Archive for birželio 9th, 2016

Populiariausios kryptys iš Vilniaus 2016 metais

Praėjo pirmi penki šių metų mėnesiai, todėl nutariau žvilgelti, kas darosi Vilniaus oro uosto statistikoje. Juolab, Vilniaus oro uostas auga šiemet rekordiniu tempu. Procentinis augimas nėra rekordinis – 14,8%, tačiau dėl sąlyginai jau aukštos palyginamosios bazės, šiemet per penkis mėnesius sulaukė daugiau nei 200 „naujų“ keleivių, o per penkis metų mėnesius jų iš viso aptarnavo 1,39 milijono.

Kokios kryptys buvo populiariausios?

  1. Londonas LTN – 114,3 tūkst. + Londonas STN 52,6 tūkst.;

Balandžio mėnesį „Ryanair“ įjungė Vilniuje Lutono reisą ir VNO-LTN linija absoliučiai atitrūko populiariausiųjų sąraše. Jau pernai VNO-LTN maršrutas buvo pats populiariausias su 230 tūkst. keleivių per metus, o dabar tapo nebepavejamas. Apskritai, LTN oro uostas dominuoja kaip pasiekiamumo taškas iš visos Lietuvos – tiek „Ryanair“, tiek „Wizz Air“ skraido į Lutoną iš Kauno, o „Wizz Air“ dar skraido ir iš Palangos. Bendrame pyrage, kas dešimtas keleivis iš Lietuvos keliauja į LTN (jei atmetame atostoginius maršrutus).

2. Frankfurtas FRA – 80,7 tūkst. + Frankfurtas HHN – 41,2 tūkst.;

„Lufthansa“ kelinti metai skraido Vilnius-Frankfurtas maršrutu beveik nekeisdama tvarkaraščio ir šiais metais srautas šitame maršrute sustojo augęs – „Lufthansa“ šiuo maršrutu gabena vidutiniškai 132 keleivius kiekviename reise (lygiai tiek pat vežė ir lygiai prieš metus). Jeigu šitas maršrutas vasaros sezonu persipildo, tai panašu, kad lėtuoju sezonu dar yra vietos pardavimų augimui. Tuo tarpu tik praėjusiais metais „Wizz Air“ savo Vilniaus bazės krypčių sąrašą papildžius skrydžiais į Frankfurto Hahno oro uostą, o „Ryanair“ į tai sureagavus maršruto permetimu iš Kauno į Vilnių, VNO-HHN maršrutas tapo ketvirtuoju populiariausiu maršrutu tarp „low cost“ aptarnaujamų krypčių – atsilieka tik nuo LTN, BGY ir STN.

3. Oslas RYG – 31,6 tūkst. + Oslas OSL – 29,4 tūkst. + Oslas TRF 14,8 tūkst.;

Trečias populiariausias maršrutas iš Vilniaus – Oslas – netrukus sulauks ryškių permainų. Daugiausia Oslo kryptimi šiuo metu keliaujančiųjų yra „Ryanair“ aptarnaujamu reisu į Rygge oro uostą, o ne į pagrindinį Osle Gardemoen oro uostą, į kurį skraidina tiek „Norwegian“, tiek SAS. „Ryanair“ nepasitenkinimas nauju mokesčiu keliaujantiems lėktuvais Norvegijoje tapo „domino“ efektu. „Ryanair“ pagrasino uždaryti bazę Rygge, Rygge oro uosto vadovai nusprendė uždaryti oro uostą, „Ryanair“ daug maršrutų uždarė, o nedidelę dalį iškėlė į TRF arba OSL oro uostus. Vilniui „pasisekė“ – kartu su skrydžiu Oslas-Stanstedas – tai bus viso labo du maršrutai, kuriais „Ryanair“ skraidys iš Gardemoen. Kaip jau prognozavau prieš kelis mėnesius – naują Vilniaus bazę „Ryanair“ išnaudos aptarnauti maršrutui Vilnius-Oslas-Stanstedas-Oslas-Vilnius. Mainais į tai Vilnius gaus kasdienį rytinį reisą Vilnius-Oslas su „Ryanair“. Tai yra bloga žinia „Norwegian“ ir SAS, tačiau globalios turbulencijos šis maršrutas sulaukti neturėtų – visgi, šiuo metu „Ryanair“ jau skraido VNO-RYG  6 kartus per savaitę ir „capacity“ prieaugis bus ne toks ir didelis.

4. Milanas BGY – 63,4 tūkst.;

Palaipsniui augindami „capacity“, VNO-BGY maršrutą žemų sąnaudų vežėjai užaugino iki aukštumų. 2012 m. šiuo maršrutu buvo 92 tūkst. keleivių, o 2015 m. – jau 150 tūkst. 2016 m. maršrute – dar papildomas 15% prieaugis, ir šis maršrutas pagal keleivių skaičių dabar jau lenkia tokius istoriškai populiarius maršrutus kaip Vilnius-Ryga ar Vilnius-Kopenhaga.

5. Ryga RIX – 59,7 tūkst.;

2014 metais Vilnius-Ryga maršrute „airBaltic“ neteko 3% keleivių, o 2015 metais – dar 4%. Praeitais metais keleivių skaičius šiame maršrute buvo 160 tūkst. keleivių – 30 tūkst. mažiau negu „auksiniais“ laikais šiam maršrutui: 2009 ar 2011 m. Tačiau šiemet, 2016 m. „airBaltic“ sugebėjo šiame maršrute srautą paauginti 7% – panašu, kad „airBaltic“ rado būdą kaip tiesioginius maršrutus iš Vilniaus tinkamai parduoti kombinacijoje su augančiais pardavimais per Rygą (2010 m., kuomet „airBaltic“ bandė atstatyti keletą tiesioginių krypčių iš Vilniaus, ženkliai krito srautas maršrute Vilnius-Ryga).

