Maršrutų vertinimui svarbus ir ASK rodiklis

2017-ieji metai Lietuvos reguliariojo susisiekimo rinkoje buvo įdomūs. Vilniaus oro uosto uždarymo ir skrydžių perkėlimo išsigando („Ryanair“ nieko neperkėlė, o uždarė pilniems dviem mėnesiams; „Wizz Air“ perkėlė tik dalį skrydžių), o štai vadinamosios tradicinės bendrovės 2017-aisiais narsiai didino skrydžių pasiūlą į Vilnių. Nors tikėtis buvo galima priešingai.

Tokio šuolio, kuris buvo atliktas pernai, nelabai pamenu nuo 2011 metų. „Lufthansa“ pridėjo 3 kasdienį skrydį (darbo dienomis) į Frankfurtą, „airBaltic“ į Vilniaus bazę atsiuntė „Boeing 737“ ir maršrutus į Amsterdamą, Paryžių, Berlyną bei Miuncheną, „Finnair“ pridėjo dar vieną skrydį į Helsinkį (3 kasdieniai, vasaros įkarštyje – keturi), „LOT Polish Airlines“ beveik padvigubino pasiūlą į Varšuvą (3 kasdienius skrydžius pakeitė 5, šiek tiek didesniais lėktuvais), dažnį didino „Ukraine International“, „Rusline“ atėjo ambicingai su 5 skrydžiais per savaitę į Sankt Peterburgą.

Fone to, „Wizz Air“ pusę savo Vilniaus bazės konvertavo iš „Airbus 320“ į „Airbus 321“ – 14% bendras kėdžių prieaugis.

Toks prieaugis turėjo įtakos lėktuvų užpildymams – mano skaičiavimai rodo, jog ne tik nauja pasiūla pildėsi silpnai, tačiau nuo naujos pasiūlos nukentėjo ir kitų vežėjų užpildymas (pvz. SAS).

Dabar sausio vidurys, tai jau galima vertinti, kas planuojama ateinančiai vasarai.

Geroji žinia, jog praktiškai visi vežėjai, ketina išlaikyti tą pačią pasiūlą, nepaisant ne visais atvejais gero užpildymo – tiek „airBaltic“, tiek „Finnair“, tiek „Lufthansa“, tiek „LOT Polish Airlines“. Tiesa, mažiau skrydžių į Vilnių ketina siūlyti „Ukraine International“ ir „Rusline“.

Skambių naujienų ateinančiai vasarai nėra daug. Bene ryškiausia – SCAT „Air Astana“ maršrutas Vilnius-Astana, apie kurį klausantis norisi vienu metu ir suraukti antakius (srsly?) ir laikyti kumščius, kad šiam maršrutui pasisektų ir operatorius turėtų kantrybės ilgai įdirbinėti šį maršrutą. Įdomus žaidimas popieriuje įvyko su Vilnius-Atėnai maršrutu – pirmieji paskelbė „Aegean“ 2 kartus per savaitę, tada prisijungė „Ryanair“ irgi su 2 kartais per savaitę, o finale atėjo „Wizz Air“ ir pasakė: mes skraidysim 3 kartus per savaitę jau kovą – po šio žingsnio „Aegean“ susirinko savo planus sau.

Be Atėnų, „low cost“ pasaulyje kol kas paskelbti tik keli nedideli pokyčiai, daugiausia susiję su naujai paleidžiamomis atostoginėmis kryptimis (daugiausia iš Kauno) vietoje uždaromų kitų poilsinių krypčių. Tiesa, čia dar galime sulaukti naujienų, kadangi „Wizz Air“ Vilniaus bazės tvarkaraštis dar nesuoptimizuotas optimaliam lėktuvų išnaudojimui.

Didžiausias dažnis iš Vilniaus šiomis kryptimis (2018 m. liepos 30 d.-rugpjūčio 5 d. duomenys), paskutinis stulpelis rodo dalį nuo viso dažnio į Vilnių:

1 Warsaw Chopin WAW
38 9,77%
2 Riga RIX
32 8,23%
3 Helsinki Vaanta HEL
22 5,66%
4 Frankfurt FRA
19 4,88%
5 London Luton LTN
19 4,88%
6 Tallinn TLL
19 4,88%
7 Kiev Borispyl KBP
14 3,60%
8 Moscow Sheremetyevo SVO
14 3,60%
9 Copenhagen CPH
13 3,34%
10 Milan Bergamo BGY
10 2,57%
11 Oslo Gardermoen OSL
10 2,57%
12 Amsterdam Schiphol AMS
7 1,80%
13 Barcelona El Prat BCN
7 1,80%
14 Istanbul Ataturk IST
7 1,80%
15 London Stansted STN
7 1,80%
16 Minsk MSQ
7 1,80%
17 Stockholm Arlanda ARN
7 1,80%
18 Vienna VIE
7 1,80%
19 Paris Beauvais BVA
6 1,54%
20 Athens ATH
5 1,29%
21 Oslo Torp TRF
5 1,29%

Ši 21 kryptis, kuria skrydžiai vykdomi 5 kartus per savaitę ar daugiau, sudaro 71% viso iš Vilniaus siūlomo reguliariojo susisiekimo dažnio. Šioje lentelėje neįtraukti užsakomieji skrydžiai, kurie gan ženkliai pakeistų šią lentelę.

