Archive for liepos 15th, 2009

Kokie yra skrydžio vykdymo kaštai?

Kuomet rašiau apie lėktuvų įsigijimo ir nuomos kainas, diskusija komentaruose nukrypo apie skrydžio vykdymo sąnaudas. Pabandžiau giliau įlisti į šią temą ir panagrinėti aviakompanijų vykdomų skrydžių kaštų struktūrą ir jos dydžius.

Duomenys surinkti iš įvairių šaltinių, jie gali būti netikslūs ir kintantys. Jeigu turite tikslesnės informacijos, prašau parašykite apie tai komentaruose, kur nukrypau į šoną, tačiau, tikiuosi, bendras vaizdas gaunasi toks, su nedidesne nei 10% paklaida.

Aviakompanija vykdo reguliarųjį reisą tarp dviejų Europos oro uostų. Įprastinė kaštų struktūra atrodo taip:

1. Aviacinis kuras;

2. Orlaivio nuoma + techninė priežiūra;

3. Išlaidos darbuotojams;

4. Oro uosto mokesčiai;

5. Antžeminio aptarnavimo sąnaudos;

6. Navigacijos mokesčiai;

7. Civilinės atsakomybės draudimas;

8. Smulkios išlaidos.

Pavyzdys: skrendam į Londoną

Imkime konkretų mums artimą ir tinkamą situaciją. Pavyzdys: Vilniaus oro uoste besibazuojanti aviakompanija, skrenda į reisą Vilnius-Londonas-Vilnius su ~120 vietų reaktyviniu lėktuvu. Tai gali būti „Boeing 737-500“ arba „Airbus A319“. Tokio dydžio lėktuvus naudojo „flyLAL“, tokius lėktuvus naudoja „airBaltic“, o Vilnius-Londonas-Vilnius visais laikais buvo populiariausias maršrutas iš Vilniaus oro uosto.

1. Aviacinis kuras – 21 000 LTL

Aviacinio kuro kaina kinta kasdien. Skrydžiui iš Vilniaus ir Londoną ir atgal tokio dydžio lėktuvui reikia apie 12 tonų kuro. Vilniaus oro uoste aviacinis kuras šiuo metu kainuoja 1740 litų, panaši kaina turėtų būti daugelyje Europos oro uostų. Skaičiuojam: išlaidos kurui – 21 tūkst. litų.

2. Orlaivio nuoma ir techninės priežiūros išlaidos – 11 800 LTL

Orlaivio nuomos kaina paprastai skaičiuojama iš dviejų dalių – fiksuoti lėktuvo nuomos kaštai (kai tiesiog moki už lėktuvo nuomą, nepriklausomai ar jis skraido ar ne) + nuomos kaštai už kiekvieną skrydžio valandą. Lėktuvas reisui Vilnius-Londonas-Vilnius užimamas pusei aktyvios skrydžių paros (7-8 valandos „block“ laikas), jeigu vidutinė mėnesio nuomos kaina (fiksuoti kaštai + 300 skrydžio valandų per mėnesį) yra apie 500 tūkst. litų, vienam reisui – 8 300 litų.

„Boeing 737-500“ lėktuvo priežiūra, jeigu lėktuvas per mėnesį ore išbūna apie 300 valandų per mėnesį atsieina apie 200 tūkst. litų. Jeigu skaičiuojam vėl, jog Vilnius-Londonas-Vilnius užtrunka pusę aktyvios paros – vienam skrydžiui „atitinka“ apie 3 500 litų.

3. Išlaidos darbuotojams – 4 000 litų

Vilnius-Londonas-Vilnius reisui reikalingi du orlaivio pilotai ir (mažiausiai) trys stiuardai. Penkių įgulos narių darbo užmokestis – apie 4 tūkst. litų su mokesčiais, draudimu, socialinėmis garantijomis ir netiesioginėms darbo vietos išlaikymo išlaidomis.

4. Oro uosto mokesčiai – 2 000 LTL

Nepainiokite su keleivio aptarnavimo mokesčiais oro uoste, kurie turėtų atitekti tiesiogiai oro uostui už kiekvieną keleivį, o aviakompanijos atlieka tik „mokesčio surinkėjo“ vaidmenį. Skaičiuojam oro uosto mokesčius už lėktuvo aptarnavimą.

Oro uosto mokesčius sudaro keturios dalys – tūpimas, palyda ir orlaivio stovėjimas. Vilniaus oro uoste dabar pirmai ir trečiai paslaugai taikoma 100% nuolaida naujai atidaromiems maršrutams, antrai paslaugai – 50% nuolaida, todėl realios sąnaudos šiandien yra vos 30 LTL.

