Archive for kovo 12th, 2012

Kas dvidešimt penktas keleivis iš Vilniaus keliauja į ilgo nuotolio kelionę

Pasirodė „IATA AirportIS“ duomenys už pilnus 2011 metus, todėl dalinuosi įžvalgomis ir maža analize apie ilgojo nuotolio skrydžių paklausą iš Vilniaus.

Bendras pastebėjimas – ilgo nuotolio skrydžių paklausa vis dar yra mažytė. Ryšiai tvirtėja ir auga su artimaisiais Europos miestais, tačiau kelionės su persėdimais į tolimuosius kraštus sudaro mažą keliautojų dalį.

Tačiau – tai nėra unikalu regiono kontekste. Latvijos ir Estijos rinkos požymiai yra labai panašūs.

Skrydžiai ilgaisiais nuotoliais sudaro vos 4% visų Vilniaus oro uosto keleivių judėjimo

Ką laikau ilgo nuotolio skrydžiais? Tai kelionės, kurių galutinis tikslas yra už Europos ribų ir daugiau nei 5 val. potencialaus tiesioginio skrydžio nuo Vilniaus oro uosto. Pavyzdžiui, keliones į Kanarų salas laikau „short haul“, nors jos toliau nei 5 val. tiesioginio skrydžio, tačiau yra Europoje. Keliones į Tel Avivą, Egiptą, Maroką taip pat laikau „short haul“. Viena išimtis – visą Rusiją priskyriau taip pat „short haul“ (dėl analizės paprastumo), nors kai kuriuos taškus reikėtų skirti „long haul“. Tačiau – tie taškai nėra populiarūs ir į čia pateikiamus populiariausių maršrutų sąrašus nepatektų.

Rezultatas – į ilgo nuotolio kelionės iš Vilniaus oro uosto leidosi ir iš ilgo nuotolio kelionių į Vilnių atvyko 2011 m. apie 58 tūkst. keleivių. Tai yra viso labo nepilni 4% visų iš/į Vilniaus oro uostą skridusių keleivių reguliariaisiais reisais:

Gera žinia yra tai, jog kelionės iš/į Vilnių ilgaisiais nuotoliais (pagal mano sudarytą apibrėžimą) 2011 m. augo net 31%. Tai daugiau nei bendras Vilniaus oro uosto keleivių skaičiaus augimas ir akivaizdus ženklas, jog ne tik mažų sąnaudų aviakompanijos didino keleivių srautą 2011-aisiais metais.

Pastebėtina tai, jog skraidymas tolimaisiais nuotoliais teigiamą tendenciją išlaiko nuo pat 2008 m. (greičiausiai ir anksčiau, tiesiog neturiu duomenų), t.y. net per bendrą nuosmukį 2009 m. ilgaisiais nuotoliais keliaujančiųjų daugėjo.

Populiariausios ilgojo nuotolio kryptys 2011 m.

Populiariausių krypčių trejetukas nuo praėjusių metų nepasikeitė, jame liko Niujorkas, Čikaga ir Tokijas.

Tokijo išsišokimą į populiariausių krypčių trejetą reikėtų vertinti objektyviai – į Tokiją keliauja dauguma srauto į Japoniją, kai tuo tarpu srautus į Australiją, JAV, Kiniją didelėmis dalimis dalijasi keli oro uostai.

2011 m. populiariausiųjų sąraše tik dviem kryptimis srautas krito.

Ilgojo nuotolio maršrutuose įvairovės nėra

Kol kas rinka ilguosiuose nuotoliuose yra tokioje stadijoje, jog srautai yra labai koncentruoti į neilgą krypčių sąrašą. Aukščiau išvardintos 11 krypčių sudaro beveik du trečdalius viso ilgojo nuotolio kelionių srauto!

Tai reiškia, jog visomis likusiomis ilgojo nuotolio kryptimis keliavo tik 19,5 tūkst. keleivių per metus arba pusšimtis keleivių per dieną.

Pasiūla ilgoms kelionėms iš Vilniaus didesnė nei paklausa

„Lufthansa“ ir „Finnair“ savo tvarkaraščius iš Vilniaus oro uosto pirmiausia yra pritaikiusios skrydžiams ilgaisiais nuotoliaus. Vien šios dvi bendrovės į savo hub’us Frankfurte ir Helsinkyje per dieną pasiūlo po 864 kėdes, kai tuo tarpu vidutiniškai per dieną į „long haul“ kelionės iš Vilniaus leidžiasi tik po 150 keleivių. O be to, ilgo nuotolio skrydžius iš Vilniaus dar siūlo SAS, LOT, „Aerosvit“, „Austrian“, „brussels airlines“. Nuo šių metų dar prisijungia „Transaero“ ir „Aeroflot“.

Nors ir sparčiai auganti, tačiau ilgo nuotolio skrydžių rinka iš Lietuvos vis dar yra labai maža. Dėl šios priežasties, negalima laukti aviakompanijų plėtros būtent „long haul“ vystymo kryptimi – kiekvienas atidaromas maršrutas arba didinamas maršrutas privalo turėti stiprią paklausą „iš Vilniaus į tašką X“ bei galimybes vykdyti jungimus Europos viduje.

Kitos populiarios ilgo nuotolio kryptys

Žinau, jog šio tinklaraščio skaitytojai aktyviai domėjosi tolimųjų skryžių populiarumu, todėl pateikiu dar ir kitų populiaresnių krypčių lentelę. Visos likusios kryptys, kurios nepateko į pirmąjį sąrašą ir sulaukia daugiau nei vieno keleivio vidutiniškai per dieną:

Dėl galimos paklaidos ir klaidų šiuose duomenyse

Šie duomenys surinkti pagal „IATA AirportIS“ duomenis. Empiriškai patikrinus, 2011 m. keleivių srautų skaičiavime paklaida labai nedidelė, tačiau yra galimybė, jog dalies keleivių judėjimą sistema „pameta pakeliui“. Tokie atvejai gali būti oro uosto keitimas antžeminiu transportu (pvz. skrydis į Brėmeną, o iš ten pervažiavus į Hamburgą „long haul“ skrydis), kelionė su kelionių organizatoriaus čarteriniu skrydžiu ir panašūs atvejai. Mano vertinimu, ši paklaida gali svyruoti 10% ribose, t.y. bendras „long haul“ keleivių skaičius gali būti neįvertintas maksimaliai 0,4%.