Pagal siūlomas vietas, šiame sąraše atsiranda pasikeitimų vietomis, tačiau bendrą sąrašą sudaro tos pačios kryptys (paskutinis stulpelis rodo share nuo visų į Vilnių siūlomų vietų):

1 London Luton LTN
4.165 7,43%
2 Warsaw Chopin WAW
3.652 6,51%
3 Frankfurt FRA
3.042 5,43%
4 Riga RIX
2.696 4,81%
5 Kiev Borispyl KBP
2.486 4,43%
6 Moscow Sheremetyevo SVO
2.296 4,10%
7 Oslo Gardermoen OSL
1.881 3,36%
8 Milan Bergamo BGY
1.845 3,29%
9 Helsinki Vaanta HEL
1.496 2,67%
10 Tallinn TLL
1.414 2,52%
11 London Stansted STN
1.323 2,36%
12 Barcelona El Prat BCN
1.287 2,30%
13 Copenhagen CPH
1.170 2,09%
14 Oslo Torp TRF
1.150 2,05%
15 Paris Beauvais BVA
1.116 1,99%
16 Istanbul Ataturk IST
1.057 1,89%
17 Athens ATH
918 1,64%
18 Stockholm Arlanda ARN
918 1,64%
19 Amsterdam Schiphol AMS
840 1,50%
20 Vienna VIE
840 1,50%

21 didžiausia kryptis sudaro jau mažesnę dalį – apie 65% visos pasiūlos į Vilnių. Taip gaunasi todėl, jog dažnio lentelės apačioje rasime daug žemų kaštų bendrovių skrydžių, kurie vykdomi labai žemu dažniu, bet santykinai dideliais lėktuvais.

Tačiau, šiuo įrašu, norėčiau atkreipti dėmesį į kitą rodiklį, kuris dažnai pamirštamas – maršrutuose siūlomą „available seat kilometers“ (ASK). Kodėl, tai yra svarbu? Aviakompanijų kaštai labiausiai priklauso nuo skrydžio atstumo. Taip, kuo trumpesnis maršrutas, tuo daugiau bendrus kaštus lemia kaštai ant žemės (tūpimo, antžeminio aptarnavimo mokesčiai), tačiau kaštų koreliacija su skrydžio atstumu yra beveik tiesinė (degalai, įgulos darbas, oro navigacijos rinliavos, draudimas, kaupimai lėktuvų remontai, lėktuvo nuosavybės kaštai – realiai viskas priklauso nuo ore praleistų valandų). Kodėl tai yra svarbu? Svarbu yra suprasti, jog aviakompanijos į skirtingus maršrutus investuoja skirtingai – visą savaitę galima skraidyti tarp Vilniaus ir Minsko mažu lėktuvu už tokius pat kaštus kaip vieną kartą per savaitę vykdant reisą tarp Vilniaus ir Tel Avivo (pavyzdys iliustracijai).

Žinoma, dar įsijungia kriterijus, jog ne visi lėktuvai yra vienodai efektyvūs – kaštai vienai kėdei gerokai skiriasi „Boeing 737“ ar „Airbus 320“ negu „regional jet’e“ ir čia jau nėra tiesinės korelieacijos, tačiau, paprastumo dėlei ASK rodiklis leidžia susidaryti bendrą vaizdą.

Maršrutai pagal ASK realiai rodo, kuriuose maršrutuose aviakompanijos neša didžiausią riziką ir kuriuose maršrutuose reikia surinkti didžiausią kiekį pinigų iš keleivių.

Todėl, kaip atrodo lentelė, jei surikiuosime maršrutus iš Vilniaus pagal ASK rodiklį?

1 London Luton LTN
7.172.122 10,29%
2 Frankfurt FRA
3.774.526 5,42%
3 Barcelona El Prat BCN
2.905.930 4,17%
4 Milan Bergamo BGY
2.740.608 3,93%
5 London Stansted STN
2.227.104 3,20%
6 Oslo Gardermoen OSL
1.964.637 2,82%
7 Paris Beauvais BVA
1.871.461 2,69%
8 Tel Aviv Ben Gurion TLV
1.812.250 2,60%
9 Moscow Sheremetyevo SVO
1.788.406 2,57%
10 Athens ATH
1.706.371 2,45%
11 Istanbul Ataturk IST
1.627.930 2,34%
12 Reykjavik Keflavik KEF
1.526.044 2,19%
13 Kiev Borispyl KBP
1.512.313 2,17%
14 Madrid Barajas MAD
1.499.234 2,15%
15 Warsaw Chopin WAW
1.445.822 2,08%
16 Oslo Torp TRF
1.195.582 1,72%
17 Dublin DUB
1.159.785 1,66%
18 Amsterdam Schiphol AMS
1.157.183 1,66%
19 Larnaca LCA
1.052.704 1,51%
20 Frankfurt Hahn HHN
1.003.748 1,44%

Matosi, keli dideli skirtumai su aukščiosio dažnio lentele. Pirmiausia, TOP20 atsiranda net 6 naujokai – ilgi maršrutai į Tel Avivą, Reikjaviką, Madridą, Dubliną, Larnaką ir Frankfurto Hano oro uostus. Tel Avivo maršrutas net užlipo į dešimtuką. Pagal dažnį didžiausias maršrutas Vilnius-Varšuva pagal šį rodiklį yra tik 15-tas. O mažai kreipiame dėmesio į „low cost“ skrydį į Barseloną, kuris pagal ASK rodiklį yra netgi trečias.

Maršrutas Vilnius-Atėnai, nepaisant to, jog „Aegean Airlines“ pasitraukė net nepradėję, ateinančią vasarą bus 10 didžiausias maršrutas pagal ASK rodiklį – operatoriai iš karto ima didžiulę riziką šiame maršrute. Čia galima labai pateisinti, kodėl „Aegean“ pasitraukė – jeigu jie būtų irgi skrydžius vykdę, VNO-ATH būtų buvęs penktas!

SCAT „Air Astana“ planuojamas maršrutas Vilnius-Astana yra dvidešimt penktas, su 1,3% dalimi Vilniaus oro uoste.

