidos veikia tik kaip terapija neplanuotam sveikam popiečio miegui.

Laidos idėja taip pat teigiama – joje susiduria natūralus vyrų besimėgavimas pramoga, įdomūs komentarai žiūrovui ir net puikiai į projektą integruoti prekės ženklai (perskaitęs „Šilko kelią“ į ilgesnę kelionę pasiimsiu „RedBull“). Gaila, kad taip niekada ir „nepagaudavau“, kokiu tvarkarščiu LRT jų laidas rodė, todėl jas stebėjau tik atsitiktinai (LRT.lt ir „YouTube“ galima rasti nemažą dalį epizodų).

Knyga „Šilko kelias“ – antrosios Martyno Starkaus ir Vytaro Radzevičiaus kelionės iš Vilniaus per Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją, Bulgariją, Turkiją, Iraną, Turkmėniją ir Uzbekiją vykusios kelionės į Taškentą dienoraštis. Automobilių remonto klausimai, kelionės problemos, įspūdžiai, kyšininkavimas, nakvynės vietų paieška, susidūrimas su vietos teisėtvarkos pareigūnais, bendravimas su vietiniais žmonėmis –  ir krūva kitų detalių trumpai pavadinamų „įspūdžiai“.

Martyno Starkaus rašymo stilius – lengvas ir šmaikštus. Eilutėse jaučiasi radijo „malimo liežuviu“ patirtis, tad trumpų sakinių tikėtis neverta, tačiau naudojami palyginimai ir sudėlioti akcentai privers ne vieną kartą nusijuokti net balsu. Dykumos kelio aprašymas nebūtų toks įdomus be gebėjimo patraukti per dantį kartu keliaujantį Vytarą.

Šios knygos į kitas kalbas niekas nevers ir „Amazon’e“ jos nenusipirksit niekada. Panašių kelionės nuotykių pasaulyje išleista tiek, kad dabar kelionių nuotykiai tiesiog gula interneto tinklaraščiuose. Tačiau šis lietuviškas tekstas ir lietuvio pateikti šmaikštūs komentarai – įdomus skaitalas. Ypač neturint kur dėti akių įsijungus per televizorių Eurovizijos finalą ir niūriai laukiant taškų dalinimo cirko – būtent tokioje būsenoje gardžiai perskaičiau šios knygos puslapius.

Įsigyti knygą internetu galite pigu.lt (31,99 LTL), patogupirkti.lt (31,34 LTL) arba knygynuose (35-40 LTL). O „Maximoje“ šią savaitę 30% nuolaida visoms knygoms – pirmadienį dar spėsite.

„Gala“ pagaliau pradėjo retransliuoti raiškiosios TV kanalus

„TEO LT“ vakar (gegužės 15 dieną) pranešė HDTV televizorius turinčių žiūrovų ilgai lauktą žinią – „Gala“ abonentams bus retransliuojami trys raiškieji kanalai – kol kas už tą patį abonentinį mokestį.

„TEO LT“ jau praėjusiais metais buvo technologijų fanų „pagauta“ bandanti HDTV transliacijas. Oficialiai „TEO LT“ deklaravo, jog raiškiosios TV paslaugos bus pasiūlytos iki 2008 m. pabaigos. Taigi, atsiliko penkis su puse mėnesio.

HDTV yra prieinama „Interaktyviosios Gala“ turėtojams (kitaip tariant, priimantiems TV laidu), kurių namus internetas ir televizija pasiekia šviesiolaidžiu (ne telefono linija) bei kurių TV imtuvas yra „Motorola 1920“. Tai yra būtinos sąlygos, priimti raiškiąją televiziją. Be abejo, jums reikia ir HDTV televizoriaus bei sujungti „Motorola 1920“ imtuvą su televizoriumi per HDMI jungtį (keliasdešimt litų investicija) – standartiškai šis priedėlis jungiamas per „Scart“.

„Gala“ tris raiškiosios televizijos kanalus patalpino į naujai sukurtą papildomų kanalų rinkinį „HD rinkinys“, kurį reikia užsisakyti atskirai, tiesa, jis – nemokamas. Tačiau pati kanalų prieinamumo logika rodo, jog „TEO LT“ ketina anksčiau ar vėliau šį rinkinį apmokestinti.

Ne visiems „Gala“ abonentams, net turintiems šviesolaidinį ryšį, pavyks be papildomų išlaidų žiūrėti raiškiosios televizijos kanalus. Jeigu jūs tapote „Gala“ abonentu seniau, jums buvo suteikta įranga, kuri neturi raiškios televizijos kanalų priėmimo galimybės. Dėl tos priežasties, jums teks išleisti 400 litų arba pasirašyti paslaugų neatsisakymo garantiją keleriems metams. Jeigu būčiau vietoje tų, kuriems reikia pirkti papildomą įrangą, norėtųsi žinoti, kada ir kokia suma ketina „TEO LT“ apmokęstinti „HD paketą“.

