Lietuvos oro uostai šiemet pavys Rygos oro uoste kelionę pradedančių keleivių skaičių

Kuomet kyla bet kokia diskusija apie Baltijos šalių aviaciją, neišvengiamai paleičiamas klausimas ir dėl Rygos oro uosto lyderystės regione. Šiame įraše norėčiau paliesti kiek kitokį šio klausimo aspektą.

2010 m. Rygos oro uostas iš viso aptarnavo 4 mln. 663 tūkst. keleivių. Rygos oro uostas 2009-2010 m. buvo tarp sparčiausiai augančių Europos oro uostų, tačiau augimas buvo koncentruotas į tranzitinių keleivių per Rygą augimą, aviakompanijai „airBaltic“ formuojant tranzitinių keleivių srautą.

Analizuojant Baltijos šalių rinką Rygos oro uostas yra akivaizdus lyderis. Tačiau konkuruojant dėl atskirų keleivių oro uostai negali daryti įtakos formuojant tranzitinius srautus – juos formuoja baziniai vežėjai (ar kas žino tranzito tašką be tranzitinio bazinio vežėjo?). Dėl šios priežasties dėl persidengiančių aprėpties zonų oro uostai konkuruoja dėl kelionę vietoje pradedančių ar baigiančių keleivių. O hub’ai konkuruoja su kitais hub’ais.

Rygos oro uostas skelbia, jog jų keleivių sraute, 2010 m. 37,7% srauto buvo transferinių keleivių srautas. Šis skaičius dramatiškai šoktelėjo 2008-2009 m. sandūroje. 2007 m. transferinių keleivių srautas buvo 4%, 2008 m. – 14%, 2009 m. – 33%, 2010 m. – beveik 38%.

Pagal IATA „Airport IS“ duomenis, absoliučią daugumą jungiamojo srauto Rygos oro uoste formavo „airBaltic“ – bene 99%. Šiek tiek apčiuopiamą keleivių dalį transferui į Rygą atvežė „Aeroflot“ (turintis stiprų codeshare su „airBaltic“) ir labai nežymias dalis – „Aerosvit“, ‘Tarom“ (šių metų pavasarį nutraukė skrydžius į Rygą), „Belavia“ ir paskutiniais mėnesiais veiklą pradėjusi „Transaero“.

Be jokios abejonės, „airBaltic“ veikla Rygoje buvo paremtas ir Rygos oro uosto augimas ir oro bendrovių rinkos dalies pasiskirstymas 2010 m. atrodė taip:

„airBaltic“ yra pagrindinis transfero vežėjas Rygos oro uoste ir praėjusiais metais jis augino būtent šį transferinį segmentą. 2010 m. bendrame sraute, „airBaltic“ per Rygą vežtų keleivių net 57% buvo transferiniai. Atsižvelgiant į šį faktorių reiškia, jog Rygos oro uoste „airBaltic“ kelionę pradėjo/baigė 1,3 mln. keleivių.

Todėl, jeigu skaičiuojame rinkos pasiskirstymą Rygoje tarp ten kelionę pradedančių/baigiančių keleivių, tai vaizdelis atrodo ženkliai kitaip.

„Ryanair“ 2010 m. Rygos oro uoste pervežė 973 tūkst. keleivių ir užėmė daugiau nei trečdalį kelionę pradedančių Rygoje keleivių rinkos. Šiomis dienomis pasigirsta suintensyvėjusios kalbos apie galima „Ryanair“ bazę Rygos oro uoste – nėra garantijų, jog su bazės atidarymu „Ryanair“ keleivių srautas ženkliai šokteltų Rygos oro uoste – ir dabar „Ryanair“ perveža tiek keleivių, kiek perveža tipinė bazė su 3 bazuojamais lėktuvais.

Jeigu žiūrėtume į keliones pradedančių keleivių srautus (vietinė rinka), tai Rygos oro uoste 2010 m. pervežta 2,775 mln. keleivių.

2011 m. vidutiniškai Rygos oro uoste keleivių srautas auga 14,4%, tačiau šį skaičių „išpučia“ balandis, kuomet keleivių ženklus augumas vyko dėl palyginamuoju laikotarpiu pernai nevykusių skrydžių dėl Islandijos vulkano išsiveržimo. Atmetus balandį, vidutinis mėnesio augimas yra 6%.

Šiuo metu nėra duomenų, kokia dalimi auga pradedantys kelionę Rygoje ir transferiniai keleiviai – tačiau ženklai rodo, jog didžioji augimo dalis yra dėka toliau „airBaltic“ vystomo jungiamojo srauto per Rygos oro uostą, o „vietinių“ keleivių srautas auga 1-2%. Šis dalykas rodo, jog Rygos oro uostu gali naudotis apie 2,85 mln. keleivių.

Ką tai reiškia? Trys Lietuvos oro uostai šiemet planuoja pervežti panašų skaičių keleivių:

Pagal trijų Lietuvos oro uostų planus, šiemet planuojama pervežti iš viso daugiau kaip 2,85 mln. keleivių, tarp kurių transferinių keleivių beveik nėra. Šis skaičius rodo, jog pagal pradedančių keliones keleivių skaičių Lietuvos oro uostai realiai lygiuojasi su Latvijos oro uostu.

Be abejo, Lietuva yra šiek tiek didesnė gyventojų skaičiumi pagal gyventojų skaičių, tačiau yra objektyvių priežasčių, lemiančių Rygos oro uosto lyderiavimą regione.

Pirmiausia, labai svarbi priežastis – „airBaltic“ vežamas tranzitinis srautas leidžia vystyti produktus naujomis skrydžių kryptimis, kas stimuliuoja ir vietinį srautą. Pvz. skrydžiai į Oulu ar Beirutą egzistuoja tikrai ne dėl latvių poreikio, tačiau kelias vietas reisuose užpildo ir keleiviai latviai, arba turistai į Rygą – veikia vadinamoji aviacinė stimuliacija: pasiūla šiek tiek didina paklausą. Be tranzitinio srauto tikrai šių skrydžių nebūtų, tačiau tranzito formavimas leidžia stipriai pagerinti pasiūlą. Papildomas transferinio srauto efektas – geresnė sukurta pasiūla stiprina oro uosto konkurencingumą. Pavyzdys – šiauliečiai gali rinktis iš panašiai pasiekiamų Kauno, Rygos ir Vilniaus oro uostų – sprendimą gali įtakoti geresnis produktas. O geresnį produktą transferinis srautas akivaizdžiai gali pasiūlyti.

Antra, objektyvi Rygos lyderiavimo priežastis – visgi, Rygos oro uostas turi geriausią aprėpties zoną iš visų Baltijos oro uostų. Talino oro uosto didelė dalis aprėpties zonos yra tiesiog jūra. Vilniaus oro uosto didelė aprėpties dalis yra Baltarusija – nors iš ten keleivių ir bandoma medžioti, tačiau Šengeno ir Europos sąjungos barjeras yra ir bus ženkli riba, dėl ko niekada nebus galima Baltarusijos dalies laikyti tokia Vilniaus oro uosto stipria aprėpties zona kaip galima Mažeikius laikyti Rygos oro uosto aprėpties zona. Be to, baltarusiai neturi tokių sąsąjų su Vakarais (kur yra nukreipta liūto dalis visų skrydžių iš Baltijos šalių) kaip latviai, estai ar lietuviai. Rygos oro uostas aprėpia ženklią dalį Šiaurės Lietuvos ir ženklią dalį Pietų Estijos – Vilniaus/Kauno ar atitinkamai Talino oro uostai turi siūlyti akivaizdžiai geresnį produktą, norėdami konkuruoti dėl šių keleivių.

Trečia svarbi priežastis – veikia savotiška aviacinė savybė – keleivių srautas, sukoncentruotas viename oro uoste traukia kitus srautus. Tokį efektą patyrė „Estonian Air“ Talino oro uoste – „Ryanair“ atėjimas sustiprino pačią oro uosto trauką, dėl ko naudos gavo ir „Estonian Air“ . Rygos oro uostas turi tam tikrą vystymosi pranašumą prieš atskirai vystomus oro uostus nedideliais atstumais vienas nuo kito. Be jokios abejonės, atskirai vystomi oro uostai turi kitų ženklių privalumų.

Ketvirta priežastis – Ryga yra galingesnis traukos taškas negu Vilnius ar Talinas. Būdamas didžiausias Baltijos šalių miestas ir geografiškai centre tarp Baltijos šalių jis sutraukia daug tarptautinių kompanijų centrinių biurų ar vietą bendriems kompanijų Baltijos „meetingams“ – daugelis tarptautinių kompanijo laiko ir laikys Baltijos šalis vienu ekonominiu vienetu, todėl konkurencija dėl „centro“ vyks nuolat. Ryga per paskutinius metus padarė tikrai labai ženklų turizmo marketingo progresą – dirbo kur kas geriau ir yra labiau matomi nei Lietuvos turizmo galimybės.