O kokie maršrutai pagal ASK rodiklį yra mažiausiai reikšmingi?

penktas nuo galo Kiev Zhuliany IEV
315.464 0,45%
ketvirtas nuo galo Gothenburg Landvetter GOT
313.436 0,45%
trečias nuo galo Gdansk GDN
238.119 0,34%
priešpaskutinis Minsk MSQ
68.719 0,10%
paskutinis St. Petersburg LED
64.535 0,09%

ASK lentelės galas parodo, kodėl iš pažiūros nesėkmingais maršrutais (iš pažiūros labiausiai sprendžiant pagal matomas bilietų kainas) aviakompanijos užsispyrusiai skraido – į Bilundą, Gdanską, Geteborgą ar Minską – tiesiog šie maršrutai aviakompanijoms kainuoja nedaug ir kartais juos verta vykdyti dėl lėktuvų utilizacijos, oro uostų ar regionų paramos ar kitų priežasčių. Tuo tarpu, dėl reikšmingų ASK prasme maršrutu aviakompanijos sunkiausiai priima sprendimus ar greičiausiai imasi juos keisti ar uždaryti, kuomet jie nepatenkina lūkesčių.

Dar 2011-aisiais darytas tyrimas parodė, jog keleivių noras mokėti už bilietus nekoreliuoja su skrydžio nuotoliu – todėl norėjau atkreipti dėmesį šiuo įrašu į tai, jog aviakompanijoms ilgesni maršrutai kainuoja gerokai brangiau nei trumpi.

Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.

90 komentarai

  1. Besidomintis - 2018 01 12, 13:22

    Simonai, vienas patebėjimas, į Astaną skraidins „SCAT Airlines“,o ne „Air Astana“

  2. Simonas Bartkus - 2018 01 12, 14:03

    Tikrai – my bad.

  3. Kardiobatonas - 2018 01 12, 14:11

    Labai įdomūs skaičiavimai.

  4. Simonas Bartkus - 2018 01 12, 14:16

    Panašu, kad šiuo metu Wizz Air spaudos konferencija VNO vyksta. Bus naujienų? būsiu per anksti postą parašęs :)

  5. Pranas - 2018 01 12, 14:18

    Turi būti kas nors iš Wizz. Aš norėčiau Hamburgo, Vienos ir Ženevos :)

  6. Čiurlionis - 2018 01 12, 15:29

    O kas dabar 5 VIE trukdo skristi? Nemanau, kad VNO reikia VIE LCC produkto.

  7. Spectator - 2018 01 12, 15:40

    Svajotojams apie LCC į Vieną tikrai siūlyčiau eiti ir galvą padaužyti į stulpą. Kaip jau kažkada minėjau, Vilniuj reikia avarinio stabdžio, kad baigtųsi LCC išsidirbinėjimai, nes žala, kurią padaro normalių kompanijų neturėjimas (t.y. geri tvarkaraščiai, geros jungtys, gera reputacija, etc.) bus daugybę kartų didesnė, nei nauda iš to, kad kažkokie backpackeriai atskris savaitgaliui į Vilnių ar emigrantėliai pigiai paskraidys namo. Vilniuj reiktų užsibrėžti tikslą turėti gerą pasiekiamumą su visais pagrindiniais Europos hubais ir pagrindinėm oro linijom. Tai reiškia, kad visa strategija, pradedant kainodara, paslaugomis ir kt. turi labai stipriai keistis.

  8. Simonas Bartkus - 2018 01 12, 15:46

    Nors buvo pats Wizz Air CEO atvykęs į spaudos konferenciją, bet, panašu, jokių naujienų, kurios nebuvo žinomos anksčiau, pasakyta nebuvo.

  9. Simonas Bartkus - 2018 01 12, 16:14

    Wizz Air CEO tai po bazes keliauja su stiliuku – A320 naudoja kaip private jet :) atskrido šiandien iš Cluj ir išskrenda dabar į BUD.

    Anyway, turbūt reziumė toks, kad šiems metams naujienų iš Wizz daugiau nebus – nors tvarkaraštis dar nesutvarkytas lieka, turės lėktuvų rotacijas suoptimizuoti.

  10. Salininkų kaimas - 2018 01 12, 16:34

    Na išties labai įdomus tas ASK rodiklis, net nežinojau :’)

  11. Arnas - 2018 01 12, 17:17

    Labai įdomios įžvalgos dėl ASK, ačiū už gerą analizę.

  12. Giedrius - 2018 01 12, 21:22

    Lenteles reiktų pataisyti,
    chrome naršyklėj skaičiukai susigrūdę labai, sunku šifruoti

  13. Augustinas Žemaitis - 2018 01 13, 00:24

    Tiesa, nepasakyčiau, kad klientai visiškai nepasirįžę mokėti daugiau už didesnį nuotolį.

    Tarkime, kad „normali“ skrydžio kaina, kurią daug kas pasirįžęs mokėti (su lagaminais ir pan.) – 100 EUR. Išties, galbūt į Londoną ar Dubliną taip ir yra.

    Tačiau, jei kalbėsime apie trumpus atstumus – Rygą, Varšuvą – yra konkurencija su žemės transportu ir 100 EUR skrydžio kaina, kuri gali būti daugeliui pakenčiama į Londoną, čia reikštų, kad skraidytų tik verslo srautas.

    Jei kalbėsime apie ilgesnius skrydžius, tai žmonės ten skraido nors kaina ir didesnė – pvz. lietuviai atostogauja Kanaruose ar Portugalijoje, nors ten brangiau, ką jau kalbėti apie kitus žemynus.