Kitoje pusėje – Londone – lėktuvas nestovi (dažniausiai jei stovima 1-2 valandas, stovėjimo mokestis imamas tik labai brangiuose ir apkrautuose oro uostuose). Tūpimo mokestis – apie 2000 litų lėktuvui.

Skaičiuojam, jog šiandien oro uosto mokesčiai yra 2000 LTL,  bet ilgu laikotarpiu taip nebus ir Vilniaus oro uoste 100% nuolaida amžinai nesilaikys.

Šie oro uosto mokesčiai priklauso nuo paros laiko ir lėktuvo dydžio. Kiek žinau, su nauju vadovu Vilniaus oro uoste nakties ir piko laiko antkainiai nebetaikomi.

5. Antžeminio aptarnavimo sąnaudos – 4 200 LTL

„Namų“ oro uoste (šiuo atveju Vilniaus) aviakompanija paprastai turi geresnes sąlygas – keleivių registravimo, bagažo registravimo ir pakrovimo, keleivių laipinimo, kuro užpylimo paslaugos yra perkamos „urmu“, dėl ko yra didesnės galimybės suderėti gerą kainą. „Boeing 737-500“ aptarnavimo paslaugos Vilniaus oro uoste kainuos apie 1200 litų, svetimame Londono oro uoste – 3-5 tūkst. litų. Vėl imam mažiausią sumą – 3 tūkst.

6. Navigacijos mokesčiai – 7 000 litų

Skrendant iš Vilniaus  į Londoną, tenka skrosti Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Belgijos ir Didžiosios Britanijos oro erdves. Kiekvienos šalies navigatoriams tenka mokėti mokestį už navigacijos paslaugų teikimą. Grubiai vienos šalies erdvės perskrodimas grubiai kaštuoja 700 litų. Penkios šalis į dvi puses – 7000 litų.

Tiesa, kai kurios šalys, tame tarpe Lietuva (kurioje, beje, navigacijos mokesčiai yra vieni didžiausių Europoje), tiesioginio biznio iš navigacijos paslaugų nedaro ir uždirbtą pelną pasidalina su kompanijomis, tuo parodydamos, kad pasiima tik realias navigacijos paslaugų sąnaudas. Tačiau vargiai ar galima tokį pinigų gražinimą planuoti ir traktuoti kaip realią nuolaidą.

7. Civilinės atsakomybės draudimas – 300 LTL

Beveik visos aviakompanijos draudžiasi savo civilinę atsakomybę, kurios įmoka realiai priklauso nuo kompanijos patikimumo ir draudimo apimčių. Grubiai – 300-400 litų už reisą.

8. Smulkios išlaidos – 2 000 LTL

Smulkias išlaidas sudaro: keleiviams sukuriamas patogumas, pvz. nemokami laikraščiai vanduo ir pagalvėlės, maistas verslo klasės keleiviams, skrydžio dokumentacija, išlaidos pamesto bagažo paieškai ir jo transportavimui keleiviui į namus ir t.t.

Galutinės sąnaudos ir pajamos

Atėjo laikas sumuoti.

21 000 + 11 800 + 4 000 + 2 000 + 4 200 + 7 000 + 300 + 2 000 = 52 300.

52,3 tūkst. litų yra kaštai vienam Vilnius-Londonas-Vilnius reisui.

Jei lėktuve yra 118 vietų (standartinis „Boeing 737-500“) – tai yra 236 kėdės skrydžiuose abiejomis kryptimis, kurias galima parduoti.

Toliau skaičiavimas paprastas – dalinam skrydžio sąnaudas iš parduodamų vietų, t.y. keleivių skaičiaus:

Jeigu pasiekiamas 100% užpildymas, galima vidutinė bilieto kaina į vieną pusę – 222 litai.

Jeigu pasiekiamas 80% užpildymas, galima vidutinė bilieto kaina į vieną pusę – 277 litai.

Jeigu pasiekiamas 60% užpildymas, galima vidutinė bilieto kaina į vieną pusę – 369 litai.

100% užpildymas nerealus, taikom jau ir taip pakankamai didelį 80% – visgi, kalbam apie Londono kryptį.

80% yra labai aukštas lėktuvų užpildymas – remiantis „Airline Industry Update“ tik didžiosios „low-cost“ kompanijos pasiekia tokį užpildymą („Ryanair“ – 81%, „easyJet“ – 84%), mažesnės ir labiau tradicinės kompanijos tokių skaičių nepasiekia („Czech Airlines“ – 67%, „Estonian Air“ – 68%, „Aer Lingus“ – 72%). Na, bet nagrinėjam „topinę“ kryptį Vilnius-Londonas-Vilnius, tai galbūt.

