Archive for balandžio 23rd, 2010

Vulkano įtaka skrydžiams mažėja. Tačiau kokį randą jis paliks?

Skrydžių masinis surikdymas, panašu, jog baigiasi. Rytoj Europoje jau turėtų įvykti absoliuti dauguma skrydžių. Sukrėtimas baigėsi – kai žiūri į penkmetį ar dešimtmetį, tai savaitė nėra toks ilgas tarpas. Tačiau kaip ši savaitė paveiks visą industriją?

Aviacijos industrija išgyveno sukrėtimą. Ar tai buvo netikėta? Taip. Tačiau ar tai pirmas kartas? Ne. Nors įprasta, jog keleivių srautai tiesiogiai koreliuoja su BVP, tačiau įvairūs sukrėtimai ištinka aviaciją.

Išoriniais požymiais šis sukrėtimas yra panašus į Rugsėjo 11-osios sukrėtimą. Bendras sukrėtimas buvo trumpalaikis, tačiau įtaka industrijai buvo ilgalaikė. Panašus bruožas – po tokio sukrėtimo kritęs keliautojų pasitikėjimas aviacija, dėl ko krenta keliautojų skaičius.

Svarbus dalykas yra tinkamas sukrėtimo masto įvertinimas. Reikia pripažinti, jog šis sukrėtimas buvo daugiau regioninis: jis paveikė Europą, tačiau nepaveikė JAV ir Azijos rinkų. Taip, Europos erdvės ribojimai paveikė viso pasaulio „ilgųjų nuotolių“ keliones, kadangi daugybė ne-Europos aviakompanijų lėktuvų buvo „įklimpę“ Europoje, o Europa yra svarbiausia „ilgų nuotolių“ skrydžių ašis. Bet kokiu atveju, savaitė buvo įtempta visam pasauliui, tačiau drastiški sukrėtimas įvyko tik Europoje.

Svarbu, jog šis sukrėtimas įvyko aviacijos industrijai įvyko jai vos vos atsigaunant po ekonominės duobės.

IATA bendra aviakompanijų pelno prognozė, daryta prieš kelias savaites:

IATA skelbia, jog aviakompanijos per šešias dienas neteko 1,7 milijardo dolerių pajamų, tačiau reikia pripažinti, jog neskrendant ir kaštai buvo mažesni, todėl prognozuoju, jog aviakompanijų bendri nuostoliai dėl vulkano savaitės gali sudaryti iki 1 mlrd. dolerių.

Svarbesnis klausimas yra, kokią ilgalaikė įtaką padarys šis sukrėtimas.

Ar ši sukelta krizė gali būti panašaus masto, kaip 9/11 sukelta krizė? Esu tikras, kad ne. Pirmiausia, šį kartą skrydžiai buvo sutrikdyti gamtos, o pats reiškinys ateityje greičiausiai sulauks daugiau dėmesio ir bus labiau prognozuojamas. Be to, įtaka keleiviams kur kas mažesnė: rizika, jog tavo skrydis neįvyks atrodo kur kas mažiau baisi negu neprognozuojama terorizmo grėsmė.

Tačiau, artimiausios savaitės dar turės atsakyti į nemažai klausimų.

Kaip greitai atsigaus verslo keliautojų srautas? Šiuo metu daugelis verslo keliautojų atidėjo/atsisakė susitikimų, susirinkimų ir kitų trumpalaikių kelionių. Šiomis dienomis, kelionėms vėl vykstant, keliauja tik negrįžę alternatyviu transportu, tuo tarp kitų verslo reisų užpildymas yra ženkliai kritęs (ypač tai matosi trumpuose skrydžiuose).

Kaip šis sukrėtimas įtakos vasaros atostogautojų planus. Balandis ir gegužės pirma pusė – pagrindinis laikas, kuomet daugelis planuoja vasaros atostogas ir keliones. Kiek žmonių perplanavo savo vasaros atostogos per praėjusią savaitę, kiek dar perplanuos?

Kiek ilgai laikysis baimė dėl grėsmės, jog skrydžiai vėl gali būti sutrykdyti, ir, svarbiausia – ar nebus dėl vis dar veikiančio vulkano vėl sutrikdyti skrydžiai?

Prognozuoju, jog gali būti trumpalaikiai efektai:

Aviakompanijos, kelionių agentūros, gali susidurti su trumpalaikėmis grynųjų trūkumo problemomis. Daugybė bilietų bus gražinta, daug bilietų reikėjo pakeisti (kartais perkant iš kitų aviakompanijų) – tokioms operacijoms stambiu mastu atlikti reikalingas didelis grynų pinigų kiekis. O aviacijos bendrovių perspektyvos nėra šiai dienai tokios geros, jog bankai pigiai parduotų grynuosius. Didesnę įtaką ši problema gali sudaryti žemų kaštų bendrovėms, kurios įpratusios gyventi iš „anksti“ gaunamų pinigų už tik per savo interneto svetainėse parduodamų bilietų. Realiai, visą savaitę aviakompanijos beveik neparduodavo bilietų net į reisus tolimoje ateityje.

Greičiausiai bus nemažai pardavimo skatinimo akcijų ir pigių bilietų. Išgyvenus nemažą sukrėtimą oro transportui ir susvyravus keliautojų pasitikėjimui šiuo kelionės būdu bus reikalinga simuliacija, siekiant aktyvinti pardavimus. Pardavimai visą savaitę nevyko, nemažai keleivių atsisako skristi artimiausiomis savaitėmis bei jau minėtas grynųjų trūkumas – tai pagrindinės priežastys, kodėl aviakompanijos po kelių dienų turėtų pradėti pardavimų skatinimo akcijas.

Oro transporto pralaimėjimų prieš alternatyvų transportą gali padaugėti – tai nėra labai aktualu Lietuvoje dėl silpnai išvystytų tarptautinių traukinių (apart Maskvos krypties) bei sudėtingo Vakarų Europos pasiekimo keliais. Tačiau Vakarų Europoje šis oro erdvės uždarymas – dovana geležinkelių transportui, kuris puiki alternatyva keliavimui oru. Pailgėjus saugumo procedūroms oro uostuose oro susisiekimas tarp tokių taškų kaip Briuselis ir Paryžius išnyko, įvykus dar vienai pasitikėjimo oro susisiekimu bangai traukinių alternatyva gali būti svarstoma dar ilgesniu atstumu keliaujant.

***

Vilniaus oro uostas šį balandį per įprastą dieną aptarnauja apie  4 tūkst. keleivių. Per šešias vulkano įtakos dienas bendras keleivių netikas – apie 20 tūkst. keleivių. Atsidarius oro erdvei daugiau užsakomaisiais skrydžiais buvo pervežta dauguma keleivių, kurie nekeliavo „uždaryto dangaus“ dienomis, tačiau reguliariuosiuose skrydžiuose ir atnaujinus skrydžius keliauja mažiau keleivių nei įprastą dieną prieš sukrėtimą.