    Manyčiau, ta taisyklė, jog kaina, kurią žmonės pasirįžę mokėti, mažai priklauso nuo nuotilio, galioja tik tam tikram konkrečiam regionui (ypač 800-2000 km atstumu Vakarų kryptimi), nes tiesiog tame regione yra daug vietų, kurios pakeičia turistams (svarbiai potencialių klientų daliai) viena kitą, pvz. istorinių Europos didmiesčių. Pvz. jei į Madridą skrydis būtų dvigubai ar daugiau brangesnis, nei į Berlyną, daug žmonių rinktųsi Berlyną (analogiškai iš priešingos pusės).

    Tuo tarpu įvairios tolimesnės vietos kur kas mažiau pakeičiamos net ir turistams; tarkime, žiemą Graikijos ar Italijos salos klimatu nepakonkuruos su Kanarais, dar tolimesnėse vietose yra kita kultūra ir pan.

  14. oleg - 2018 01 13, 00:57

    idomu kad buvo wizz press-konferencija bet niekur ta pressa nieko neparase. Tik man keista?

  15. Pranas - 2018 01 13, 01:07
  16. oleg - 2018 01 13, 01:15

    dekui Pranai

    ta proga ketvirtadieni kad jau DY sausi neskrenda, skridau su W6 NYO-VNO. Buvo A321 pustustis. Kiekvienas keleivis tikrai galetu atsigulti ant 3 sedyniu.

    Bet net ir su beveik nuolatine 10 EUR kaina, 100 minuciu vaziuot iki NYO yra visai nepatogu, ypac del retu Flygbussarna ir jokiu padoriu alternatyu autikui. 30-50 EUR uz ARN-VNO – np, here’s my money.

    Sausi norejau BMA-HEL-VNO isbandyti, bet ARN-OSL-VNO buvo dvigubai pigiau ir dar mano mylimas DY (taskuciai, and all that). Bet prie progos lb idomu BMA isbandyt butu.

  17. Pranas - 2018 01 13, 01:33

    Dėl Skavstos dar traukinys plius taksi visai normaliai veža. O ir tas autikas – nu išvažiuotum 15:00, dvi valandos ir 5 min iki skrydžio ir spėtum. Į ARN nedaug vėliau jau reiktų pajudėt, kad tą kilometrą nuo traukinio iki vartų nueit būtų laiko.

  18. oleg - 2018 01 13, 01:44

    exactly. ketvirtadieni 15:00 isvaziavom ir po to begom i saugumo patikra, tada begom iskart boardintis. Uz nugaros geita uzdare. Gal dar 5 minuciu musu nelauktu skrydziui 17:05. Tai nzn ar fajna.

    i ARN nusigauti paprasciau/lengviau ne tik del laiko (40-50 minuciu), bet ir del pasirinkimo kaip/kur sestis ir t.t.

    Traukiniu iki Nykoping ir po to taksu kainuoja kartu apie 50 eur. Tie traukiniai iki Nykoping siaip karta per valanda vaziuoja. Tai tas ant to.

  19. Spectator - 2018 01 13, 11:43

    Dėl atstumo ir ASKs, pagalvokit šiek tiek globaliau. Tarkime, paimkime du maršrutus: AUH-BNE ir AUH-PER. Abu maršrutai į Australiją, tik vienas 33% ilgesnio nuotolio nei kitas, bet ar tikrai, kas nors mokės daugiau už BNE? Dėl mažesnės konkurencijos PER, galbūt ten galima išspausti net didesnę kainą. Panašiai būtų su kokiu nors WAW-JFK ir WAW-LAX.

  20. Augustinas Žemaitis - 2018 01 14, 01:17

    @Spectator – jei kažkam reikės į Brisbeną, o ne Pertą – tikrai mokės daugiau. Kalbu apie verslą, draugų lankymą ir t.t. Tokie žmonės bus pasiryžę už skrydį į Brisbeną mokėti bent jau tiek, kiek už skrydį į Pertą pridėjus perskridimą Australijos viduje.

    Na o turistinis srautas, kuris iš esmės perka ne skrydį Abu Dabis-Brisbenas, bet „kelionės į Australiją“ sudedamąją dalį – gali ir nemokėti daugiau (t.y. jei Brisbenas būtų brangiau, skristi į Pertą). Aišku, realybėje manau, šiuo konkrečiu atveju, net ir čia ne tiesa, nes didžioji dalis Australijos lankytinų vietų yra rytuose – pats, jei keliaučiau į Australiją pirmą kartą, primokėčiau keliasdešimt ar daugiau eurų už skrydį į Sidnėjų, Melburną ar Brisbeną, palyginus su Pertu, nes iš Perto veikiausiai vis tiek reiktų vidinio perskridimo.

    Jei Abu Dabis-Brisbenas skrydžiuose tikrai vyrautų toks srautas, kuriam iš tikrųjų tas pats į Brisbeną ar Pertą, tai skrydžio į Brisbeną išvis išvis nebūtų, nes pigiau būtų dažniau skraidyti į Pertą, o pajamos panašios. Dėl panašių priežasčių, pavyzdžiui, neturime skrydžių į Portugaliją iš Lietuvos (daugelis norinčių poilsiauti Portugalijoje sutiktų tik jei už panašią kainą, kaip į Graikiją ar Italiją).

    O ilguoju laikotarpiu, supaprastinus, lieka tik tokie skrydžiai, kurie gali būti pelningi. Jei nesitikima, kad skrydis ilguoju laikotarpiu bus pelningas, niekas tokio ir neatidaro. „Dėl ko pelningas“ (subsidijos ir t.t.) galima gilintis, bet esmė tokia. Todėl nors gal po 100 EUR į abi puses ir užpildytum tiesioginį VNO-JFK, niekas tokio neatidarinės. Taigi, jei, tarkime, į Brisbeną apsimokėtų skraidyti tik už X eurų vidurkį, o į Pertą už X-100, o už abu skrydžius būtų galima gauti tik X-80 be šansų pagerinti situaciją, tai ilgainiui liktų tik Perto skrydis (nesant kažkokių papildomų niuansų).

