Skrydžiai į Londono City oro uostą neleido Lietuva-Londonas rinkai trauktis, nors lėktuvų užpildymas labai prastas

Sunkiai dabar galime įsivaizduoti laiką, kad mažiau negu prieš 10 metų, 2010-2011 metų žiemą beveik pusmetį skrydžių iš Vilniaus į Londoną visiškai nebuvo! Pasitraukus „airBaltic“ (antrą kartą), bankrutavus „Star1 Airlines“ ir pasibaigus „Aer Lingus“ avantiūrai Gatwicko oro uoste, skrydžių iš Vilniaus į jokį iš Londono oro uostų nebuvo iki pat 2011 m. balandžio, kai „Wizz Air“ pradėjo skrydžius į Lutoną.

Dabar Lietuva-Londonas yra pati didžiausia rinka jau kelerius metus iš eilės. Vasaros mėnesiais apie 50 tūkst. vietų į vieną pusę pasiūloma tarp Lietuvos ir Londono, kai bendra pasiūla iš Lietuvos yra apie 350 tūkst. sėdynių per mėnesį: kas septintas Lietuvos oro uostuose sutiktas keleivis skrenda Londono kryptimi. Kadangi Londonas nuo Lietuvos yra toliau negu vidutinis maršrutas iš Lietuvos, tai pagal ASK rodiklį Londono kryptis siekia 19% visos aviakompanijų sukuriamos „gamybos“, t.y. penktadalį pinigų Lietuvos rinkoje dirbančios aviakompanijos turi surinkti iš skraidinimo į Londoną.

2020 m. vasarą pasiūla į Jungtinę Karalystę sudaro 16% visos pasiūlos iš Lietuvos

Vilnius-Londonas 2019 m. paaugo 5%

Iš Vilniaus į Londoną keleivių skaičius 2019 m. paaugo 5% ir pagerino didžiausio srauto reikordą. Vertinant su rinkos augimu, Vilnius-Londonas augo panašiu tempu kaip ir bendras keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose.

2019 m. iš Vilniaus buvo galima pasiekti jau ne tik Lutono ir Stanstedo, bet ir City ir Southendo oro uostus.

Keleivių skaičius Vilnius-Londonas, 2004-2019 m.

Londonas yra pati populiariausia kryptis iš Vilniaus, tačiau Londono rinka prarado lyderės poziciją Rygoje. Pirmavusią kryptį 2018 m., praėjusiais metais Maskva aplenkė populiariausių krypčių iš Latvijos sostinės sąraše. Keleivių srautuose iš Talino Londonas yra tik penktoji pagal populiarumą kryptis, atsiliekanti nuo Helsinkio, Rygos, Stokholmo ir Frankfurto.

2019 m. buvo labai įdomūs – gegužės 1 dieną „LOT Polish Airlines“ pradėjo skrydžius iš Vilniaus į Londono City oro uostą laimėjusi Lietuvos paskirtą dotaciją šiam maršrutui.

Tarp Vilniaus ir Stanstedo oro uosto keleivių skaičius išliko toks pat (127,9 tūkst. 2019 m.), tačiau keleivių skaičius tarp Lutono ir Vilniaus susitraukė. 2019 m. iš Vilniaus į Lutoną skrido 303,3 tūkst. keleivių, kai 2018 m. šis skaičius buvo 347,7 tūkst. „Wizz Air“ per kelis kartus mažino pasiūlą tarp Vilniaus ir Lutono metų eigoje (sunku pasakyti, ar tai susiję su išaugusia LOT konkurencija), o rudenį kelis skrydžius per savaitę nutarė iš Lutono perkelti į Soutendo oro uostą.

„Ryanair“ tą pačią dieną sureagavo į „Wizz Air“ sprendimą ir taip pat atidarė skrydžius į Soutendą. Skirtingai nei „Wizz Air“, „Ryanair“ bent kol kas nesumažino skrydžių kitomis kryptimis ir įmetė papildomą pasiūlą.