O kur keliauja keleiviai iš Rygos oro uosto? Vėl, kalbame ne apie tranzitinius srautus, tačiau kur skrenda keleiviai iš/į Rygos oro uostą. Taip atrodo 27 populiariausių krypčių iš Rygos oro uosto sąrašas (pagal IATA AirportIS duomenis) 2010 m.:

Kažkur matyta? Prieš porą mėnesių rašiau apie populiariausius taškus, pasiekiamus iš Vilniaus. Populiariausios kryptys, kurių reikia latviams yra panašios kaip ir kryptys, reikalingos lietuviams. Išsiskiria tik stipresni latvių ryšiai su Rusija ir Vokietija bei kai kuriose kryptyse matosi „Ryanair“ įdirbis per septynerius metus.

Jeigu Rygos oro uoste nebūtų sukurtas tranzitinis srautas, tai Rygos oro uoste būtų 30-35 reguliariosios kryptys – tiesioginiai skrydžiai galimi kryptimis, kuriomis keliauja bent 25-30 tūkst. keleivių tiesiogiai su keliomis galimomis išimtimis skrydžiams trumpais maršrutais arba „low cost“ reisais žemu skrydžiu dažniu (frequency).

 

Nenoriu paliesti jokių Latvijos spaudoje mirgančių spekuliacijų dėl „airBaltic“ veiklos ir jos finansinės padėties.

Žinoma, sulaukiu nemažai klausimų ar girdžiu pasvarstymų, kaip atrodytų Rygos oro uostas, jeigu „airBaltic“ nutrauktų veiklą Rygoje. Atsakymas nėra sudėtingas: Rygos oro uostas netektų absoliučiai viso tranzitinio srauto – apie 1,76 mln. keleivių. Ir realiai jis būtų neatsatomas – viską reikėtų kurti absoliučiai iš naujo.

Jeigu žiūrėti į „airBaltic“ keleivių pradedančių Rygoje skaičių, tai „airBaltic“ šiai dienai perveža apie 1,3 mln. keleivių, užimdama apie  46% rinkos. „airBaltic“ nebeskraidant, realiai iš šio skaičiaus apie 70% keleivių turėtų pereiti pas kitus vežėjus – skraidančius dabar arba ateinančius naujus vežėjus į Rygos oro uostą. Šis skaičius, 70% yra paremtas Vilniaus oro uosto patirtimi nutraukus veiklą „flyLAL“. Negalime atmesti, jog dalis keleivių skrenda vien dėl pasiūlos buvimo – skrenda pigiai į tam tikrus taškus, tačiau neskristų visai jei nebūtų skrydžio arba jis būtų brangesnis. Šie 70% procentų nebūtų iš karto – nauji vežėjai neplūstų į Rygą per pirmas savaites ar mėnesius – nėra taip greita. Tačiau kurti skrydžių tinklą būtų paprasčiau nei Vilniaus oro uoste prieš trejus metus: aviacija tiesiog dabar yra jau atsargaus augimo stadijoje, o tuo metu buvo „greito karpymo“ stadijoje. Realiai įmanoma, jog Rygos oro uoste būtų vykdomi tik skrydžiai kryptimis, kurias pateikiau lentelėje aukščiau.

Taigi, sudėjus šiuos skaičius išeina, jog Rygos oro uostas, praradęs „airBaltic“ galėtų netekti apie 2,2 mln. keleivių per metus ir vežti maždaug 2,5 mln. keleivių per metus.

Tačiau, kaip minėjau, čia yra absoliučiai teorinės prielaidos ir pamąstymai. Tikrai nelinkiu „airBaltic“ nutraukti veiklos – tai būtų didžiulis sukrėtimas Baltijos keleivių vežimo aviacijos rinkai, kuri ir taip Pasaulyje turi labai gan liūdną įvaizdį (o daugeliui užsieniečių Baltijos šalys yra viena rinka). Bankrotas nėra geras signalas rinkai ar aviakompanijoms atidaryti naujus skrydžius – priešingai, tai ženklas, jog rinka yra nesveika ir keleivių srautas yra išpūstas dirbtine stimuliacija. Prisimenu, jog 2008 m. pabaigoje rašiau apie tai, kaip atrodytų Vilniaus oro uostas be „flyLAL“ ir „airBaltic“, nelaimė, jog tai ir išsipildė. Neduokdie, dabar tokio sukrėtimo.

Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.

124 komentarai

  1. expertas - 2011 06 27, 23:14

    Visiskai pritariu, kad regione visiskai nereikalingas airBaltic bankrotas. Vakar teko skristi per Ryga – vaizdas toks, kad visiems „iki lemputes“ visi tie pasvaiciojimai apie skolas ir pan. Papuoliau ant vakarines „isveziojimo po kaimus“ bangos – buvo neimanoma praeiti nuo zmoniu gausos. O zinant, kad dauguma bilietu pirkti rentabiliai ar su pelnu, pradedi suprasti, kokie yra megejiski pasisakymai apie bankrota (tiksliau, kokie kryptingi/nupirkti/uzsakyti pasisakymai). Panasiu bruozu matosi ir siame bloge – dziaugiuosi, kad protingai mastantys zmones nepasiduoda dirbtinai keliamai panikai. Linkiu airBaltic atsilaikyti pries vykdoma kampanija.

  2. Jurgis - 2011 06 28, 00:18

    Man idomu, kad i Stambula daugiau keleiviu nei i Paryziu ! Reiskia Stambulas turetu gera potencija augti ir is VNO.

  3. nikasto - 2011 06 28, 00:20

    One more excellent analysis from Simonas. It shows at the end how dangerous and irresponsible the silly chatter of some egocentric Latvian politicians is but also the direct correlation between the aviation business and the overall state of the national economy: The state of Latvia almost bankrupt with mostly LLC (low level carriers incl. airBaltic) and Lithuania with more traditional airlines and a far healthier national economy. Investors also bear in mind the market share of LCC in a country.

  4. Valentinas - 2011 06 28, 00:31

    Kalbant apie RIX vs VNO tai man visada labai keista ir liūdna, kad skristi FRA-RIX-VNO yra pigiau nei FRA-VNO. Juk VNO yra arčiau, o dabar reikia trenktis per RIX, jei nori sutaupyti kelis šimtus LT..

  5. silentium - 2011 06 28, 00:52

    @nikasto – sorry, I do not see such an immediate correlation betweens share of traditional / LCC (or LLC, as you call them) airlines and the national economy :) Greece is by all means dominated by traditional airlines (easyJet has a decent presence, but Ryanair has only just started their expansion there).

  6. Jurgis - 2011 06 28, 01:03

    Idomu, kad BAS iki siol taip ir nepaskelbe savo naujos planuojamos a/k vardo. O a/k varda/branda jie turi savo nuosavybej … Netrukus bus ziniu , vaisius jau visiskai prinokes …

  7. Oleg - 2011 06 28, 02:03

    56 komentarai 2008 metais…

    Simonai, aciu uz skaicius. Labai idomiai iseina.

  8. Francas - 2011 06 28, 07:13

    @expertas, O tai kam pagal tave naudingas Airbaltic’o galas? Simonui jauciu butu buve visai nieko, bet va paneige. Ryanairas cia uzsakineja antikampanija? Kas dar? Kazkaip nematau, kas islostu..
    Ar reik paties Uzkalnio klaust, kas jam moka? :D

  9. Jevgenij - 2011 06 28, 08:47

    Tai kad niekam tai nera naudinga. O LT labai jau nori kad ivyktu tas bankrotas. Na va matot FlyLAL uzsilenke tai ir kitiem tegu blogai buna. Ir kazkaip nesveikos jau tos kalbos. Na bus nebus – visos kompanijos varo i minusa ir nieko neuzsilenke dar. O del BT tai cia manau kalbos pasklido po seimo paleidimo. Nors manau cia yra nekorektiska kalbeti apie nemokuma neturint duomenu.

  10. Aloyzas - 2011 06 28, 08:52

    @keleivis: apie techninius tos pačios dienos grąžinimo apektus.

    Klasikinės rezervacijos sistemos įprastai generuoja pardavimų ataskaitas kartą per parą (apie vidurnaktį) todėl, kol bilietas nepateko į ataskaitas, jį galima atšaukti, t.y. paskelbti negaliojančiu (VOID). Po to, kai jis jau „apskaitytas“, jį galima tik grąžinti ar pakeisti (refund, exchange) pagal galiojančias tarifo taisykles. Bilietas yra apskaitos dokumentas, leidžiantis vežėjui gauti keleivio sumokėtus pinigus iš pardavėjo.

    Ši „tos pačios dienos taisyklė“ taip pat galioja ir mokėjimams kortele. Perkant bilietą jūsų lėšos kortelėje užšaldomos (authorisation), o lėšų pervedimas įprastai vyksta dienos pabaigoje, kai pardavėjas nusiunčia bankui ataskaitą (settlement) su reikalavimu pervesti pinigus. Iki „settlement“ nenusiųstas, pardavėjas lengvai gali atšaukti autorizaciją, ir rezervuota suma iš karto bus atlaisvinama. Kai jau lėšos pervestos, tada pardavėjas turi daryti pinigų grąžinimą, tokiu atveju pardavėjas jau moka bankui komisinį mokestį už įvykusį atsiskaitymą.
    Bankai taip pat atlaisvina lėšas jei „settlement“ nenusiunčiamas per tam tikrą laikotarpį. LT bankai įprastai atlaisvina po 10 dienų, kai kurie tik po 30 ar 48 dienų.

