Archive for birželio, 2009

Išrinkta nauja Lietuvos marketingo asociacijos vadovybė

Praėjusį savaitgalį eiliniame Lietuvos Marketingo Asociacijos suvažiavime suformavome naują LiMA valdybą, į kurią išrinkti 7 iš 140 LiMA narių. 2 nariai (tame tarp aš) dirbome ir ankstesniojoje LiMA valdyboje, penki asmenys valdybos nariais tapo pirmą kartą.

Kandidatų idėjų ir planų pristatymuose nebuvo žodžių „kovoti“, „keisti“ ar „griauti“. Požymis, jog ankstesnioji asociacijos valdyba dirbo neblogai į pasuko organizaciją teisinga kryptimi.

Ačiū visiems kolegoms 1,5 metų dirbusioje ankstensiojoje valdyboje – Sauliui Kazlauskui, Elenai Šilovaitei, Jonui Jankūnui, Juliui Nevierai, Sauliui Majauskui. O su naująja komanda, tikiu, toliau sėkmingai dirbsim.

Birželio 6 d. įvairių sričių marketingo specialistus vienijančios Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) visuotiniame narių suvažiavime išrinkta nauja organizacijos valdyba.

Iš 10 kandidatų į 7 vietų LiMA valdybą išrinkti: UAB „Fauga“ marketingo projektų vadovė Estelita Buzienė,  UAB „Tele 2“ prekinio ženklo vadovė Greta Morkevičiūtė,  AB Rytų skirstomieji tinklai rinkodaros vadybininkė Liana Jagniatinskytė, AB „Dvarčionių keramika“ marketingo tarnybos vadovas Rytis Buračas, UAB „Lietuva Statoil“ marketingo vadovas Simonas Bartkus, LR Kultūros ministerijos Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų vyr. specialistė Vilma Mociūnaitė bei Lietuvos nacionalinės filharmonijos Visuomenės informavimo skyriaus vadovas Vytautas Gailevičius.

Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininku išrinktas Simonas Bartkus, jis pakeis pusantrų metų LiMA vadovavusį Saulių Kazlauską. S.Bartkus asociacijos valdyboje dirba nuo 2007 m. pabaigos.

Vytautas Gailevičius paskirtas asociacijos direktoriumi.

Nuo 2004-ųjų veikianti Lietuvos marketingo asociacija vienija per 140 šalies marketingo specialistų iš įvairių verslo sričių. LiMA tikslas – skatinti marketingo ir su ja susijusiose srityse dirbančių specialistų tobulėjimą, atstovauti marketingo specialistų interesus, kurti ir propaguoti profesinio elgesio standartus.

P.S. Lietuvos marketingo asociacijai ieškome asistento, poros valandų darbo dienai. Jeigu žinote iniciatyvų, atsakingą, kruopštų, besidomintį marketingu ir, pageidautina, galintį dirbti namie – brūkštelkite, suteiksim daugiau informacijos.

„Lietuvos rytas“ stengiasi labiau

Tai tik maža smulkmena, bet verta dėmesio:

lrytas_laiskas

Lygiai prieš metus rašiau apie tai, jog paprastas priminimas el. paštu ar SMS padidintų pardavimus ženkliai.

Smagu stebėti tobulėjimą.

Po krizės visi būsim efektyvesni, tikslesni ir greitesni.

Panaikinti limitai – mažesnės išlaidos

Netyla kalbos Lietuvoje apie tai, jog kultūros ministras už reprezentacines lėšas įsigijo kostiumą, o socialinės apsaugos ir darbo ministras susitaisė automobilį.

Tačiau priežastis yra paprasta ir nesunkiai išsprendžiama – limitai didina vartojimą!

Žiūri dabar tūlas Vilkaitis į savo reprezentacinių išlaidų limitą ir mato: dar neišnaudoti 4 tūkst. litų. Kaip juos išnaudoti? Apsižvalgo, ką šį mėnesį nusipirkęs asmeninėms reikmėms – ogi kostiumą. Štai tau ir priemonė, kaip išnaudoti mėnesinį limitą.

