Archive for vasario, 2012

Vilnių ir Sankt Peterburgą sujungs tiesioginiai reguliarūs skrydžiai

Pagal 1993 m. pasirašytą LR Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimą „Dėl oro susisiekimo“, Rusija suteikė paskirtojo vežėjo statusą maršrute Sankt Peterburgas-Vilnius-Sankt Peterburgas aviakompanijai „Ak Bars Aero“.

„Ak Bars Aero“ tiesioginius skrydžius iš Sankt Peterburgo į Vilnių pradės nuo IATA vasaros tvarkaraščio pradžios kovo 26 dieną ir vykdys juos du kartus per savaitę reaktyviniu „CRJ200“ lėktuvu.

Lėktuvas iš Sankt Peterburgo pirmadieniais ir ketvirtadieniais kils vietos laiku 10 val. 30 min., Vilniuje leisis 10 val. 50 min. Iš Vilniaus pakilęs 11 val. 20 min., Sankt Peterburge leisis 12 val. 40 min.

Skrydis tarp antrojo pagal dydį Rusijos miesto ir Vilniaus truks 1 val. 20 min.

„AK Bars Aero“ yra pastaraisiais metais persitvarkiusi oro bendrovė, kurios pagrindinė bazė – Tatarstano srities mieste Bugulmoje. Anksčiau bendrovė veikė kaip „Aeroflot“ Bugulmo padalinys.

Šiais metais šalia „YAK-40“ lėktuvų parko, „Ak Bars Aero“ įsigijo 5 kanadietiškus 50 vietų „CRJ200“ lėktuvus, kuriais plečia tinką skrydžiais už Rusijos ribų. Į Vilnių lėktuvas atskris prieš tai įvykdęs reisą Kazanė-Sankt Peterburgas, o išskridęs iš Vilniaus dar tądien atliks reisus Sankt Peterburgas-Kazanė ir Kazanė-Bugulma. Greičiausiai, per Sankt Peterburgą su „Ak Bars Aero“ bus galima iš Vilniaus pasiekti Kazanę ir Bugulmą.

Per pastarąjį dešimtmetį tik 2005 m. kelis mėnesius tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Sankt Peterburgo vykdė „Lietuvos avialinijos“. Skrydžiai buvo vykdomi „SAAB 2000“ lėktuvu tris kartus per savaitę nuo birželio iki spalio. Vidutiniškai per mėnesį maršrutu skrido 320 keleivių.

IATA „Airport IS“ duomenimis, tarp Vilniaus ir Sankt Peterburgo 2011 m. netiesiogiai reguliariaisiais skrydžiais keliavo 4321 keleivis (360 keleivių per mėnesį). 47% keleivių rinkosi „airBaltic“, 24% – „utair“, 16% – „Finnair“.

Tarp Vilniaus ir Sankt Peterburgo kasdien kursuoja „Lietuvos geležinkelių“ traukinys. 2010-aisiais vidutiniškai maršrutu keliavo apie 5300 keleivių per mėnesį (palyginimui į Maskvą – 7500). Bilietų kaina į vieną pusę: 199-220 LTL plackartas, 315-336 LTL kupė. Kelionė trunka virš 13 valandų.

Šiais metais Vilnius su Rusija turės rekordinį susisiekimą. Skrydžiai vyks į visus Maskvos oro uostus – „utair“ du kartus per dieną skraidys į Vnukovo oro uostą, „Aeroflot“ kasdien į Šeremetjevo, o „Transaero“ – keturis kartus per savaitę į Domodedovo.

“AK BARS” taps 21-aja aviakompanija vykdančia reguliariuosius skrydžius iš Vilniaus oro uosto (šalia dabar dirbančių 17 dar ketina prisidėti “Aeroflot”, “El Al” ir „Iceland Express“), o Sankt Peterburgas – 38-uoju oro uostu, reguliariais tiesiogiais skrydžiais pasiekiamu iš Vilniaus 2012 m. vasarą.

Tinklaraščiui – 10 metų

Ši diena svarbi Mūsų Valstybei, tačiau, šalia to, ši dieną yra simbolinė ir šiam tinklaraščiui. Mano tinklaraščiui šiandien sukanka lygiai 10 metų.

Tai nėra dokumentuota, tačiau šiandien pamenu, jog savo pirmąjį tinklaraštį atidariau būtent vasario 16 dieną – tuo metu laisvadienį tarp paskaitų išnaudojau tuometinės „dienoraščio“ skilties įkūrimui savo asmeninėje svetainėje. Tai buvo 2002-ųjų vasario 16-oji. Pamenu, šaltoka ir su sniegu :-) Beveik, kaip šįmetinė.