    Ryanair neparduoda bilietų, jų kelionės yra „ticketless“, t.y. sumokama iš karto tiesiai vežėjui už keleivio įrašymą į konkretaus skrydžio kelevių sąrašą. Taigi šiuo atveju atšaukimo galimybė yra grynai Ryanair techninis ir moralinis. kaip Mindaugas minėjo, gali ir pakeisti “for small fee 10 euros“.

  11. Jurgis - 2011 06 28, 09:07
  12. Jurgis - 2011 06 28, 09:25

    Убытки airBaltic – 13 млн. латов, деньги в офшоры не выводились
    http://biznes.delfi.lv/bnews/ubytki-airbaltic-13-mln-latov-dengi-v-ofshory-ne-vyvodilis.d?id=39293171

  13. Jevgenij - 2011 06 28, 10:41

    Как уже ранее писал портал DELFI, убытки airBaltic за первые пять месяцев года составили 13 млн. латов. В первом квартале убытки составили 18 млн. латов, а в апреле и мае прибыль – 5 млн. латов, свидетельствует аудит, проведенный компанией KPMG.
    http://biznes.delfi.lv/bnews/ministr-mogut-privlech-novogo-investora-dlya-obespecheniya-likvidnosti-airbaltic.d?id=39293657
    Na blemba zurnaliugos… O kad rezultatai teigiami niekam kaip ir ne idomu…

  14. Vytautas-NT - 2011 06 28, 10:57

    Iš paskutinio straipsnio matyti kokia prieštaringa informacija apie AirBaltic. Jei tikėt Latvijos susisiekimo ministru- pajamų reikalai gerėja. Ar vasarinio pelno užteks padengt žiemos nuostolius- klausimas atviras.

    Iš Simono straipsnio galima formuluot kitą problemą- ar AirBaltic nepasidarė „too big to fail“, ta prasme kad tranzito praradimas atneštų (o taip būtų AirBaltic bankroto atveju) Latvijai didelių nuostolių.

    Vėl norėtųsi priminti seną diskusiją- apie tranzito ekonominę naudą?
    Apie netiesioginę nauda kalbama Simono straipsnyje (pvz. didesnis maršrutų tinklas, nei būtų įmanomas be tranzito).
    Aišku galima kalbėt apie tranzitinių keleivių aptarnavimą, jiems reikalingą darbuotojų skaičių ir t.t. ir pan. Bet ar to ekonominė nauda (darbo vietos ir t.t.) yra reikšminga?

    Ir pabaigai dėl Ryanair bazės Rygoje- galima spręst pagal Kauno situaciją. Tai greičiau įtakotų ne maršrutų skaičių, kiek geografijai- galėtų atsirast naujų maršrutų į ne bazinius oro uostus (Graikija, Paryžių, Berlyną, Gatwikc’ą ir pan.)

    Kiek suprantu Kauno bazės atidarymas ir skrydžiai į Taliną sumažino Ryanair srautus Rygoje?

    Ar jie vis dar didesni, nei Kaune?

  15. Simonas Bartkus - 2011 06 28, 11:05

    Vytautas-NT: „Ryanair“ srautai nesumažėjo Rygoje nei po Kauno bazės atidarymo, nei po veiklos pradžios Taline ar Vilniuje. Tiesiog nuo pat 2006 m. „Ryanair“ Rygoje iš lėto auga po 5-8% kasmet. Panaši tendencija ir šiemet.

  16. mmm - 2011 06 28, 11:48

    Idomu kokie visgi ju nuostoliai uz 2010 m.

  17. Vytautas-NT - 2011 06 28, 11:59

    AirBaltic lyg ir gyr4si, kad 2010 buvo pelningi. Bet vat kur yra paskelbti galutiniai metų rezultatai dar neradau.

  18. Marius - 2011 06 28, 12:16

    Simonas jau rase ,kad Wizzair musa rekordus vienu metu net buvo pervezta daugiau nei 1000keleiviu per viena diena…
    Bet paskutiniu metu labai jau isaugo ju bilietu kainos pvz. is Lutono (aisku vasara ir t.t. ,bet palyginus su RIX ir pan., apie 30% ir daugiau brangesni),idomu cia del uzpildymo gero ar del didesnes konkurencijos RIX ir Lenkijos oro uostuose…

  19. Šarūnas - 2011 06 28, 14:06

    Simonai, su kuo darai grafikus?

  20. Šarūnas - 2011 06 28, 14:09

    Beje, gal VNO turi informacijos, kokiais lėktuvais atskris svarbūs asmenys į moterų konferenciją?

  21. Augustinas Žemaitis - 2011 06 28, 14:46

    Įdomi apžvalga, su dauguma minčių sutinku.

    Nevisai sutinku tik dėl Vilniaus bei Rygos geografinės padėties (aprėpties zonos) palyginimo. Skraido ne kvadratiniai kilometrai Šengeno sausumos, bet žmonės. Todėl aprėpties zonos dydis turėtų būti skaičiuojamas pagal žmonių skaičių įvedant tam tikrus daugiklius regionų ekonominei padėčiai įvertinti. O Kaunas – ne Jelgava ir bendrai Lietuva tankiau gyvenama už Latviją. Tuo tarpu ekonominė padėtis Vilniaus ir Rygos apylinkėse sutampa.

    Manau čia yra šiek tiek atbulinės interpretacijos – matome, kad Rygai geriau sekasi, tai ir galvojame, kad, reiškia, turėtų būti geresnė jos padėtis; bet priežastys Rygos sėkmės šiek tiek kitos, dauguma jų irgi Simono įvardytos. Jeigu iš Vilniaus būtų tiek skrydžių, kiek iš Rygos, manau ir iš Lenkijos čia atvažiuotų žmonės, ir iš tos pačios Rygos, ir baltarusius būtų lengviau pritraukt.

    Antras pastebėjimas – kad keleivis skrenda iš Rygos, nebūtinai jis priklauso labiau Rygos, o ne Vilniaus rinkai. Labai daug vilniečių (asmeniniu pastebėjimu) važiuoja Rygon mašinomis, autobusais ir iš ten skrenda. T.y. faktinę Rygos vietinę rinką, jei ją apibrėšime kaip zoną iš kur antžeminiu transportu atvyksta keleiviai, išplečia būtent didesnė skrydžių pasiūla – o ne objektyviai geresnė geografinė padėtis; analogiškai liepojiečiams arčiau Palanga, nei Ryga, bet manau dauguma važiuoja į Rygą, nes iš Palangos mažai pasiūlos.

    Manau, kad jei Lietuvos ir Latvijos aviacija (čia ne tik oro uostai, bet ir aviakompanijos, turizmo sektorius) būtų valdoma vienodu efektyvumu, tai keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose turėtų būti maždaug tiek didesnis nei Rygos oro uoste, kiek didesnis ir gyventojų skaičius Lietuvoje nei Latvijoje – nes kitų priežasčių (skirtinga ekonominė padėtis ar skirtingas objektyvus turistinis patrauklumas) mažai. Aišku būtų Lietuvos miestų, kuriems arčiau Ryga, bet yra ir Latvijos miestų, kuriems arčiau Lietuvos oro uostai.

  22. Augustinui Žemaičiui - 2011 06 28, 14:52

    Puikus komentaras, nė pats geriau neparašyčiau. Pagarba.

  23. Vytautas-NT - 2011 06 28, 17:48

    Ta proga galim pasidžiaugt dėl supaprastinto režimo pasienyje su Baltarusija ratifikavimo.
    Aišku, Minsko tai nekabina, bet Lyda ir Gardinas papuola.
    Beje, įdomu ar VNO dirba Daugpilio kryptimi? Aišku tokio asortimento, kaip iš Rygos mums pasiūlyt sunku, bet oro uostas arčiau, keliai geresni ir pigių skrydžių yra.

    Beje Klaipėdos Rygos atveju- iki Vilniaus yra toliau, bet atvažiuot galima greičiau dėl autostrados…

  24. Jurgis - 2011 06 28, 19:32

    Ryanair скрывает, может ли перенять маршруты airBaltic
    http://biznes.delfi.lv/bnews/ryanair-skryvaet-mozhet-li-perenyat-marshruty-airbaltic.d?id=39302357

  25. Jurgis - 2011 06 28, 19:35

    Шлесерс: главой airBaltic можно назначить Юту Стрике
    http://biznes.delfi.lv/bizopinion/shlesers-glavoj-airbaltic-mozhno-naznachit-yutu-strike.d?id=39294859

  26. Jurgis - 2011 06 28, 19:37

    Министр хочет урезать зарплату Флика
    http://biznes.delfi.lv/bnews/ministr-hochet-urezat-zarplatu-flika.d?id=39294583

  27. Jurgis - 2011 06 28, 19:45

    New investor emerges for airBaltic
    http://bnn-news.com/investor-emerges-airbaltic-30819

  28. Vytautas-NT - 2011 06 28, 20:19

    Čia jau primena kaip Spykers Cars pirko SAAB, jei jau tokie investuotojai atsiranda. Arba kažkuriuo momentu FlyLAL besidomėjusią švedu užsakomųjų skrydžių bendrovę.
    Idealus variantas jiems būtų koks Hainan. Bus matyt kas bus.
    Šiaip dabar pasipylė aiškiai politiniai pareiškimai (kaip A.Šlesero)- artėjančių rinkimų nuojauta.