Dagys pažiūrėjo, kad pas jį irgi liko neišnaudoti limito. Pagalvojo, ką čia nuveikus, tai sugalvojo susiremontuoti automobilį. Arba paklausė savo šeimos, ar niekam nereikia automobilio remontuoti (juk ministrai turi tarnybinius, ar ne?). Ačiūdie, kažkam reikėjo – nukrito rūpestis dėl neišnaudoto limito nuo galvos.

Valdininkams reikia paprasčiausiai išvaduoti nuo rūpesčių ir sutaupyti valdininkų aparatui skirtus pinigus – panaikinti reprezentacijai skirtus limitus!

Kai kurios verslo kompanijos naikina telefonų, kuro limitus. Pastebėta, jog daugeliu atveju, panaikinus limitus, bendros įmonės sąskaitos sumažėja.

Ką daro darbuotojas, jeigu jo darbo telefono limitas 200 litų, o mėnesio pabaigoje dar likęs 100 litų? Jis yra linkęs siųsti SMS į loterijas, skambinti „mažai pažįstamiems draugams“ į amerikas, aukoti labdaros numeriais ir t.t.

Ką daro darbuotojas, jeigu jam mėnesio pabaigoje liko 100 litrų neišnaudotų degalų limito? Teisingai, įpila žmonai, meilužei, švogeriui ar tiesiog į kanistrą taupymui garaže.

Kodėl daugelis verslo kompanijų taip nedaro? Egzistuoja rizika, jog išlaidos taps nevaldomos. Geriau išlaidos didesnės, tačiau prognozuojamos. Geriau išleisiu ryšiui 1 mln., nors galėtum išleisti 800 tūkst., tačiau tie 200 tūkst. yra draudimas nuo rizikos, kad išleisi dėl kilusio (nors maža to tikimybė) piktnaudžiavimo 2 mln.

Tuo tarpu panaikinus reprezentacinių išlaidų limitus valdininkams, kontrolės funkciją atliks žiniasklaida. Reprezentacinėmis „valdiškomis“ lėšomis besinaudojančių nėra tiek daug, kad žurnalistas negalėtų per porą valandų per mėnesį permesti akimis jų išklotines. Jei ką praleis – skaitytojai informuos, juk valdžios sąskaitos turi būti viešos ir prieinamos visiems.

Man bus negaila, kad kažkuris vienas valdininkas pasieks rekordą reprezentacijai išleisdamas kokius 50 tūkst. litų iš mano ir kitų mokesčių mokėtojų pinigų. Juk tai tik pusantro cento vienam gyventojui, o galimybė žinoti, už ką tikrai nebalsuoti – neįkainojama.

Be abejo, bendras moralės lygmuo pas mus ne toks kaip Didžiojoje Britanijoje, kur dėl lygiai tokio pat skandalėlio (o ten jo taip niekas nevadina), visas valdininkų būrys amžiams palaidojo savo karjeras. Kodėl pas mus nėra toks moralės lygmuo – apie tai yra atskira kalba, bet tam yra objektyvių priežasčių. Tačiau panaikinime valdininkams reprezentacijai skirtus limitus! Esu tikras sutaupysime pinigų ir pavysime moralumo lygiu Didžiąją Britaniją daug greičiau, kadangi greičiau identifikuosime tuos, kurie leis sau už reprezentacines lėšas taisyti švogeriui automobilius.

Prasideda: „Star1 Airlines“ pradėjo prekiauti bilietais į Londoną, Dubliną ir Barseloną

„Star1 Airlines“ interneto svetainėje prasidėjo prekyba bilietais į pirmuosius „Star1 Airlines“ reisus Londono, Dublino ir Barselonos kryptimis.

