Archive for spalio, 2011

„Ryanair“ Vilnių sujungs tiesioginiu skrydžiu su Karlsrūhe/Baden-Badenu

Nuo kovo 27 dienos „Ryanair“ tiesioginiu skrydžiu tris kartus per savaitę sujungs Vilniaus oro uostą su Karlsrūhės/Baden-Badeno oro uostu. Tai pirmas kartas istorijoje, kuomet Lietuvos sostinė tiesiogiai pasiekiama iš Badeno-Viurtenbergo žemės.

Karlsrūhės/Baden-Badeno oro uostas pirmiausia aptarnauja 55 tūkst. gyventojų turintį Baden Badeną, tačiau yra artimiausias oro uostas nuo 300 tūkst. gyventojų turinčios Karlsrūhės (40 kilometrų). Iš šio oro uosto taip pat patogu pasiekti Prancūzijoje esantį Strasbūrą, kuris su 630 tūkst. gyventojų yra nutolęs per 55 kilometrus. Badeno-Viurtenbergo žemės administracinis centras Štutgartas yra už 110 kilometrų nuo Karlsrūhės/Baden-Badeno oro uosto, o šio didmiesčio metropoliui priskiriama daugiau nei 5 mln. gyventojų.

Skrydžiai iš Vilniaus į Karlsrūhę vyks tris kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Lėktuvas iš Karlsrūhės kils 6 val. 35 min., Vilniuje leisis 9 val. 45 min. Iš Vilniaus pakils 10 val. 10 min., Vokietijoje leisis 11 val. 25 min.

Karlsrūhės/Baden-Badeno oro uostas šiuo metu aptarnauja 1,2 mln. keleivių per metus, tačiau šis skaičius gali gerokai šoktelti, nes šis oro uostas taps 47-ąja „Ryanair“ baze.

Badeno-Viurtenbergo žemė Vokietijoje yra vienas turtingiausių regionų Europoje. Šiame regione savo centrines būstines yra įkūrusios tokios kompanijos kaip „Daimler-Chrysler“, „Porsche“, „Bosch“, SAP ar „Carl Zeiss“. Baden-Badenas yra vienas populiariausių Vokietijos kurortų gausus SPA centrų.

Tai antroji tiesioginė „Ryanair“ kryptis iš Vilniaus į Vokietiją ir septinoji kryptis, kuria bendrovė skraidins iš Lietuvos sostinės. „Ryanair“ iš Vilniaus skraidina į Londoną, Romą, Milaną, Barseloną, Dubliną ir Brėmeną.

Tai penktoji nauja kryptis iš Vilniaus, kuria bus pradedami tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus 2012 m. vasarą. Kitų metų vasaros tvarkaraštyje be Karlsrūhės/Baden-Badeno, numatomi tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Paryžiaus, Liverpulio, Oslo-Stanjeford ir Bergeno oro uostus.

Kelios aviakompanijos Vilniaus oro uoste rugsėjį mušė rekordus

2011 m. rugsėjo mėnesį Vilniaus oro uoste aptarnauta 179 539 keleiviai – 38,4% daugiau nei praėjusių metų rugsėjį. Skrydžių padaugėjo 19,9% – iki 2594.

Rugsėjis buvo sėkmingas mėnuo Vilniaus oro uoste, ne tik dėl įspūdingo augimo, tačiau ir dėl kelių labai teigiamų ženklų keleivių srautuose.

Lyginant pagal kryptis su praėjusiais metais, viso labo dvi kryptys tenusidažė raudonai. Tik Talino ir Kopenhagos kryptimis keleivių srautas mažėjo, lyginant su praėjusiais metais. Tai paaiškinti iš dalies galima ir tuo, jog pernai rugsėjį buvo gan didelis „overcapacity“ šiuose maršrutuose rugsėjį, kas šiek tiek dirbtinai stimuliavo srautą, tačiau ilgu laikotarpiu naudos neatnešė.

Lėktuvų užpildymo grafoje raudonai tenka dažyti tris eilutes, tas pačias, kaip ir praėjusį mėnesį – Talino, Stokholmo ir Berlyno kryptis. Situacija šiuose maršrutuose artimiausiu metu ketina keistis, todėl, tikėtina, jog šių krypčių problemos spresis.

Kaip žinia, nuo spalio pabaigos „airBaltic“ nebeskraidys tiesioginiu reisu Vilnius-Talinas, o tiesioginį susisiekimą toliau užtikrins du kartus per dieną skraidantys „Estonian Air“ – greičiausiai, šiuo metu keturių kasdienių skrydžių yra per daug.