    O Ryanai mažiau klausyt reikia, jie juk gana svarbias ne ES kryptis AirBaltic net norėdami neperims. Greičiausiai galėtų atidaryti keleitą papildomų krypčių (Berlyną, Paryžių ir pan.) Nes dalis ir taip su AirBaltic sutampa jau dabar.
    Į kopenhagą irgi neskraidys…

  29. Simonas Bartkus - 2011 06 28, 20:39

    Vytautas-NT: oro uostui tai dėl supaprastinto judėjimo pasienyje su Baltarusija tai naudos beveik jokios – atvykus vistiek be vizos negalima išskristi.

  30. iš Kauno - 2011 06 28, 20:44

    Gal kas turite pasidare santrauka ar nagrinejote, kaip Ryanair pardavimai atidaryti ziemos sezonui? ar visos kryptys jau prekyboje? ar matosi kokie dazniu didinimai ar mazinimai? gal kas turite baziniu lektuvu isnaudojimo lentele?

  31. Simonas Bartkus - 2011 06 28, 21:40

    „Lufthansa“ skrydžius Vilnius-Frankfurtas išlaikys 2 kartus per dieną ir žiemos sezonu. Tai pirmas kartas, kuomet žiemą „Lufthansa“ skraidys į Vilnių 2x daily.

  32. ES - 2011 06 28, 22:15

    Jega del „Lufthansa“!!!

  33. Jurgis - 2011 06 29, 01:44
  34. Oleg - 2011 06 29, 02:07

    jega del lufthnansos ziema. Ju kainos nevisada geriausios, bet jungimu geografija ir kokybe kompensuoja tuos papildomus litus.

  35. Jurgis - 2011 06 29, 02:18

    Siandien El Al pradeda skraidyt. Galetu pabandyti is charterio i reguliarius Tel Aviv – Vilnius padaryti, nes laukti kol BAS prades skraidyti jau per daug komplikuota.

  36. mantas - 2011 06 29, 03:49

    na vietoj dvieju i Frankfurta, geriau padarytu i viena i FFM, kita i Munich, nes susikiekimas LT ir pietu Vokietijos isviso neimanomas.. nors Raynair i Memmingen skrsitum jau ir tai dziaugsmas butu… o daba… belieka ecolines :D
    nu ok, lufthsnas su e persedimu FFm 180 euru is anskciau perkant ir airbaltic 220 su persedimu RIX. bet tie persedimai menkas malonumas… ir kada gi bus atstatyta jungtis su Miunchenu??? jauciu nemazai metu dar prabegs….

  37. Vytautas-NT - 2011 06 29, 09:09

    Grįžtant prie lentelės, įdėtos straipsnyje apie populiariausias Rygos kryptis kyla klausimas ar tikrai atmetami visi tranzitiniai keleiviai, t.y. skaičiuojami tik skrendantys iš Rygos/iki Rygos.
    Nes tokiu atveju labai įtartinai atrodo Talinas ir Vilnius. Paaiškėtų, kad į Taliną daugiau skrenda lėktuvu, nei autobusu važiuoja. Lyg kaina būtų 10 EUR į vieną pusę…

    Kas link Miuncheno, tai įdomu ar Rygos atveju tai analogiškas fenomenas, kaip Berlynas (daug populiaresnis iš Rygos, nei iš Vilniaus) ar čia tranzito nuopelnas?

    Jei būtų į Franfurtą tik vienas reisas- būtų gerokai apsunkintas tranzitas, nebent būtų vienas nakvojantis reisas. Bet tokiu atveju kai kam reiktų Frankfurte po 5-8 val skrydžio laukt ar net daugiau…

  38. Aloyzas - 2011 06 29, 09:45

    @Vytautui-NT dėl Rygos-Vokietijos fenomeno:
    Nuo vokiečių mūsų protėviai sėkmingai gynėsi Vytauto vedami, todėl glaudesni ryšiai istoriškai susiklostė tik Lietuvos pajūryje, ne taip kaip didžiojoje dalyje Latvijos, įskaitant Rygą.
    „1900 m. pusė Rygos gyventojų buvo Baltijos vokiečiai, po ketvirtį rusų ir latvių“ (Wikipedia).

    flylal’o laikais į Miuncheną iš VNO skraidė tik slidininkai, o PLQ – Vokietijos šiaurė tik sezoninė besibaigiančių „nostalgijos turistų“ kryptis (neskaitant keletos jūreivių). Gal kiek sėkmingesnė buvo BT kryptis verslui VNO-DUS.
    Frankfurtas – didžiaja dalimi tik tranzito nuopelnas.

  39. Patikimasis - 2011 06 29, 10:09

    TRANSAVIA į VNO charteriu atskrenda ar taisytis?

  40. Deivis - 2011 06 29, 10:20

    Charteriu uz Hamburg Airways.

  41. Jurgis - 2011 06 29, 11:25

    Для обновления флота airBaltic надо 90-100 млн. латов
    http://biznes.delfi.lv/bnews/dlya-obnovleniya-flota-airbaltic-nado-90-100-mln-latov.d?id=39310945

  42. Vytautas-NT - 2011 06 29, 12:16

    Smagu- visi tik pardavinėja AirBaltic…
    Būtu gerai, jei ir kokie normalesni investuotojai atsirastų…

  43. Jurgis - 2011 06 29, 12:42

    Флик: министр экономики занимается вредительством
    http://rus.delfi.lv/news/daily/politics/flik-ministr-ekonomiki-zanimaetsya-vreditelstvom.d?id=39310737

  44. Jurgis - 2011 06 29, 13:57

    RIX ruosia nauja nuolaidu sistema siekdamas pritraukti daugiau a/k . Negi tai reiskia, kad ruosiasi blogiausiam variantui, jei sustotu airBaltic veikla ?

    Lidosta ‘Rīga’ izstrādās jaunu atlaižu sistēmu aviokompānijām
    http://bizness.delfi.lv/uznemumi/lidosta-riga-izstradas-jaunu-atlaizu-sistemu-aviokompanijam.d?id=39314295

  45. Simonas Bartkus - 2011 06 29, 14:07

    Vytautas-NT: verslas tikrai aktyviai juda tarp Baltijos šalių sostinių. Ne veltui verslo sezono metu tarp Vilniaus ir Talino vyksta 4 daily skrydžiai, kurie užpildomi vien tiesioginiais keleiviais. Dėka gero produkto – 5-7 tiesioginiai skrydžiai per dieną – verslas skraido ir tarp Rygos ir Talino bei Vilniaus ir Rygos lėktuvu. Ypač užsieniečiai, kurie atvyksta verslo reikalais ir dažnai visas Baltijos sostines turi aplankyti. Be to, iš visų Baltijos sostinių praktiškai iki autobusų stoties važiuoti beveik tiek pat, kiek iki oro uosto (turiu mintyje, kad taksi iškvietimas laukimas kelionė sudaro kelionės trukmę).

  46. Mykolas - 2011 06 29, 15:02

    Simonai, kaip rasei tame 2008 metu bloge kas butu jei flylal bankrutuotu tai butu atejes KLM, kodel tai neivyko?

  47. Simonas Bartkus - 2011 06 29, 15:05

    Mykolai, mano 2008 m. prognozės buvo spėjimai, kurie ne visi išsipildė. Atsakymas paprastas – 2009 m.pradžioje KLM priėmė sprendimą, jog Baltijos regionas jiems visiškai neįdomus. Ir nutraukė vykdytus skrydžius į Taliną ir Rygą.

  48. Jurgis - 2011 06 29, 16:24

    RIX ruosia panasia i VNO nuolaidu sistema:

    Aэропорт разработает систему льгот для авиакомпаний
    http://biznes.delfi.lv/bnews/aeroport-razrabotaet-sistemu-lgot-dlya-aviakompanij.d?id=39317457

  49. Mindauqas - 2011 06 29, 16:32

    Na, vis aiškiau darosi, kad triukšmas dėl airBaltic susijęs su jo pardavimu (aišku dėl lėšų trūkumo). Greičiausiai Flikas, valdžios nuomone, nori parduoti neteisingiems žmonėms, juo labiau kad ir Antonovas juos žino (tai reiškia arba rusai, kurie gali būti ir iš šveicarijų, kiprų ar pan.). Panašu, kad vyriausybė desperatiškai ieško vakarietiško pirkėjo. Manau, jai tiktų ir kinai. Bet pastarieji daug nemokės, o priešingai norės garantijų.

    Taip pat nemanau, kad Užkalnio antikampaniją finansuoja Ryanair. Greičiau Wizz Air pusiau su BA arba net kokie UA.

  50. Vytautas-NT - 2011 06 29, 16:37

    Grįžtant prie Vilniaus ir Talino. Juk bent jau tarp Talino ir Vilniaus skraidoma su SAAB-340 F-50. Iš kur tokie dideli skaičiai? Vos ne kaip į Briuselį.

  51. Simonas Bartkus - 2011 06 29, 16:44

    Vytautas-NT: atrodo ne vieną kartą rašiau – į Taliną yra dvigubai didesnis srautas negu į Briuselį.

    Ar žinai nors vieną belgiško kapitalo įmonę Lietuvoje? O lietuviško Belgijoje?
    Atsakymas paprastas – verslo ryšys tarp Baltijos sostinių yra labai stiprus. Tiek mūsų verslas priinvestavęs Estijoje, tiek estiško kapitalo pas mus yra daug. Jau nekalbu apie daugybę tarptautinių įmonių, kurie turi padalinius visose Baltijos sostinėse arba net vieną įmonę su filialais.

