Archive for sausio, 2010

Vilniaus oro uosto keleivių tyrimas (1): koks yra keleivio profilis?

Prieš didžiąsias metų šventes Vilniaus oro uostas su „Spinter tyrimais“ baigė Vilniaus oro uosto keleivių tyrimą, kurio tikslas  – išsiaiškinti keleivių pasitenkinimą Tarptautinio Vilniaus oro uosto paslaugomis bei nustatyti nepatenkintus poreikius. Profesionalūs apklausėjai vedė standartizuotus betarpiškus interviu su keleiviais Vilniaus oro uosto atvykimo ir išvykimo terminaluose.

Noriu pasidalinti tyrimo rezultatais: šiandien pirmoji tyrimo dalis – keleivių demografinis ir socialinis profilis.

Tarp Vilniaus oro uosto keleivių gana ženkliu dydžiu yra daugiau vyrų negu moterų.

Pagal amžių Vilniaus oro uosto keleiviai pasiskirsto į tris visiškai lygius trečdalius: trečdalis keleivių yra nuo 18 iki 30 metų, trečdalis nuo 31-erių iki 4o-ties ir trečdalis keturiasdešimties ir daugiau.

Trijų ketvirtadalių Vilniaus oro uosto keleivių pajamos, vidutiniškai tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį, yra didesnės nei 2000 litų. Atkreiptinas dėmesys, jog čia nurodytos ne asmens pajamos, o vidutinės pajamos, tenkančios vienam keleivio šeimos nariui.

Beveik du trečdaliai Vilniaus oro uosto keleivių nurodo, jog pagrindinė jų gyvenamoji vieta yra Lietuva. Po 3% keleivių yra iš Airijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Švedijos. Pažymėtina, jog tarp Airijos ir Didžiosios Britanijos keleivių dominuoja asmeniniais reikalais keliaujantys, tuo tarpu tarp švedų ir vokiečių – verslo reikalais keliaujantys. Keleivių tyrime aiškiai atsispindi Skandinavijos verslo įtaka Lietuvai – 6% keliautojų savo nuolatine gyvenamąja vieta nurodo vieną iš keturių Skandinavijos šalių. Trys ketvirčiai iš visų Skandinavijos keliautojų yra keliaujantys verslo tikslais.

Svarbu pastebėti tai, jog tyrime dalyvavo tiek užsakomųjų reisų keleiviai, tiek reguliariaisiais skrydžiais keliavę keliautojai. Vilniaus oro uoste apie ketvirtadalį keleivių sudaro užsakomųjų reisų keleiviai, o tarp užsakomųjų reisų keliautojų net 98,9% respondentų nurodė, jog jų gyvenamoji vieta yra Lietuva. Tarp reguliariųjų reisų Lietuvos gyventojai sudaro 58,7% keleivių, t.y. reguliariaisiais reisais virš 40% keliauja ne Lietuvos gyventojų.

Pastebėtina, jog tarp keleivių, kurių gyvenamoji vieta yra Rusija, 60% keliautojų keliauja verslo tikslais, o net 40% – mokslo ir studijų tikslais.

Tarp keliautojų, kurie gyvena Didžiojoje Britanijoje, daugiau nei 80% keliautojų yra 40-ties metų (35% iki 30-ties). Tuo tarpu vyriausi keliautojai yra iš Vokietijos – 36% keliautojų yra virš 50-ties metų.

Tarp keleivių, kurie savo nuolatine gyvenamąja vieta nurodo Lietuvą, 60% keleivių nurodo, jog jų gyvenamojo vieta yra Vilniaus miestas arba Vilniaus rajonas. 21% keleivių yra iš Kauno miesto arba rajono.

Jeigu analizuosime tik reguliariaisiais skrydžiais keliaujančius keleivius, tai tarp jų 63% yra iš Vilniaus, 19% iš Kauno, 6% iš Klaipėdos.

Tarp viliniečių išsiskiria daug verslo tikslais keliaujančių, tuo tarpu kauniečių dominuoja poilsio/pažintiniai tikslai, taip pat tarp kauniečių yra sąlyginai daug keliaujančių mokslo tikslais.

44% keliaujančiųjų Vilniaus oro uoste yra keliaujantys darbo/verslo ir mokslo/studijų tikslais, kas vadinama „business“ segmentu. 56% keleivių patenka į vadinamąjį „leisure“ segmentą, kuris skirstosi į poilsio/pažintiniu tikslu ir asmeniniu tikslu (kuo laikomas draugų ir giminaičių lankymas).

