Kaip gyvena Pasaulio aviacija? Lietuvos oro uostai Europoje auga sparčiausiai
Comments(287) Tinklaraštyje daugiausia rašau apie Lietuvos aviacijos naujienas ir gandus, tačiau, atrodo, kartais savo darže pamirštame bendrą Europos ir Pasaulio kontekstą.
Pasirodė daugelio pasaulinių ir regioninių aviacijos organizacijų duomenys už pirmąjį 2012 m. pusmetį, todėl puiki proga į juos pažvelgti.
IATA paskelbta apžvalga rodo, jog pasaulinė aviacija toliau kyla aukštyn ir bendra keleivių rinka yra pasiekusi dar neregėtas aukštumas. Pagrindinis rinkos dydį nusakantis rodiklis RPK (Revenue Passenger Kilometers) beveik pasiekė 450 milijardų.
Bendrą ekonomikos Pasaulyje situaciją tradiciškai labiau atitinka krovinių kiekis – FTK (Freight Tonne Kilometers). Šis rodiklis atsistatė po globalinės krizės 2009 m., tačiau kol kas aukštyn nekyla, kas rodo nestabilias ateities augimo perspektyvas. Istorinė koreliacija rodo, jog FTK nekylant, RPK irgi ilgainiui gali nustoti kilti, kas tai pačiai IATA ir kitoms prognozavimo organizacijoms neleidžia skelbti šviesių aviacijos ateities prognozių.
Šaltinis: IATA.
Tačiau regioninis augimas rodo, jog pasaulinį rinkos augimą varo Artimieji Rytai ir Lotynų Amerika:
Šaltinis: IATA.
Europos rinkos augimas yra maždaug vidutinis pasaulinės rinkos augimas. Aukščiau pateiktas grafikas atspindi tik gegužės ir birželio mėn. pokyčius, tačiau žemiau pateikiama lentelė už 1 2012 m. pusmetį parodo bendrą tendenciją:
Šaltinis: IATA. RPK: Revenue-Passenger-Kilometers; ASK: Available-Seat-Kilometers; PLF: Passenger-Load-Factor; FTK: Freight-Tonne-Kilometers; AFTK: Available Freight Tonne Kilometers; FLF: Freight Load Factor.
Pasaulinis keleivių rinkos augimas 1 pusmetį siekė 7,5%. Europa šiek tiek atsilieko pagal augimą nuo Pasaulio vidurkio (6,5%), o Pasaulį aukštyn tempė Artimųjų Rytų ir Lotynų Amerikos regionai. Šiaurės Amerikos brandi rinka augo mažiausiai.
ASK rodiklis nurodo „capacity” pokyčius. Aviakompanijos „capacity” didino lėčiau negu augo keleivių skaičius, kas rodo, jog rinkos žaidėjai nelinkę investuoti ir nesitikima staigaus tolimesnio augimo. Tą galima paaiškinti ekonomikos netvarumo prognozėmis ir krovinių srautų lėtu augimu.
Dėl šios priežasties visuose regionuose augo vidutinis lėktuvų užpildymas – industrijos rodiklis siekė 77,8%. Lėktuvų užpildymo rodiklis brandžiose rinkose aukštesnis negu besivystančiose.
Tuo tarpu krovinių kiekis pirmajį šių metų pusmetį Pasaulyje krito, o Europoje ir Azijoje krito labiausiai, nepaisant to, jog Europoje vežėjai didino pasiūlą („capacity”).
Nors keleivių vežimo sektoriuje „capacity” auga tik 4,9%, o krovinių vežimo 2,1%, kita IATA apžvalga rodo, kad ypatingai aviakompanijos padidino priimamų naujų lėktuvų skaičių:
Šaltinis: Ascend / IATA.
Šaltinis: ACI Europe.
ACI Europe skelbia Europos šalių augimų žemėlapį pagal šalis ketvirčiais. Antrąjį 2012 m. ketvirtį visų Lietuvos oro uostų augimas sudarė 23,7% ir buvo antras Senajame Žemyne:
Šaltinis: ACI Europe.
Sparčiau nei visi kartu Lietuvos tarptautiniai oro uostai augo tik Rumunijos oro uostai (39,1%), tačiau pasigilinus į duomenis atrodo, jog Rumunijos augimas buvo tik statistinis. Bukarešto Baneasa oro uostas, į kurį iki 2012 m. kovo mėn. skraidė „low cost” aviakompanijos nebuvo tarptautinių organizacijų ir tinklų narys, todėl persikėlus srautui į Bukarešto Otopeni oro uostą, visas papildomas srautas buvo įvertintas kaip naujas srautas.
Iš Europos keleivių srautų pokyčio žemėlapio matome, jog daugelis Vakarų Europos šalių demonstruoja nežymų augimą. Jungtinėje Karalystėje srautas augo 1,1%, Prancūzijoje 2,4%, Vokietijoje 2,0%, Nyderlanduose 2,1%. Pietų Europos šalių oro uostai išgyvena krizę – Graikijoje srautas krito 12,4%, Ispanijoje 3,1%, labai labai nežymiai padidėjo Italijoje ir Portugalijoje (atitinkamai 0,6% ir 0,3%).
Rytų Europa tempia visą Europos aviaciją aukštyn. Pastebėtina, jog kontekste išsiskiria ženkliai krentanti Čekija (-11,4%), Slovėnija (-12,2%), Latvija (-8,7%). Bendras visų šių šalių bruožas – šalys išskiria labai stipria priklausomybe nuo vieno nacionalinio vežėjo (atitinkamai „Czech Airlines”, „Adria Airways” ir „airBaltic”). Tokia priklausomybė sudaro situacijas, jog nacionaliniai vežėjai tempia žemyn visą šalies aviaciją ir šalies oro uostus.
Kitokia situacija Lenkijoje, kurios oro uostai augo 15%. Nors „LOT Polish Airlines” ir yra kamuojamas problemų, tačiau šalies aviacijos rinka išskaidyta ir nebūdama priklausoma nuo vieno vežėjo (stiprūs ir plečiasi tiek pigių skrydžių vežėjai „Wizz Air” ir „Ryanair”, tiek regioniniai vežėjai, tiek užsakomųjų reisų vežėjai, į žemėlapį trumpam buvo įšokęs „OLT Express”), šalyje keleivių srautas auga.
Jeigu pažiūrėsime atskirai tik į liepos mėnesio žemėlapį, tai liepos mėnesį Lietuvos oro uostai augo absoliučiai sparčiausiai Europoje (21,2%):
Šaltinis: ACI Europe.
Šaltinis: ACI Europe.
