Simonas Bartkus | Blog

Nuo gruodžio 18 dienos “Estonian Air” tiesiogiai iš Vilniaus oro uosto skraidins į Milano Malpensa oro uostą. Skrydžiai bus vykdomi vieną kartą per savaitę – šeštadieniais.

Tai ketvirtoji kryptis, kuria “Estonian Air” ketina skraidyti iš Vilniaus oro uostą. Šiuo metu “Estonian Air” iš Vilniaus skraido į Taliną bei Amsterdamą. Nuo spalio pabaigos “Estonian Air” paskelbė šešis kartus per savaitę skraidysianti į Stokholmą.

Nuo žiemos tvarkaraščio pradžios Vilniaus oro uostas taps antrąja “Estonian Air” skrydžių baze. Bendradarbiaujant su KLM vykdomas reisas į Amsterdamą Talinas-Vilnius-Amsterdamas nuo žiemos tvarkaraščio pradžios skils į du atskirus reisus – Talinas-Amsterdamas ir Vilnius-Amsterdamas. Tarp Vilniaus ir Amsterdamo siūlomas kėdžių skaičius padvigubės – 6 kartus per savaitę bus vykdomi rytiniai skrydžiai į Amsterdamą.

Skrydžiai į Milaną bus vykdomi Vilniuje ketinamu bazuoti lėktuvu “Boeing 737-500″. Kadangi šeštadienis yra vienintelė diena savaitėje, kuomet “Estonian Air” iš Vilniaus neskraidins į Amsterdamą ir Stokholmą, Vilniuje bazuojamas lėktuvas atliks reisą Vilnius-Milanas-Talinas-Milanas-Vilnius.

Iš Vilniaus į Milaną “Estonian Air” lėktuvas kils šeštadieniais 7 val. 50 min., Milane leisis 9 val. 20 min., iš Milano į Vilnių pakils 18 val. 45 min., Vilniuje leisis 22 val. 15 min.

Iš Vilniaus į Milano Malpensa oro uostą taip pat skraidina bendrovė “Star1 Airlines”. Žiemos tvarkaraštyje “Star1 Airlines” numato skrydžius į Milaną pirmadieniais ir penktadieniais, o sausio ir vasario mėnesiais bus vykdomas papildomas skrydis ir šeštadieniais.

Iš viso į Milaną slidinėjimo sezono piko metu bus vykdomi keturi reisai per savaitę, du iš jų bus vykdomi šeštadieniais – akivaizdu, jog slidinėtojams ši savaitės diena yra patogiausia.

Būtent šeštadieniais “airBaltic” nuo gruodžio 25 dienos pradeda vykdyti skrydžius į Miuncheną. Žemu dažniu vykdomi skrydžiai tai pat orientuoti į slidininkus, o “airBaltic” skrydžius vykdys bendradarbiaudama su “Tez Tour”. Nuo lapkričio vidurio du skrydžius per savaitę į Miuncheną vykdys “Star1 Airlines”.

“Estonian Air” plečia veiklą Vilniuje – nuo spalio 30 dienos Estijos aviakompanija šešis kartus per savaitę, kasdien, išskyrus šeštadienius, skraidys iš Vilniaus oro uosto į Stokholmo Arlanda oro uostą.

Skrydžiai bus vykdomi 118 vietų lėktuvu “Boeing 737-500″. Lėktuvas iš Vilniaus į Švedijos sostinę pakils 18 val. 40 min., Stokholme leisis 19 val. 5 min., atgal pakils 19:45 min., o Vilniuje leisis 22 val. 5 min.

Nuo šių metų liepos vidurio “Skyways” sustabdžius skrydžius tarp Stokholmo ir Vilniaus, tiesioginiai skrydžiai tarp Lietuvos ir Švedijos sostinės nevyksta. Iki 2009 m. balandžio skrydžius tarp šių miestų vykdė “airBaltic”.

“Estonian Air” skrydžius į vykdys į penktajį Arlanda oro uosto terminalą, kas užtikrins lengvus skrydžių jungimus su aviakompanijos SAS bei kitų “Star Alliance” kompanijų skrydžiais (“Skyways” skraidė į vietiniams skrydžiams naudojamą 3 terminalą).