Prie šio tarifo keleiviui prisideda keleivių aptarnavimo oro uosto mokesčiai, kurie už „roundtrip“ yra apie 120 litų (su aviakompanijos turimomis nuolaidomis 15 litų Vilniuje, 45 litai Londone, 2×15 + 2×45).

Jeigu aviakompanija naudoja tarptautines bilietų platinimo sistemas, dar kainuoja paslaugos jas aptarnaujančioms bendrovėms – apie 40 litų už bilietą. Be abejo, avialinijos gali naudotis tik nuosavomis bilietų platinimo sistemomis (kaip daro „Ryanair“ arba „Star1“), tačiau kainuoja pinigų pervedimas, rizika dėl „card’intojų“, t.t. Kai kurios aviakompanijos dar moka komisinius pardavimo agentams. Kadangi sąnaudos šitame etape priklauso tiesiogiai nuo aviakompanijos, tai skaičiuokim, kad „bilieto pardavimo faktas“ atsieina apie 30 litų.

Taigi, orientuojantis, jog „Boeing 737-500“ bus užpildytas 80% kiekviename reise į abi puses, aviakompanija turi pasiekti vidutinę galutinę „roundtrip“ kelionės kainą keleiviui – 704 litai su mokesčiais.

704 litai yra pati žemiausia riba už kokią (vidutinę!) kainą pardavusi aviakompanija 80% lėktuve esančių vietų pasiektų reiso „break-even„. Jeigu parduodi vieną akcijinį bilietą už 400 litų, vadinasi, kitą turi parduoti už 1008 litus.

Pasiekdama tokio lygio „break-even“ tašką, aviakompanija dar turi prisiimti riziką dėl galimo kainų karo su konkurentais, kuro kainų svyravimo, lėktuvo gedimų, kompensacijų keleiviams mokėjimą dėl vėlavimų (techninės problemos, oro sąlygos), neplanuotą keleivių skaičiaus sumažėjimą dėl išorinių priežasčių (pvz. kritęs pasitikėjimas dėl katastrofų, autobusų vežėjų akcijos ir pan.) ir t.t. Prie mažiausios vidutinės kainos dar reikėtų pridėti per ilgą laikotarpį išskirstomas išlaidas šioms rizikoms, taip pat aviakompanijos bendrąsias išlaidas kitai veiklai (adminstracijos išlaikymui, investicijoms į saugą, narystės mokesčiams įvairiose organizacijose, marketingui ir t.t.). Bei, finale, aviakompanijos, kaip ir kiekvienos verslo bendrovės misija yra uždirbti pelną akcininkams.

Be abejo, mano skaičiavimas yra labai grubus. Dalis sąnaudų nuolat kinta (ypač tai pasakytina apie kuro kainas), dalis mano pateiktų skaičių gali būti netikslūs – vis dėl to, nesu žmogus „iš vidaus“.

Tikiuosi, ši skaičiuoklė padės šiek tiek įsivaizduoti, jog aviacijos verslas nėra toks paprastas ir pelningas. Neužpildyto lėktuvo rizika yra didžiulė ir labai imli einamųjų lėšų srautams.

Tarkim, grįžtant prie mūsų pavyzdžio, rinkos situacija leidžia pardavinėti bilietus į Londoną ir atgal už vidutiniškai 700 litų, tačiau atidarius reisą pirmą pusmetį lėktuvo užpildymas sieks tik 50%. Jeigu aviakompanija skraido į Londoną kasdien, tai pusmečio skrydžio vykdymo sąnaudos yra 9,5 mln. litų. Parduodama tik 50% vietų po 700 litų į abi puses, aviakompanija gaus 7,5 mln. pajamų. Tiesioginis nuostolis – 2 mln. litų per pusmetį arba 11 tūkst. litų iš kiekvieno reiso.

Faktas, jog „SkyEurope“ pardavinėdama bilietus po 44EUR tikrai nesugeba uždirbti, tačiau bando tiesiog staigiai gauti pinigų einamiesiems srautams ir 44EUR nėra skrydžio savikaina net pilnam lėktuvui.

P.S. Jeigu kas turite laiko, galėtumete sudėlioti „Excel“ skaičiuoklę, kurioje būtų galima įsivesti ir pasiskaičiuoti skirtingus „break-even“ priklausomai nuo lėktuvo dydžio, maršruto ir lėktuvo užpildymo. Įdomu :-)