Archive for Liepa 21st, 2009

Birželio mėnesio keleivių srautų rezultatai: ar “airBaltic” lėktuvuose daugiau lietuvių ar latvių?

Bendras keleivių skaičius birželį Vilniaus oro uoste buvo 90,1 tūkst. (skaičiuojam tik reguliariuosius skrydžius, be užsakomųjų). T.y. 9% daugiau nei šių metų gegužę, bet kritimas su praėjusiais metais išlieka apie 40%. Skaičiai “y-o-y” panašūs kaip ir vasarį-gegužę, o mėnesinis augimas – sezoninių svyravimų pasėkmė. Birželį atidarytas vienas naujas reisas – “Skyways” maršrutas iš Vilniaus į Stokholmą.

Lyderių rikiuotės nesikeičia, tačiau daugelis Vilniuje dirbančių užsienio avia bendrovių dėka sezoninio augimo gerino savo rekordus arba buvo labai arti jų.

Vilniaus oro uosto senbuvių rekordai

Visų laikų geriausius rezultatus Vilniaus oro uoste pasiekė “Czech Airlines”, pervežusi 11,3 tūkst. keleivių (užpildymas perlipo 75%), geriausią rezultatą nuo 2006 m. vasaros pasiekė “LOT – Polish Airlines” į Varšuvą išvežusi 4,9 tūkst. keleivių (90% užpildymas), veiklos rekordą pasiekė “Utair”, į Maskvą skraidinusi 3,7 tūkst. keleivių (~61%). Arti rekordo buvo ir “Lufthansa”, į Frankfurtą birželį skraidinusi 10,8 tūkst. keleivių su 80% lėktuvų užpildymu (geresni rezultatai, kaip ir LOT atveju, buvo 2006 m. liepą, kol tiesioginių skrydžių iš Vilniaus nebuvo daug).

Jau tradicija, jog Rygos kryptis kas mėnesį gerina rekordus – “airBaltic” į savo skrydžių mazgą birželį išsivežė 19,3 tūkst. keleivių, tačiau augimas lyginant su geguže yra tik 2%. Lėktuvų užpildymas nesiekia 50%, tačiau čia yra ir dažno tvarkaraščio ir reisų, rengiamų tik dėl lėktuvo pervarymo, pasekmė.

Stebuklingame lygyje toliau laikosi “Aer Lingus” Dublino reiso užpildymas (virš 95%), šiek tiek sezoniškai ūgtelėjo ir Briuselio, Kijevo ir Oslo keleivių skaičius bei lėktuvų užpildymas. Vienintelė birželį kritusi kryptis – Talinas, kurioje keleivių sumažėjo 25%. Beje, įdomu, jog beveik visus keleivius prarado “Estonian”, tuo tarpu “airBaltic” keleivių skaičius liko panašus kaip ir gegužę. Visgi, Talino kryptis sezoniška – vasarą verslo keliautojų tarp dviejų Baltijos šalių sostinių sumažėja (šiomis dienomis dažnai VNO lentoje pamatysite “Skrydis atšauktas” prie Talino eilutės).

Daugelis į Vilnių skrendančių oro bendrovių dabar dėl sumažėjusių skrydžių skaičiaus dabar turi galimybę raškyti uogeles. Pavyzdžiai, “Lufthansa” Vilniuje “turi” 10,8 tūkst. keleivių, Rygoje – 5,9 tūkst., į Taliną neskrenda. “Finnair” Vilniuje turi 8,4 tūkst. keleivių, nors arti esančiame Taline 11,9 tūkst., tačiau Rygoje tik 4,7 tūkst. “Czech” Vilniuje – 11,3 tūkst., Rygoje – 7,8 tūkst., Taline – 5,5 tūkst. LOT Vilniuje – 4,9 tūkst., Rygoje – 2,7 tūkst.