Drįstu sakyti, jog būtent „Ryanair“ sprendimas reaguoti į „Wizz Air“ skrydžių perkėlimą iš Lutono į Soutendą yra pagrindinis variklis, kuris leido Vilnius-Londonas srautui augti. Prie to prisideda ir ypatingai žemos kainos, kuriomis stimuliuojamas srautas – dabar, „low season“ galima rasti bilietų net po 4,99EUR į vieną pusę, o kovo mėnesį beveik visomis dienomis galima skristi po 9,99EUR. Tai gerai keleivių srauto auginimui, tačiau nekokia žinia konkurencijai, ypač „LOT Polish Airlines“, kuri vien keliasdešimt eurų turi išleisti oro uosto mokesčiams City oro uoste.

Įdomu kaip „LOT Polish Airlines“ sekąsi bendrame kontekste? LOT 2019 m. plačiai įėjo į City oro uostą, įsigijųsi 4 būtent tam skirtus „Embraer 190“ lėktuvus ir sausį atidariusi skrydžius iš Varšuvos, vasarį iš Budapešto, o gegužę – iš Vilniaus. Iš visų šių trijų sostinių ji skraido visiškai vienodu tvarkaraščiu (po 12 skrydžių įprastą savaitę), todėl keleivių skaičiaus skirtumai realiai nusako ir lėktuvų užpildymo skirtumus:

LOT pervežtas keleivių skaičius į Londono City oro uostą 2019 m.

Iš grafiko matome, jog vasarą-rudenį lėktuvų užpildymas iš Vilniaus buvo kiek geresnis nei iš Budapešto, tačiau prastesnis nei iš Varšuvos. Tai logiška, atsižvelgiant į tai, jog „LOT Polish Airlines“ skraidina ne tik tiesioginius keleivius Varšuva-Londonas, tačiau ir jungiamuosius keleivius per Varšuvą. Gruodžio mėnesį keleivių srautas iš Vilniaus apskritai buvo didžiausias, palyginus su Varšuva ir Budapeštu. Todėl, galim sakyti, jog Vilniaus keleivių srautas nėra atsilikėlis ar ryškus lyderis LOT Londono City projekto kontekste.

Tačiau, šis faktas maskuoja kitą žinią – apskritai, lėktuvų užpildymas yra prastas. LOT lėktuvai kiekvienu maršrutu pasiūlo po 10,5-12 tūkst. sėdynių (priklausomai nuo mėnesio ilgio ir savaitės dienų išsidėstymo, nes LOT mažiau skrenda savaitgaliais ir neskrenda per britų „bank holidays“). Tai reiškia, jog rudens-žiemos mėnesiais LOT lėktuvų užpildymas į Londono City oro uostą siekia vos 55-60%. Atsižvelgiant į brangias operacijas bei ilgą skrydžio nuotolį iš Europos, tai yra labai blogas rezultatas.

Savo analizėje, prieš prasidedant skrydžiams tarp Vilniaus ir Londono City oro uosto dariau prielaidą, jog skrydžiai gali pasiekti vidutinį metinį 80% lėktuvų užpildymą, tačiau, panašu, kad kol kas tokie skaičiai yra labai tolimi. Tai reiškia, jog pasiekti rentabilumui reikalingos dar didesnės vidutinės kainos, o valstybės skiriama subsidija pasidaro dar svarbesnė. Akivaizdu, jog „LOT Polish Airlines“ tikrai prašys maksimalios subsidijos iš Lietuvos valstybės biudžeto.

Skrydžiai į Londoną vyksta ne tik iš Vilniaus, bet ir iš kitų Lietuvos oro uostų. Kokia įtaką nauji produktai iš Vilniaus padarė skrydžiams iš Kauno ir Palangos?

Keleivių skaičius iš Kauno į Londoną 2019 m. nukrito 6%. Iš Kauno į Londoną praėjusiais metais skrido 20 tūkst. keleivių mažiau negu 2018 m. Tikėtina, jog čia įtaką padarė tiek valstybės subsidijuojamas naujas „LOT Polish Airlines“ reisas į Londono City oro uostą, tiek nauji „low-cost“ produktai į Soutendo oro uostą. Kuo geriau išvystytas ir įvairesnis produktas iš gretimo oro uosto, tuo daugiau motyvacijos rinktis skrydžius iš kitur.

Iš Palangos į Londoną keleivių padaugėjo 5% – Palangos oro uostas sulaukė 5 tūkst. daugiau keleivių ir pasiekė 103,9 tūkst. aptarnautų keleivių Londono kryptimi per metus. Tačiau Palangos oro uostas aptarnauja mažą dalį visų keliaujančių iš Lietuvos Londono kryptimi.

