Archive for spalio, 2009

„Estonian Air“ didina skrydžių iš Talino į Vilnių skaičių

Kaip jau matosi rezervavimo sistemose, nuo lapkričio 16 dienos „Estonian Air“ didina skrydžių maršrutu Talinas-Vilnius-Talinas skaičių. Prie šiuo metu vykdomų 8 skrydžių per savaitę pridedami du papildomi – viso po du skrydžius kiekvieną darbo dieną.

„Estonian Air“ taip sureagavo į „airBaltic“ sprendimą nuo spalio pabaigos nutraukti kasdienius skrydžius iš Vilniaus į Taliną.

Toks „Estonian Air“ sprendimas turėtų pilnai patenkinti verslo keliautojų poreikius – bet kurią darbo dieną galima praleisti vilniečiams Taline arba Talino gyventojams Vilniuje išvykstant ryte ir grįžtant tos pačios dienos vakarą.

Vakarinis „Estonian“ reisas penktadieniais bus pusantros valandos vėlesnis nei kitomis dienomis – po darbų po alaus bokalą galima išlenkti abiejų šalių sostinėse :-)

„Estonian Air“ skrydžius šiame maršrute vykdo padalinys „Estonian Air Regional“ 33 vietų lėktuvu „SAAB 340“.

Kur skrenda keleiviai iš Vilniaus?

Šį kartą norėčiau pasidalinti lentele, kurioje surinkti duomenys apie 20 krypčių, kurios yra pačios populiariausios keleiviams iš Vilniaus. T.y. keleiviai skrenda iš Vilniaus per kitus oro uostus į šiuos miestus, kurie yra galutinis kelionės tikslas (išskyrus tuos, kurie atskirai nusipirktais bilietais, persiregistruodami ir perregistruodami bagažą tęsia kelionę).

Lentelėje – 20 populiariausių krypčių keliautojams iš Vilniaus. Lentelėje nurodytas keleivių srautas į abi puses vidutiniškai per mėnesį.

2009transfer

Pagal šią lentelę galima susidaryti vaizdą, kokios kryptys teoriškai galėtų būti paklausios iš Vilniaus. Svarbus žodis praėjusiame sakinyje yra „teoriškai“.

Aviacijos verslo svarbi ypatybė yra ta, jog pasiūlos atsiradimas smarkiai pastumia į viršų paklausą. Kitaip ši lentelė, deja, rodytų, jog iš Vilniaus neapsimoka skraidyti niekur, kadangi 5 skrydžiai per savaitę su „Boeing 737-500“ yra 4800 vietų per mėnesį ir net populiariausioje Paryžiaus kryptyje šis lėktuvas būtų užpildytas tik 50%. Kita svarbi ypatybė, jog atidarius tiesioginius reisus nepavyks surinkti visų keleivių, skrendančių dabar su persėdimu – kokį procentą pavyks, rodo pasiūlytas skrydžių dažnis bei kaina, lyginant konkurentų kainas, kurie siūlo skrydžius su persėdimu.

Kitas svarbus dalykas yra tai, jog gretimi oro uostai dalinasi rinką, todėl atsiradusi pasiūla viename oro uoste, nuima šiek tiek paklausos iš aplinkinių oro uostų, Vilniaus atveju tai būtų Palangos, Kauno, Varšuvos, Rygos.

Dar vienas svarbus aspektas yra tai, jog nesant pasiūlos, dalis keleivių neskrenda visai. Šios teorijos teisingumu galima įsitinkinti stebint paklausos pokyčius Vilnius-Dublinas maršrute. Pradėjus maršrute dirbti „Star1“ ir pervežamų keleivių iš Vilnius skaičius padidėjus beveik dvigubai, „Aer Lingus“ pervežamų keleivių skaičius sumažėjo tik 5%, keleivių skaičius iš Kauno nesumažėjo, o iš Rygos net padidėjo (augo net tranzitu pervežamų keleivių skaičius!). Tai reiškia, jog rinka turi galimybę nesunkiai plėstis.