Esu tikras, jog liepą ne viena aviakompanija pagerins savo rezultato Vilniaus oro uoste rekordus dėl sezoniškumo – liepa ir rugpjūtis yra istoriškai patys geriausi mėnesiai Vilniaus oro uostui.

“Skyways” atidariusi reisą į Stokholmą per birželį pervežė 1,7 tūkst. keleivių, o lėktuvo užpildymas buvo kiek didesnis nei 40%. Kaip pirmam mėnesiui, per daug skųstis nereikėtų. Tuo tarpu keturias savaites vykdyti skrydžiai į Kopenhagą iš ties buvo labai mažai užpildyti – “Skyways” pervežė tik 450 keleivių, o lėktuvų užpildymas nesiekė 25%. Staigus planų pakeitimas atrodo nerimtai, tačiau yra suprantamas. Liūdnai atrodo tik tai, jog sustabdžius Kopenhagos reisą dabar kasdien 5 valandas “Skyways” lėktuvas Vilniuje stovi nenaudojamas – faktas, kad paklausa tokia, jog labiau apsimoka laikyti lėktuvą stovintį, o ne skrendantį. O “Skyways” turėtų galimybę pabandyti su “Fokker 50″ suskraidyti vidurdienį kad ir į tą patį Berlyną, apie kurios krypties atidarymą buvo svarstoma.

Kas dedasi Rygoje?

Rygos oro uoste birželį buvo 370 tūkst. keleivių: 15,8% augimas palyginus su praėjusiais metais ir 9% augimas lyginant šių metų birželį su geguže. Visgi, vienas iš ant vienos rankos pirštų suskaičiuojamų oro uostų Europoje, kurių keleivių skaičius auga – tuo tarpu kai net britai, vokiečiai, ispanai ir skandinavai kritimą ima skaičiuoti dviženkliais skaičiais.

Tačiau jei skaičiuosime tik “airBaltic” rezultatus Rygoje, tai augimas su praėjusiais metais – net 35%, su praėjusiu mėnesiu – 12%. “Ryanair” rezultatas Rygoje palyginus su praėjusiais metais – augimas 14%, su praėjusiu mėnesiu – 2%.

Įdomu pastebėti, nors egzistavusių krypčių augimo vidurkis (eliminuojam naujai birželį atidarytus maršrutus) Rygos oro uoste lyginant birželį su geguže yra 7,5%, tačiau kryptis Ryga-Stokholmas neaugo visai. Matyt, atsiradusi tiesioginio “Skyways” skrydžio pasiūla iš Vilniaus į Stokholmą iš karto nuėmė keleivius nuo reiso per Rygą. Įdomu bus žiūrėti liepą ne tik “Star1″ rezultatus, bet ir vertinti pokyčius iš Rygos į Dubliną ir Londoną.

Su NVS kryptimis “airBaltic” toliau vežimas sukasi sunkiais mediniais ratais. Keleivių skaičius neauga lyginant su praėjusiais metais ir nors skaičiai kai kuriomis kryptimis ir gražūs (pvz. Tbilisis – 2,5 tūkst. keleivių), tačiau atsižvelgiant į lėktuvų užpildymo rodiklius (o jie svyruoja apie 50%) ir neužimtos vietos kainą 4-5 valandų skrydyje, matosi, jog investicijos į šiuos maršrutus yra labai didelės.

Nuo birželio 1 d. atidaryta Dušambė – 800 keleivių per mėnesį, 29% lėktuvo užpildymas … 15 valandų užimtas lėktuvas ir 6 valandų skrydžio savikaina – investicija į maršruto atidarymą yra didžiulė.

Kaip “airBaltic” sekasi Kaune ir Palangoje?

Keleivių srautas tarp Palangos ir Rygos didėja. Balandį 2044, gegužę 2154, birželį – 2623 keleiviai. Birželį “airBaltic” organizavo 10 skrydžių per savaitę, lėktuvų užpildymas 65%. “airBaltic” ketina toliau didinti vietų skaičių šiame maršrute.