    Mažesnė konkurencija gali suteikti galimybę imti didesnes kainas, kita vertus, ji gali reikšti ir mažesnius užpildymo procentus (yra priežasčių, kodėl niekas nestoja į konkurenciją), todėl skrydžio pajamos/pelnas gali ir nebūti didesni.

  21. trolis - 2018 01 14, 09:59

    Both Norwegian and Rolls-Royce confirmed to TPG that contrary to reports by Norwegian media, the replacement of the Trent 1000 engines was part of a commercial agreement between the two in 2016. According to Rolls-Royce, Norwegian’s choice to install the Trent 1000 TEN engines on its 789 was in an effort to make its fleet more efficient and was “not related to current in-service issues with the Trent 1000 engine.”

    Only the 789s will get the Trent 1000 TEN engine. The 788s will also get new engines, but not the Trent TEN.

  22. trolis - 2018 01 14, 10:01

    Pradzia praleista ankstesniam poste – Norwegian keis visu turimu Dreamlineriu motorus. Mokes uz tai, panasu, RR

  23. Donatas - 2018 01 14, 15:40
  24. Arnas - 2018 01 14, 16:47

    Kažkaip sunku įsivaizduoti, kaip taip išėjo

  25. Linas - 2018 01 15, 12:33
  26. Linas - 2018 01 15, 17:35

    VNO paskelbė pilną statistiką:
    http://vno.lt/upload/uf/28e/28e4c2fb4f6d9f8eb9c318b7ef8b26c3.pdf

    realiai augimas buvo toks, kad beveik pilnai kompensavo 35 dienų uždarymą… o kalbant apie cargo, tai net nepaisant uždarymo pasiektas plius 7,18% augimas…

  27. Linas - 2018 01 15, 17:36

    ir dar PLQ statistika už visus 2017:
    http://www.palanga-airport.lt/lt/skrydziu-statistika

    paskutinius du mėn. – NOV ir DEC – mažėjimas…

  28. Mindauqas - 2018 01 15, 18:40

    Wizz Air pradėjo keisti vasaros sezono grafiką, kaip suprantu lopo skyles.

  29. Julius - 2018 01 15, 18:56

    @Mindauqas Nuostabu, tai reiškia jog skyles reiks kažkuo užkišt, tai didins frequency kažkokiems maršrutams ;)

  30. Justas - 2018 01 15, 19:07

    O VNO statistikos lentele tai sudarineja berasciai – ‘commercial tranzit’… Negi taip sunku spell check panaudot?

  31. Giedrius - 2018 01 15, 19:29

    Darant prielaidą, kad liepą ir rugpjūtį būtų 10% augimas, gautųsi beveik 4,4 milijono.
    Iki Rygos, kuri turės >6 milijonų, toli.

  32. Giedrius - 2018 01 15, 20:04

    Ir tas ‘transit’ neturėtų būti transfer? transit passenger įprastai reiškia tokį keleivį, kuris tesia kelionę tuo pačiu lėktuvu/skrydžio numeriu. Vilniuj tokių nėr…

  33. Pranas - 2018 01 15, 20:39

    @Mindauqas – kad nerandu dar jokių Wizz tvarkaraščio pakeitimų. Tie patys 5 rytiniai išvykimai 2-4-6 ir tik 3 dienom 1-5.

  34. Mindauqas - 2018 01 15, 21:03

    Pvz., sekmadienį VNO-LTN išvykimas 18:05 vietoje planuoto 19:55

  35. Pranas - 2018 01 15, 22:56

    Tai pagal sutrumpintą langą tarp Londono skrydžių 4 kartus per savaitę tilptų Dortmundo ilgio maršrutas. Dortumdo manau nekeis, nes jis ir taip outbase rotation turi. Visokiem Bilundam keist, Budapeštam atidaryt langas per ilgas, Bulgarijai kokiai per trumpas. Nu tai lieka iš to kur skraido Hamburgas (bet žiūriu pagal kitus maršrutus jie ten laiko neužmeta – tai vos per daug, nors būtų smagu) ir Viena (kuri nors arčiau, bet suschedulinti naujieji skrydžiai su geru paddingu – tai atrodo labiausiai tikėtina).

    Arba galit siūlyt dar kitus 2 val trukmės į vieną pusę variantus 4x savaitėj.

  36. Linas - 2018 01 16, 13:13

    Žlunga vienas didžiausių Lietuvos kelionių operatorių – gali būti daugybė nukentėjusiųjų

    Skaitykite daugiau:
    https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/zlunga-vienas-didziausiu-lietuvos-kelioniu-operatoriu-gali-buti-daugybe-nukentejusiuju-663-911314

  37. Besidomintis - 2018 01 16, 13:57

    Įdomesnis variantas. Šiandien FR VNO-OSL du kart divertintas į Stavangerį. Dėl blogo oro nepavykus nusileist OSL skrido į Stavangerį. Iš ten pakilęs ir daskridęs iki OSL vėl susidūrė su ta pačia bėda ir grįžo į SVG.

  38. Giedrius - 2018 01 16, 15:09

    Taip toli divertinosi. Įdomu kodėl ne TRF. Ar ten nėr bazės?

  39. Arnas - 2018 01 16, 15:25

    Greičiausiai MET sąlygos TRF nebuvo pakankamos kaip alternative.

  40. gabrielius - 2018 01 16, 16:21

    WAW planuoja plėstis. Šiandien paskelbė, kad pietiniame pierse pastatys kelioliką B737, A320/A321 tipo lėktuvų naujų aptarnavimo aikštelių. Taip pat šiauriniame pierse pastatys 3 anujas patrnavimo aikštelės E tipo lėktuvams (Dreamlineariai ir pnš).Statybos truks 2 metus, biudžetas dar nepaskelbtas.

