Archive for balandžio 3rd, 2011

Kaip iš Vilniaus oro uosto pernai keleivių srautai judėjo su persėdimais

Daugelis vykdomų skrydžių pirmiausia yra skirti aptarnauti tiesioginį srautą, tačiau kai kuriems maršrutams ženklią įtaką daro jungimieji keleiviai, skrendantys su persėdimu viename ar kitame skrydžių hub’e. Jungiamųjų skrydžių keleivių aptarnavimas – kur kas sudėtingesnis verslas nei „origin-destination“ keleivių vežimas ir jis reikalauja gilesnės keleivių srautų analizės.

Šiame įraše – mini analizė pagrindinių 2010 m. iš Vilniaus oro uosto vykdytų maršrutų. Kokie maršrutai turėjo daugiausia jungiamųjų keleivių ir kur keleiviai su persėdimu skrenda.

Duomenis iš IATA „Airport IS“ sistemos. Tokius pat duomenis naudoja daugelis aviakompanijų planuodamos savo maršrutus – skrydžių planuotojų pripažinimą yra nusipelnęs aviakompanijoms skirtas IATA įrankis „PaxIS“. Duomenys – pilni 2010 m., segmentų analizė pagal „Reported Pax“. Šiuos duomenis gali įsigyti visi ir daugelis aviakompanijų tokius duomenis naudoja savo analizėms.

Vilnius-Kopenhaga

Istoriškai Kopenhagos oro uostas yra ypač mėgiamas lietuvių kaip jungiamasis oro uostas. Viena iš sėkmės priežasčių yra ir oro uosto geografinė padėtis – oro uostas nuo Vilniaus yra į Vakarus kur nukreiptos ir daugelis galutinių kelionių tikslų.

2010 m. Vilnius-Kopenhaga maršrutu keliavo beveik 150 tūkst. keleivių, maršrute visus metus konkuravo du vežėjai – SAS ir „airBaltic“.

Kopenhaga, be to, yra svarbi kryptis ir Lietuvos verslui – daugiau nei trečdalis keleivių, t.y. virš 50 tūkst. baigė savo kelionę Kopenhagoje (arba atvirkščiai). Populiariausi jungimai per Kopenhagą – į London Heathrow, Mančesterį, Amsterdamą, Bergeną.

Vilnius-Ryga

Rygos oro uostas staigiai šoktelėjo į populiarų jungimų tašką 2009 metais, o maršrutas Vilnius-Ryga 2010 m. buvo pats populiariausias maršrutas iš Vilniaus oro uosto, juo keliavo 155 tūkst. keleivių – kas septintas iš Vilniaus oro uosto reguliariu skrydžiu keliavęs keleivis.

Vilniaus-Rygos segmentas yra vienintelis segmentas iš Vilniaus oro uosto kur 2010 m., kurio keleiviams populiariausias kelionės tikslas nėra šio segmento taškas. T.y. skrydyje Vilnius-Ryga didesnė tikimybė buvo sutikti keleivį į Londono Gatwicko oro uostą nei baigiantį kelionę Rygoje. Tarp Vilniaus-Rygos keliavo apie 16 tūkst. keleivių, o populiariausi jungimai per Rygą – Londonas, Tel Avivas, Stokholmas, Stambulas, Roma, Milanas.

Tikėtina, jog 2011 m. vasarą šio segmento laukia labai daug permainų – šiame maršrute jau šiandien yra labai mažai likę keliaujančių į Stokholmą (dėl patogių „Estonian Air“ tiesioginių skrydžių) ir smarkiai turėtų sumažėti keleivių į Londoną, Romą ir Milaną dėl būsimos didėlės tiesioginių skrydžių pasiūlos.

Vilnius-Frankfurtas

Frankfurto kryptis iš Vilniaus 2010 m. buvo trečia pagal populiarumą kryptis iš Vilniaus, šia kryptimi keliavo 103 tūkst. keleivių. Daugiau nei penktadaliui Frankfurtas buvo galutinis kelionės tikslas, o populiariausi jungimai – Londono Heathrow, Lisabona, Mančesteris, Nica.

Pastebėtina, jog Vilnius-Frankfurtas segmente sėdi didelė keleivių įvairovė – daugiau nei pusė keleivių pateko į skiltį „Other“: „Other“ skiltis pilna krypčių, kuriomis keliavo po procentą keleivių iš Vilniaus arba dar mažiau.

Vilnius-Viena

„Austrian“ skrydžiu Vilnius-Viena 2010 m. keliavo beveik 38 tūkst. keleivių. Nepilnas trečdalis keleivių lieka Vienoje – t.y. srautas tarp Vilniaus ir Vienos yra 12 tūkst. keleivių per metus.

Populiariausi jungimai per Vieną buvo Tel Avivas, Budapeštas, Venecija, Ciūrichas, Bolonija.

Vilnius-Helsinkis

Tarp Vilniaus ir Helsinkio „Finnair“ skrydžiu 2010 m. keliavo beveik 63 tūkst. keleivių ir tik penktadaliui jų Helsinkis buvo galutinis kelionės tikslas.

Iš šio grafiko matosi, jog „Finnair“ aiškiai pateisina savo kaip vežėjo į Aziją vardą – populiariausi jungimai yra į Seulą, Delį, Tokiją, Pekiną. Tai lemia puikiai išvystytas skrydžių tinklas Azijos kryptimi bei Vilniaus-Helsinkio tvarkaraščio pritaikymas tiksliai Azijos kryptims aptarnauti.