6. Kijevas KBP – 44,8 tūkst. + Kijevas IEV – 12,2 tūkst.;

Vilnius-Kijevas maršrute keleivių srautas auga neįtikėtinai. Per šių metų pirmąjį trečdalį keleivių skaičius šiame maršrute padvigubėjo. Ir šioje vietoje indėlį deda ne tik „Wizz Air“, vėl pradėjęs skraidyti šiuo maršrutu, bet ir „Ukraine International“ nuolat didinanti srautą. Panašu, kad „Ukraine International“ su „Wizz Air“ į konkurencinę kovą stojo „low cost“ principais – pastatė didelius lėktuvus ir nustatė žemus tarifus šiame maršrute. Nėra nuostabu, kad įkvėpti sėkmės „Ukraine International“ didina skrydžių skaičių Vilnius-Kijevas ir atidaro vasaros maršrutą Kijevas-Palanga.

7. Maskva SVO – 42,2 tūkst. + Maskva VKO – 12 tūkst.;

Per pirmus penkis šių metų mėnesius Vilnius-Maskva maršrutas susitraukė 16%. Nors šiam maršrutui kritimas buvo prognozuojamas jau pernai, o Valstybinis Turizimo departamentas oficialiai skelbia sumažėjusį turistų srautą iš Rusijos, keleivių skaičius šiame maršrute mažėti ėmė tik tada, kuomet bankrutavo aviakompanija „Transaero“, skraidžiusi į Vilnių.

8. Stokholmas ARN – 37,5 tūkst. + Stokholmas NYO – 11,8 tūkst.;

Bene labiausiai šį pavasarį augantis maršrutas yra Stokholmas. Nors 5 mėnesių sąraše Stokholmas liko aštuntas, tačiau gegužę jis buvo ketvirtas, po Londono, Frankfurto ir Oslo! Vien į Arlanda oro uostą keliavo 12,8 tūkst. keleivių per vieną mėnesį. Stokholmo augimas nulemtas aršios konkurencijos – nė vienas maršrutas iš Vilniaus neturi keturių aviakompanijų konkurencijos. Kas galėtų dabar pagalvoti, jog 2012 m. šiuo maršrutu neskraidė niekas! Maršrutą pirmieji atidarė SAS, vėliau sulaukė sezoninės konkurencijos iš „Norwegian“, o praėjusiais metais į maršrutą atėjo „airBaltic“ ir „Wizz Air“. Šį pavasarį SAS nutarė, jog to jau gana – SAAB2000 pakeitė reaktyviniai CRJ900, o skrydžių skaičius buvo padidintas. Ar tai tęsis amžinai? Nemanau – visgi, šiuo maršrutu šiuo metu yra skraidančių per daug.

9. Kopenhaga CPH – 44,7 tūkst.;

SAS šiemet per pirmus penkis mėnesius SAS Vilnius-Kopenhaga maršrute neteko dar 6%, nors srautas mažėjo ir 2014 m., ir 2015 m. Neaišku, kokia yra pagrindinė to priežastis – SAS galimai kanibalizuoja savo srautą, didinanti skrydžių skaičių Vilnius-Stokholmas maršrute ir pradėjusi skraidyti Vilnius-Oslas. O taip pat, VNO-CPH patiria netiesioginį spaudimą iš LCC vydkomų maršrutų Kaunas-Kopenhaga ir Vilnius-Malmė.

10. Varšuva WAW – 44,2 tūkst.;

2015 m. LOT nepavyko padidinti keleivių srauto Vilnius-Varšuva maršrute (100,2 tūkst. keleivių 2014 m. ir 100,6 tūkst. keleivių 2015 m. – stebėtinas stabilumas), tačiau 2016 m. keleivių srautas šiuo maršrutų tiesiog „sprogsta“ – LOT keleivių skaičių padidino net 17%. Nenustebsiu, jei keleivių skaičius daugiausia auga tiesiogiai skrendančių iš Vilniaus į Varšuvą sąskaita. Panašiai netikėtą keleivių augimą turi „Finnair“ (kuri, kaip ir LOT, nedarė jokių nei tvarkaraščio, nei „capacity“ pokyčių) – jų keleivių skaičius Vilnius-Helsinkis maršrute šiemet auga net 26%.

Vienuolikta populiariausia liko Paryžiaus kryptis, taip pat dominuojama dviejų „low cost“ bendrovių, kurios abi skraidina į Beauvais oro uostą (viso 40,4 tūkst. keleivių). Vilnius-Paryžius maršrute laimę dar kartą pabandė „airBaltic“ ir sausio bei kovo mėnesiais skraidžiusi pervežė 2 tūkst. keleivių (vasarį neskraidė – prieuždaryminė pertrauka).

Už dešimtuko dar ribų liko: Helsinkis (37 tūkst.), Antalija (36 tūkst., iš jų net 22 tūkst. vien gegužę – antra populiariausia kryptis po LTN jei vertinti tik gegužę), Briuselis (36 tūkst.), Roma (35 tūkst.), Barselona (34 tūkst.), Stambulas (31 tūkst.), Madridas (25 tūkst.).