Stokholmo kryptimi skraidanti aviakompanija „Skyways“ dvigubins skrydžių dažnį, o kėdžių pasiūlą padidins du su puse karto. Nuo spalio pabaigos „Skyways“ rytinį skrydį vykdys 68 vietų ATR72 lėktuvu, popietinį – 50 vietų „Fokker 50“ lėktuvu. Būtent per žemas dažnis ir netinkamas tvarkaraštis kenkia šiuo metu „Skyways“ sėkmingai užpildyti tiesioginį reisą į Stokholmą, atsižvelgiant į tai, jog „Skyways“ taiko „Return Fare“ kainodarą, kuomet skrydžiai tik į vieną pusę yra gana brangūs.

Nuo spalio pabaigos „Skyways“ taip pat padidins skrydžių į Berlyną skaičių iki 7 kartų per savaitę, o patogesnis tvarkaraštis leis labai patogiai per Berlyną jungtis į „Skyways“ reisus į Ženevą.

Visų laikų geriausius rezultatus rugsėjį pasiekė keleivių srautai į Frankfurtą, Milaną, Varšuvą, Romą, Maskvą, Kijevą ir Reino-Rūro regioną Vokietijoje.

Džiugi tendencija yra to, jog po beveik trijų metų pertraukos nuosmukio, ženklų augimą rugsėjį demonstravo verslo keleivių srautai. Šis teigiamas verslo srauto augimas, ypač atsiliepia kelioms aviakompanijoms, kurios jau daugiau nei dešimtmetį dirba Vilniaus oro uoste. Dvi aviakompanijos – „LOT Polish Airlines“ ir „Austrian Airlines“ pasiekė visų laikų rekordus. Rekordinį rezultatą pasiekė ir nuo 2009 m. pavasario į Vilnių skraidanti „Brussels Airlines“.

„LOT Polish Airlines“ rugsėjo mėnesį pervežė 6455 keleivius – daugiau nei bet kurį kitą veiklos mėnesį Vilniuje. Rugsėjo mėnesį LOT į Vilnių daugelį reisų vykdė „Embraer-175“ ir „Embraer-190“ lėktuvais, siekdami patenkinti išaugusio srauto poreikius. Nuo šių metų pradžios LOT demonstruoja gerus rezultatus Vilniuje veždama verslo keleivius į Varšuvą bei į kitus miestus per Varšuvos oro uostą, o rugsėjį atsinaujinus verslo sezonui, srautas tapo rekordinis.

Rekordinį keleivių skaičių Vilniaus oro uoste pervežė ir „Austrian“, kurios keleivių srautas stabiliai auga nuo pat šių metų pradžios. Pažymėtina tai, jog nuo šių metų gegužės kasdienius skrydžius į Vieną „Austrian“ vykdo „Fokker 100“ lėktuvu.

Nuo 2009 m. kovo pabaigos tarp Vilniaus ir Briuselio skraidanti „Brussels Airlines“ pirmą kartą per savo darbo laikotarpį pervežė daugiau nei 4000 keleivių per vieną mėnesį. „Brussels Airlines“ kasdien, išskyrus šeštadienius, skraidina tarp Vilniaus ir Briuselio.

Dar vienai daugiau nei dešimtmetį Vilniaus oro uoste dirbančiai aviakompanijai „Finnair“ nedaug trūko iki rekordo rugsėjį – tik 2008 m. liepa „Finnair“ buvo geresnė nei 2011 m. rugsėjis pagal pervežtų keleivių skaičių:

Nuoseklus „Finnair“ keleivių skaičiaus augimas 2011 m. rodo augantį Lietuvos verslo ryšį su Azijos šalimis – „Finnair“ tvarkaraštis Helsinkio kryptimi būtent pritaikytas patogiems jungimams į Azijos didmiesčius.

Kol kas neturiu patvirtintų duomenų pagal keleivių judėsenos analizę ir keleivių apklausos duomenų, tačiau pastebėtina tendencija, jog kai kurioms aviakompanijoms ir kai kuriems maršrutams „žemų sąnaudų“ aviakompanijų atsiradimas Vilniaus oro uoste pradeda formuoti „sniego gniūžtės“ efektą – keleivių srautai „gimdo“ kitus keleivių srautus. Tai pasakytina tiek apie oro uosto traukos augimą, tiek apie „multi-destinations“ keliautojus, tiek apie „atskirų bilietų“ tranzitą.