Dėl šios priežasties aviacijos bendrovės planuodamos maršrutus mažai remiasi šiais duomenimis. Ši lentelė rodo tik skaičius, kiek keleivių oro bendrovė „garantuotai“ gautų, atidariusi tiesioginį maršrutą, pasiūliusi pakankamą skrydžių dažnį ir „teisingą“ kainą. Visų reikalavimų 100% įgyvendinti neįmanoma, tačiau yra aibė vietų, kur galima „gauti“ šioje lentelėje neatsispindinčių keleivių.

Grįžtant prie šios lentelės – populiariausias galutinis taškas šiuo metu yra Paryžiaus CDG oro uostas, į kurį su persėdimais skrenda daugiau nei 2000 keleivių kas mėnesį, po jo eina Milanas, į kurį tiesioginius skrydžius lapkričio pabaigoje ketina pradėti „Star1“.

Kadangi lentelė surikiuota pagal 3 ketv. duomenis, tai joje į trečiąją vietą užkope Čikaga, kuri yra grynai „vasarinė“ kryptis – vasaros mėnesiais paklausa net 5 kartus viršija paklausą žiemą. Tačiau, nors mūsų lentelėje Čikaga net trečioje vietoje vasaros mėnesiais, tačiau 1,7 tūkst. keleivių tai tėra viso labo 2 pilni „Boeing 777“ lėktuvo reisai.

Londono Gatwick oro uosto buvimo populiariausių krypčių sąraše pavyzdys rodo, jog „galutinių taškų“ lentelę įtakoja ir egzistuojanti patogi pasiūla. „airBaltic“ siūlant pakankamai pigius bilietus ir patogų persėdimą Rygoje, tokiu produktu pasinaudoja nemažai keleivių.

Briuselio pavyzdys rodo, jog nepasiūlius pakankamo dažnio ir patogių skrydžių laikų, dalis keleivių toliau skrenda su persėdimais (net nepaisant to, jog tiesioginių skrydžių bilietai yra tikrai pigūs).

Bet kokiu atveju, manau, ši lentelė leidžia pasidaryti sau nemažai išvadų.

„airBaltic“ nebeskris iš Vilniaus į Taliną

Kaip jau matoma ir „airBaltic“ tinklalapyje skelbiame tvarkaraštyje, nuo spalio 25 dienos nebelieka „airBaltic“ vykdomų skrydžių iš Vilniaus į Taliną.

Ši kryptis buvo viena pirmųjų, kurioje iš Vilniaus oro uosto pradėjo vykti arši konkurencija su naryste ES „atsiverus dangui“ – pvz., 2007/2008 m. žiemą maršrute tarp Vilniaus ir Talino dirbo trys operatoriai, o iš viso vyko net 7 skrydžiai per dieną. Po du kartus skrido „flyLAL“ ir „Estonian Air“, tris kartus – „airBaltic“.

Iš Talino į Vilnių toliau skraidys „Estonian Air“, iš viso 8 kartus per savaitę.

„airBaltic“ žiemos tvarkaraščiu ketina tęsti skrydžius iš Vilniaus į Kopenhagą 2 kartus per dieną, o iš Rygos į Vilnių skraidyti 5 kartus per dieną.

Iš Maskvos į Vilnių ketina skraidyti bendrovė „Yamal Airlines“

Nuo spalio 26 dienos iš Maskvos į Vilnių turėtų pradėti skraidyti Rusijos skrydžių bendrovė „Yamal Airlines“.

Skrydžiai bus vykdomi iš Maskvos Domodedovo oro uosto į Vilniaus oro uostą tris kartus per savaitę su lėktuvu „Boeing 737-500“. Numatomas skrydžio tvarkaraštis – pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, nusileidimas Vilniuje 15:05 val., skrydis iš Vilniaus į Maskvą pradedamas 16:05.

Per Domodedovo oro uostą su „Yamal Airlines“ lėktuvas bus galimybė nuskristi į kitus mažesnius Rusijos miestus.