    Tuo tarpu Briuselio srautas yra labai apribotas nedidele grupe biurokratų.

  52. Jurgis - 2011 06 29, 17:31

    Investment banker: airBaltic capital should be boosted
    http://bnn-news.com/investment-banker-airbaltic-capital-boosted-30848

  53. Vytautas-NT - 2011 06 29, 18:45

    Briuselis gal ir blogas pavyzdys, nors Rygos atveju jis skaičiuojamas su Charleroi, kur skraido ne biurokratai. Bet kodėl į Taliną iš Rygos beveik kiek į Dubliną?

    Pabandžiau paskaičiuot maksimalų srautą (Vilnius-Talinas atvejis) SAAB340 F50 (2×50 2×33 t.y. 166 vietos x 2 kartai per dieną x 5 kartai per savaite x 4.2 savaitės mėnesyje 7000 keleivių. Na tarkim su savaitgaliais gautume 10 000.
    Bet 110 000 keleivių tai čia su Boeing’ais reikia skraidyt kasdien ne po vieną kartą.

  54. Simonas Bartkus - 2011 06 29, 18:49

    Vytautas-NT: tu painioji Vilnių su Ryga.

    Iš Vilniaus į Briuselį yra 32,5 tūkst. keleivių. Iš Vilniaus į Taliną – 67tūkst. keleivių. Kur kas mažiau negu tavo paties suskaičiuotas metinis „capacity“.

    Lygiai taip pat iš Rygos. Į Dubliną iš Rygos nėra tokio srauto, kadangi latvių Airijoje yra kelis kartus mažiau nei lietuvių. Airija prieglobsčiu tapo beveik išskirtinai lietuviams.

  55. Zhymkus - 2011 06 29, 20:48

    Ryanair uzdaro base Reus. Ispanisko varianto is http://www.ryanair.com vertimas

    Ryanair announces the closure of its base in Reus in October

    The summer program in 2012 to operate with aircraft not based at Reus

    Ryanair, the world’s favorite airline, today announced the June 29 closing its base at Reus airport, which will be effective from October 30, 2011. Ryanair’s Reus base opening in November 2008 and has three planes in a plane during summer and winter season. To date, Ryanair has transported from / to Reus more than 5 million passengers, creating 1,300 jobs and generating 500 million in tourist spending in the province of Tarragona.

    However, continuing difficulties with the Government of the Generalitat and the institutions of the province of Tarragona in complying with the agreements in force, Ryanair does not leave no alternative but to proceed with the closure of its base in Reus from October 30. Ryanair will continue to operate routes from Reus next summer 2012, with aircraft based at other airports, and confirms that not rule out a reopening of the base in the future if the Government and the Provincial Tarragona institutions ensure compliance with its contractual obligations, without delays and failures that have occurred continuously over the last three years.

    Michael Cawley, Ryanair’s vice president, said today in Barcelona:

    „Today is a sad day for the airport of Reus and Tarragona Province. Ryanair opened its base at Reus airport in 2008 with an apparent enthusiasm by the Government and the institutions of the province of Tarragona. Unfortunately, these institutions have repeatedly violated its commitments to support and facilitate the development of Ryanair’s Reus base. Failure of the Government Institutions Yde Tarragona when respecting the agreements has led to the current situation is untenable. Ryanair continue to fly to Reus with aircraft from other bases, but we have been forced to close the base at Reus this winter and transfer these aircraft to other airports in the European Union. “

    „Given the importance of tourism development as a factor in economic growth throughout Europe, Ryanair is overwhelmed by requests from many other European airports to base our planes there, with lower costs and more reliable partner than we Tarragona. Ryanair regrets this unnecessary closure and the impact it will have on our crews and airport employees. However, this outcome was inevitable because of the multitude of contractual breaches that have occurred over the three years of collaboration with the Government and the institutions of the province of Tarragona. “

    „However, if the Government and the institutions of the province of Tarragona we offer reliable guarantees that they will comply with contractual commitments, we may reconsider our decision.“

  56. Vytautas-NT - 2011 06 29, 20:58

    Jo- kažkodėl pagalvojau, kad tai yra mėnesinė, bet ne metinė informacija.
    Tada kitas klausimas- o kaip paaiškinamas didžiulis srautas į Helsinkį? Irgi verslo ryšiai? Ar suomių turistų antplūdis į Rygą? Nes ne low-cost’inė kryptis.

  57. Justinas - 2011 06 29, 22:39

    Žinau ne vieną žmogų, dirbantį ar turintį daug reikalų Suomijoje ir ten skraidantį nuolat. Visokios Hesburger, Leminkainen, Neste ir begalė kitų įmonių turbūt kas savaitę bent vieną žmogų siunčia. Padauginam iš 50 savaičių, iš 2 skrydžių, jau 100 skrydžių vienai kompanijai. Simonas gal galėtų detaliau pakomentuoti apie Norvegų kompanijas ir kaip dažnai vienoje kompanijoje vyksta skrydžiai į HQ :-) Aj, o kur dar Sonera…

    Beje, Vičiūnai turi savo Vakarų Europos centrą Belgijoje, taip pat labai daug logistikos įmonių operuoja Belgijoje, nors HQ yra Lietuvoje. Ryšių yra, bet žinoma, su Kopenhaga nepalyginsi…

  58. Obs. - 2011 06 29, 23:16

    Severe delays expected at UK airports. Air passengers are being urged to avoid flying to or from the UK on Thursday because of strike action by immigration officials. http://www.ukba.homeoffice.gov.uk/sitecontent/newsarticles/2011/june/45strike

  59. Jurgis - 2011 06 30, 11:25

    Покупка airBaltic может заинтересовать „Трансаэро“
    http://biznes.delfi.lv/bnews/pokupka-airbaltic-mozhet-zainteresovat-transaero.d?id=39330441

  60. Simonas Bartkus - 2011 06 30, 12:51

    Rašiau kažkada, kad „Wizz“ Vilniuje pervežė net 1000, tai dabar pareiga parašyti, jog tai neberekordas – vakar buvo 1014 keleivių, vidutinis užpildymas 94 proc.

  61. Belekazz - 2011 06 30, 12:58

    Galbut laukia dar vienas rekordas birzeli?:)

  62. Oleg - 2011 06 30, 13:45

    Wizz kelia kainas, bet vis tiek su juo maloniau skristi nei su ryanair ;-)

    Net nusipirkau wizz plus. Anksciau zadedavo 525 eur jei 500 i saskaita ideti, o dabar 512 sumoki ir 500 eur saskaitoje gauni.

    Tikiekimes ziema kazko idomesnio pasiulys. Na ir jo kainos i BGY uz 8 eur – tiesiog jamam! Tai reiskia kad net ir savaitgaliui o Orio apsipirkti sviezios pastos apsimoka vaziuoti ;-)

  63. Linas - 2011 06 30, 13:56

    @Belekazz
    matyt tureta minty liepa?

  64. Šarūnas - 2011 06 30, 14:12

    Simonai, kelintą šiandien tupia Air Force Two ir iš kurios pusės?

  65. Oleg - 2011 06 30, 14:18

    beje, jei kas norit google invaitu – rasykit i zanito@gmail.com kaip tik bus progos susipazinti ;-)

  66. Mindauqas - 2011 06 30, 14:24

    OT 1: @Simonas, kodėl pasikeitei nuotrauką Google? Ankstesnė geresnė buvo… :)

    OT 2: @Oleg, šiandien kaip tik sapnavau blogo komentatorių meet’ą pirtelėje. Vytautas-NT aišku prikrėtė eibių, Andrius irgi neblogai pasirodė… Beje, buvo ir nemažai merginų:))) hmmm, po kuriais čia nick’ais jos užsislapsčiusios?.

  67. zuikis - 2011 06 30, 14:24

    @Vytautas-NT: Finnair i Helsinki veza tranzita, airBaltic irgi veza is Vilniaus ir Talino tranzita. Nereikia ziureti i skaicius kaip i tiesiogini srauta. Paziurek i Simono analize ir suprasi, kad airBaltic bankroto atveju, tu srautu nebeliktu!

  68. Šarūnas - 2011 06 30, 14:28

    Oleg, invaitų kur? į google grupę kažkokią ar į Gmail?

  69. Linas - 2011 06 30, 14:33
  70. Oleg - 2011 06 30, 15:05
  71. Simonas Bartkus - 2011 06 30, 15:10

    Šarūnai, šita info nėra žinoma ir skelbiama.

    Beje, šiandien SAS pasirodo su senuku MD82. Savotiškas grožis :)

  72. Vytautas-NT - 2011 06 30, 15:18

    Įdomu, kaip Ryanair Vilniuje sekasi? Spėju jų užpildymas kiek mažesnis, ar jau irgi pasiekė rekordus? Kol kas galima konstatuot, kad kol kas nukonkuruot Wizz Ryanair nepavyko (išskyrus Stokholmo reisą.

    Beje, jei teisingai supratau Simono straipsnio minti, tai išeitų, kad Vilniaus oro uosto riba yra kažkur 2-2,5 milijono keleivių per metus. Jei maždaug tiek vietinių keleivių yra Rygoje.