Keleivių srauto Londono kryptimi pasiskirstymas iš Lietuvos oro uostų 2019 m.

Sudėjus srautus iš visų Lietuvos oro uostų, 2019 m. srautas iš Lietuvos į Londoną paaugo 1% – nuo 911,9 tūkst. iki 921,8 tūkst.

Vertinčiau, jog 1% augimas yra simbolinis, kuomet rinkos augimas buvo kelis kartus didesnis. Tikėtina, jog jeigu ne nauji sukurti produktai, pirmiausia skrydis VNO-LCY, 2019 m. srautas galėjo kristi.

2019 m. keleivių skaičius Lietuva-Londonas paaugo 1%.

Nuskambės kaip interneto komentatorių naratyvas, tačiau pritraukdama naują skrydį iš Vilniaus į Londono City oro uostą, valstybė pirmiausia nuskriaudė Kauną, o nuo bendro mažėjimo išgelbėjo „Ryanair“.

Nesame tiek stipriai skirtinga rinka nuo Latvijos, todėl įdomu ir pažiūrėti, koks pokytis pas kaimynus? Į Londoną skrydžiai vykdomi tik iš Rygos, kur konkuruoja „airBaltic“ su skrydžiais į Gatwicką, „Wizz Air“ su skrydžiais į Lutoną ir „Ryanair“ su skrydžiais į Stanstedą. Ryga-Londonas yra didesnė rinka nei Vilnius-Londonas, tačiau trečdaliu mažesnė nei Lietuva-Londonas.

2019 m. Ryga-Londonas rinka išliko visiškai stabili, su nedideliu persiskirstymu – „Wizz Air“ augino savo rinkos dalį atimdama jos tiek iš „airBaltic“, tiek iš „Ryanair“.

Nepaisant to, manau, jog tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Londono City oro uostą yra unikali ir įspūdinga galimybė tiek verslo srautų, tiek turizmo vystymui, todėl reikalingos labai didelės pastangos kuo greičiau šiuos skrydžius išsukti. Priešingu atveju, pasibaigus dotacijai jų gali nelikti (arba bus reikalinga dar didesnė dotacija).

Sunku pasakyti, kokie bus tolimesni pigių skrydžių bendrovių veiksmai šiame maršrute. Tai yra didžiausia rinka abiems pagrindinėms Lietuvoje veikiančioms „low cost“ bendrovėms „Ryanair“ ir „Wizz Air“ ir jos vargiai norės atsisakyti savo rinkos dalies.

Panašu, rinka traukiasi, arba geriausių atveju lieka stabili, o konkuruoti dar reikia su dotaciją bei įsipareigojimus priėmusiu nauju žaidėju, tai motyvacijos plėstis šiame maršrute nėra daug. Sunku tikėti rinkos augimu: įvykęs „Brexit“, teigiamas imigracijos pokytis Lietuvoje, silpnėjantys emigraciniai ryšiai (kaip taisyklė, po 10-15 metų nuo migracijos piko poreikis keliauti mažėja) sukuria mažai argumentų, kodėl Londono rinka galėtų ženkliai augti. Tikiu, jog pasiūlos korekcijos gali vykti ir toliau, ypač, kai išsispręs kainų karas dėl Southendo skrydžių.

P.S. Analizėms naudota Jungtinės Karalystės CAA, Rygos oro uosto bei Talino oro uosto keleivių statistikos duomenys bei ch-aviation capacities modulio pasiūlos duomenys. Vilniaus oro uostas šiais atvirumo ir „open data“ laikais nusprendė duomenis slėpti.

Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.

148 komentarai

  1. Jurgis - 2020 02 12, 19:10

    Boeing is flying the 737 Max around the US with test crews and no passengers to prepare for the plane’s return
    https://www.businessinsider.com/boeing-737-max-test-crew-flies-plane-test-updates-2020-2

  2. oleg - 2020 02 13, 01:39

    In the meantime SK enjoyed it’s G-spot times sponsored by Sputnik and neo nazis!

    https://www.bbc.com/news/amp/world-europe-51478279

    A Scandinavian airline has pulled an advert after it was criticised by anti-immigration parties for belittling the region’s history and culture.