„Gala“ į „HD rinkinį“ įtraukė tris kanalus – „Discovery HD“, „National Geographic HD“ ir „Rush HD“. Pirmieji du tikrai vertingi – tai populiarių mokslinių TV kanalų HD versijos – jų programa nesutampa su įprastinių to paties pavadinimo kanalų programa, tačiau juose rodamos populiariausios šių televizijų laidos. „Rush HD“ vertė – tai tik raiškiosios TV galimybių bandymas rodant greitesnį judesį – visą parą tas kanalas rodo motociklininkus, banglentininkus, kompiuterinius žaidimus ir panašų kitą „sportą“.

Gera žinia ta, jog „Gala“ pradėjo su tikrai „žiūrimais“ kanalais – raiškiajai televizijai tikrai dar nėra taip lengva rasti kokybiško turinio ir kiti mažesni anksčiau HDTV paslaugas paleidę televizijos operatoriai pradėjo su kanalais, kurių turinys toks, jog pramoga tik žiūrėjime į raiškų vaizdelį – pvz. „Kava“ siūlo „Anixe HD“, „Voom HD“, „Astra HD“, „Luxe TV HD“, „Vinita“ taip pat siūlo tik nemokamus menkaverčius kanalus.

Jeigu „Gala“ abejotinos vertės „Rush HD“ pakeistų į „Eurosport HD“ – tikrai būtų galima paploti už pradinį paketą. Prieš gerus metus rašiau apie tai, jog raiškiajai televizijai labai trūksta turinio, padėtis pasikeitė šiek tiek – HDTV kanalų pasirinkimas nėra labai didelis. „Gala“ galėtų atkreipti dėmesį į „BBC HD“, „Prosieben HD“, jau minėtą „Eurosport HD“.

„Gala“ puslapyje žadama, kad „kad raiškiosios televizijos kanalų pasiūla bus nuolat plečiama“, tačiau lygiai tas pats buvo žadėta, kuomet „Gala“ pradėjo teikti paslaugą „Mano TV įrašai“ – tačiau ir šiandien, praėjus 9 mėnesiams, siūlomos tik MTV ir „Lietuvos ryto TV“ laidos.

Priedėlis „Motorola 1920“ nepalaiko 1080p – jo galimybių arsenale yra tik 1080i. Tačiau aš šį priedėlį sukonfigūravęs ant 720p nustatymo – šiais nustatymais naujieji raiškieji kanalai atrodo taip pat kaip 1080i, tačiau žiūrint standartinės raiškos TV kanalus 720p perteikia geresnį vaizdą nei 1080i – negaliu paaiškinti kodėl.

Ir 720p vaizdu raiškios TV kanalai atrodo iš ties įspūdingai. „Gala“ pirmas penkias sekundes įjungus HDTV kanalą kvadratuojasi, tačiau per tas kelias sekundes tarsi „įsibėgėja“ ir toliau nėra jokių problemų – transliacija vyksta be trukdžių, garso ir vaizdo sinchronizacijos problemų nėra, laikinų „kvadaratvimųsi“ ar stabdymų nėra – kol kas šiuos kanalus žiūrėjau gal 3-5 valandas.

Gaila, jog „Lietuvos televizija“ atsitraukė iš bandymų transliuoti raiškiuoju būdu – pernai vasarą nacionalinis transliuotojas pateikė labai daug vertingo turinio – „Euroviziją“, Europos futbolo čempionatą, Olimpines žaidynes Pekine. Kiek žinau, Vilniaus apylinkėse 53-asis kanalas jau užimtas, todėl kažin ar „Lietuvos televizija“ artimiausiu metu vėl kokia nors proga paleis „LRT HD“.

Pasiekiamumo apribojimų raiškiajai televizijai lieka daug. „Gala“ skelbiasi turinti 45 tūkst. abonentų. Didelė dalis jų naudojasi „Gala“/“Zebra“ paslaugomis pasiekiamomis per telefono liniją. Daliai anksčiau „Gala“ televiziją įsirengusių abonentų turi seną įrangą, o norint ją pakeisti, reikia papildomų išlaidų. O kiek iš likusios dalies turi HDTV televizorius? … Lieka džiaugtis, jog „TEO LT“ nusprendė imtis raiškiosios TV plėtros, nes ilgą laiką skundėsi paklausos trūkumu.