  41. Linas - 2018 01 16, 16:22
  42. Simonas Bartkus - 2018 01 16, 17:49

    Ellinair skelbiasi, kad skraidys iš Corfu į Vilnių vasarą šeštadieniais: 02JUN18 – 06OCT18 1 weekly A319 service (Day 6).

    Tvarkaraštyje matyt klaidų yra, bet panašu kad naktiniai skrydžiai:
    EL561 VNO-CFU: 04:30-07:20
    EL560 CFU-VNO: 00:10-01:55

    Greičiausiai kelionių organizatorių užsakymas, bilietų Ellinair neparduoda.

  43. trolis - 2018 01 16, 20:47

    Jei del FR tai TRF lyg uzdarytas buvo tuo metu. Galiausiai vistiek viskas baigesi TRF ir vezimu autobusais. Keistos FR taisykles

  44. expertas - 2018 01 16, 21:01

    Corfu bus (turėtų būti) Mouzenidis užsakymas. Kainos vidinėje sistemoje jau buvo anksčiau.

  45. Kardiobatonas - 2018 01 17, 11:25

    Ar nuo kovo pabaigos FR nebeskraidys į Eilatą? FR puslapyje neleidžia pirkti, nėra grafiko.

  46. Linas - 2018 01 17, 11:53
  47. Linas - 2018 01 17, 16:33

    RIX skaičiai:
    DEC2017 – 475701 pax
    augimas 18,33%

    viso per 2017 – 6097705 pax
    metinis augimas – 12.9%

  48. Salininkų kaimas - 2018 01 17, 16:40

    Kažkaip labai smarkiai pradėjo augti RIX? Ar tai dėl CS300? Nemanau

  49. Linas - 2018 01 17, 16:48

    Manau, kad pagrinde dėl BT tranzitu vežamų keleivių, nes BT vėl plečia maršrutų tinklą, dėl ko daugėja per RIX keliaujančių, kurie skaičiuojame x4 kartus automatiškai stipriai pagerina statistiką

  50. Simonas Bartkus - 2018 01 17, 16:59

    Kiek aš turiu žinių, tai BT tranzitas mažėja per Rygą (jei būti tiksliems – jų tranzito dalis bendrame sraute). Pagrinde RIX kaip destination auga, ypač atsigaunantys srautai iš Rytų ir ne tik.

  51. Giedrius - 2018 01 17, 18:13

    Pagal šitą http://www.riga-airport.com/uploads/files/Partneriem/aviacija/statistika/2017/12_RIX_Statistics 2017_DEC(1).pdf
    tai bendras transitas auga, bet rekordu nesiekia.
    Ir be transito Rygoj keleivių praktiškai kaip viulniuj :)

  52. Simonas Bartkus - 2018 01 18, 00:30

    aha, reiškia mano žinios pasenusios buvo – 2016 m. BT apsuko trendą ir vėl pradėjo auginti transfer traffic.

    2017 m. RIX traffic paaugo 700 tūkst. keleivių, iš kurių 300 prieaugį sudarė išaugęs transferas. T.y. 400 tūkst. keleivių paaugo srautas į Rygą.

  53. Tomas LT - 2018 01 18, 09:32

    2017-aisiais „airBaltic“ Lietuvoje aptarnavo daugiau nei 370 000 keleivių Autorius: Donatas Andrijauskas Paskelbta: 1 val prieš3 minutė(s) skaitymo

    Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/2017-aisiais-airbaltic-lietuvoje-aptarnavo-daugiau-nei-370-000-keleiviu/ .

  54. skytomas - 2018 01 18, 11:27

    Panašu, kad nacionalininės oro bendrovės,palaikomos vyriausybių, kuria didesnę vertę kaimyninių šalių ekonomikoms ir visuomenėms, nei mūsų politikų deklaruota „laisvoji rinka“ su primokėjimais iš biudžeto bet kam, kad tik skraidytų:)

  55. Spectator - 2018 01 18, 11:36

    Dėl BT ir transfer traffic panašu, kad kai bendras BT keleivių skaičius mažėjo 2014-2015 metais, transfer keleivių mažėdavo didesniu procentu, nei p2p keleivių. Dabar atvirkščiai: bendras srautas vėl stipriai auga, bet transferis auga šiek tiek greičiau nei p2p. Tai gali reikšti kelis dalykus: tokia kompanijos kainodaros strategija arba tiesiog namų rinka per maža, kad sugebėtų greitai absorbuoti tokį sėdynių augimą.

  56. Linas - 2018 01 18, 12:04

    @Spectator
    manau abi priežastys tinka BT atveju.
    Kai atidaromos naujos kryptys, didėja sėdynių skaičius, BT privesti didinti utilizaciją tranzitinių keleivių sąskaita, nes vietinė rinka per maža, o kad pritraukti tų tranzitinių keleivių – atitinkamai derinama kainodara, tik va kaip ten bus su BT finansiniais rodikliais, nes kiek pamenu, stipriai didėjant tranzitinių keleivių – BT lįsdavo į minusą ir tekdavo strategiją koreguoti :)

  57. Simonas Bartkus - 2018 01 18, 12:05

    Tuo pačiu manau ir geografija – BT grįžo į Suomijos/Švedijos regioninius oro uostus, atidarė Kazanę, atidaro kitus Rusijos miestus – tie maršrutai turėtų daug generuoti transfer.

