Archive for balandžio 12th, 2010

Naujų tiesioginių krypčių vis daugiau ir daugiau – kokios kryptis vis dar nepasotintos?

Praėjusių metų rudenį apžvelgiau keleivių srautus, kur keleiviai skrenda iš Vilniaus oro uosto. Įdomu, koks yra jų galutinis kelionės oro uostas.

Šių metų pirmas ketvirtis buvo visiškai kitoks, nei bet kuris ketvirtis praėjusiais metais. Iš Vilniaus oro uosto jau vyko tiesioginiai skrydžiai į Milaną, Paryžių, Romą, Miuncheną, Berlyną, Amsterdamą, ne viena kryptis buvo sulaukusi skrydžių padažninimo.

Ateinantis ketvirtis vėl bus kitoks – krypčių sąrašas bus dar pailgėjęs, o kiekvienas atsirandantis naujas maršrutas keičia transferinių keleivių įpročius.

Žemiau pateikiu lentelę – išvykstančių keleivių iš Vilniaus oro uosto statistika pamėnesiui į 20 populiariausių netiesiogiai pasiekiamų taškų. SVARBU: šioje lentelėje pateikiami tik išvykstantys iš Vilniaus oro uosto, įprasta yra žiūrėti duomenis į abi puses, todėl įsivaizduoti realų srautą tarp dviejų miestų, reikėtų šiuos skaičius dvigubinti.

Ši lentelė yra bene svarbiausia, aviakompanijų maršrutų planuotojams, svarstantiems kokius maršrutus būtų galima atidaryti iš Vilniaus oro uosto.

Pirmas dvi vietas lentelėje užėmė kryptys, kurios iš Vilniaus oro uosto yra pasiekiamos ir tiesiogiai.

Tačiau pirmąjį metų ketvirtį Paryžius vis dar buvo populiariausia netiesiogiai pasiekiama kryptis iš Vilniaus, nors palyginus tiek su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, tiek su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, tokių keleivių gerokai sumažėjo. Tai lėmė dvi priežastys: į Paryžių yra nemažas verslo srautas, kuriems pirmąjį ketvirtį siūlyti trys savaitiniai skrydžiai (iš kurių du – penktadienio ir sekmadienio vakarais) buvo nepakankamas dažnis, be to, skrydžiai atsirado tik paskutinėmis 2009 dienomis, todėl ne visi spėjo įsigyti bilietus į tiesioginius skrydžius.

Panaši situacija su Milano kryptimi: „Star1 airlines“, skraidydama šiuo maršrutu du kartus per savaitę ir neparduodama bilietų BSP sistemose minimaliai patenkina verslo keliautojų srautą.

Įdomi penktoji eilutė – į Amsterdamą netiesioginių keleivių srautas sumažėjo lygiai per pusę, lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu. „airBaltic“ ir „Estonian Air“ vykdomi rytiniai skrydžiai patenkino visą srautą, kuriems patogu ryte, tačiau vakariniu laiku keleiviai ieškojo kelių su persėdimu. Dalis šio klausimo turėtų išsispręsti jau šį ketvirtį, kuomet „airBaltic“ pradėjo skraidyti vakariniu laiku.

Į dvidešimtuką pateko Talino kryptis – „airBaltic“ 2009 metų žiemą neskraidžius tiesioginiu maršutu, nemažai keleivių tarp Vilniaus ir Talino keliavo per Rygą: akivaizdu, jog dviejų per dieną „Estonian“ vykdomų skrydžių buvo mažai lankstumo reikalaujančiai verslo bendruomenei.

Dvidešimtuke neliko nė vieno Londono oro uosto. Londono Gatwicko oro uostas nukrito į 26 vietą iš 9 vietos. Londono Heathrow į  22 iš 12. „Aer Lingus“, „airBaltic“ ir „Star1“ vykdomi skrydžiai į Gatwicko ir Stanstedo oro uostus pilnai patenkino visą paklausą.

Paskutinis stulpelis rodo, jog šių metų pirmą ketvirtį labai ženkliai padaugėjo netiesiogiai skrendančių į Barseloną ir Tel Avivą.

Žiūrint į šią lentelę reikia nepamiršti ir sezoniškumo: tai buvo pirmasis 2010 m. ketvirtis, kuris aukštyn kėlė slidinėjimo kryptis – Miuncheną, Ciūrichą, Milaną, tačiau žemyn tempė vasariškas kryptis – pvz. Čikagą.