  73. Šarūnas - 2011 06 30, 15:21

    Įdomiai… amerikiečiai laiko save aukščiau visko. Suprantu, kad dėl saugumo sumetimu. Maždaug leisimės, tik nežinom kada – laukit. Gal ne į EYVI tūps, o į kokį aerodromą aplink miesto.

  74. Simonas Bartkus - 2011 06 30, 15:21

    Vytautas-NT: riba yra nuolat auganti, nes gyvenam augančiose rinkose. Ir net be didesnių pastangų ir veiksmų artimiausiais metais visi ekspertai sutaria, jog srautai augs po kokius 5% per metus.
    O atskiro oro uosto maksimalaus keleivių skaičiaus vertinti negalima – visi oro uostai veikia įtakos zonose ir Vilniaus oro uosto augimas priklauso šiek tiek ir nuo Kauno augimo, o Kauno augimas priklauso nuo Rygos ir taip viskas ratu yra susiję. Aišku, svarbu yra srauto stimuliacija, kurią daro „low cost“ bendrovės ir tokiu būdu mes greičiau artėjame prie vidutinio europiečio skraidymo per metus skaičiaus.

  75. Simonas Bartkus - 2011 06 30, 15:23

    Šarūnai, tai normali praktika daug aukštų asmenų. Lygiai kaip ir kelių lėktuvų siuntimas, be informacijos, kuriame lėktuve skrenda svarbiausias asmuo.

  76. Linas - 2011 06 30, 15:27

    Siandien bus grazu VNO, nors akies krasteliu pazvelgti … Idomu orouosto apsauga siandien atkakliau vaikys spoterius nei iprastai… gal visgi lt-vacc puslapyje pamatysime kazkokiu nauju nuotraukyciu ;)

  77. Simonas Bartkus - 2011 06 30, 15:27

    Vytautas-NT: negalima sakyti, kad „Ryanair“ nesiseka – jie turi bendrą birželio „load factor“ – 78%, kaip krūvai laisvai paleistų naujų maršrutų nėra blogai. Aišku, „Wizz“ užpildymas (atskiračius balasto – Stokholmo krypties) yra tiesiog fantastiškas. Priežastys – labai stiprus marketingas, ilgesnis pre-sale ir tikrai žemos kainos.

  78. Šarūnas - 2011 06 30, 15:30

    Beje Simonai, kiek keleivių maksimaliai VNO pajėgus aptarnauti per metus?

  79. Simonas Bartkus - 2011 06 30, 15:32

    Apie 2.8 mln, atlikus nedidelės apimties rekonstrukcijas galima išplėsti iki maždaug 3.8 mln. Aišku, atsakymas yra realiatyvūs, priklauso nuo skrydžių tvarkaraščio, pikinio apkrovimo, bazuojamų lėktuvų, naudojamų lėktuvų tipo ir t.t.

  80. Mindauqas - 2011 06 30, 15:33

    @Vytautas-NT, kaip minėjo Simonas, laukiam apie 5% augimo. Beje visi Europoje tikisi, kad šiemet žiemą procentiškai augimas bus didesnis nei šiuo metu vasarą. Žiūrėsim, kaip bus pas mus ir ar daug emigrantai užsidirbo.

    Ir dar Vytautai-NT, jau ne kartą sakėme, bet reiktų pamiršti LF kalbant apie low-cost’us.

  81. Zhymantas - 2011 06 30, 15:54

    Gerb. Simonai,

    o koks yra LF birzelio men. i Bremena?

  82. Simonas Bartkus - 2011 06 30, 15:56

    Zhymantai, apie 70%

  83. rpi - 2011 06 30, 16:01

    Sveiki,
    Gal galite patarti kaip pigiau nusigauti iki San Francisko? Vieni sako, kad geriau skristi į rytinę pakrantę, tada ieškotis vietinių skrydžių. Kiti – geriau pirkti jungiamąjį skrydį. Ačiū už info.

  84. Vytautas-NT - 2011 06 30, 16:10

    Pirmiausia norėjau paklaust ar teisingai supratau, kad Rygos keleivių srautų lentelėje yra minusuotas tranzitas, t.y. keleiviai skrendantys per Helsinkį ar Kopenhagą kažkur nėra įtraukiami?

    Šiaip įdomi kaip abi strategijos veikia. Wizz- su dideliu marketingu (matyt dabar labausiai besireklamuojantis iš Vilniaus skraidantis vežėjas) ir Ryanair- beveik be marketingo. Rudeniop bus matyt ar Ryanair užtenka vien savo įvaizdžio ir kainų politikos.
    Beje, Wizz, jei gerai seku kainai, vidutiniškai yra brangesnis už Ryanair.

    Rašydamas apie 2-2,5 mln turėjau galvoje Rygos pavyzdį, kur reali pasiūla yra didesnė, nei Vilniuje (gal Vilniuj galima kalbėt apie didesnę Ryanair ir Wizz konkurenciją). Tad tą skaičių galima priimti kaip tokias sąlygines lubas. Aišku visur gali būt visokių niuansų ir pasikeitimų.
    Arba klaust būtų galima kitaip- kiek realiai gali pavežt Vilniaus oro uostas be tranzito.

    Nes 5 proc. per metus tai jau yra lėto augimo fazė, į kurią panašu šiemet papuls Kaunas, jei tik neateis naujų žaidėjų į šį oro uostą.

    Galima klausti dar kitaip- ar dabartinė situacija su pigių skrydžių bendrovėmis Vilniuje rodo rinkos potencialą, ar kad rinka yra prisisotinus? Ar galima tikėtis naujų žaidėjų, ar dalybos vyks tik tarp Wizz ir Ryanair. Tiesa čia yra svarbus nuolaidų faktorius, kuris realiai reiškia, kad jas galima gaut tik atėjus iškart su 7 maršrutais.
    Beje, ar be Wizz ir Ryanair dar kokios nors pigių skrydžių bendrovės garsėja iečių laužymu dėl mažesnių oro uosto mokesčių?

  85. Simonas Bartkus - 2011 06 30, 16:15

    Vytautai-NT: taip, kaip jau minėjau, lentelėje yra Rygos keliautojų keliavimas į galutinius taškus. tiek tiesiogiai, tiek per hub’us. Tiesiog skaičiuojami tik Rygoje įlipantys.

    Šiai dienai, mano asmeninė nuomone, rinka Lietuvoje yra prisotinta – Kaune šiemet „capacity“ auga keliais procentais, auga Palangoje ir labai ženkliai, beveik trečdaliu auga Vilniuje. T.y. pasiūlos šiai dienai yra daugiau nei paklausos, tačiau pastaroji gerus rodo augimo ženklus ir manau, kad per metus ar pusantrų tai pasivis. Dabartinė situacija yra labai naudinga srauto vystymuisi – laikoma idealia situacija, kuomet pasiūla viršija paklausą apie 5%.

    Čia yra ne tiek svarbūs vardai, žaidėjai, low-cost’ai ar ne low-costai. Svarbu yra kėdžių skaičius ir ar gali rinka (keleiviai) jas tinkamai užpildyti. Praėjusių metų pavasarį rinka patyrė „overcapacity“, po kurio vyko karpymai ir „Star1“ bankrotas. Šiai dienai viskas atrodo gerai.

  86. Vytautas-NT - 2011 06 30, 16:52

    Žiūrint iš vartotojo pozicijų- kuo didesnė konkurencija, tuo mažesnę kainą gali gauti vartotojas.
    Kalbant apie low-cost’us esminis dalykas yra tai, kad jų kaštai yra mažesni. To pasekoje jie gali pasiūlyti daugiau akcijinių bilietų bei mažesnę vidutinę bilieto kainą. Kas realiai gali paskatinti keleivius rinktis naują kryptį. O Lietuvos skraidytojai kainai labai jautrūs.
    Beje, kalbant apie „capacity“ ar šia vasara jis realiai yra didesnis nei pernykščio piko metu?
    Didžiausia mįslė- ar yra dar tų neatrastų krypčių. Panašu, kad vietos antram Wizz lėktuvui Vilniuje kol kas nelabai yra.

  87. Zhymantas - 2011 06 30, 16:56

    Off topic: Hidden card charges for travel tickets to be banned

    http://www.bbc.co.uk/news/business-13932299

    Idomu ar paveiks Ryanair ir Wizzair :)

  88. Vytautas-NT - 2011 06 30, 17:09

    O čia naujiena kur dabar plečiasi Wizz. Aišku balkanuose, lyginant su Lietuva yra tuščiau…

    http://www.balkans.com/open-news.php?uniquenumber=110494

  89. Jurgis - 2011 06 30, 19:01

    Nors Simonas sako, kad LT rinka yra prisotinta ir pasiula virsija pasiula, visi suprantam , kad kedziu prisotinimas yra viena, krypciu prisotinimas- kita. Ir cia dar noretusi tiketis naujienu, tuo labiau , kad yra trukstamu „garantuotai pilnu“ krypciu, tarkim tas pats Paryzius. Kazkada metu pradzioj, paskelbus, kad Ryanair ateina i Vilniu, pasidziaugiau ir kitom gerom naujienom – Lidl ir Ikea ketinimais. Na ir stai dabar jau oficialiai zinom, kad abi sios kompanijos bus Vilniuje, Ikea isikurs prie pat Vilniaus oro uosto. Taip kad tikiu ir noriu, kad turetume ir daugiau geru naujienu VNO, – daugiau a/k – Turkish, easyJet , Aeroflot ir t.t. ir daugiau tiesioginiu skrydziu – Paryzius tiesiog „degantis“. Na o kol kas , aisku, visi laukiam airBaltic akcininku susirinkimo, tikekimes gero krizines situacijos sprendimo varianto. Bet bus taip kaip bus,- mes itakos tam neturim.