Išskridus vakare iš Vilniaus į Stokholmą, su SAS dar bus galima skristi į daugelį Švedijos miestų, Oslą, Helsinkį, Kopenhagą, Londono Heathrow oro uostą, taip pat su “Lufthansa” į Hamburgą, Diuseldorfą ir Milaną, su “Austrian” – į Vieną. Vakarinis reisas iš Stokholmo į Vilnių užtikrina jungimus su daugeliu SAS krypčių, kuriomis ši aviakompanija skraido iš Stokholmo bazės.

Tris kartus per dieną tarp Kopenhagos ir Vilniaus skraidanti SAS neturi vakarinio skrydžio iš Vilniaus į Kopenhagą, todėl “codeshare” pagrindu vykdomas reisas į antrą pagal svarbą SAS skrydžių centrą dar labiau sustiprins SAS pozicijas.

“Estonian Air” suformuos gan patrauklų produktą Vilniaus-Stokholmas maršrute – skrydžiai bus vykdomi reaktyviniu lėktuvu, todėl netruks nė pusantros valandos, “Estonian Air” gražino į skrydžius maitinimą ekonominėje klasėje, be to, yra Lietuvoje populiarios “Eurobonus” lojalumo programos dalyvė. Tai pirmas kartas, kuomet tarp Vilniaus ir Stokholmo bus nuolat skraidoma reaktyviniu lėktuvu – tiek iki 2009 m. pavasario skraidžiusi “airBaltic”, tiek “Skyways” skraidė “Fokker 50″ lėktuvais.

“Estonian Air” tęsia savo kaip regioninės aviakompanijos pozicijas – naujas kryptis vysto bendradarbiaudama su stipriomis aviakompanijomis. Nors SAS traukiasi iš “Estonian Air” akcininkų, tačiau SAS toliau stiprina bendradarbiavimą su didžiausia Šiaurės Europos aviakompanija. Skrydžiais tarp Vilniaus ir Amsterdamo “Estonian Air” užmezgė glaudų bendradarbiavimą su KLM.

Vilnius-Stokholmas maršrute rekordiniais 2008 metais keleivių skaičius vasaros sezonu viršydavo 4000 keleivių (rekordas – 2008 m. rugsėjis – 5043 keleiviai), žiemos sezonu svyruodavo tarp 2500 ir 3000 keleivių. 2008 m. kelis vasaros mėnesius maršrute su “airBaltic” konkuravo ir “flyLAL”. “Skyways” pabandžius “įsidirbti” maršrute, aviakompanijai nepavyko pasiekti daugiau nei 2000 keleivių per mėnesį. “Estonian Air” iš karto maršrute “pasiūlys” 6000 kėdžių per mėnesį, kas sukuria puikų potencialą greitai vystyti maršrutą.

2010 m. rugpjūtį Vilniaus oro uostas aptarnavo 148 281 keleivius, t.y. 7% daugiau nei 2009 m. tą patį mėnesį. Skrydžių skaičius išaugo 12%, pervežtų krovinių kiekis – 26%.

2010 m. vasarą Vilniaus oro uosto keleivių augimo tempas yra mažesnis negu buvo 2010 m. pavasarį. Kame priežastys? Reguliariųjų reisų padidėjimas 2010 m. vasarą ženklus, lyginant su metais prieš tai, o taip pat keleivių skaičius daugelyje reguliarių reisų krypčių auga.

Atsakymas – 2010 m. vasarą labai ženkliai nukrito užsakomųjų skrydžių rinka.

Oficiali Vilniaus oro uosto rezultatų lentelė atrodo taip:

Pagal oficialius duomenis 2010 m. rugpjūtį užsakomaisiais reisais pervežtų keleivių skaičius nukrito daugiau nei 50%. Tačiau verta pažiūrėti ne tik į rezultatą, bet ir į turinį – 2010 m. birželį-liepą “Star1 Airlines” ir “Small Planet Airlines” dalies savo skrydžių statusą pakeitė į “reguliariuosius”, todėl į reguliariųjų reisų lentelę pateko kai kurių krypčių statistika.

