Archive for gegužės, 2011

Nauja „Wizz Air“ kryptis iš Vilniaus – Dortmundas

Nuo liepos 26 dienos „Wizz Air“ savo skrydžių žemėlapį iš Vilniaus oro uosto papildo nauja kryptimi – Dortmundo oro uostu. Po šios plėtros „Wizz Air“ iš Vilniaus skraidys vėl 8 kryptimis – į Korką, Londoną, Donkasterį, Barseloną, Milaną, Romą, Eindhoveną ir Dortmundą.

Skrydžiai iš Vilniaus į Dortmundą bus vykdomi tris kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Iš Vilniaus į Dortmundą lėktuvai kils 13 val. 30 minučių, iš Dortmundo leisis 18 val. 5 min.

Dortmundas yra nauja kryptis Vilniaus oro uosto žemėlapyje – skrydžiai iš Vilniaus į Dortmundą niekada nebuvo vykdomi. Dortmundo oro uostas aptarnauja ne tik 600 tūkst. gyventojų turintį Dortmundą, tačiau iš jo galima nesunkiai pasiekti visą Šiaurės Reino-Vestfalijos regioną, kuriame gyvena virš 17 mln. gyventojų, o didžiausi miestai – Kelnas ir Diuseldorfas (Dortmundas yra trečias). Nuo Dortmundo oro uosto iki Diuseldorfo centro – 85 kilometrai, iki Kelno centro – 100 kilometrų.

Iki šiol „Wizz Air“ į Dortmundą skraidė iš 12 miestų. Iš Vilniaus į Dortmundą „Wizz Air“ per metus turėtų pervežti per 40 tūkst. keleivių.

Tai yra ketvirtoji tiesioginė kryptis iš Vilniaus į Vokietijos oro uostus. Skirtingi vežėjai padengia kone visą Vokietiją skrydžiais – „Lufthansa“ du kartus per dieną skrenda į Frankfurtą, „Skyways“ kasdien, išskyrus šeštadienius, skris į Berlyną, „Ryanair“ keturis kartus per savaitę skraidina į Brėmeną, o nuo liepos pabaigos“Wizz Air“ skraidins ir į Dortmundą.

Pagal „available seats“ rodiklį tai yra geriausias kada nors egzistavęs Lietuvos susisiekimas su Vokietija.

Dortmundas tampa 30-ąja kryptimi, kuri šios vasaros reguliariųjų skrydžių tvarkaraštyje yra tiesiogiai pasiekiama iš Vilniaus.

Šalia to, nuo liepos paskutinės savaitės „Wizz Air“ keičia tvarkaraštį itališkomis kryptimis. „Wizz Air“ dažniau skraidys į Milaną – 3 kartus per savaitę, vietoje dabar skraidomų dviejų kartų. Tuo tarpu į Romą skrydžių mažėja nuo 3 iki 2 kartų per savaitę. Be to, keičiasi skrydžių dienos – į Milaną bus skraidoma antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais, o į Romą – trečiadieniais ir sekmadieniais.

Tiek Milano, tiek Romos kryptimis iš Vilniaus taip pat skraido aviakompanija „Ryanair“. Po šių už dviejų mėnesių įvyksiančių pasikeitimų į Milaną iš Vilniaus oro uosto bus galima skraidyti kasdien, išskyrus sekmadienius, tuo tarpu į Romą – kasdien, išskyrus pirmadienius ir penktadienius.

Kuo 2011-ieji aviakompanijoms yra kitokie nei 2009-ieji

Praėjusią savaitę Kagliaryje vyko tradicinis renginys „Routes Europe 2011“, kuriame praktiškai visos Europos aviakopmanijos 3 dienas susitikinėja su Europos oro uostais.

Apie „Routes“ renginių koncepciją rašiau prieš pusantrų metų. Tuomet pirmąsyk dalyvavau „Routes“ renginyje, nuo to laiko prabėgo keletas europinių ir pasaulinių renginių.