  3. oleg - 2020 02 13, 02:20

    https://www.sasgroup.net/en/sas-continues-the-campaign-what-is-truly-scandinavian/

    Sugražino atgal reklamą, o tuo metu change.org jau peticijos kad SAS pasikeistų pavadinimą

  4. Arnas - 2020 02 13, 08:51

    Vadovėlinis pavyzdys, kaip paruošti politiškai korektišką reklamą ir dar daugiau.

    Bet kažkaip nenustebau. Skandinavija vis dėlto :)

    Tik jei prakalbus apie reklamos idėją, tai nacionalinių vertybių / atradimų „nesureikšminimas“ virto jų išaukštinimu. Nes jeigu visi skandinaviški dalykai kilo iš kitur, tai jie vis tiek yra nacionaliniai, tik nebe skandinaviški, o amerikitieški, vokiški, šveicariški…

  5. Oleg - 2020 02 13, 11:51

    https://www.svd.se/hot-mot-sas-reklambyra–polis-pa-plats

    dabar ta reklamos agentura Kopenhagoje reikia saugoti policijai del radikalu, bombos gresmes ir panasiai. What a time to be alive.

  6. trolis - 2020 02 13, 14:35

    CS sekme su varikliais tesiasi. Swiss jau lygtais nebeleidzia kilti auksciau FL290. BT irgi boroskopais daugiau naudojasi nei kitais irankiais.

  7. Pranas - 2020 02 13, 16:10

    @trolis – jei tikėt kažko iš BT komentaru avherade FL290 limitas yra tik kol variklis labai naujas, vėliau galima. Na bet po šito įvykio apribojimai gali pasikeisti.

  8. Posparnis - 2020 02 13, 16:29

    Kam įdomu: nutekintas ES Tarybai pirmininkaujančios Kroatijos siūlymas lėktuvų keleivių teisių reglamento atnaujinimui: https://www.politico.eu/wp-content/uploads/2020/02/SKM_C45820021313150.pdf

    Gerokai nepalankesnis keleiviams ir daug palankesnis skrydžių bendrovėms nei dabar. Reikia tikėtis, kad Europos Parlamentas šiek tiek jį pakoreguos ;)

  9. Kardiobatonas - 2020 02 13, 22:39

    Neturėdamas jokio intereso aviacijos versle (tik paprastas keleivis) pritarčiau, kad keleiviai turėtų mažiau teisių. Žmogus nusiperka bilietą už 10 EUR, o paskui reikalauja šimtų eurų kompensacijų. Nėra teisinga. Kompensacija turėtų būti proporcinga sumokėtai pinigų sumai. Jeigu sumoki 1000 EUR už skrydį verslo klase VNO-FRA, tuomet jau ir turi teisę reikalauti 2000 EUR kompensacijos.

  10. Pranas - 2020 02 13, 22:51

    @Kardiobatonas – nesutinku, kad turi priklausyt vien nuo kainos. Daug geriau jei būtų diferencijazija nuo priežasčių. Viena iš originalių priežasčių, kodėl reguliavimas atsirado buvo paplitęs commercial cancelation – grubiai va pardavė 20 bilietų po 10 eur tik į skrydį, tai aviakompanija sako, nafig, neapsimoka čia skrist, šitas reisas į minusą, cancelinam, o keleiviui arba grąžinam 10 eur, arba nuskraidinsim kitu reisu ryt poryt kai pilnesnis lėktuvas susirinks. O dar overbookingas – tie kas mokėjo po 10 eur – lauk iš lėktuvo, skris tik kas sumokėjo daugiau.

  11. Kardiobatonas - 2020 02 13, 23:14

    @Pranas. Dėl overbookingo visiškai sutinku – aviakompanijoms už tai reikia taikyti sankcijas.

  12. Jurgis - 2020 02 13, 23:55

    Ne aviacinė naujiena, bet transporto, gal kiek nuims žmonių iš skrydžių į Lietuvą –

    Flixbus pradeda veiklą Baltijos šalyse. Pirmi reisai: Berlin-Tallinn, Warsaw-Tallinn, Prague-Tallinn ir Ukraina.
    https://news.err.ee/1034620/flixbus-to-launch-in-estonia-in-first-half-of-2020

  13. Spectator - 2020 02 14, 11:12

    Įdomu, kuris estas 2020 metais važiuos iš Talino į Berlyną su autobusu, nekalbant apie atvirkštinį srautą :) Kažkaip atrodo kaip pasenęs verslo modelis.

