Archive for kovo 24th, 2015

Rinkos pokyčiai Vilniaus ir kitų Baltijos šalių oro uostuose 2014 m.

Tęsiu anksčiau pradėtą 2014 m. Baltijos šalių apžvalgą. Šį kartą, kaip sekėsi vežėjams ir maršrutams praėjusiais metais.

Rinkos dalys Vilniaus oro uoste per pastaruosius trejus metus persiskirstė iš esmės. Lyderiu 2011 m. buvęs „airBaltic“ dabar nukrito į 5 vietą, jų rinkos dalis sumažėjo daugiau nei dvigubai, o prieš save užleido ne tik „Wizz Air“ ir „Ryanair“, bet ir „Small Planet Airlines“ bei „Lufthansa“.

„Wizz Air“ tapo rinkos lyderiu 2014 m., o kartu su iš paskos sekančiu „Ryanair“ jie kartu užima 42% visų Vilniaus oro uoste pervežtų keleivių rinkos.

„Air Lituanica“ 2014 m. pasiekė 5% dalį, nuo visų Vilniaus oro uoste aptarnautų keleivių.

2014marketsharesvno

Rygos oro uostas, tuo tarpu, mažina priklausomybę pamažu nuo dvejų banginių – „airBaltic“ ir „Ryanair“. Jeigu 2010 m. šie du vežėjai užėmė 87% rinkos (!), o kitų vežėjų dalies nė nesimatė, tai 2014 m. šių vežėjų dalis sumažėjo iki 72%, o į TOP5 prasibrovė „Wizz Air“ su 6%, „Lufthansa“ su 4% ir „Norwegian“ su 3%. Tiesa, kaip rašiau praėjusiame įraše, bendras keleivių srautas Rygos oro uoste pastaruosius trejus metus visiškai neauga, o kiti vežėjai po truputį atsikanda rinkos dalies „airBaltic“ ir „Ryanair“ mažėjimo sąskaita.

2014marketsharerix

Talino oro uoste rinkos pasidalijimo paveiksle įdomiai atrodo „Ryanair“ susitraukimas – nuo ambicingo šuolio į Taliną 2010 m., jų rinkos dalis pamažu traukiasi, jog 2014 m. „Lufthansa“ tapo didesnė už „Ryanair“ Talino oro uoste.

2014marketsharetll

Pastebėsiu tai, jog populiariausių krypčių dešimtukai iš Baltijos šalių – vienodėja. Mūsų rinkos nėra tokios skirtingos. Vienintelis išskirtumas – Londono krypties žemėsnė vieta Talino oro uoste, nulemta didelio emigrantų srauto iš Estijos nebuvimo. Visus kitus skirtumus galima paaiškinti skirtingais hub’inių vežėjų veiksmais – Talino oro uoste aktyviai „Finnair“ veža tranzitą per Helsinkį, išskirtinai Vilniuje tokius veiksmus daro „LOT Polish Airlines“ per Varšuvą.

2014topdestinations

Srautas iš Vilniaus Londono kryptimi po žemų sąnaudų skrydžių bendrovių veiklos pradžios Vilniuje staigiai šoko į viršų ir, atrodo, pasiekė lubas. Kaip bebūtų – skaičius įspūdingas: virš 300 tūkst. keleivių per metus.  „Wizz Air“ aptarnaujamas Lutono oro uostas tapo pagrindiniais vartais į Londoną.

2014london

Tuo tarpu Frankfurto prie Maino oro uostas išlieka populiariausia tiesiogiai pasiekiama oro uostų pora. Šis maršrutas turi ženklią dalį jungiamųjų keleivių, o „Lufthansa“ sugeba nekoreguodama tvarkaraščio ir iš esmės mažai keisdama numatytuosius lėktuvus vis toliau dar didinti keleivių skaičių nedidindama skrydžių skaičiaus.