  90. Mindauqas - 2011 06 30, 20:09

    Įdomios mintys, kaip patsy oro uostai gali pagerinti savo paslaugas ir taip konkuruoti tarpusavyje:
    http://simpliflying.com/2011/12-ways-airports-can-turn-stranded-travelers-into-happy-customers-in-the-next-crisis/

  91. Mindauqas - 2011 06 30, 20:11

    @Jurgis, panašu, kad Paryžius degantis tik tau, Vytautui – Stambulas, dar kažkam – Miunchenas.
    Geriau pasakyk, kiek pats kartų skridai šiemet iš VNO ar KUN.
    O bus laikas tai bus ir Paryžius, bus ir Miunchenas.

  92. Jurgis - 2011 06 30, 22:47

    @Mindaugas Daug ir daznai. Ir dabar rasau ne is LT. Rusai turi toki gera posaki: „Vsio budet, tolko nas nebudet“.

  93. silentium - 2011 06 30, 23:10

    Wizz gi bandė Orly slotą gauti skrydžiui iš Vilniaus. Krypčių, kurios galėtų gerai eiti, prigalvot galima – Paryžius ir Malmė pirmi variantai, bet variantai ir Turku (suomių atsivežti), Oslas, Glasgow ar Liverpulis, Vokietijos likę miestai, Italijoje kas nors turistinio (Venecija?).

  94. To Silentium - 2011 06 30, 23:24

    Stambulas ir Antalya :)

  95. skraidytojas - 2011 06 30, 23:30

    @rpi> jei reikia kuo pigiau, tada tikriaus bus variantas skristi i koki NYC, BOS ir tada is ten i SFO, nes vidini roundtripa gali ir uz 120-130 doleriu ar net maziau su kokiu JetBlue ar pan isigyti, tuo tarpu kaina is Europos i NYC ir i SFO daznais skiriasi vos ne 1000Lt. o siaip tai tikriaus yra kazkokios konkretesnes datos kada nori keliauti – bandyk ziureti ivairius variantus. tik perkant atskirus skrydzius butina nuskridus i USA pasilikti atsargai kokias 4-5 valandas visiems imigracijos, muitines ir pan formalumams, persibazavimui tarp terminalu kokiam JFK ir pan.

  96. Oleg - 2011 07 1, 00:07

    anna.aero nepatingejo apie RusLine ir PLQ brukstelt. Dziugu ;-)

    O del savo kainu aviakompanija jau nukenejo Rusijoje: http://www.aex.ru/news/2011/6/30/86306/

  97. silentium - 2011 07 1, 00:12

    Nu sorry, bet Turkija tai čia iš fantastikos srities :)

  98. briuselis - 2011 07 1, 01:02

    simonai, ar tiesa kad brussels airlines mazina ziemai capacity iki 4 kartu per savaite (matau kad dingo is sistemos pardavimai reisams antradieni-ketvirtadieni)?

  99. Augustinas Žemaitis - 2011 07 1, 01:14

    @Jurgis – įdomi mintis, kad rinka prisotinta kėdžių, bet ne krypčių.

    Kiekvienas reisas iš dalies – skirtinga rinka, kėdės reisuose – ne nafta, kur bet kuris barelis vienodas.

    Taip, reisai konkuruoja tarpusavy išvykstamajame turizme. Padvigubinus krypčių skaičių išvykstančiųjų taip smarkiai nepadaugės, jie persiskirstys, nes yra pinigų kelionėms, atostogų limitai. O kas nori keliauti, turbūt vis vien kažkur keliaus, jei ne Miunchenan, tai Romon.

    Atvykstamojo turizmo atveju yra kitaip. Yra kas net nesvarstys tarkim savaitgalio Vilniuje jei nebus tiesioginio reiso, jei teks ilgiau laukti tarpiniam oro uoste. Kėdė į Romą potencialiam turistui iš Bavarijos niekaip nepakeis kėdės į Miuncheną ir kad ta kėdė į Romą liks tuščia nereiškia, kad visa skrydžių rinka jau persotinta. Tas bavaras pasirinks kelionei kitą šalį ir į jokias Lietuvos statistikas išvis nepateks.

    Kitas žmogus iš tolimesnių kraštų (tarkim Amerikos lietuvis) gal dažniau atskristų, jei būtų reisas su vienu persėdimu, bet dėl jungimo su kai kuriomis svarbiomis bazėmis nebuvimo gal bus tik su dviem persėdimais (tad ir gerokai brangesnis) ir pan.

  100. Simonas Bartkus - 2011 07 1, 09:43

    Preliminarūs birželio skaičiai:
    keleivių VNO – 186,1 tūkst., augimas 24,6%;

    Reguliarių augimas 32,5%, čarteriai krito 0,5%.

  101. Jurgis - 2011 07 1, 10:04
  102. Jurgis - 2011 07 1, 10:18

    Kazko tai Zuokas aptilo su nauja airVilnius …

  103. Jurgis - 2011 07 1, 10:21

    Belavia launches new route from Grodno to Kaliningrad

    Belavia, the national airline of Belarus, continued expanding its network to the Russian exclave Kaliningrad (KGD) from regional Belarusian airports. Already serving the city from the capital Minsk and as of earlier this month also Brest, Belavia now operates two weekly flights from Grodno (GNA) close to the borders of both Poland and Lithuania. The new route, which launched on 21 June, is also served with 50-seat CRJ200 aircraft.

  104. Vytautas-NT - 2011 07 1, 11:54

    Beje, klausimas dėl VNO. Kažkada skaičiau, kad naujas terminalas projektuotas maksimaliam 5 mln. srautui per metus. Ar čia tik po papildomos plėtros? Ar čia tuo atveju, jei visą darbo laiką oro uosta dirbs maksimaliu apkrovimu?
    Aišku, piko ir ne piko metu apkrovimas labai skiriasi. Klausimas ar užtenka dabartiniu metu bagažo juostų, jei keli dideli lėktuvai atskrenda vienu metu?

  105. Simonas Bartkus - 2011 07 1, 12:00

    Kai kalbame apie skraidymo tendencijas ir žiūrime ilgus laikotarpius, kai pvz. VNO keleivių skaičius pasieks 3 mln. keleivių, tai bus kur kas mažesnis poreikis check-in stalams, bagažo juostoms – aiškus trendas, jog procentaliai jų mažėja. Dėl to pralaidumo projektavimas nėra toks paprastas dalykas. Prie dabartinio profilio jis yra toks, apie kokį rašiau.
    Šiemet buvo rekonstruota dalis bagažo juostų, dėl to jos yra efektyvesnės ir realiai, nors ir nepatogiai, galima aptarnauti 8 150 vietų lėktuvus vienu metu. Per planuojamas rekonstrukcijas planuojama mažinti check-in stalų kiekį – jau dabar aišku, jog poreikis jiems mažėja.

  106. Mindauqas - 2011 07 1, 12:34

    „Aurelai“ atnaujinta skrydžių licencija
    Vilnius, liepos 1 d. (BNS). Privataus kapitalo Lietuvos užsakomųjų skrydžių bendrovę „Aurela“ įsigijus naujai akcininkei – Kipro įmonei „Servolian Investments“, Civilinės aviacijos administracija atnaujino jos skrydžių licenciją.
    Įsakymą, kuriuo licencijos galiojimas atnaujinamas nuo liepos 15 dienos, Civilinės aviacijos administracijos direktorius Kęstutis Auryla pasidarė birželio 28 dieną.
    Laikinoji skrydžių licencija „Aurelai“ buvo išduota iki liepos 7 dienos.

    Tai savaitę Aurela neturės licencijos?:)

  107. Vytautas-NT - 2011 07 1, 14:36

    Įdomu ar pagal birželio pasiekimus sugebėjom aplenkti Taliną ir kiek atitrūkti?
    Charter’ių kritimas natūralus- pasitraukus Star1. O dar Wizz ir Ryanair maršrutai į Ispaniją/Grakija.

  108. Mindauqas - 2011 07 1, 21:05

    Dar apie Aurelą:

    „Aurelos“ vadovas Valdas Barakauskas BNS patvirtino, kad įmonės finansinė situacija yra gera, tačiau neatskleidė, kaip konkrečiai ji buvo pataisyta.
    „Nelabai norėčiau to atskleisti. Mūsų padėtį mato kontroliuojantys pareigūnai. Galiu patvirtinti, kad ji stabili. Tikimės, kad viskas bus gerai ir nenuvilsime naujųjų savo akcininkų“, – sakė V.Barakauskas.
    Jo teigimu, įmonė peržiūri veiklos strategiją, darbuotojų skaičių.
    „Keičiamės jau dabar. Daugiau dėmesio numatome kreipti į Vakarų rinkas, nors akių nenuleisime ir nuo Lietuvos“, – sakė V.Barakauskas.