Į Londono Stanstedo oro uostą bendrovė reguliariai skraidins nuo liepos 3 d. keturis kartus per savaitę, į Dubliną nuo liepos 4 d. – tris kartus, į Žironą netoli Barselonos nuo liepos 5 d. – du kartus per savaitę.

Londone „Star1“ spalvomis dažyti lėktuvai leisis pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Iš Vilniaus lėktuvai kils 17 val., Londone leisis 17 val. 35 min. (vietos laiku), atgal pakils 18 val. 20 min., o Vilniuje leisis 23 val.

Į Dubliną bus vykdomi naktiniai skrydžiai, pasinaudojant laiko skirtumu tarp Lietuvos ir Airijos. Iš Vilniaus lėktuvai kils vėlų antradienio, ketvirtadienio ir šeštadienio vakarą – 23 val., leisis Dubline 0 val. 15 min., o iš Dublino pakils jau teoriškai sekančios dienos 1 val. „ryto“, o Vilniuje leisis lygiai 6 val. ryte.

Į Žironos oro uostą netoli Barselonos „Star1 Airlines“ skris ketvirtadieniais ir sekmadieniais – tai bus pusiau užsakomasis „Star Holidays“ atostoginis skrydis, pusiau reguliarusis reisas. Ketvirtadieniais bus vykdomas popietės reisas – 14 val. iš Vilniaus ir 17 val. iš Žironos, sekmadieniais skrydžiai bus vykdomi ryte – 8 val. iš Vilniaus, 11 val. iš Žironos.

Visi skrydžiai bus vykdomi vieninteliu 148 vietų „Boeing 737-700“ lėktuvu, kuris sudėjus užsakomuosius ir reguliariuosius reisus tris dienas per savaitę dirbs net po 24 valandas per parą. „Star1“ neketina siūlyti verslo klasės produkto, skrydžio klasės skiriasi tik bilieto keitimo ir gražinimo sąlygomis.

Šiuo metu „Star1“ bilietai kol kas nepasirodė „Amadeus“ ir kitose rezervavimo sistemose, bet, tikiuosi tai tik laiko klausimas. Tai žadama ir interneto svetainės atidarymo proga išplatintame pranešime spaudai.

Pranešime taip pat teigiama, jog antras „Star1“ lėktuvas į Vilnių atkeliaus antroje vasaros pusėje, o įsigijusi jį, bendrovė pradės skrydžius į Paryžių, Milaną bei sutankins skrydžius į Londoną.

Kol kas skraidant šiomis kryptimis, „Star1“ nelabai gali pasiūlyti jungiamųjų skrydžių, todėl jų produktas primena „low-cost“ produktą – nėra verslo klasės, skraidoma į „pigesnius“ oro uostus, skrydžių laikai tinka turistams ir migrantams. Tiesa, į bilieto kainą yra įskaičiuotas vienas lagaminas iki 20kg, už papildomą lagaminą imamas 20LTL mokestis.

Šiuo metu „Star1“ skelbia, jog bilietai į vieną pusę į Londoną ir Dubliną kainuoja nuo 249 litų, Barseloną – nuo 299 litų. Kiek žiūrėjau – visi bilietai šiuo metu tiek ir kainuoja. Tarifo skelbimo principas primena „flyLAL“ principą – skelbiama galutinė kaina, mokesčių dalis tarife neišskiriama, už pirkimą taikomas papildomas 25 litų mokestis.

Džiugu, tai, jog kokie paslaptingi „Star1“ bebūtų, kol kas pildosi kiekvienas jų žodis ir pažadas. Tiesa, reguliarūs skrydžiai neprasidės birželį, tačiau liepos 3 d. – nedidelis nukrypimas nuo grafiko.