2014frankfurt

Tuo tarpu „airBaltic“ aptarnaujamas srautas į Rygą 2014 m. sumažėjo 3%. „airBaltic“ darosi sunku išlaikyti tranzito apimtis dėl augančio tiesioginių skrydžių iš Vilniaus skaičiaus bei dėl mažėjančios unikalios Rygos siūlomos geografijos.

2014riga

Nepaisant politinės ir ekonominės situacijos pokyčių, srautas Vilnius-Maskva nesustoja augęs. Sakantiems, jog 2014-ieji bendrame paveiksle neatspindi ekonominės įtakos, atsakau, jog per pirmuosius du 2015 m. mėnesius srautas tarp Vilniaus ir Maskvos išaugo dar 23% (!). Didele dalimi tai galima paaiškinti išaugusiais tranzito srautais, sumažėjusiomis kainomis (Rusijos aviakompanijos valdžiai įspareigojo „įšaldyti“ kainų dydžius rubliais, kuris euro atžvilgiu smarkiai nuvertėjo) bei mažėjančiomis Rusijos keleivių galimybėmis pasiekti Europą – daug Vakarų aviakompanijų („easyJet“, „airBaltic“, „Lufthansa“, „Finnair“ ir kt.) sumažino skrydžių į Rusiją skaičių.

2014moscow

Oslas-Vilnius maršrute žemų sąnaudų aviakompanijos toliau spaudžia viską, ką įmanoma. Tačiau, 2014 m., atrodo, srautas atsirėmė į lubas. Stipriai spaudžiama „Norwegian“ po kelerių metų stagnacijos šiek tiek sugebėjo padidinti savo pervežamų keleivių srautą.

2014oslo

SAS neteko 7% keleivių maršrute Vilnius-Kopenhaga. Iš dalies šį sumažėjimą galima paaiškinti ir SAS nauju maršrutu Vilnius-Stokholmas, kuris kanibalizavo dalį korporatyvinių klientų srauto. Taip pat, tiesioginių skrydžių plėtra iš Vilniaus sunkina ir tranzitinių srautų išlaikymą.

2014copenhagen

„LOT Polish Airlines“, įvedusi trečią dieninį skrydį 2013 m. toliau augina srautą Vilnius-Varšuva maršrute.

2014warsaw

Jungtį su antruoju Europoje pagal dydį Paryžiaus Charles De Gaulle oro uostu atkūrusi „Air Lituanica“ atkūrė „flyLAL“ turėtą 2007 m. keleivių srauto lygį, tačiau maršrute aiškiai dominuoja žemų sąnaudų aviakompanijos stimuliuodamos srautą į Beauvais.

2014paris

Lietuvos pirmininkavimas ES turėjo didelį efektą Vilnius-Briuselis srauto augimui. 2014 m. keleivių srautas šiame maršrute sumažėjo. Visgi, tai vienas iš nedaugelio maršrutų, kur žemų sąnaudų aviakompanijos neperauga tradicinių vežėjų pervežamo srauto.

2014brussels

„Turkish Airlines“ ypatingai aktyvus įėjimas į Lietuvos rinką pakenkė keleivių srautui Vilnius-Helsinkis maršrute. „Finnair“ neteko per dvejus metus nuo „Turkish Airlines“ atėjimo 8% keleivių Vilnius-Helsinkis maršrute.

Pastebėsiu, jog O-D srautas Vilnius-Helsinkis yra augantis – 41 tūkst. keleivių 2012 m., 43 tūkst. keleivių 2013 m. ir 50 tūkst. keleivių 2014 m. Tuo tarpu „Finnair“ prarado apie 10 tūkst. transferinių keleivių per dvejus metus

2014helsinki

Negalvojau, kad kada parašysiu tokią frazę, tačiau, atrodo, „monopolis padeda keleivių srautui“ Kijevo maršrute. „Ukraine International“ laimėjo konkurencinę kovą prieš „Wizz Air“ ir „Utair Ukraine“, tačiau išstūmusi šiuos varžovus sugebėjo susikurti rekordinį srautą šiame maršrute.

2014kiev