Pabandžius sugretinti, kas pasikeitė per tuos dvejus metus aiškiai galiu matyti keletą skirtumų.

Šiai dienai yra visiškai akivaizdu, kodėl 2009 m. sausį bankrutavus „flyLAL“ Vilniaus oro uoste sunkiai atsistatė skrydžių tinklas. Nuo 2008 m. vidurio iki 2010 m. vidurio praktiškai visų aviakompanijų „network management“ darbuotojams buvo nuleistas vieningas sprendimas – „Nesiplėsti jokia kaina“(Išimtis keletas aviakompanijų, kurios turėjo didelį kiekį naujų įvedamų lėktuvų, kurios turėjo „įdarbinti“). Tuo metu niekam nerūpėjo nė maršrutai, kurių verslo planų skaičiuoklės akivaizdžiai rodė greitus teigiamus rezultatus – dideliuose versluose, aviakompanijose, „strategy cames first“. Situacija galima pateisinti – tuo metu rinka labai sparčiai traukėsi ir buvo grėsmė, jog trauksis dar labiau ir labiau. Tokioje baimės aplinkoje sunku priimti bet kokį plėtros sprendimą.

Todėl džiugu, jog 2009 m. visgi atsirado aviakompanijų, kurios išdrįso vykdyti plėtrą – į Vilniaus oro uostą žengė „brussels airlines“ ir „Skyways“. Nors pastarajai ir nepavyko įtvirtinti savo prekės ženklo, tačiau su žinomu ir galingą pardavimo tinklą Lietuvoje turinčiu partneriu šiais metais gali sektis kitaip. 2009 m. skrydžius iš Londono Gatwicko oro uosto buvo atidariusi ir „Aer Lingus“, tačiau pastaroji sprendimą atidaryti šiuos skrydžius buvo priėmusi dar 2007 m. pabaigoje.

„Aer Lingus“ Londono Gatwicko bazės atidarymo fiasko vis dar aptarinėjamas tarp specialistų – turbūt bus chrestomastinis pavyzdys, kokia yra nepamatuotos plėtros krizės metu kaina.

Dėl aukščiau nurodytos priežasties, kuomet už skrydžių tinklą atsakingi aviakompanijų vadovai visą savo energiją sutelkę buvo į skryžių optimizavimą, nuotaikos „Routes“ renginiuose buvo gerokai kitokios nei šiemet. „Network management“ darbuotojai pasiūlymus į naujų skrydžių atidarymą žiūrėdavo gan abejingai ir planai buvo mintyse dedami į stalčius pažymėtais „po trijų metų“. Dalis aviakompanijų netgi vengdavo „Routes“ renginių.

Dabar situacija kitokia – dalis aviakompanijų imasi keisti „network managament“ darbuotojus, nes per krizę reikėjo vienų, o plėtrai daryti reikia kitokių. Patys aviakompanijų skrydžių vystymo vadovai dabar „Routes“ renginiuose dalyvauja noriai ir labai aktyviai analizuoja įvairius naujų skrydžių pasiūlymus. Aviakompanijoms pasidaro įdomios ir esamos rinkos, kuriose galima sėkmingai konkuruoti. Aviakopmanijos aktyviai stebi augančius regionus ir žiūri, kaip juos būtų galima iš naudoti savo tinklo plėtrai.

Aviakompanijų apsivertimas iš „uždarinėti maršrutus“ į „plėsti maršrutus“ nebus greitas. Naujų maršrutų analizė nepažįstamose rinkose šiai dienai daroma 2012 m. vasaros antrai pusei – 2013-iesiems. Ir plėtros kreivės pokyčius labai įtakos naftos kaina – jeigu ji laikysis virš 100$ ribos – paprasta aviakopmanijoms nebus.