Į Kauno kryptį “airBaltic” įėjo iš karto su 13 savaitinių skrydžių, o pirmąjį mėnesį sulaukė 2200 keleivių. Lėktuvų užpildymas – apie 41%. Kaip pirmam mėnesiui tikrai neblogai, juolab, kad turbūt nėra keleivių, kuriems Ryga būtų galutinis maršruto tikslas.

Kokią įtaką “airBaltic” daro Lietuvos rinka?

“airBaltic” Rygos oro uoste “turi” 249 tūkst. keleivių (birželio mėnesio duomenys). B.Flicks sako, jog tik 17% jų sudaro latviai. Skaičius keistai mažas, matyt B.Flicks skaičiuoja tik latvius, kurie daro “roundtrip’us” iš Rygos, bet neskaičiuoja atvykstančių iš užsienio, kurių “roundtrip’as” prasideda ir baigiasi užsienio mieste. Kitu atveju, be tranzito išeitų, jog Rygoje keleivių mažiau net nei Vilniuje ar Taline.

Iš Vilniaus į Rygą “airBaltic” reisais atskirdo 19,3 tūkst., iš Kauno – 2,2 tūkst., iš Palangos – 2,6 tūkst. keleivių. Verslui apkarpius kelionių biudžetus, matyt, iš Vilniaus į Rygą kaip galutinį tikslą nebeskraido niekas, todėl darom prielaidą, jog visi keleiviai yra tranzitiniai. Reiškia, į bendrą statistikos katilą jų patenka dvigubai daugiau – 48,2 tūkst. keleivių iš 249 tūkst. yra iš Lietuvos oro uostų “atsivežtinis” srautas. T.y. – 19% visų keleivių.

Kitos didžiausios “airBaltic” tranzitiniai taškai: Talinas (30 tūkst. srautas – RIX-TLL maršrutas padvigubintas), Helsinkis (20 tūkst.), kiti taškai yra daug mažesni ir labai smulkūs (Tamperė, Tbilisis, Linčiopingas, Trondheimas, Linčiopingas ir t.t.), nors bendrame sraute sudaro nemažą svorį.

Dabar prielaida – kiek Lietuvos gyventojų keliauja į Rygą žemės transportu ir iš Rygos oro uosto tęsia kelionę tolyn? Mano spėjimas – apie 30 tūkst., jokių oficialių tyrimų apie tai nėra paskelbta. Iš tų 30 tūkst. gal 10 tūkst. keliauja “Ryanair” lėktuvais, o kiti su “airBaltic”. Jeigu darom tokią prielaidą, tai bendras lietuvių srautas “airBaltic” lėktuvuose per mėnesį sudaro 48+20=68 tūkst. keleivių. O tai yra ~27% visų “airBaltic” keleivių Rygos oro uoste.

Teoriniai pamąstymai

Klausimas dabar retorinis – ar “airBaltic” lėktuvuose yra daugiau lietuvių ar daugiau latvių? Realu, jog lietuvių srautas gali būti pralenkęs latvių srautą.

O ką tai reiškia efektyvumo prasme? Ogi tai, jog skaičiuojant pragmatiškai, tai “airBaltic” labiau “apsimokėtų” savo skrydžių bazę perkelti į Lietuvą.

Be abejo, persikėlimas, įgulos, skrydžių teisės, techninė bazė ir, svarbiausia, valstybinis palaikymas į mano pragmatinį pasiūlymą yra neįskaičiuotas. Tačiau ekonominė logika teigia, jog skrydžių bazę vertingiausia turėti kuo stipresnėje vidinėje rinkoje. O kur vidinė rinka stipresnė? …

Beje, “airBaltic” dekleratyviai teigia, kad jų vizijoje yra skraidymas ir iš Vilniaus oro uosto bazės. Tačiau ar tokie pareiškimai, kaip ir paskutinis “airBaltic” vadovo pasisakymas apie dabar jau tragišką Latvijos vidaus rinkos padėtį nėra spaudimo Rygai ženklai?