Vilnius-Praha

70 tūkst. keleivių keliavo su „Czech Airlines“ skrydžiu iš Vilniaus į Prahą ir tik kas dešimtas keleivis baigdavo kelionę Prahoje.

Populiariausi jungimai per Prahą – į „Sky Team“ hub’us Milane, Romoje, Paryžiuje bei kryptys į Larnaką ir Budapeštą.

Vilnius-Varšuva

2010 m. LOT skraidė du kartus per dieną tarp Vilniaus ir Varšuvos, šiuo maršrutu pervežė 55 tūkst. keleivių. 20 tūkst. keleivių Varšuva buvo galutinis kelionės tikslas, o populiarių jungimų tarpe – Torontas, Krokuva, Budapeštas, Tel Avivas, Atėnai.

Vilnius-Amsterdamas

2010 m. 35,7 tūkst. keliavo tarp Amsterdamo ir Vilniaus oro uostų. Vasarį šį maršrutą pradėjo rimtai „įdirbinėti“ „Estonian Air“, o pirmus metų mėnesius be jų dar skraidė ir „airBaltic“.

Drįsiu suabejoti „Airport IS“ duomenimis už 2010 m., kadangi kiti duomenys rodo, jog kažkur apie pusė keleivių lieka Amsterdame. Aišku, duomenis keičia „airBaltic“ skrydžiai, kur daugeliui keleivių kelionė baigdavosi Amsterdame, bet, turiu tokį įtarimą, jog sistema neteisingai įvertino keleivius, kuomet iki spalio „Estonian Air“ skraidino maršrutu Talinas-Vilnius-Amsterdamas.

Bet kokiu atveju, populiariausios jungiamosios kryptys teisingos – Edinburgas, Niujorkas, Čikaga, Los Andželas.

Vilnius-Briuselis

32,6 tūkst. keleivių 2010 m. keliavo „Brussels Airlines“ skrydžiais tarp Vilniaus ir Briuselio. Beveik du trečdaliai kelionę baigdavo Europos sostine vadinamame mieste.

Populiariausi jungimai iš Vilniaus per Briuselį – Londonas, Barselona, Madridas.

Vilnius-Kijevas

Vilnius-Kijevas maršrute drastiški pokyčiai įvyko 2010 m. – palaipsniui skrydžių skaičius nuo 4 skrydžių per savaitę išaugo iki 13 skrydžių. Iš viso maršrutu keliavo bemaž 26 tūkst. keleivių.

Du trečdaliai šių keleivių baigdavo kelionę Kijeve, tačiau pastebėtina, jog pavasarį šis skaičius viršijo  90%, o paskutiniais metų mėnesiais nukrito iki 50% – tai lėmė padidintas skrydžių dažnis ir pasiūlyti patogesni jungimai per Kijevą. Populiariausia jungiamoji kryptis – Tel Avivas, be jos populiarios Niujorko, Atėnų, Astanos, Donecko ir Alma Atos kryptys.

Vilnius-Maskva

Maršrutu Vilnius-Maskva 2010 m. keliavo 46,2 tūkst. keleivių, o aviakompanija „utair“ visus metus po du kartus per dieną skraidė į Vnukovo oro uostą. 4 iš 5 keleivių šiame maršrute baigė kelionę Maskvoje, o be šios krypties, visi kiti jungimai buvo į Rusiją: Sočis, Novosibirskas, Ufa.

Vilnius-Talinas

Vilnius-Talians maršrutu keliavo 34,5 tūkst. keleivių, o šį maršrutą aptarnavo du vežėjai – „airBaltic“ ir „Estonian Air“. Verslo srauto vedamame maršrute 7 iš 8 keleivių baigdavo kelionę Taline, o likę tęsdavo skrydžiais į Stokholmą, Oslą ar Sankt Peterburgą.

Kiti maršrutai

Kitų maršrutu populiariausių jungimų 2010 m. analizuoti neverta, nes juos daugiau nei 85% srauto keliavo kaip į galutinį kelionės tikslą.

Vilnius-Dublinas – 78,4 tūkst. keleivių;
Vilnius-London Stansted – 45 tūkst.;
Vilnius-Oslas – 32,5 tūkst.;
Vilnius-London Gatwick – 31,8 tūkst.;
Vilnius-Paryžius – 21 tūkst.;
Vilnius-Roma – 21 tūkst.;
Vilnius-Heraklionas – 18 tūkst.;
Vilnius-Milanas – 14,2 tūkst.

Vilnius-Stokholmas maršruto neanalizavo dėl pertraukos tarp skrydžių ir esminių vežėjų/tvarkaraščių kitimo.

Kaip atrodys 2011 m.?

Ši analizė aiškiai parodo, kurie vežėjai ir kurie maršrutai 2011 m. gali sulaukti pokyčių savo keleivių srautuose dėl pasikeitusios skrydžių pasiūlos. „Žemų sąnaudų“ vežėjų „Wizz Air“ ir „Ryanair“ darbo pradžia Vilniuje gali pakeisti keleivių persiskirstymą tarp tiesioginių ir jungiamųjų maršrutų.

Labiausiai ramūs gali jaustis vežėjai, mažai savo portfelyje turintys keleivių maršrutais, kurie nuo šiol bus geriau pasiekiami tiesiogiai. Tuo tarpu labiau į „leisure“ srautą orientuoti vežėjai, savo segmente turintys nemažai jungiamųjų keleivių į Londoną, Romą, Milaną, Barseloną, Stokholmą turėtų labiau ieškoti kitų nišų – tai pirmiausia pasakytina apie „airBaltic“ ir „Czech Airlines“.