Per dvejus metus labai ženkliai pasikeitė ir Vilniaus oro uosto vaidmuo. Pamenu, per pirmuosius susitikimus su aviakompanijomis dažnai kalbą tekdavo pradėti nuo atsiprašymo – ne viena aviakompanija turėjo karčios patirties bendraujant su tuometiniais Vilniaus oro uosto vadovais. Ilgai prisiminsiu vienos aviakompanijos iš didžiausiųjų Europos 10-tuko pasakojimą, kaip ši aviakompanija 2006-aisiais ketino žengti į Lietuvos rinką. Po gausybės neatsakytų elektroninio pašto žinučių ir negautos informacijos skambinant šios aviakompanijos vadovų būrys nusprendė atvykti į Vilnių, tačiau Vilniaus oro uosto vadovai nerado laiko susitikti per tris dienas. Šios aviakompanijos Lietuvoje vis dar nėra, tačiau, ačiūdie, santykiai jau geri.

Jeigu per pirmuosius renginius tekdavo gerokai paprakaituoti kovojant dėl aviakopmanijų dėmesio, dabar situacija jau kitokia – Vilniaus oro uostas yra žinomas ir pažįstamas. Gauname eilę aviakompanijų kvietimų susitikti ir aptarti rinkos padėties.

Džiugu yra tai, jog aktyvų domėjimąsi galima plėtra Vilniuje rodo ir aviakompanijos, kurios šiandien jau dirba Lietuvos sostinės oro uoste. Vienas iš pagrindinių naujų aviakompanijų, kurios šiuo metu Lietuvos rinkoje nedirba, klausimų yra – ką šiuo metu daro jūsų oro uoste jau dirbančios aviakompanijos? Jeigu jos plečiasi, didina lėktuvus ir dažnį – tai geras ženklas ir argumentas naujai aviakompanijai ateiti. Tačiau jei oro uosto senbuviai karpo „kėdžių skaičių“ – tai ir naujokams čia nėra ką veikti.

Aviakopmanijos nežiūri į kitų aviakompanijų apleistus maršutus kaip į galimybę. Priešingai. Kur kas lengviau aviakompaniją įtikinti atidaryti konkuruojantį reisą tame pačiame maršrute negu pritraukti pvz. į bankrutavusios aviakompanijos likusį laisvą maršrutą. Konkurencija rodo rinkos brandą, o tuščias maršrutas reiškia apmirusią rinką. Aviakompanijų „flyLAL“ ir „Star1 Airlines“ bankrotai toli gražu nėra galimybė pritraukti naujus vežėjų vardus į Vilnių – šie atvejai kur kas labiau kenkia nei padeda.

Jeigu prieš dvejus metus buvo aiški priešprieša tarp tradicinių ir „žemų sąnaudų“ aviakompanijų, tai šiuo metu šis dalykas yra smarkiai verčiasi į kitą pusę. Nors kaštų bazės optimizavimu užsiima be išimties visos Europos aviakompanijos, aiškiai yra identifikuojamas skirtingos rinkos, kuriose dirba viena ar kita aviakompanija. Tradicinės aviakompanijos nebežiūri į „žemų sąnaudų“ vežėjus kaip į piktus kandžius, griaunančius jų verslą ir į tai, jog juos reikėtų stumti į tolimesnius nuo miestų, mažesnius oro uostus.

Abi pusės yra aiškiai identifikavusios, jog „žemų sąnaudų“ vežėjai veža „leisure“ segmento keleivius, o „legacy“ vežėjai orientuojasi į verslo keleivius ir į „long haul feeding“. „Leisure“ segmento stimuliacijai pagrindinis variklis yra kėdžių skaičius – papildomos kėdės yra tiesioginis kelias į „leisure“ keleivių srauto vystymą. Tuo tarpu verslo srauto vystymui pagrindinis stimuliatorius yra „frequency“, t.y. skrydžių dažnis. Dažni skrydžiai leidžiai verslui judėti. Dėl tos priežasties daugelis Rytų Europos vežėjų, kurie dirba rinkose, kuriose verslo keleivių judėjimas išties yra mažas, didelę reikšmę skria sąvokai „right size aircraft“ – lėktuvas maršrute turi būti toks, jog pavyktų užtikrinti verslui reikalingą minimalų skrydžių dažnį. Iki 1,5 valandos skrydžio atstumu – 2 kartus per dieną, iki 2,5 val. atstumu – kasdien. O virš 2,5 val. atstumu verslui tiesioginiai skrydžiai nereikalingi – tokiu atstumu verslas yra įpratęs keliauti su persėdimu.

