Gradacija kiek platesnė nei juoda ir balta.

Ne taip supratai. Juk verslas turi atsipirkti. Todėl ir įdomu, ar tikrai atsiperka investavimas jau ne į kokybę, o į tobulybę?..
Dėl kokybės stygiaus pastebėjimo Tu teisus: iš autoriaus pasakojimo supratau, jog ten rinkosi grietinėlė ar šiaip turčiai, hence organizuoti tenka raskošnai.

o dėl tolerancijos šalies, tai … … … rasistų pas mus mažiau nei ten.

Bendrai paėmus – be abejo esi tikras, kad tenisas kaip sportas yra pelningas. Gražus ir galingas “įbrandinimas”, brangūs aksesuarai, elitinio sporto jausmas – viskas ten išlieka.

Beje, pastebėjimai apie teniso auditoriją – nors bilietai nėra ypač brangūs, bet žiūrovai susirenka tikrai “prie pinigo”. Didelė dalis yra turtingi pensininkai, kurie keliauja iš teniso turnyro į turnyrą aplink pasaulį. Matyt, daug uždirba aplinkiniai viešbučiai, maitinimo įstaigos ir t.t., o turnyro rengėjai renka iš serviso kompanijų netiesioginius “atkatus”. Tenise nėra tokiu atsitiktinių (bent jau nesimato), kurie krapštytų pinigėlį tik dėl fakto, kad pamatyti (kaip būna pvz. kelionės su nakvyne palapinėje F-1 varžybose ir pan.). Tenisas išskirtinai yra baltųjų sportas – juodaodžių praktiškai nėra nė vieno auditorijoje (panašiai kaip krepšinio varžybose tik kokia 10% tėra baltieji žiūrovų tarpe).

Tokiam renginį būnant visiškai negaila pirkti suvenyrinius marškinėlius už 25 dolerius … (pagal JAV kainas, čia – brangoka).

Vertinant viską iš finansinės pusės, ar įmanoma pamatuoti tokio renginio atsiperkamumą? Ir ar verta taip stengtis dėl tų 5-10 % tai pastėbėjusių?

P. S. Labai norėčiau sužinoti as much as possible apie šį renginį. Ypač pastebėjimus dėl organizacinių dalykų.