Tačiau raiškiosios televizijos žiūrėjimas turi esminį trūkumą – po jų įsijungus bet kurį iš 53 kitų tradicinės raiškos kanalų – jų vaizdas atrodys tragiškai. Ypač blogai atrodo TV3 ir „Baltijos TV“, o pagyrų už geresnę nei kitų standartinės transliacijos kokybę galima pagirti „Lietuvos ryto TV“.

P.S. Nežinau, kiek tai susiję su raiškiosios televizijos įvedimu, tačiau „Gala“ priedelis „Motorola 1920“ paskutinėmis savaitėmis pradėjo pats persikraudinėti, kartais net po kelis kartus per dieną. Iš kolegų jau žinau, jog taip yra ne man vienam, o daugeliui „Gala“ abonentų. Tikėkimės, laikina.

Lėktuvų užpildymas Palanga-Ryga reise siekia net 73%

Kadangi Vilniaus oro uosto ir Susisiekimo ministerijos valdžios pažadų išsipildymo laukimas jau veda į neviltį, panagrinėsiu keleivių srautų pokyčius ir rezultatus pirmąjį vasaros tvarkaraščio mėnesį – balandį.

Pažvelgus į lėktuvų keleivių skaičius nustebino, kad Rygos oro uoste keleivių skaičius ūgtėlėjo ženkliai – 2009 m. balandį keleivių oro uoste buvo net 23,5% daugiau negu praėjusių metų tą patį mėnesį. Jeigu lyginsime šių metų balandį ir kovą – keleivių padaugėjo 19 procentų. Skrydžių skaičius išaugo 8,2% lyginant su pernai ir 11% lyginant su kovu.

Visą keleivių augimą Rygoje generavo „airBaltic“, kadangi antro pagal dydį oro uosto kliento „Ryanair“ skaičiai pakito nežymiai, o likusios kompanijos Rygoje perveža tiek mažai keleivių, lyginant su lyderėmis, jog net nelabai verta kreipti į jas dėmesį. „airBaltic“ keleivių balandį, palyginus su kovu, padaugėjo nuo 163 tūkst. iki 208 tūkst.

Šie skaičiai išties daro įspūdį, nes dar tik vakar skaitėme, jog Latvijos ekonomika smuko 18 procentų. Be to, vasario ir kovo mėnesiai rodė tik 5-7 procentų augimą lyginant su praėjusiais metais.

„airBaltic“ balandžio 1 dieną pradėjo skrydžius tarp Palangos ir Rygos, o šioje kryptyje pasiekė įspūdingų rezultatų. „airBaltic“ balandį įvykdė 28 skrydžius tarp šių miestų ir pervėže 2044 keleivius – lėktuvų užpildymas siekė net 73%. Tai iš ties labai geras rezultatas atsižvelgiant į pirmąjį reiso vykdymo mėnesį, toli gražu ne į patį patogiausią tvarkaraštį (sunku 8 val. ryte jau būti Rygoje, kad spėti į Palangos reisą, o iš Palangos atvykus tik 10 val., skrydžių tvarkaštyje nespėji į daug skrydžių) ir į tai, jog „airBaltic“ bendras lėktuvų užpildymas yra tik 62%.

Manau šis rezultatas buvo pagrindinė prielaida, kodėl „airBaltic“ greitai ėmėsi organizuoti skrydžius iš Kauno į Rygą.

Blogiau „airBaltic“ sekėsi kitame naujame pavasario reise – skrydžiuose į tolimąją Tromsę Norvegijos šiaurėje lėktuvo užkrovimas siekė 39 proc. – pervežta 1100 keleivių.

Labai prastai „airBaltic“ einasi su NVS kryptimis. Balandžio mėnesį kvėpavo tik Tbilisis (1950 keleivių, užpildymas apie 45%), ir Taškentas (1800 keleivių) tačiau kitos kryptys demonstravo prastus rezultatus – Baku vos 900 keleivių, Jerevanas tik 500, Odesa – 300. „airBaltic“ jau apkarpė NVS tvarkaraštį ir kai kuriomos kryptimis ketina skraidyti tik įsibėgėjus vasarai.

Tarp Rygos ir Vilniaus balandį keliavo 18 500 keleivių – 3,5 tūkst. daugiau nei kovo mėnesį. Kas penktas keleivis Vilniaus oro uoste keliavo Rygos kryptimi. Vėlgi, šuolį augimui padarė balandžio mėnesio pradžioje be išankstinio pranešimo nutraukti tiesioginiai skrydžiai į Stokholmą, Milaną ir Miuncheną. Jeigu bilietų pardavimai balandį buvo tokie pat kaip kovą, tai realiai „airBaltic“ Rygos krypčiai gavo 2300 keleivių (o į Rygos oro uosto statistiką – 4600) pakeitę jiems bilietus iš tiesioginio reiso į skrydį per Rygą.

