Archive for liepos 13th, 2009

Pranešimai apie 2008 m. finansinius „airBaltic“ duomenis gali būti netikslūs

Šiandien „Airline Industry Update“ pašalino iš savo interneto svetainės finansinius „airBaltic“ 2008 m. duomenis. Pranešama, jog svetainės prižiūrėtojas, įtakingas aviacijos verslo ekspertas Paul Ellis atsiprašė „airBaltic“, tačiau tuo pačiu pareiškė, jog jam tie duomenys ne tiek ir svarbūs.

Šiais duomenimis remdamasis praėjusį ketvirtadienį rašiau įrašą, jog „“airBaltic” nuostoliai 2008-aisiais – 122 mln. litų„, todėl jaučiu pareigą informuoti, jog paskelbti duomenys gali būti netikslūs.

„airBaltic“ griežtai nepaneigė, jog tie duomenys yra neteisingi. Jie tik pasakė, jog „duomenys dar neaudituoti“.

Todėl dabar liks spėlionė, ar tie duomenys tikslūs ar ne.

Bet kokiu atveju, tokie informacijos nutekėjimai, paskui jos neigimai ir vėlavimas jau virš mėnesio paskelbti savo finansinius duomenis atrodo ir nešvariai, ir neskaniai … Taip sakant, jeigu pats nesugebi savo finansų paskelbt – už tave tai padarys kiti.

Kieno darbas yra teikti komunikacijos socialiniuose tinkluose paslaugas?

Po užpraeitą ketvirtadienį vykusio seminaro-diskusijos Lietuvos Marketingo Asociacijoje apie socialinių tinklų madą ir naudą netyla diskusijos, kaip įmonės tai galėtų išnaudoti ir iš to tiesiogiai ar netiesiogiai uždirbti.

Teigiamai atsakius į klausimą „būti ar nebūti“ ir pasiryžus „Taip, mums reikia socialiniuose tinkluose būti!“ ne vienam iškyla klausimas – o kas turėtų vykdyti įmonės komunikaciją socialiniuose tinkluose?

a) Įmonėje dirbantys marketingo specialistai. Privalumas – lengva komunikuoti žinant visą virtuvę. Trūkumai – dažniausiai įmonės neturi tam resursų bei sukaupto „know-how„, kuris reikalingas gan specifinis. Paskirti tam atskirą resursą prieš tai jį apmokius – brangoka. Juolab, jog būsima nauda neaiški, o komunikacijos išlaidų efektyvumas šiuo laiku yra labai svarbus. Be to, daugelis marketingistų tiesiog yra įpratę deleguoti praktinį veiksmų vykdymą, ypač tie, kuriuose marketingo organizacijos yra gana siauros.

b) Media agentūra. Media agentūros šias paslaugas kartais teikia – jos iš to (dažniausiai) neuždirba, bet tai yra dar viena media agentūros papildoma paslauga ir interaktyviųjų padalinių (kur tokie yra) pasididžiavimas. Klientui tai pridėtinė vertė, nėra poreikio didelio dėmesio skirti efektyvumo matavimui (nes tai kaip ir beveik nemokama apart kelių litų reklamai, jei tai naudojama), o agentūrai tai – papildomas kliento lojalumas, kuris media agentūrų biznyje yra labai svarbus, kai kainas visi panašiai muša žemai.

c) Interneto reklamos bendrovės. Jos nenoriai to imasi, kaip ir reklamos „Google AdWords“ planavimo. Priežastis paprasta – jų darbo apmokėjimo modelis paprastai yra komisiniai nuo užsakytos transliacijų apyvartos (iš vienos ar abiejų pusių – kliento ir kanalo), o užsidėjęs kelis procentus nuo apyvartos reklamai „Facebook’e“ nieko neuždirbsi (o užsidėjęs 50% irgi nieko neuždirbsi, tik atrodysi įžulus prieš klientą), o „Facebook’as“, kaip ir „Google“ komisinių nemoka. Be to, interneto reklamos bendrovės yra labiau orientuotos į „kur sakyti“, o ne į „ką sakyti ir kaip sakyti“.

d) Specializuoti interneto marketingo konsultantai. Jiems klientas turėtų mokėti arba pagal valandinį įkainį, arba už tam tikro komunikacijos socialiniuose tinkluose plano įvykdymą. Klausimas „numeris vienas“ – ar yra bendrovių, kurios už komunikacijos „Facebook’e“, „Twitter’yje“, „YouTube“, „Flickr“ ir „frype.lt“ gali mokėti po porą šimtų litų už nuotraukų upload’inimą į „Facebook’ą“? Klausimas „numeris du“ – ar yra bendrovių, kurios išleisdamos tokius pinigus komunikacijai socialiniuose tinkluose gautų iš to atitinkamą finansinę grąžą?