Į Londoną pradiniame etape meta 5000 kėdžių, į Dubliną – nepilnus 4000. Pagal 2006-2008 metų duomenis, šiuo metu Londono krypties potencialas turėtų būti apie 12 tūkst. keleivių, Dublino – apie 8000. Šiuo metu „Aer Lingus“ į Dubliną veža apie 4,5 tūkst. keleivių, o skrydžių užpildymas siekia 90 proc.

„Aer Lingus“ į Gatwicko oro uostą Londone pradės skraidyti rugsėjo 10 dieną tris kartus per savaitę, o nuo spalio galo „Aer Lingus“ skrydžiai vyks kasdien. Jų kėdžių skaičius bus kiek daugiau nei 10000 vnt. Dviems vietos užteks, tačiau jeigu „airBaltic“ dar sumanys įeiti į šį maršrutą – kažkas bus priverstas pasitraukti.

Linkiu sėkmingo starto „Star1“! Tegul tai būna tik didelės veiklos pradžia.

Oro lenktynės Tartu mieste

Žingsnis šiek tiek tolėliau, nuo Lietuvos rinkos reikalų, kur šiom dienom įdomūs reikalai vyksta. Štai kokios oro lenktynės prasidėjo Estijos oro uoste, nutolusiame 8 kilometrus nutolusiame nuo Tartu.

Tartu oro uostas iki šių metų realiai buvo tuščias oro uostas su 1379 metrų pakilimo taku, kuriuo naudodavosi tik Tartu aviacijos mokyklos studentai.

2008 m. Tartu oro uostas pradėjo nedidelę rekonstrukciją, kurios metu pradėtas KTT ilginimas iki 1800 metrų ir statyti nedidelis keleivių aptarnavimo terminalas.

tartu_airport

Tartu oro uostas iš paukščio skrydžio

„Estonian Air“, šį balandį pradėdami skrydžius iš Parnu miesto į Stokholmą užsiminė, jog pasibaigus Tartu oro uosto rekonstrukcijai, jie svarsto galimybę nuo rudens skraidyti į Stokholmą ir iš Tartu.

„airBaltic“, matyt, pasišiaušė plaukai, arba tiesiog įkvėpti sėkmės Palangoje, jie ėmė skubiai organizuoti skraidymą iš Tartu į Rygą. Gegužės pabaigoje jie netikėtai paskelbė, jog skrydžiai iš Tartu į Rygą prasidės liepos trečią dieną ir tuo nustebino net Tartu oro uostą administruojančius Talino oro uosto vadovus (!!). Estijos spaudoje galima paskaityti oro uosto administracijos pasisakymų, jog rekonstrukcija, po kurios galima priimti keleivius bus baigta ne anksčiau kaip spalio 1 dieną, o oro uostas šiuo metu net neturi nė vieno darbuotojo, kuris gali priimti keleivius!

„airBaltic“ pasakė, jog nieko tokio. Janis Vanags, kuris yra „airBaltic“ korporatyvinės komunikacijos direktorius, pasakė, jog kompanija darys viską, kad skrydžiai prasidėtų liepos 3 dieną. Jeigu reikės, mes pasistatysime palapinę ir joje priimsime keleivius (!!). „airBaltic“ jau kurį laiką prekiauja bilietais iš Tartu į Rygą.

Dabar atrodo, jog „airBaltic“ su Tartu oro uostu kažkaip susitarė ir rado būdų, jog liepos 3 dieną bus galima bent minimaliomis sąlygomis aptarnauti keleivius ir užtikrinti skrydžio saugumą.

Vakar plaukai pasišiaušė jau „Estonian Air“, kurie vakar skubiai pranešė, jog skrydžiai iš Tartu į Stokholmą prasidės ne rudenį, o jau rugpjūčio 24 dieną. Prekyba bilietais turi prasidėti jau šiandien.