Dėl šio aiškaus verslo segmentų atsiskyrimo per pastaruosius dvejus metus vadinamieji „žemų sąnaudų“ vežėjai atsirado arba išsiplėtė ne viename pagrindiniame oro uoste – atsirado Barselonoje, Larnakoje, Taline, aktyviai bandoma pritraukti Kopenhagoje, išsiplėtė Madride, Prahoje, Varšuvoje ir kt.

O 2012-aisiais „Routes Europe“ renginys vyks Taline. Tai tikra šios šalies Turizmo departamento analogo dovana Talino oro uostui prisistant visos Europos aviakompanijoms ir jų skrydžių tinklo planuotojams pristatant Estijos sostinę.

„Skyways“ vykdys tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Berlyną ir Stokholmą

Nuo birželio 7 dienos Švedijos aviakompanija „Skyways“ vėl ketina skraidyti į Vilniaus oro uostą. „Skyways“ planuose – skrydžiai iš Vilniaus į dvi Europos sostines – Stokholmą ir Berlyną.

„Skyways“ skrydžiai iš Vilniaus į Stokholmo Arlanda oro uostą ir atgal planuojami kiekvieną darbo dieną, nuo pirmadienio iki penktadienio. Išvykimas iš Vilniaus – 6 val. 50 min., atvykimas į Stokholmą – 7 val. 15 min. vietos laiku. Išvykimas iš Stokholmo – 7 val. 45 min., nusileidimas Vilniuje – 10 val. 10 min. Tvarkaraštis patogus verslo keliautojams norintiems tiek ryte pasiekti Stokholmą, tiek Vilnių.

Iš Vilniaus į Stokholmą taip pat skraido „Estonian Air“ – skrydžiai Vilnius-Stokholmas-Vilnius vykdomi kiekvieną vakarą, išskyrus šeštadienius. Po šios plėtros skrydžiai į Stokholmą bus vykdomi 11 kartų per savaitę.

„Skyways“ taip pat ketina skraidyti iš Vilniaus į Berlyno Tegelio oro uostą – kasdien, išskyrus šeštadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils 14 val. 45 min., Berlyne leisis po pusantros valandos – 15 val. 15 min. vietos laiku. Iš Berlyno pakilęs 15 val. 45 min., Vilniuje leisis 18 val. 20 min.

„Estonian Air“ nuo birželio 1 dienos nutraukia skrydžius Vilnius-Berlynas-Vilnius – pirmojo mėnesio rezultatai parodė, jog „Boeing 737-500“ lėktuvas yra akivaizdžiai šiam maršrutui per didelis – „Estonian Air“ pasiekė vos 19% lėktuvo užpildymą, o taip pat šiuo maršrutu yra svarbus skrydžių dažnis.

„Skyways“ reisai bus vykdomi reaktyviniu „Embraer 145“ lėktuvu, talpinančiu 48 keleivius.

Šių metų balandžio pabaigoje „Skyways“ paskelbė prisijungianti kitą Švedijos aviakompaniją, Goteburge reziduojančią „City Airline“. Po pilno susijungimo naujasis darinys dirbs „Skyways“ pavadinimu ir bus platų tinklą Skandinavijoje turinti bendrovė, skraidanti verslo maršrutais nedideliais orlaiviais.