e) Viešųjų ryšių agentūros. Tiesą sakant, lietuviškų tokių pavyzdžių neturiu, kur viešųjų ryšių agentūra vykdytų integruotą socialinę komunikaciją. Tačiau komentarų rašymo portaluose paslaugas teikia. Realiai, tai, man atrodo, jog komunikacija socialiniuose tinkluose šioje vietoje gali ir susitikti, kadangi komunikacijos tikslų ir efektyvumo matavimo principai yra labai panašūs.

f) Kūrybinės reklamos agentūros. Jos dažniausiai teikia kaip papildomą kanalą reklaminei kampanijai – taip ir atsiranda vienkartinių „Facebook’e“ puslapių ar „YouTube“ profilis, skelbiantis vienintelį reklaminį akcijai susuktą klipą arba kokį ale „viralą“ (o apie viralus taikliai paskaitykite čia).

Išvados? Nežinau. Gali būti bet kuris atsakymas teisingas, jeigu kuri nors bendrovė pritaikys tokį modelį.

Globalesnis klausimas yra komunikacijos socialiuose tinkluose sėkmės matavimas. Patiko Artūro Olšausko mintis, jog socialiniai tinklai – tai kaip ir viešieji ryšiai. Išmatuoti tarsi galima, tačiau kokiu matu – neaišku.

Bet kokiu atveju, grįžtu prie to, jog socialiniai tinklai gali būti tik „mados“ reikalas. Sutinku, jog socialinė media kaip reiškinys nėra tik mados reikalas – tai yra komunikacijos principus keičiantis reikalas. Tačiau klausimas, kurie iš įrankių yra ne mados, o ilgalaikis reikalas.  Asmeniškai tikiu „Facebook“ galia, tačiau tą patį „Facebook“ valgo kiti tautiniai socialiniai tinklai bei kiti socialiniai įrankiai, kurių tikrai atsiras dar ne vienas.

Socialiniai tinklai tai yra sąlyginai vis dar labai naujas reikalas. Mažai, kas suvokia naudą, mažai kas suvokia, kaip su tuo reikia dirbti.

To pasekmė – ypač sunkiai pavykstantis tęstinumo ir „lygio išlaikymo“ klausimas. Prikurta nemažai korporacinių tinklaraščių, kurie yra tiesiog uželsti. Prikurta „Twitter“ herojų, kurie buvo skirti vienai akcijai ir po to numesti. Tikėtina, jog pradės ristis ir „Facebook“ profilių apleidimo banga, kai atsibos pradžios džiaugsmas.

Socialinės medijos kaip reiškinio esminis skirtumas nuo kitų komunikacijos kanalų – naudos iš ten galima išpešti tik tęstiniais veiksmais. Čia ne kampanija televizijoje, kur atėjai ir sprogai. Čia reikia kantrybės, ilgo įdirbio, nuolat kurti ir palaikyti turinį – tik tada galima tikėtis apčiuopiamos naudos iš šio komunikacijos kanalo.

Tačiau vėl čia grįžtame atgal į rato pradžią – o kam šį darbą atiduoti? …

„Skyways“ vasaros atostogos Kopenhagos reise bus amžinos

Trumpa faktinė smulkmena – mažai apie reikšmę, daugiau apie požiūrį.

Jau pirmąją reiso Vilnius-Kopenhaga-Vilnius vykdymo savaitę Vilniaus oro uosto šios vasaros naujokė „Skyways“ paskelbė, jog skrydžiai šiuo reisu nuo birželio 29 dienos iki rugpjūčio 9 dienos nevyks dėl vasaros atostogų.

Tačiau tai nebuvo tiesa. Šiandien jau aišku, jog „Skyways“ nebevykdys skrydžių reisu Vilnius-Kopenhaga-Vilnius nei rugpjūtį, nei rugsėjį, nei spalį – bilietų prekyba yra nutraukta.

Mums, keleiviams, tai yra mažas praradimas – į Kopenhagą toliau ketina du kartus per dieną skraidyti „airBaltic“ ir tas pietinis reisas nebuvo mirtinai reikalingas turbūt niekam.

skyways_fokker

Tačiau ši smulkmena rodo požiūrį, jog planuoti ir kalbėti galima bet ką, nesvarbu, ar tai panašu į tiesą ar nelabai.

„Skyways“ parduoda bilietus reisu Vilnius-Stokholmas-Vilnius šiam rudeniui ir netgi žiemai.