  14. mikas - 2020 02 14, 11:17

    Ponai, autobusai važiuoja dideliais kiekiais ir pilni. Taip kad, atsiras vietos ir Flixbusui.

  15. Simonas Bartkus - 2020 02 14, 12:08

    Autobusai atskira respublika, savo rinką gali rasti, nors keli vežėjai greitai pasitraukė iš Baltijos šalių, tai panašu, nėra sunku atlaikyti konkurenciją.

    Tačiau toli gražu ne lėktuvų sąskaita – manau atskira respublika autobusai savo nišinėje rinkoje. Tiesiog dar labiau naikina „Rail Baltica“ reikalingumą keleivių reikmėms (aš manau beprasmis projektas keleivių reikmėms, apie cargo nieko nežinau).

  16. Kardiobatonas - 2020 02 14, 12:09

    to Spectator. Iš Talino į Berlyną turbūt važiuos mažai žmonių, bet čia puikiai veikia troleibuso principas: iš Rygos važiuos iki Vilniaus, iš Kauno – iki Varšuvos ir t.t.

  17. Pranas - 2020 02 14, 12:16

    Troleibuso principas neveikia. Būna prastas tvarkaraštis ir prastas jo laikymasis – vietiniai vežėjai važiuojantys keleiviams reikalingu laiku laimi.

  18. trolis - 2020 02 14, 12:16

    Rail Baltica yra beprasmis kai kalbama apie keliones ju projektuojamais greiciais – t.y., tokiais, kur tas traukinys vaziuoja leciau uz autobusa. Kai greiciai bus atitinkantys 21 amziaus skaicius, autobusu paklausa tures kristi, net ir kalbant apie didesne kaina traukiniu.
    Ko pasigendu i WAW puse – ale business class autobusu – tokiu, kaip vazineja i Ryga ar Talina.

  19. Wincas - 2020 02 14, 12:56

    Rail Baltica turės pasisekimą ir lenks lektuvus iki 800 KM maršrutuose, jei palaikys bent 250-300 km/h vidutinį greitį. Jau senai Europoje renkuosi traukinį trumpesniems maršrutams ir niekada nelikau nusivylęs nei laiko nei kokybės prasme.

  20. Luna - 2020 02 14, 13:18
  21. Jurgis - 2020 02 14, 13:35

    Flixbus gali būt sėkmingas jungiant bent jau Vilnių su Lenkijos miestais, nes Flixbus dirba hubų pagrindu. Tai technologinė įmonė visų pirma. Be to, praeitais metais Flixbus nupirko Eurolines S.A., tai matyt netrukus integruos visą Eurolines tinklą į Flixbus. Jau dabar rašoma „Eurolines by Flixbus“. Šiaip, tai dar ilgas kelias, kol Lietuva liberalizuos savo pervežimų rinką ir Flixbus galės vežti keleivius vidaus rinkoje, tarkim į Klaipėdą ar Mažeikius.

  22. mikas - 2020 02 14, 13:42

    @Jurgis – čia kai nelabai vėlai vakare jau neturi kaip
    legaliai parvažiuot iš Vilniaus į Kauną ir į nevietinį autobusą tenka įlipti už stoties ribų.

  23. Rytis - 2020 02 14, 14:38

    Sukhoi Superjet atliko avarinių pripučiamų trapų testus. Nelabai pavyko jiems.
    https://www.facebook.com/vadim.lukashevich.7/posts/1658694200937272

  24. c2h5oh - 2020 02 14, 15:01

    Apie tą projektą reformuoti kompensacijų sistemą:
    – ilginamas laikas, kurį viršijus vėlavimui būtų galima reikalauti kompensacijos (12 hours for long-haul flight, so increase the threshold for delays on short-haul flights to five hours from three, and from three hours to nine for medium-haul flights)
    – nėra kompensacijų, jeigus skrydis yra vykdomas mažai aptarnaujamoje kryptyje (to or from airports that handle fewer than 1 million passengers, if the airport is “situated in an outermost region of the EU,” or hosts government-subsidized flights.)