Šiuo metu iš Vilniaus oro uosto į Maskvos Vnukovo oro uostą skrydžius 2 kartus per dieną vykdo Rusijos aviakompanija „utair“. Iki veiklos sustabdymo šių metų sausį į Maskvos Šemeretjevo oro uostą skrydžius vykdė aviakompanija „flyLAL“.

Keleivių srautai Vilniaus oro uoste 2009 m. III ketvirtį

Su antruoju rudens mėnesiu staigiai atšalo orai, o prasidėjus spaliui baigėsi ir trečiasis metų ketvirtis.

Per trečiąjį 2009 metų ketvirtį Vilniaus oro uoste buvo aptarnauti 405 tūkst. keleivių.

Reguliariaisiais reisais skrido 277 tūkst. keleivių – tai yra 46 procentais mažiau negu praėjusiais metais. Užsakomaisiais reisais skrido 127 tūkst. keleivių – tai tik 5% mažiau negu 2008 m. Užsakomųjų kelionių organizatoriai vasara neturėtų skustis, nors pavasario mėnėsiai nežadėjo nieko gero (pirmojo ketvirčio nuosmukis – 36 proc., antrojo ketvirčio – 33%).

Reguliariaisiais reisais skridusių keleivių nuosmukis yra didžiulis – jis yra įtakotas pirmiausia sumažėjusios pasiūlos, ekonominio nuosmukio, tačiau nemažai svarbu ir tai, jog 2008 m. liepa ir rugpjūtį buvo rekordiniai keleivių srautai – nuosmukis prasidėjo 2008 m. rugsėjo antroje pusėje.

Kaip sekasi iš Vilniaus oro uosto vykdomoms kryptims?

2009q3

Absoliučia augimo lydere lieka Rygos kryptis, tačiau jos augimas sustojo – antrąjį ketvirtį augimas buvo daugiau nei keturis kartus.

Stabiliu augimu gali džiaugtis „Czech Airlines“ ir „LOT Polish Airlines“, simboliniu ūgtelėjimu – „Austrian“. Keliais procentais paaugo ir „Finnair“ aptarnaujamas srautas į Helsinkį, tačiau krypties rezultatams „airBaltic“ pasitraukimas iš šio maršruto.

Sumažėjo tranzitinis „Lufthansa“ srautas per Frankfurtą, o ypač smarkiai – per Kopenhagą.

Dublino kryptyje trečiąjį metų ketvirtį dirbo du operatoriai – „Star1“ ir „Aer Lingus“, tačiau bendras keleivių srautas šia „emigrantine“ kryptimi – 25% mažesnis nei pernai.

Verslo taupymo kelionėms simboliu gali būti Talino kryptis – keleivių skaičius Vilnius-Talinas maršrute sumažėjo trigubai. Tačiau, prie to prisidėjo ir tai, jog praėjusiais metais Talino kryptyje konkuravo trys aviakompanijos, o šiais metais – dvi.

Nors palyginus su praėjusiais metais Rusijos aviakompanija „utair“ padidino skrydžių skaičių iš Maskvos į Vilnių dvigubai, tačiau bendras keleivių skaičius yra sumažėjęs 25 ketvirtadaliu.

Vilniaus oro uoste naujokės „Brussels Airlines“, „Skyways“ ir „Donbassaero“ šiemet pradėjo aptarnauti Briuselio, Stokholmo ir Kijevo maršrutus, tačiau jos aptarnauja tik po kiek daugiau nei trečdalį pernai šiomis kryptimis „flyLAL“ ir „airBaltic“ vežtų klientų. Džiugu yra tai, jog „Skyways“ Stokholmo rezultatai ypač pagerėjo rugsėjo mėnesį, kuomet aptarnauta daugiau keleivių negu liepą ar rugpjūtį (dėl rinkos sezoniškumo beveik visos kitos kryptys rugsėjį krito, lyginant su vasaros mėnesiais).