Deja, pirmasis įrašas nėra išlikęs – dalis įrašų yra prapuolę per vieną iš migravimą nuo vieno internetinio adreso prie kito bei nuo vienos tinklaraščio valdymo platformos prie kitos.

Tinklaraštis pergyveno daug – atsirado jis anksčiau negu sąvoka „blog’as“, pergyveno globalią ir nacionalinę visuotinę tinklaraščių madą ir, vis dar gyvuoja toliau, kai daugybė tinklaraščių jau užsidarė.

Tinklaraštis pergyveno ir skirtingų temų svyravimą. Prasidėjęs nuo visiškai asmeninių užrašų, tinklaraštis buvo pakrypęs prie kino recenzijų, kino verslo apžvalgų, įvairių marketingo temų. Šiandien tinklaraštis yra aiškiai pasukęs į aviacijos temas, tačiau, pažadu, taip bus nepastoviai ir nevisada.

Šiuo metu tinklaraštis savo archyve saugo 611 įrašų, kuriems Jūs parašėte beveik 31 tūkstantį komentarų. Tinklaraštis per mėnesį pasiekia apie 7 tūkst. unikalių skaitytojų, kurie atverčia apie 61 tūkst. puslapių. Per 2011-uosius metus iš viso tinklaraštį aplankę 68 tūkst. unikalių vartotojų, kurie atvertė 680 tūkst. puslapių ir vidutiniškai praleido tinklaraštyje po 6 minutes.

Ačiū už Jūsų dėmesį tiek skaitant, tiek komentuojant :-) Bandysiu dar neužsidaryti.

Kodėl sausis aviacijoje nusineša silpniausiuosius

Šis įrašas parašytas „Pinigų karta“ ekspertų skilčiai ir jį galima perskaityti čia.

Dar neatėjo vasario mėnesio vidurys, o šie metai iš Europos aviacijos žemėlapio nusinešė du ryškius vardus – ispanų vežėją “Spanair” ir Vengrijos nacionalinę aviakompaniją “Malev”. Vardai garsūs su ilgomis istorijomis. Abi aviakompanijos buvo didžiųjų aljansų narės (“Spanair” – “Star Alliance”, o “Malev” – “oneworld”).

“Malev” buvo ilgametis Vengrijos nacionalinis pasididžiavimas – aviakompanija įkurta iš karto po II Pasaulinio karo, po Vengrijos išsivadavimo iš už “Geležinės uždangos” Budapeštą jungė su Niujorku ir Torontu. Tačiau, “Malev” gyvybė užgeso vasario 3 dieną, 6 val. ryte dar kartą parodydama, jog žiaurus aviacijos verslas šventųjų neturi.

Šalia “Spanair” ir “Malev” į sąrašą dar galime įtraukti nedidelę Čekijos aviakompaniją “Czech Connect Airlines”, kuri veiklą sustabdė šį sausį.

Tačiau šis straipsnis ne aviakompanijų istoriją. Pažiūrėkime į Europos aviakompanijų veiklos pabaigos datas. Mūsų “flyLAL” paskutinio skrydžio diena buvo 2009 mėn. sausio 17 diena. 2010 m. sausio 17 dieną bankroto paraišką teismui pateikė “Japan Airlines”. Šiemet “Spanair” širdis sustojo 2012 m. sausio 25 dieną, “Malev” – vasario 3 d. “Malev” turėjo sustoti irgi sausį, tačiau aviakompanijos vadovybė principingai nestabdė veiklos tol, kol vieną rytą, tarpusavyje nesitarę, net du oro uostai (Dublino ir Tel Avivo) atsisakė išleisti aviakompanijos lėktuvus (kas rodo, jog sąskaitos nemokėtos jau seniai).

Daugiausia aviakompanijų veiklą sustabdo būtent sausį. Kodėl? Kodėl sausis tampa giltine, kuris nušluoja silpniausius aviacijos verslus?

Atsakymas paprastas kiekvienam verslininkui.

Daugeliui versle nuolat tenka spręsti grynųjų pinigų srautų uždavinius – dažniausiai klientai sąskaitas apmoka po X dienų nuo pateiktų prekių, o gaminti (ir apmokėti sąskaitas) reikia šiandien. Atsiradęs laiko tarpas tarp išlaidų ir įplaukų gali būti skausimgas.