    Beje, projektas šiaip jau nenaujas, tiesiog visa ES teisėkūra pastaraisiais metais buvo užblokuota dėl Gibraltaro klausimo. Taigi reikalas pradeda judėti, įvykus Brexitui.

  25. Spectator - 2020 02 14, 15:09

    https://avioradar.hr/index.php/en/domestic-news-from-croatia/new-routes-announcement-of-new-routes/1873-airbaltic-will-boost-its-new-route-from-lithuania-to-rijeka

    BT pridėjo papildomą skrydį į Rijeką iš Vilniaus. Bus 2x per savaitę, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.

  26. Paulius - 2020 02 14, 16:33
  27. Paulius - 2020 02 14, 22:49

    Tuo tarpu aviakompanijos nebetiki, kad MAX bus grąžinti į servisą Birželio mėnesiui kaip kad buvo tikimasi iki šiol.

    Southwest, kuris yra didžiausias MAX operatorius šiai dienai vakar pranešė, kas išėma visus MAX iš savo tvarkaraščių iki Rugpjūčio 10 d., o United Airlines šiandien pranešė, kad išima visus savo MAX iki Rugsėjo 4-os.

    Labai panašu, kad bus jau antra vasara, kurią MAX’ai praleis ant žemės.

  28. Mindauqas - 2020 02 15, 01:40

    Grįžtant prie įrašo temos. Nevisai sutikčiau, kad VNO-LCY skrydžiai prisidėjo prie krypties augimo. Nepažįstu nė vieno, kas būtų skridęs į Londoną dėl to, kad atsirado skrydis į City. Taip daug kas skrido į LCY, nes patogiau – gyvena Grinviče ar Bektoniškės, ar susitikimą turi centre, ar į ExCel skrenda. Ir sutinka mokėti 20, 30 ar papildomus 50 eurų už skrydžius į City vs LTN ar STN.

    Su Londono skrydžiais dabar problema, kad be LOT daugiau nėra jokio rytinio skrydžio į Londoną. Net jeigu esi iš Vilniaus ir pasirenki skrydį iš Kauno 10:45 val., Londone jau būni tik po pietų.
    Be to, nebeliko ir jokio stabilumo savaitės skrydžiuose – Wizz neskrenda 2dienį ir 6dienį vakarais, Ryanair kone kiekvieną dieną skirtingu laiku. Dar Southendas atsirado, prie kurio reikia „priprasti“. Tai City tiesiog lieka vienintelis variantas, jeigu renkiesi ne kainą, o patogumą.

  29. Paulius - 2020 02 15, 02:02

    Mindauqas, prisidėjo matyt tiek, kad padidėjus pasiūlai sumažėjo skrydžių į Londoną kainos, kurios pernai tikrai kaip niekada žemos buvo, o kai skrydžiai ypač pigūs tada atsiranda skrendančių, kurie šiaip neturi reikalo skristi ir matyt neskristų, jei būtų brangiau. Tarkim tiesiog savaitgaliui, aplankyt draugus, ar UK gyvenantys vietoj grįžimo kartą ar du per metus tą padarys tris ar keturius nes tiesiog pigu ir galima sugrįžti tiesiog keliom dienom su draugais pabaliavot, ko matyt nedarytum jei bilietai kelis kartus brangesni būtų.

  30. Mindauqas - 2020 02 15, 02:17

    Taip, tą turėjau omeny, tik nesiplečiau, kad nebent pasiūlos perteklius prisidėjo prie mažesnių kainų ir taip paskatino daugiau keliauti. Bet iš kur bus aukštos kainos ir geri yield’ai, kai toks tvarkaraštis, kuris „patogus“ tik skrendantiems pigiai.
    Įdomu, kaip SEN užpildymas atrodo, nes kainos tai įspūdingos:)

  31. Arnas - 2020 02 15, 09:44

    SEN užpildymas liūdnas

  32. Ugnius - 2020 02 15, 10:59

    Sausį RIX 12.2%. Neblogai varo kaimynai :)