Girdėjau, jog „Skyways“ nusipirkusiems bilietus keleiviams gražina pinigus, tačiau spyriojasi, jeigu keleiviai prašo nuvežti juos į vietą kitu maršrutu. Primenu, jog pagal ES reglamentą, jeigu kompanija atšaukia skrydį ir jums praneša anksčiau negu 14 dienų iki skrydžio pradžios, jums kompensacija nepriklauso, tačiau ji turi jums duoti du pasirinkimus: gražinti pinigus arba nuvežti jus biliete nurodytu maršrutu panašiomis sąlygomis jums (tvarkaraštis ir kelionės trukmė), bet aviakompanijos sąskaita.

Jeigu kas ginčijotės su „Skyways“ dėl bilietų pakeitimo į skrydį kitu maršrutu – praneškite, kaip sekėsi.

Žvelgiant į „Skyways“ bendrovės istoriją ir mūsų patirtį apie jos veiklą Lietuvoje, panašu, jog „Skyways“ yra bendrovė be aiškios strategijos, o tiesiog greitos naudos besivaikanti bendrovė – pamačiusi atsilaisvinusią nišą, ji atidaro reisus, tačiau greitai iš jų ir pasitraukia.

Vargu, ar „Skyways“ toliau realiai galvoja apie reisus iš Vilniaus į Amsterdamą ir Berlyną. Jeigu ir taip – bijau, jog skrydžiai šiais maršrutais būtų laikini – labai laikini.

P.S. Vakar vakare į Vilnių atlėkęs „Skyways“ „Fokker 50“, šį rytą taip ir nepakilo į Stokholmą. Jo pakeitimui buvo atsiųstas kitas „Fokker 50“, o 25 keleiviai buvo išskraidinti keliomis valandomis vėliau. Pagarba VNO komunikacijos komandai, jog tokie žemiški ir paprasti inicidentai nebetampa apipinti gandais, o konkrečią informaciją galima rasti tiesiog VNO.lt tinklalapyje.

Rudenį iš Vilniaus – daugiau skrydžių į Briuselį, mažiau į Oslą

Aviakompanijos pradeda skelbti savo tvarkaraščius žiemos sezonui, kuris šiemet prasidės lapkričio 1-ąją.

Šį pavasarį „Brussels Airlines“ buvo pirmoji po sausio mėnesio sukrėtimų paskelbusi apie planus skraidyti į Vilniaus oro uostą. Pradėjusi skrydžius maršrutu Briuselis-Vilnius-Briuselis keturis kartus per savaitę, nuo rudens „Brussels Airlines“ jau skraidys šešis kartus per savaitę – kasdien, išskyrus šeštadienį.

Be to, vietoje dabar naudojamų 82 vietų „Avro RJ85“ lėktuvų, „Brussels Airlines“ nuo rudens naudos 132 vietų „Airbus A319“. Bendras siūlomų vietų skaičius („capacity“) nuo rudens padidės nuo 3000 iki 6500. Balandžio-gegužės mėnesiais „Brussels Airlines“ iš viso per vežė po 2500 keleivių šiuo maršrutu.

„Brussels Airlines“ naudos panašų tvarkaraštį – lėktuvai kils iš Briuselio 10 val. 30 minučių, Vilniuje leisis 14 val., iš Vilniaus kils 14 val. 30 minučių, Briuselyje leisis 16 val. 5 minutės.

Tvarkaraštis nėra idealus nei į Briuselį skraidantiems, nei norintiems skristi su persėdimu Briuselyje. Idealus tvarkaštis, ko gero būtų, vėlyvo vakaro skrydis į Vilnių, lėktuvo nakvojimas Vilniaus oro uoste ir rytinis reisas į Briuselį.

brussels319

Tuo tarpu gana smarkiai besiplečianti Norvegijos pigių skrydžių oro bendrovė „Norwegian Air Shuttle“ ketina nuo rudens mažinti skrydžių Oslas-Vilnius-Oslas skaičių nuo 3 iki 2 kartų per savaitę. „Norwegian“ lėktuvai Vilniuje turėtų leistis antradienio vidurdienį ir šeštadienio vakarais.

Čia yra labai įdomus ėjimas, kadangi „capacity“ mažinamas iki realaus faktinio poreikio. Šiuo metu „Norwegian“ siūlo 3848 vietas per mėnesį, o ketina jas sumažinti trečdaliu, iki 2540 vietų. Kovo-gegužės mėnesiais kiekvieną mėnesį šiais reisais skrido per 3000 keleivių …

Gali būti, jog tai dar nėra galutinis „Norwegian“ tvarkaraštis. Taip pat „Norwegian“ pagal dabartinius planus žiemos sezoną nebeplanuoja skraidyti iš Rygge oro uosto netoli Oslo į Palangą.

norwegian737