Sekančioje lentelėje, 2009 ir 2010 m. užsakomųjų reisų rezultatų palyginimas, nežiūrint koks buvo skrydžio statusas:

Kursyvu išskirtos kryptys, kuriomis 2010 m. vykdomi reguliarieji skrydžiai.

Rezultatai rodo, jog du piko mėnesius liepą ir rugpjūtį, “atostoginiais” reisais pervežtų keleivių skaičius krito net 27%. Kelionių organizatorių rinkoje iš ties ankšta, verta prisiminti, jog “Star1 Holidays” veiklą pradėjo 2009 m. tik jau įsibėgėjus vasaros sezonui, todėl smarkiai susitraukusį pyragą šiemet turi dalintis daugiau burnų.

Daugelis kelionių organizatorių 2010 m. vasarai turėjo ambicingus planus, todėl 2010 m. vasarą buvo atšaukta po keliasdešimt “atostogų” skrydžių per mėnesį.

Užsakomųjų reisų rinkos kritimas atsispindi daugiausia “atostogų” reisų atliekančios bendrovės “Small Planet Airlines” pervežtų keleivių skaičiai – 2010 m. per tris vasaros mėnesius “Small Planet Airlines” pervežė 27% keleivių mažiau. Neveltui bendrovė plėtrą sieja tik su užsienio rinkomis – keleivių sumažėjimas Lietuvoje yra rinkos tendencija, kadangi klientų skrydžių bendrovė neprarado.

Kokios priežastys užsakomųjų reisų rinkos kritimo? Išskirčiau keturias svarbiausias:

- ekonominis sunkmetis vis labiau verčia taupyti atostogoms, jei 2009 m. keliaujama dar buvo “iš inercijos”, tai 2010 m. taupymas palietė atostogų eilutę;
- reguliariųjų skrydžių pagausėjimas Vilniaus ir Kauno oro uostuose didina keleivių norą organizuotis atostogas savarankiškai;
- “vulkano” krizė – nors ji atrodo vyko seniai, tačiau vyko pardavimų piko metu – tai nulėmė nemažai žmonių norą atostogauti kitaip;
- vasaros orai, lepinę Lietuvoje – atidėję kelionės pirkimą “paskutinei minutei” vasarotojai drąsiai galėjo rinktis lietuviškos vasaros alternatyvą.

Tuo tarpu tarp skrydžių reguliariaisiais reisais, didžioji dalis krypčių “žaliuoja”:

Palyginus 2009 m. ir 2010 m. matosi, jog “Star Alliance” priklausančios bendrovės ženkliai sutvirtino pozicijas Vilniaus oro uoste – veiklą pradėjus SAS ūgtelėjo Kopenhagos kryptis, “Lufthansa” grupei priklausančios bendrovės ženkliai padidino pervežamų keleivių skaičius, LOT išlaikė praėjusių metų apimtis.

2010 m. vasarą rodo, jog Dublino ir Londono kryptys iš Lietuvos yra “guminės”, tačiau segmentas labai jautrus kainai. Padaugėjus skrydžių šia kryptimi lėktuvai pildėsi gerai, tačiau pajamos oro bendrovėms nepadengia skrydžių kaštų. Kadangi paklausa elastinga, tai pasiūla didina keleivių skaičius, tačiau bent kiek kilstelėjus kainą, keleiviai neišeina pas konkurentus, bet tiesiog neskrenda visai, jeigu tam tikrą dieną bilietai jiems atrodo per brangūs. “airBaltic” rugsėjo mėnesį stabdo skrydžius į Dubliną ir Londono Gawick oro uostą.

Toliau sėkmingai srautą į Kijevą sėkmingai augina bendrovė “Aerosvit”. Palyginus su praėjusiais metais, keleivių skaičius maršrute Kijevas-Vilnius-Kijevas išaugo beveik trigubai. “Aerosvit” nedaug trūksta iki visų laikų maršruto rekordo, kurį 2008 m. rugsėjį pasiekė “flyLAL” – 3036 keleiviai per mėnesį.