  109. Jurgis - 2011 07 1, 21:35

    France remains world’s hottest travel spot

    France has clung onto the title of the world’s most popular travel destination, according to the UN World Tourism Organisation (UNWTO).

    In terms of international arrivals, France welcomed a whopping 76.8 million visitors last year, the exact same number as in 2009.

    UNWTO’s latest Tourism Highlights report also revealed that the United States swept in to take second place, with international visitor numbers to the land of Stars and Stripes rising by 8.7 per cent last year.

    Sneaking into bronze medal position was surprise entry China, which overtook traditional favourite Spain to take third place with 55.7 million international visitors last year.

    Spain had to make do with fourth place, swiftly followed by Italy. Our very own Blighty, Turkey, Germany, Malaysia and Mexico rounded out the top ten in that order.

    While 51 per cent of the 480 million international visitor arrivals in various countries last year reported being there for leisure and recreation pursuits, 27 per cent travelled for other reasons, such as visiting family and friends, or for religious reasons.

    Fifty-one per cent of travellers hopped aboard a flight to reach their destination, making air travel the key mode of transport for most visitors.

  110. Jurgis - 2011 07 1, 21:52

    Flick invites Dombrovskis to meet; blames Kampars for making threats
    http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=42877

  111. Jurgis - 2011 07 1, 22:33

    Kiek prisimenu visai neseniai dar airBaltic skelbesi norintys pirkti Finnish Commuter Airlines :)

    Flybe buys Finnish airline following joint-venture with Finnair

    Flybe has bought a Finnish airline following a new joint-venture with the country’s flag carrier.

    Flybe, Europe (Chicago Options: ^REURTRUSD – news) ‘s largest regional airline, and Finnair (Xetra: 891823 – news) have agreed to pay €25m (£22.6m) for Finnish Commuter Airlines (FCA), the country’s largest domestic air carrier in terms of number of flights.

    Flybe will pay €12m, while Finnair will contribute €13m to the deal. Flybe will then take a 60pc stake in the joint venture, to be known as Flybe Nordic, while Finnair will hold the remaining 40pc. Flybe Nordic’s holding company board will comprise three representatives from Flybe and two from Finnair.

    The UK airline’s total investment will be up to €23.6m, including net cash and loan repayment.

    Jim French, chairman and chief executive of Flybe, said: „Partnerships and acquisitions are at the core of our European growth strategy. Selective acquisitions offer the fastest and most visible route to profitability in the regional airline sector, whilst partnership with Finnair allows us to provide feeder traffic services under an agreed contract, reducing new route risk.

    „FCA is a great base to build on, with excellent routes. It also has compelling growth opportunities.“

    FCA is Finland’s largest domestic airline by operations, flying around 900,000 passengers per annum in the Finnish domestic and Nordic and Baltic regional markets. It currently has 15 regional aircraft and an annual turnover of approximately €90m. At present the business carries an estimated 34pc of Finnish domestic air traffic (through a mix of scheduled and contract flying).

    Flybe currently operates 69 aircraft from 14 UK domestic airport bases and serves 73 airports throughout the UK and 12 other European countries. In 2010, the airline flew 7.2m passengers.

  112. Donatas - 2011 07 1, 22:49

    manau TLL neaplenksime, bent jau šį mėn.

  113. Jurgis - 2011 07 1, 23:35

    Домбровскис: размещение акций airBaltic на бирже обеспечило бы прозрачность предприятия
    http://biznes.delfi.lv/bizopinion/dombrovskis-razmeschenie-akcij-airbaltic-na-birzhe-obespechilo-by-prozrachnost-predpriyatiya.d?id=39348825

  114. Augustinas Žemaitis - 2011 07 2, 00:52

    @Jurgis – įdomu, skaičiuodami Kinijos turizmą įskaito atvykusiuosius iš Honkongo, Makao bei Taivano, ar ne?

  115. Jurgis - 2011 07 2, 12:02

    @Augustinas Žemaitis Matyt skaiciuoja taip kaip ir priklauso, koks oficialus statusas yra – Honkonga ir Makao priskiria Kinijai, Taivana – ne.

  116. ES - 2011 07 2, 22:41

    Tiek Makao, tiek Hong Kong – spec administracinį statusą turintys vienetai (pvz.: Hong Kong tik 2047 m. bus įtrauktas į Kinijos teritoriją). Jų net telefono kodai skiriasi nuo Kinijos ir jie nėra traukiami į Kinijos oro uostų sąrašą (http://www.chinaairports.org.cn/en/cms.aspx?col=$News&cnt=ViewDoc:doc=5f63dc21-0dc0-41dd-9a63-6f1ab05f81a9 ) . Makao pralaidumas iki 6 mil/metus, Hong Kong ~51 mil/metus.

  117. ES - 2011 07 2, 22:42

    P.S. Pasitaisau – tai yra realūs Hong Kong 2010 skaičiai.

  118. Domas - 2011 07 3, 13:23

    kalbant apie pralaidumus – VNO nesugeba aptarnaut vieno lėktuvo, tam tikru metu nuo bagažo juostos būna paimama gal koks 10% bagažo (čia kai eilė susidaro pasienyje, o bagažas jau iškraunamas).

    Kituose oro uostuose būna ground handlingas nukelia tokiu atveju didžiausius lagaminus patys, VNO tai tiesiog nekrauna naujų ant belto, arba leidžia užsikišt tiek įvažiavimo tiek išvažiavimo skylėm ir tada jau laksto berniukai ir stumdo, jeigu keleiviai nepadeda patys sau.

  119. Domas - 2011 07 3, 14:23

    @rpi,

    a) neskrisk vasarą (ten beje šiuo metu blogiausi orai :) – rugsėjis-spalis pasakiški mėnesiai ten.

    b) skrydis per rytų pakrantę yra visiškas gaidys, prisideda geros septynios-aštuonios valandos, lyginant su LH888/LH889 UA926/927, kaina nebūtinai smarkiai skirsis, o paskutinis leg’as bus 5-6h domestic gyvuline klase. Be to, rytų kranto imigracija daug blogesnės nuotaikos nei vakarinio.

    Skrendant rugsėjį gyvuline klase galima gaut 3.1 klt neakcijinių bilietų, kas yr ganėtinai mažai (mažiausiai kiek teko matyt buvo gal kokie 2.5klt, kai buvo įmanoma jungti per AMS).

    Skrist atskirais bilietais būtų galima mėgint nebent per kokią nors Finnair akciją, ir tada jau kombinuot vietoje, bet ten visgi roundtrip’as tarp rytų ir vakarų kranto dažniausiai bus 800Lt , tad reiktų labai jau stengtis gerą akciją iki rytų kranto gaudyt. Nebent nori su mašina iki kokios varšuvos važiuot :-)

    P.S. truputuką gyvenu šitam maršrute, rekordas buvo 10 roundtripų per metus :-)

  120. oleg - 2011 07 3, 16:53

    Uzjauciu, man kiekvienas vno-fra-sfo arba vno-ams-sfo yra 16 valandu tragedija, kad nekokie ipadai nepadeda. Pliusas gal kad skaitau daug X)

    Tik del jungciu iseina kad bent viena transatlantini tenka su delta arba united skrysti. Tai servisas visai niekoks. Su delta dar vydury jav pora palandu liektuvus keicia ir iki mineapolio su paprastu 757 be maisto ir patogumu, kaip Domas sako.

    Lh jei labai stengtis galima apie 2500 ltl roundtripa gauti, na ir nauja a380 patestuot. Man dar neteko, nes tada fra layoveris apie 4 val ir 4 ryto keltis.

  121. Eugenijus - 2011 07 3, 18:07

    del SFO.

    Jei nebijot Londono ir nakvyniu ar transferu tarp oro uostu jame tai visam lapkriciui su UA tisioginio reiso heathrow sfo heathrow nuoga kaina (be agenturiniu mokesciu) 1697 Lt. Na o kaip ir per kur nusigauti iki Londono manau sito blogo skaitytojai tikrai ismano

  122. rpi - 2011 07 3, 18:51

    Ačiū už komentarus. Planuoju į Google IO konferenciją nuvykti, tad dienos daugiau mažiau aiškios. Greičiausiai teks skristi iš Londono. Nors A380 patestuoti būtų fantastika :)

  123. Domas - 2011 07 4, 00:42

    @oleg, gintonic,gintonic,wine,wine,wine,port na ir nulūžimas iki ‘pusryčių’ :-) biškį tik pasienis pachmėlingas, bet čia galima ir „ilgam skrydžiui“ simptomus priskirt.

    man tai dabar taikinys A380 pamėgint į pirmą pasiapgreidint, bet ten berods tik aštuonios vietos, gali ir raukytis į mylininkus pažiūrėję :) bet jeigu pavyktų, tai ir tos keturios valandos ar ketvirta ryto neskaudėtų :)

    beje, skrendant per rytų krantą yra Oaklandas/SanJose galutiniai taškai, gali gautis pigiau.

    @rpi, O skrist reik į F8, o ne į Google IO, po velnių. :-)

  124. Keistalas.lt - 2011 07 18, 12:48

    Kažkodėl pagalvojau, kad tai yra mėnesinė, bet ne metinė informacija.

Leave a reply