Archive for birželio 6th, 2017

Kaip diplomatiniai santykiai smogė „Qatar Airways“

Šiandien „Info TV“ laidoje „Infodiena“ kalbėjau apie apribojimus Kataro skrydžių bendrovėms (tiksliau – „Qatar Airways“). Pavyzdys, kiek aviacija yra įdomi sritis, kad televizijoje kalbama trumpomis temomis.

Trumpas kontekstas: pirmadienį, birželio 5 dieną, keturios šalys – Bahreinas, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai – nutraukė diplomatinius santykius su Kataru. Tuo pačiu, uždrausti skrydžiai tarp šių šalių ir Kataro, bei šis šalys Katare registruotiems lėktuvams panaikino galimybę naudotis savo oro erdve (yra klausimų dėl to legalumo – realiai tik Saudo Arabija turi teisę tai padaryti, bet de facto „Qatar Airways“ neskrenda virš kitų šalių irgi).

Ką tai reiškia „Qatar Airways“? Pagal sėdynių pasiūlą Doha-Dubajus buvo jų populiariausias maršrutas (beveik 20 skrydžių per dieną), o jų populiariausių maršrutų penkioliktuke dar yra keturi maršrutai, kurie buvo uždrausti – Jeddah, Bahreinas, Abu Dabis, Dammamas, Riadas.

Be to, jau anksčiau „Qatar Airways“ neskraidė virš Irako, Sirijos bei Jemeno. Dėl to, nebegalėdama skristi virš Saudo Arabijos, „Qatar Airways“ turi vienintelį kelią visus skrydžius vykdyti per Irano teritoriją. Kai kurie maršrutai pailgėjo dvigubai – pagal „flightradar“, skrydis iš Sudano sostinės Khartumo į Dohą šiandien truko 6 val. 22 minutes, kai vidutiniškai trukdavo 3 val. 4 minutes.

Dėl apribojimų, kai kurie maršrutai gali tapti techniškai neįvykdomi – pavyzdžiui skrydžiai iš Dohos į San Paulą ar į Aucklandą jau dabar vykdomi ant lėktuvų techninių galimybių ribos.

„Bloomberg“ prognozuoja, jog dėl šitų ribojimų, „Qatar Airways“ neteks apie 30% savo pajamų. O jų metinės pajamos yra apie 8 mlrd. eurų.

Sunku nuspėti, kaip toliau vystysis situacija. Visgi, šalia apribojimų aviacijai vyksta kiti dalykai. Pavyzdžiui, Egiptas liepė savo piliečiams per keturioliką dienų išvykti iš Kataro. O Katare yra apie 200 tūkst. egiptiečių (7% visos Kataro populiacijos). Ar jie paklausys ir grįš? Kaip jie grįš, kai skrydžiai nevykdomi? Kas bus, jei jie nuspręs likti Katare? Įsivaizduokite, kas būtų jei Lietuva uždraustų susisiekimą su Airija ir lieptų visiems lietuviams grįžti per 14 dienų į Lietuvą? Kas dėsis su paklausa tarp Jungtinių Arabų Emyratų ir Kataro (prekyba tarp šių šalių sudaro apie 10% visos Kataro prekybos)?

„Qatar Airways“ pagal paslaugų kokybę yra vertinama kaip 5 žvaigždučių aviakompanija, tačiau turi ir kitą savo pusę – sklindančias kalbas apie darbuotojų išnaudojimą, neskraidrią finansinę padėtį ir nuolatines valstybės dotacijas, kurios galimai iškraipo konkurenciją. Kaip bebūtų, toks vežėjas turi įtaką visai rinkai – beveik 200 aktyvių orlaivių parkas, panašaus dydžio įsipareigojimai įsigyti dar tiek lėktuvų, svarbus dalyvis ne tik Artimųjų Rytų regiono susisiekime, bet ir tarpkontinentiniame susisiekime, jungdamas Afriką su JAV, Europą su Pietryčių Azija ir Australija, Indiją su JAV bei Arabijos pusiasalio valstybes su visu pasauliu. Lietuvoje „Qatar Airways“ buvo viena labiausiai parduodamų aviakompanijų iš tų, kurios neskraido į Lietuvą.

Šie įvesti ribojimai parodo bendrą svarbą, kaip aviacija tampa diplomatinių reikalų įkaite, nes aviacinio susisiekimo įtaka ekonomikai, politikai ir socialiniam gyvenimui yra milžiniška. O aviacijos verslui tarpvalstybiniai santykiai yra vienas iš grėsmingų išorinių veiksnių. Pavyzdžiui, Ukraina uždraudė Rusijos bendrovių skrydžius virš Ukrainos 2015 m. pabaigoje ir draudimas vis dar galioja iki šiol: skrydžiai tarp Ukrainos ir Rusijos nevyksta, o prieš uždraudimą jais naudojosi daugiau nei 1 milijonas keleivių per metus.

Sunku prognozuoti, kaip situacija vystysis toliau – kaip sankcijos buvo greitai įvestos, jos gali būti greitai ir panaikintos. Tačiau, situacija teoriškai gali ir pablogėti – jeigu prisijungtų Turkija, „Qatar Airways“ de facto būtų atjungta nuo Europos ir Šiaurės Amerikos.