Tuo tarpu aviakompanijų verslas yra priešingas – finansų specialistai tai vadina “cash positive”. Čia daugybė klientų sumoka pinigus į priekį – keleiviai perka bilietus prieš savaites ar net mėnesius. Tuo tarpu apmokėti daugelį sąskaitų (atlyginimus darbuotojams, aviacinį kurą, rinkliavas oro uostams ir bendrovėms, aptarnaujančioms lėktuvus ant žemės) reikia tik įvykdžius skrydį (ir tai dažniausiai dar su tam tikru sutartu atidėjimu).

Aviakompanijos sąmoningai skatina pirkti kuo anksčiau, pigiau parduodamos išankstinius bilietus ir taip pritraukdamos pinigus – visi supranta, jog šimtas litų šiandien turi didesnę vertę nei šimtas litų po mėnesio. Jei dviejų šimtinių vertės skirtumas per mėnesį beveik neišžiūrimas, tai įsivaizduokite, jog turite 3 milijonus klientų per metus, kurie kiekvienas atneša po 300 EUR (“Malev” atvejis) ir šis pinigų srautų skirtumas pasidaro vertingas.

Pastaruosius kelerius metus aviakompanijos vis daugiau bilietų parduoda internetu savo tiesioginiams klientams, todėl teigiamo pinigų srauto įtaka darosi dar ryškesnė. Ypač tuom pasinaudoja vadinamosios žemų sąnaudų (daugelis įpratę vadinti tokias bendroves “pigių skrydžių”, tačiau originalus ir, mano manymu, absoliučiai teisingai “low cost” terminas reiškią būtentai tai) bendrovės, kurios sąmoningai vengia tarpininkų – nes tarpininkai vėliau apmoka sąskaitas.

Dėka teigiamo pinigų srautų balanso, aktyvią plėtrą vykdančios aviakompanijos turi galimybę net sukurti mini finansinę piramidę. Įsivaizduokite: aviakompanija kiekvieną mėnesį didina skrydžių skaičių po 10% – tai reiškia, jog gauna įplaukas į didesnį skrydžių skaičių (logiška – pritraukia daugiau bilietų pirkėjų), tuo tarpu apmokėti turi praėjusių mėnesių sąskaitas. Tokiu būdu nauji klientai apmoka buvusių keleivių sukurtas sąnaudas. Atsitiktinumas tai ar ne, tačiau mūsų kaimynų “airBaltic” finansinės problemos išryškėjo būtent tada, kai ši aviakomapnija nustojo plėstis (o 2007-2010 m. plėtėsi labai agresyviai, maždaug po 20% kasmet).

Grįžkime prie tipinės aviakompanijos pinigų srautų. Nors bendras balansas yra teigiamas, pinigai įplaukia ne vienodu tempu. Priežastis – aviacijos sezoniškumas. Pikas per vasaros atostogas ir Kalėdų šventes (kalbam apie Vakarų kultūros šalis, kituose kontinentuose gali būti kitaip).

Sausis yra tas mėnuo, kada aviakompanijos gauna mažiau įplaukų, o turi apmokėti didesnes nei vidutinės gruodžio sąskaitas.

Bilietus kalėdinių atostogų laikotarpiui visi būna nusipirkę iki gruodžio pradžios. Sausį keliautojams dar mažai rūpi vasaros atostogos. Didieji vasaros pardavimai prasideda vasario pabaigoje ir tęsiasi iki gegužės. Vasarą įplaukos didelės dėl pikinio keliautojų srauto, o rudenį besibaigiant vasaros atostogų laikotarpiui keleiviai pradeda rūpintis Kalėdų laikotarpiu supradami, jog laikotarpis yra trumpas, o skristi norisi visiems tuo pačiu metu ir skuba įsigyti bilietus.

Sausį aviakompanijos turi apmokėti gruodžio sąskaitas. Jos didesnės, nes didžiojoje Europos dalyje gruodį prasideda lėktuvų nuledinimo laikotarpis (nuledinimas yra sąlyginai labai brangi procedūra), o kalėdinio piko laikotarpiu daugeliui teko organizuoti papildomus reisus, samdyti papildomus darbuotojus šventiniam srautui aptarnauti ir t.t.

Sausis yra tas mėnuo, kuomet labiausiai prasilenkia aviakompanijų pajamų ir išlaidų kreivės.  Dėl tos priežasties ilgalaikius nuostolius patiriančios aviakompanijos ruoštis sausiui pradeda anksčiau ir didina kapitalą arba prašo akcininkų naujų paskolų. Kam nepasiseka to padaryti, nesugebėjimas apmokėti žiemos sąskaitų tampa paskutiniu vinimi karstą.