  58. Augustinas Žemaitis - 2018 01 18, 12:06

    @spectator – realiai kiekvienas keleivis su persėdimu yra skaičiuojamas dusyk (pirmam ir antram reise). Tarkim, panaikinamas reisas Ryga-Astana. Tarkim, jame buvo 40% su persėdimu. Tai šie 40% „pranyks“ ne tik nuo šio reiso, bet ir nuo kitų reisų: Vilnius-Ryga, Kopenhaga-Ryga ir t.t. Tuo tarpu tie 60%, kurie skrido tiesiogiai, pranyks tik nuo reiso Ryga-Astana. Todėl mažėjant reistų mažėja procentas keleivių su persėdimais „automatiškai“.

  59. Simonas Bartkus - 2018 01 18, 12:35

    Dabar tik atkreipiau dėmesį, kad vasarai BT planuoja į Palangą skraidyti pilnai 2x daily. Taip BT bus daugiausia į Rygą skraidantis vežėjas.

    Kitąvertus, LOT net piko sezonu skraidys max 5x weekly (vasaros pradžioje ir gale mažiau).

  60. Arnas - 2018 01 18, 13:25

    Gal klaida, bet matau išimtą W6 tvarkaraštį VNO-BGY.

  61. Arnas - 2018 01 18, 13:25

    (nuo vasaros sezono)

  62. Pranas - 2018 01 18, 13:45

    @Arnas – aš manau BGY perkels tarp Londono skrydžių 2-4-6, keičia tvarkaraštį. O senu BGY laiku lėktuvas galės į Atėnus skristi.

  63. Pranas - 2018 01 18, 13:49

    Wizz skraidys Vilnius-Milanas Malpensa, matau mano užsakymui pakeitė ne tik laiką, bet ir oro uostą.

  64. Linas - 2018 01 18, 13:57

    @Pranas
    upgreidas vienok :)

  65. Spectator - 2018 01 18, 14:08

    @Augustinas – geras pastebėjimas, nors tai galioja tik iki tam tikros ribos, jei atšaukiami skrydžiai su dideliu p2p share, tada viso tinklo mastu transfer dalis netgi padidėja. Čia teoriškai. Realybėje, mažėjant skrydžių, p2p keleiviai vis tiek tam tikra dalimi persiskirto ir skrenda likusiais tiesioginiais skrydžiais, tuo tarpu transfer keleiviai linkę mažėti proporciškai, nes turi kur kas daugiau pasirinkimų kaip/kada skristi. Čia dar papildomas impulsas trf share mažėjimui, mažėjant skrydžių.

  66. Pranas - 2018 01 18, 14:09

    Bus dar daugiau kažkas vietoj Memingeno, vėlesnius to lėktuvo skrydžius per gerą valandą perstūmė, kad ilgesnis skrydis tilptų.

  67. Pranas - 2018 01 18, 14:55

    Taigi, Wizz didina Barį iki 3 (plius ten bus outbase rotation) ir dar vasarą skraidys į Agadirą. Tuo kaip ir padengia visus 4 lėktuvus.

  68. Pranas - 2018 01 18, 15:01

    Realiai tai niekaip nebūčiau sugalvojęs, kad Wizz sezono naujienos bus Bergamo keitimas į Malpensą, didesnis dažnis į Barį ir Agadiras vasarai. Niekaip :)

  69. Linas - 2018 01 18, 15:04

    Ypač didesnis dažnis į Barį :)

  70. Arnas - 2018 01 18, 15:11

    Tiesiog sunku patikėti, kad 3x weekly VNO-BRI su A321 yra rentabilu. Gal po kelių metų sulauksim pikantiškesnių naujienų, pvz., VNO-SFJ?

  71. Jurgis - 2018 01 18, 15:17

    „Emirates Airlines“ užsisakė 36 „Airbus A380“ lėktuvus už 16 mlrd. JAV dolerių
    https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/emirates-airlines-uzsisake-36-airbus-a380-lektuvus-uz-16-mlrd-jav-doleriu-663-912642

    Naujausias užsakymas yra puiki žinia „Airbus“, kuriai vos prieš kelias dienas pareiškė, kad jeigu „Emirates“ nepateiks kito užsakymo, ji neturės kito pasirinkimo, kaip tik nutraukti orlaivio A380 programą.

  72. Justinas - 2018 01 18, 15:34

    SFJ reikia widebody arba refuel KEF. Dėl oro sąlygų dažnai tenka daryti diversions į UAK arba KEF.

    Mano nuomone, UAK būtų geriau, nes ten ir oras geresnis, ir šiaip aplink UAK yra ką veikti, priešingai nei aplink SFJ – iš SFJ reiktų skristi į GOH/JAV, kad kažką pamatyti. Neveltui jettime skraido vasarą CPH-UAK su 737-700 – užkrautų ir 800, bet additional range yra labai svarbu.

    O beje!!! Kadangi yra VNO-KEF, tai galima patogiai susijungti VNO-KEF ir KEF-GOH. Nepamenu tvarkaraščio į priekį, bet GOH-KEF-VNO esu pats skridęs, 3 valandų layoveris KEF, ir net tas pats gate (čia dėl to, kad Wizzair pagaliau išmoko autobusus gauti KEFe).

    :-)

  73. Čiurlionis - 2018 01 18, 17:27

    Dėl BT, nepaisant jų augimo ir naujų krypčių iš RIX, norėdami išlikti rinkos žaidėjais, privalės didinti tiesioginių krypčių iš VNO (keliautojų įpročiai ir poreikiai keičiasi, keičiantis ekonominėms sąlygoms).

    Kažkodėl nuojauta kužda, kad bus ne koks LGW, o kažkas iš Šveicarų.

  74. Juozapas - 2018 01 18, 18:06

    Na, žinovai, paaiškinkite, kas galėjo nutykti, kad „We sincerely apologise that your flight FR2618, from Kaunus to Ovda was diverted to Sofia“, atstumas 2600 km. Kažkas lėktuve/lėktuvui atsitiko?