Sutapimas ar ne, tačiau abi kompanijos skraidys keturis kartus per savaitę. „Estonian Air“ reisus vykdys pirmadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais su „SAAB 340“, o „airBaltic“ iš Rygos lėktuvą atsiųs pirmadienio, trečiadienio, penktadienio ir sekmadienio vakarais, o iš Tartu lėktuvas kils pernakvojęs antradienio, ketvirtadienio, šeštadienio ir pirmadienio rytais.

Faktą, jog vyks tikra konkurencija įrodo ir tai, jog „Estonian Air“ netgi ketina maitinti keleivius Tartu-Stokholmas reise. Ne karštu patiekalu, bet valandą su kapeika trunkančiame regioniniame reise ekonominėje klasėje tai yra netikėtas dalykas.

Ir visi šie įvykiai Tartu įvyko per geras tris savaites. Kas galėjo pagalvoti prieš metus, jog apskritai komerciniai skrydžiai šiame mieste vyks. Miestas turi apie 100 tūkst. gyventojų, automobilių keliu važiuojant, Tartu nuo Talino skiria 188 kilometrai, nuo Rygos – 244 kilometrai. Kuo nepanašu į Šiaulius? :)

Estijoje šiuo bus penki oro uostai, iš kurių vykdomi reguliarieji skrydžiai. Be abejo, šis skaičius šiek tiek yra nulemtas šalies specifikos  – Kuressare ir Kardla oro uostai įsikūrę salose. Be šių oro uostų, skrydžiai dar vyksta iš Talino, Parnu ir Tartu oro uostų. Oro uostų valdymas Estijoje centralizuotas, visus oro uostus administruoja Talino oro uostas.

Pastebėtas „Star1 Airlines“ spalvomis nudažytas lėktuvas

Lėktuvų stebėtojai Airijos Šanono oro uoste pastebėjo „Star1“ spalvomis jau nudažytą „Boeing 737-700“ lėktuvą.

ly-stg

(c) Skyliner-aviation.de

Tai yra anksčiau už „Hamburg International“ skraidęs lėktuvas. Į Šanoną atskraidintas perdažymui „Star1“ spalvomis.

Vėliausiai Lietuvoje lėktuvą pamatysime birželio 27 dieną, kadangi tądien numatyti pirmi šio lėktuvo reisai – „Star Holidays“ atostogautojų kelionės į Graikiją ir Turkiją. Kadangi lėktuvas jau paruoštas, greičiausiai Vilniuje pasirodys jau artimiausiomis dienomis.

Jo lietuviška registracija – LY-STG, ankstesnė buvusi vokiška registracija – D-AHIB. „Hamurg International“ šį lėktuvą naudojo nuo 2001 m. Lėktuvas pagamintas 1999 m. Tai vienas seniausių „Boeing 737-700“ lėktuvų, kadangi pirmas šio modelio lėktuvas pradėjo skraidyti 1998 m., tačiau lietuviškų lėktuvų parke tai vienas naujesnių aparatų.

Nors lėktuvas registruotas Lietuvoje, vėliavėlė šalia registracijos numerio yra vienintelė lietuviškumo apraiška ant lėktuvo fiuzelažo. Net interneto adresas komunikuojamas ne lietuviškas www.star1.lt, o www.star1.aero.

„Aer Lingus“ rudenį pradės skraidyti iš Londono į Vilnių 7 kartus per savaitę

Pagaliau tapo aišku, jog Vilnius vėliausiai spalio 25 dieną nebeliks be jungties su Londonu. Airių kompanija „Aer Lingus“ paskelbė, jog nuo rudens sezono pradžios pradės skrydžius iš Londono Gatwick oro uosto į Vilniaus tarptautinį oro uostą 7 kartus per savaitę.

Lėktuvas iš Gatwick oro uosto į Vilnių pakils 7 valandą ryto vietos laiku, Vilniuje leisis 11 val. 45 min. Iš Vilniaus pakils 12 val. 25 min., į Londoną atvyks 13 val. 15 min. Skrydžiai kasdien bus vykdomi lėktuvu 174 vietų „Airbus A320“.

aerlingus320

Pigiausi bilietai šiandien rudeniui pirmyn ir atgal kainuoja 294 litus. Labai pigu. Bilietai parduodami visam žiemos sezonui nuo spalio pabaigos iki kovo pabaigos.