Šis įrašas parašytas „Pinigų karta“ ekspertų skilčiai ir jį galima perskaityti čia.

„Iceland Express“ tiesioginiu skrydžiu Vilnių sujungs su Reikjaviku

Islandijos aviakompanija „Iceland Express“ vykdys tiesioginius skrydžius iš Islandijos Reikjaviko oro uosto į Vilniaus oro uostą.

Skrydis vyks vieną kartą per savaitę bus sezoninis – vyks vasaromis. Pirmasis skrydis numatomas birželio 26 d. iš Rejkaviko. Iš Vilniaus pirmasis reisas išvyks birželio 27 dieną, dėl naktinio skrydžio iš Islandijos.

Lėktuvas iš didžiausio Islandijoje Keflaviko oro uosto (50 km nuo Reikjaviko) kils kiekvieną antradienį 22 val. Vilniaus oro uoste leisis trečiadieniais 5 val. ryte. Iš Vilniaus pakilęs 6 val. ryte, Reikjavike leisis 7 val. 15 min. vietos laiku. Skrydis truks keturias valandas.

Skrydis vyks 180 vietų lėktuvu „Airbus A320“, kurį „Iceland Express“ nuomojasi iš „Czech Airlines Holidays“.

Tikimąsi, jog skrydžiu pirmaisiais metais pasinaudos per 3000 keleivių ir tiesioginis reisas tarp Lietuvos ir Islandijos sostinių sustiprins turizmo ryšius į abi puses.

Tai pirmas kartas, kuomet tiesioginiai skrydžiai bus vykdomi į Islandijos sostinę.

Tai bus vienintelis skrydis į Reikjaviką iš Baltijos šalių.

Birželio 20 dieną prasidės tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Tel Avivą, tačiau ši kryptis ilgiausio nuotolio reguliariaja kryptimi iš Vilniaus vadinsis tik savaitę. Vilnius-Reikjavikas reisas taps ilgiausio nuotolio reisu – nuo Vilniaus iki Reikjaviko yra 2800 kilometrų.

Dėl turizmo srauto sezoniškumo „Iceland Express“ daugelis vykdomų krypčių yra sezoninės – žiemos metu aviakompanijos lėktuvai skraido tik į Londoną bei Kopenhagą, tuo tarpu vasaros metu aviakompanijos žemėlapis išsiplečia iki 16 krypčių iš Reikjaviko.

„Iceland Express“ taps 20-aja aviakompanija vykdančia reguliariuosius skrydžius iš Vilniaus oro uosto (šalia dabar dirbančių 17 dar ketina prisidėti „Aeroflot“ ir „El Al“) ir 37-uoju oro uostu, reguliariais tiesiogiais skrydžiais pasiekiamu iš Vilniaus 2012 m. vasarą.

Vasarą „Wizz Air“ atidarys tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Stavangerį

Nuo 2012 metų vasaros Vilniaus turės rekordinį susisiekimą su Norvegijos miestais.

Anksčiau jau paskelbta, jog be „Norwegian“ tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Oslo Gardermoen oro uostą, aviakompanija „Wizz Air“ pirmą kartą tiesioginiais skrydžiais Vilnių sujungs su Bergeno miesto oro uostu ir Oslo Stanjeford oro uostu.

Nuo 2012 m. gegužės 27 dienos „Wizz Air“ taip pat pradės tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į ketvirtą pagal dydį Norvegijos meistą – Stavangerį. Po šio maršruto atidarymo iš Vilniaus bus galima nuskristi į keturis oro uostus Norvegijoje:

Skrydžiai iš Vilniaus į Stavangerį vyks du kartus per savaitę – trečiadieniais ir sekmadieniais. Iš Vilniaus lėktuvas pakils 17 val. 45 min., Vilniuje iš Stavangerio leisis 22 val. 30 min.

Stavangerio kryptis bus 13-oji „Wizz Air“ skrydžių žemėlapyje iš Vilniaus oro uosto. Šiuo metu „Wizz Air“ skraidina į Londoną, Milaną, Dortmundą, Romą, Barseloną, Korką, Donkasterį ir Eindhoveną. Gegužės mėnesį Vilniaus bazę išplėtusi antruoju orlaiviu „Wizz Air“ atidarys skrydžius į Paryžių, Liverpulį, Oslą ir Bergeną bei padidins skrydžių skaičių Londono, Eindhoveno, Donkasterio ir Korko kryptimis.

„Wizz Air“ po šios plėtros vykdys 39 skrydžius kiekvieną savaitę iš/į Vilnių.