Vilniaus oro uoste balandį buvo 80 400 keleivių – 40% mažiau nei praėjusiais metais (tas pats skaičius kaip vasarį ir kovą), bet 9% nei kovą. Kadangi balandį realiai atsirado tik skrydžiai į Briuselį, o iš veikiančių kompanijų tvarkaraštį suintensyvino tik „Lufthansa“ ir „utair“, tai daugelis bendrovių gerino lėktuvų užpildymo rodiklius.

Naujuoju reisu turėtų labai patenkinti būti „Brussels Airlines“ – balandį į Briuselį keliavo 2,5 tūkst. keleivių – lėktuvų užpildymas apytiksliai siekė 77%. Apytiksliai, nes nežinau kokia dalis skrydžių buvo atlikta ne 82 vietų RJ85, o didesniu RJ100 lėktuvu. Užsimenama, jog „Brussels Airlines“ gali padidinti skrydžių skaičių nuo dabar vykdomų keturių per savaitę. Mano nuomone, „Brussels Airlines“ galėtų parinkti ir geresnį tvarkaraštį, nes dabartinis vidurdienio reisas nepatogus verslininkams ir diplomatams bei sudėtingas tranzitiniams keleiviams.

Tuo tarpu ukrainiečiams „Donbass“ nesiseka įsukti Kijevo reiso – balandį šia kryptimi keliavo 638 keleiviai ir turbūt mažiausio galimo šiame maršrute lėktuvo užpildymas buvo 52%. Lieka džiaugtis Ukrainos kompanijos užsispyrimu, kadangi planuojama, jog vasarą „Donbass“ lėktuvas papildomai ims skraidyti į Vilnių ir sekmadieniais.

Sparčiai augusia kryptimi Vilniuje balandį tapo Maskva, kur keleivių skaičius padidėjo 30% – iki 3200 per mėnesį. Tai lėmė „utair“ atidarytas papildomas kasdienis reisas bei dėl laukiamos konkurencijos su „Aeroflot“ kritusios bilietų kainos. Tačiau labai stipriai padidinus vietų skaičių, lėktuvų užpildymo rodiklis nesiekia net 50%.

Tik dviejomis kryptimis iš Vilniaus keleivių balandį mažėjo. Vienas mažėjimas turi labai aiškų paaiškinimą – „Aer Lingus“ vasaros tvarkaraščiu ėmus skraidyti tik tris kartus per savaitę, keleivių skaičius sumažėjo. Lėktuvų užpildymas – net 92%. Kovo mėnesį užpildymo rodiklis buvo dar aukštesnis, „Aer Lingus“ skraidant keturis kartus per savaitę.

Sumažėjo keleivių į Kopenhagą – neseniai buvusi populiariausia kryptis iš Vilniaus nusirito net į ketvirtą vietą. Kopenhaga jau senokai nusileidžia Rygai, kovą ją aplenkė Praha, o balandį – jau ir Frankfurtas. Tačiau Kopenhagos pagrindine konkurente yra Ryga, kur siūlomos panašios jungtys į galutinius taškus kaip ir iš Kopenhagos.

Kopenhagos reiso užpildymas dabar siekia tik 62%, todėl ir „Skyways“ reiso, kurį vis planuojama atidaryti, perspektyvos yra nekokios.

Dar šiek tiek balandį paaugo Prahos reiso užpildymas (iki 72%), o ypač nemažą šuolį pirmyn padarė Helsinkio ir Varšuvos krypčių užpildymas. Tragiškoje finansinėje padėtyje esantys lenkai nuo birželio suorganizavo dar vieną papildomą savaitinį reisą į Varšuvą (nuo 9 savaitinių iki 10), o „Eurolines“ ims vežti iš Vilniaus į Varšuvos oro uostą pigiais ir komfortabiliais autobusais.

Tuo tarpu Vilniaus oro uosto derybos su „Skyways“ jau tampa epinėmis. Atrodo, net VZ.lt, iki tol aktyviai Vilniaus oro uosto vadovo kasdien klausinėję „ar jau pasirašėte sutartį“, spjovė tai darę. Penktadienį jau sutartis „beveik buvo“, o pirmadienį turėjo prasidėti prekyba. „Skyways“ atstovai visiems besidomintiems keleiviams dar šiandien pateikia atsakymą, jog derybos nebaigtus ir neaišku ar skrydžiai prasidės … Dainelė be galo.

Kitas puslapis »