Šiuo metu „Aer Lingus“ tris/keturis (priklausomai nuo sezono) skraido į Vilnių iš savo bazinio Dublino oro uosto su lėktuvu A320 arba A321.

Įdomu. Ar neatsitiks taip, kad rudenį turėsime tris vežėjus iš Vilniaus į Londoną? Viskas arba nieko – kraštutinumų kraštas. „Star1 Airlines“ atvirai deklaruoja planus jau šią vasarą pradėti skrydžius į Londoną, o galimybę rudenį atgaivinti tiesioginį reisą Vilnius-Londonas svarsto ir „airBaltic“. „Aer Lingus“ iš karto metą į rinką daugiau kaip 10 tūkst. kėdžių, todėl persisotinimas netoli, žinant, jog „Ryanair“ lėktuvai kyla iš Kauno po kelis kartus per dieną.

Šiuo atveju vėl įdomi Vilniaus oro uosto ir Susisiekimo ministerijos pozicija. Mažvaikiškai kryštavę du mėnesius apie „Skyways“, kurių planai realizavosi tik viena Stokholmo kryptimi, šie tyli apie šiandienos naujieną, nors jau net bilietų prekyba prasidėjo. Dar keisčiau atrodo vandens prisemtos burnos „Star1“ klausimu, nors šie ir vizitus pas vadovus daro, ir jų planai realiau atrodo, už sakinį „juda ir nacionalinio oro vežėjo projektas“. Apskritai tą interviu, į kurį praeitame sakinyje pateikiau nuorodą, gėda net skaityti.

Galbant apie Vilniaus oro uosto atstovų komunikacijos gebėjimus, tai praėjusią savaitę vadovas sugebėjo oro uostą palyginti su autobusų stotimi (gal principas ir panašus, bet galvokime apie asociacijas), o atstovė spaudai pareikšti, jog „skrydžių nutraukimas nėra TVOU reikalas“. O, Dieve.

Kada pasensta tavo telefonas ir kompiuteris?

Šiandien Džiugas rašo apie tai, jog būna labai apmaudu, kai neseniai įsigytą brangų produktą staiga pakeičia kitas, paverčiantis jį atgyvena, kalba apie vakar paskelbtas „Apple“ naujienas ir džiaugiasi, jog jo produktai nepaseno.

Priminė mano neseną pamąstymą, jog „Apple“ produktai, kokie jie bebūtų, turi savybę – jie sensta lėčiau.

Kalbu apie asmeninę patirtį. Namuose naudoju pirmosios kartus 13 colių „MacBook“, kurį įsigijau lygiai prieš trejus metus. Jis baltas, plastmasinis, trackpad’as nušlifuotas (išorinę pelę naudojau tik porą mėnesių), išorė nubraižyta, baterija išgyvenusi kelis tūkstančius ciklų ir jau streikuoja bei jis nė kiek neatrodo morališkai senas. Taip, jis su „Intel Core Duo“ procesoriumi, neturi LED ekrano ir jo vaizdo plokštė yra integruota „Intel“. Tačiau jį išsitraukęs iš portfelio nesijaučiu išsitraukęs archajinę senieną, o kompiuteris puikiai veikia ir net rodo 720p rezoliucijos filmus dideliame ekrane.

Mano pirmos kartos „iPhone“ jau naudoju daugiau nei pusantrų metų, bet ar kam nors pamačius „iPhone“ kyla noras pasakyti „seniena“? Net pasirodžius „iPhone 3GS“ pirmos kartos „iPhone“ su „iPhone 3.0“ programine įranga turės ~90% funkcijų.