Tarp užsakomųjų reisų keleivių absoliučiai dominuoja keliaujantys polisio/pažintiniais tikslais (86,7%), todėl reguliariaisiais reisais keliaujančių kelionės tikslas šiek tiek skiriasi nuo bendrų keliautojų. Reguliariaisiais reisais 45% keliauja darbo/verslo tikslais, 7% – mokslo tikslais, poilsio/pažintiniais tikslais keliauja 19%, asmeniniais – 28%. Vadinasi, tarp reguliariaisiais reisais keliaujančiųjų daugiau nei pusė priklauso „business“ segmentui.

Darbo bei verslo tikslais keliaujantys dažniau nurodė vyrai, 31-50 m. amžiaus apklaustieji, išvykstantys keleiviai, reguliariais skrydžiais keliaujantys respondentai, užsienio šalių bei Vilniaus gyventojai, anglakalbiai bei rusakalbiai tyrimo dalyviai, aukščiausių pajamų (virš 5000 Lt) atstovai.

Poilsio, pažintiniais tikslais – atvykstantys keleiviai, čarterio skrydžiais skrendantys respondentai, ne Vilniaus gyventojai,  lietuvių kalba kalbantys apklaustieji, mažiausių pajamų (iki 1000 Lt) atstovai.

Asmeniniais tikslais – moterys, vyriausio amžiaus respondentai (virš 50m.), reguliariais skrydžiais keliaujantys apklaustieji, Lietuvos gyventojai, lietuvių kalba kalbantys tyrimo dalyviai.

* * *

Kitame įraše apie Vilniaus oro uosto keleivių tyrimo rezultatus pasidalinsiu duomenimis apie tai, kokiu būdu keleiviai pasiekia Vilniaus oro uostą.

Rūta Oginskaitė „Nes aš nežinojau, kad tu nežinai. Knyga apie Vytautą Kernagį“

Šie metai lietuviškam knygų leidybos verslui yra lietuviškų biografijų ir autobiografijų bumo metai. Perkamiausių knygų viršūnėse dažnai „puikuojasi“ biografijos personų, kurias norisi nuoširdžiai apvemt (Gintarė Karaliūnaitė? Radži? Džordana Butkutė?, KAS ČIA DABAR?), vienintelė paguoda – viltis, jog tai padės dar didesniai tautos daliai prisiminti skaitymo džiaugsmą.

Kadangi turiu įprotį užmesti akį į perkamiausių knygų TOP-10 lentynas tiek knygynuose, tiek prekybos centruose, tai per šias šventes visur pirmauja Rūtos Oginskaitės knyga apie Vytautą Kernagį „Aš nežinojau, kad tu nežinai“. Ačiūdie, dar nesame visiškai sugedę ir kažkas sugeba aplenkti Radži.

Vytauto Kernagio pristatinėti nereikia – spalvingas artistas, kurio biografijos epizoduose ir „Brodo vaikai“, ir „Kabaretas tarp girnų“, ir dainuojamoji poezija, ir „Kancaras“, ir net „Paskutinis šansas“. Vytautas Kernagis savęs nelaikė aktoriumi, nelaikė dainininku, nelaikė muzikantu – jis vadino save artistu. Jis yra vienas iš lietuvių, kuris tikrai vertas biografinės knygos.

Tačiau grįžkime prie pačios knygos – man atrodo, ji išėjo silpna. V.Kernagio gyvenimas ilgas ir spalvingas, todėl knyga gavosi didelė – virš 500 puslapių. Nors autorė Rūta Oginskaitė įžangoje rašo, jog knygą planavo kartu su V.Kernagiu jam dar esant gyvam, tačiau man labiausiai užkliuvo jog knyga neturi veido ir formato – ilgas faktų, interviu ir epizodų aprašymo kratinys be didelei knygai būtino junginio.

Nors autorė labai gerai asmeniškai pažinojo Vytautą Kernagį, tačiau pasibaigus įžangai sunku pajusti autorės prisilietimą prie šios iškilios asmenybės: knygoje surinkta gausybė fakų, pakalbintos kelios dešimtys V.Kernagiui artimų žmonių, tačiau skonis „enciklopediškas“. Pabaigus knygą, nenustebino, jog knygos pabaigoje kaip moksliniame veikale nurodytos nuorodos į kiekvieną garso įrašą, straipsnį ar interviu, kuriais pasiremta rašant biografiją.

Bet kokiu atveju, biografinė knyga vertinga dėl asmenybės, apie kurį ji yra parašyta – įdomių gyvenimo detalių, kurias pažinti verta yra daug.

Beje, vienu metu knyga parduodama dviem skirtingais formatais – apie 40 litų kainuojantis leidimas kietais viršeliais su CD ir mažiau nei 20 litų kainuojanti „minkštų viršelių“ versija.

« Ankstesnis puslapis