  75. Julius - 2018 01 18, 18:23

    Belavia nuo balandžio skraidys į Rostovą bei Kazanę

  76. Arnas - 2018 01 18, 20:55

    Justinai, jei ne paslaptis, kokie reikalai gena į tokius užkampius, kaip UAK?

  77. Mindauqas - 2018 01 19, 11:24

    (neišsisiuntė žinutė vakar…)

    @Juozapas, panašu, kad kažkas atsitiko lėktuvui, nes tik įskridus į Turkiją apsisuko ir iki Sofijos visai netoli buvo. O iš Sofijos į Eilat (Ovdą) jau skraidino kitas lėktuvas. Tas pats lėktuvas dabar ką tik pakilo iš Eilat (Ovda) į Kauną.

  78. Mindauqas - 2018 01 19, 11:33

    Vėliau vakar vakare Ryanair patvirtino, kad
    „lėktuvas Sofijos oro uoste leidosi dėl nedidelės techninės problemos. „Ryanair“ nedetalizavo, kokią problemą patyrė bendrovės orlaivis „Boeing 737-800“.

    Visi keleiviai buvo persodinti į kitą lėktuvą ir šiuo metu skrendą į Izraelį.„

  79. Linas - 2018 01 19, 13:23

    Legacy airlines are facing new competitors on transatlantic routes
    https://www.economist.com/blogs/gulliver/2018/01/stretched-budgets

  80. Simonas Bartkus - 2018 01 19, 13:49

    Su WizzAir pokyčiais dar vienas įvyko – KEF buvo atgal sumažintas iki 2x weekly (bei grįžo į A320).

    MXP (kai kuriomis dienomis), BVA, NCE gavo A321.
    Kiti A321 maršrutai: LTN, BLL, LCA, TLV, KUT, TRF, NYO.

  81. Jurgis - 2018 01 19, 14:15

    Baltijos šalių oro uostų lenktynėse pirmauja latviai
    https://www.vz.lt/transportas-logistika/2018/01/19/baltijos-saliu-oro-uostu-lenktynese-pirmauja-latviai

    Tai leidžia suprasti, kad neseniai susisiekimo ministro Roko Masiulio pareikštas ir Lietuvos oro uostų vadovo p. Almanto patvirtintas teiginys, esą dabartinis Lietuvos oro uostų augimo tempas leis jau per artimiausius kelerius metus pasivyti ir aplenkti Rygos oro uostą, pasakytas per anksti. Abiejų šalių pateikiami duomenys rodo, kad dabar Rygos oro uoste išlaikoma akivaizdi persvara, negana to, šis oro uostas 2017 m. net nutolo nuo visų trijų mūsų uostų.

  82. Jurgis - 2018 01 19, 14:20

    FORGET SUPERSONIC: NORWEGIAN DREAMLINER BREAKS TRANSATLANTIC SPEED RECORD…
    http://www.godsavethepoints.com/2018/01/19/forget-supersonic-norwegian-dreamliner-breaks-transatlantic-speed-record/

    New Record
    Five hours and thirteen minutes was all it took. Norwegian’s Boeing 787 Dreamliner flew from New York JFK Airport to London Gatwick in under five and a half hours. The Telegraph reports the aircraft reached a top speed of 776 miles per hour, breaking a previously held record by Britain’s Red and Blue airline, British Airways. This was largely thanks to a whopping 202 mile an hour tail wind. Not bad, not bad at all!

  83. Andrius - 2018 01 19, 16:18

    Juokingi tokie „rekordai“
    Transatlantinių skrydžių greitis praktiškai nepasikeitęs nuo 1959, kai pradėjo per Atlantą non-stop reguliariai skraidyti Boeing 707.
    O jeigu dar atsižvelgus kiek dabar reikia laiko praleisti oro uoste prieš skrydį, tai turbūt dabar gerokai ilgiau užtrunka kelionė NYC-LON nei kad 1959.

  84. Simonas Bartkus - 2018 01 19, 17:34

    Įdedu Wizz planuojamą Summer2018 utilizaciją visų 4 Vilniuje bazuojamų lėktuvų: http://simonas.bartkus.lt/blog/wp-content/uploads/2018/01/wizzS2018.png

    Tradiciškai, pavyzdinė utilizacija, viskas spaudžiama iki galo – nemažai skrydžių VNO bazė aptarnaus ir W skrydžiais – iš TRF, MXP, BRI, DTM.

  85. Simonas Bartkus - 2018 01 19, 17:34

    Tuo tarpu Ryanair, bent Vilniuje, atrodo visai negalvoja apie utilizaciją:
    http://simonas.bartkus.lt/blog/wp-content/uploads/2018/01/ryanair_S2018.png

  86. c2h5oh - 2018 01 19, 19:44

    Sveiki, fantastikos gerbėjai.

    Vytautas-NT neberašo, bet džiugu, kad kažkas plėtoja jo idėjas! Strateguojam apie skrydžius į SFJ ir UAK.

  87. Pranas - 2018 01 19, 20:23

    Aš tai galvoju, kad Ryanair turėtų atidaryt VNO-SQQ – penktadieniais ir sekmadieniais, kada keleiviai į traukinį nebetelpa. Juk jei traukinys kokie 20 eur, o lėktuvas tokį atstumą irgi už tiek nuskristų. Būtų daug keleivių!
    :)

  88. Mindauqas - 2018 01 19, 20:58

    O liepą-rugpjūtį galėtų iki PLQ pratęsti

  89. Giedrius - 2018 01 21, 00:32

    Na bent 1 reisui tikrai surinktu :)
    Wizzair’o RASK yra apie 3ct, tai kaštus padengti užtektų, kad bilietas kainuotų 9 EUR :)

  90. Patikimasis - 2018 01 21, 01:21

    Laukit stambiu naujienu. Neuzilgo

Leave a reply