Tą patį galiu pasakyti ir apie antros kartos „iPod Shuffle“, kuriame telpa tik 1GB muzikos, tačiau jis yra šiuolaikinis gaminys.

Neseniai popieriniame „Financial Times“ skaičiau tyrimą (nerandu nuorodos kur surasti elektroninę versiją), kuriame rašoma, jog iš šono žiūrint keista, bet „Apple“ produktai stebėtinai nevalgo vienas kito. Kuomet pasirodė „iPhone“, šis produktas nepradėjo valgyti „iPod“ pardavimų. Stebitės? Aš irgi. Bet po JAV keliavau su piliečiu iš musica ar „Futbolo ekspertų“, kuris, nešiodamas kišenėje „iPhone“, įsigijo „iPod Nano“! Mano produktų komplektas yra „iPhone“ + „iPod Shuffle“, tačiau „iPod Nano“ niekada ir neplanavau pirkti, nes nesu aktyvus muzikos ausinėse klausytojas.

Nekenčiu jausmo, kuomet įsigiji gaminį, o jis jau po kelių mėnesių atrodo kaip seniena. O jūs?

Lojalūs klientai nekenčia, kuomet jų gaminiai atpinga po mėnesio dvigubai. Blogas jausmas, jeigu žiūri Steve Jobso „Keynote“, kuroje tavo daiktai netiesiogiai išvadinami senienomis.

Menas, jog „Apple“ produktai sensta lėtai ir tuo pačiu metu pardavime esantys produktai eina koja kojon (o tam tikrais aspektais ir toli priekyje) su rinkoje siūlomais konkurentų produktais.

„Apple“ produktai brangesni, tačiau kartais kaip aviacijoje skaičiuojama lėktuvo kaina „cost per day per seat“, taip norisi ir gaminius palyginti pagal „cost per day“.

Pildosi? „airBaltic“ svarsto galimybę grąžinti skrydžius Vilnius-Londonas

Lygiai prieš savaitę jūsų klausiau, kaip reaguotumėte į naujieną jeigu „airBaltic“ atgaivintų daugiau tiesioginių krypčių iš Vilniaus oro uosto.

„airBaltic“ šiandien pripažino, jog tokią galimybę aktyviai svarsto. Ir pagrindinis svarstymų objektas yra skrydžiai į Londoną –  galbūt nuo rudens sezono.

Koks sutapimas! Šiandien pasiekė neoficiali žinia mane, jog 27 savaitę, greičiausiai birželio 29 dieną, „star1 airlines“ atidaro pirmą savo reguliarųjį reisą iš Vilniaus oro uosto į Londoną. Tikėtina, jog bus skraidoma į Gatwick oro uostą 5 kartus per savaitę su „Boeing 737-700“, kuris birželio 26 dieną pradės vykdyti „Star Holidays“ skrydžius į Antaliją, Kretą, Barseloną (tiksliau Žeroną).

„airBaltic“, aišku, turi daug daugiau žinių apie konkurentus negu aš. Atsakykite man paprastai. Ar „airBaltic“ netikėtai pamatė augančią skrydžių į Londoną paklausą, ar tai yra tiesiog noras stabdyti naujų galimų vežėjų investicijas ir plėtrą savo kaina karpant jiems pajamas? Mano atsakymas, turbūt, aiškus, jau iš sakinio formuluotės …

Kad ir kas beistengtų rimtą skraidymą organizuoti iš Vilniaus, Kauno ar Palangos, jiems reikės labai daug kantrybės ir labai daug investicijų. Bus labai sunku.

Pranešimas konferencijoje „Login“

Šiandien – konferencijos „Login“ diena. Vienas paskutiniųjų jos programoje – mano pranešimas tema „Ar tinklaraštininkai yra pagrįstai susireikšminę?“.

Dalinuosi tezėmis su jumis.

Prezentacija parsisiuntimui, PDF, virš 13MB

« Ankstesnis puslapisKitas puslapis »