  33. Yuhoo - 2020 02 15, 13:02

    Flixbus vakarų Europoje labai populiarus studentų tarpe nes su WIFI) ir kitų kurie turi laiko ir gabenasi pundus daiktų. O moderni traukinių infrastruktūra Pabaltijį būtų labai gerai. Tačiau aš matau kad tokio bendradarbiavimo ir kompromisų pasiekimo kaip apjungtuose geležinkelių tinkluose Beneluxe, Prancūzijoje ir Vokietijoje čia dar greit nebus. O žiūrint į tuos bėgius paklotus į žvyrą dar kyla abejones dėl greičio. Prancūzijoje ir Olandijoje TGV ir Thalys bėgiai įmontuoti cemente/betone ir vibracijos atsistojus traukinyje kaip laive audros metu nėra. Aš visada renkuosi traukinį nes oro uostai tapo laiko gaišinimu ir nervų gadinimu.

  34. Yuhoo - 2020 02 15, 14:01

    Kadangi bus ekspertų kurie sakys kad galima dėt bėgius ant žvyro ir jokių bėgių ant cemento geram greičiui nereikia pridedu nuoroda į Rotterdam-Antverpen kelionę iš mašinisto kabinos.

    https://youtu.be/9Vm8_l5oye4

  35. Aidas Kasparas - 2020 02 15, 19:24

    Nu, su Flixbus’u buvot užžiebę viltį, kad gal atsiras variantas pačiam nevairuojant „business“ laiku pasiekti iš Kauno Rygą ir sugrįžti atgal. Bet, jei jie nupirko Eurolines, tai viltys į šipulius. Nes šitie sugeba užsukti į Vilnių pakeliui. Kas prideda 2,5 val. prie kelionės laiko ir tuo padaro variantą net nesvarstytinu.

  36. Čiurlionis - 2020 02 16, 22:56

    LOT Boeing 787

    18/02/2020

    NRT – VNO 18:00
    VNO – WAW 19:40

    22/02/2020
    WAW – VNO 20:25
    VNO – NRT 21:40

  37. Linas - 2020 02 16, 23:01

    @Čiurlionis
    Geras! O kokia čia proga tiesioginis reisas NRT/VNO?

  38. Kardiobatonas - 2020 02 16, 23:06

    Gal olimpinę ugnį atskraidins? Labai įdomu!

  39. Simonas Bartkus - 2020 02 17, 04:47

    Estų Regional Jet pradeda naudoti Embraer 190.

    palaipsniui lėktuvai pradės vykti LOT skrydžius – ARN, BRU ir WAW iš TLL, taip pat ARN-WAW, WAW-GDN, WAW-SOF, WAW-VRO ir dvi kasdienes WAW-VNO rotacijas – LO778 ir LO772.

    Šiuo metu LO778 ir LO772 irgi skraido Regional Jet, tačiau su CRJ9.

    Regional Jet Embraer 190 turės 112 sėdynių, tai šiek tiek dar VNO-WAW capacity padidės.
    Įdomu, kad LOT turimi London City skirti Embraer 190 turi 106 sėdynes, matyt, pasiskaičiavę, kad su daugiau į LCY nepaskraidys.

  40. Edgaras - 2020 02 17, 13:22

    to Aidas Kasparas

    pilna važiuojančių tiesiai į Rygą (ne per Vilnių) Ir Kautra važiuoja ir Ecolines.

  41. Posparnis - 2020 02 17, 14:58

    Ateikit į Vilniaus knygų mugę, pakalbėsim apie keleivių teises ir atnaujinamą reglamentą ;)

    Ketvirtadienį 17-18 val.
    Penktadienį 18-19 val.
    Šeštadienį 15-16 val.

    Susitikimai vyks Europos Sąjungos stende, 3 salės pradžioje, priešais rūbinę.

  42. Aidas Kasparas - 2020 02 17, 16:38

    @Edgaras , tai kad pagal laikus visi pardavinėja į tuos pačius autobusus, kurie jei ne per Vilnių, tai Rygos stotoje būna 12 ir 18 val. Dar primesk, kad gali iki valandos užtrukti, kol nusigausi į vietą. Ir ką jau gali nuveikti, jei 16 val. vietiniai į namų pusę nosis nusuka?

    Grįžimui apskritai vienintelis laikas — 12:30, jei nenori važiuoti per Vilnių. Taigi, dvi dienas realiai sugaišti vien važinėjimui. Per daug didelė prabanga rinktis tokį variantą.

  43. keleivis - 2020 02 17, 16:54

    @Aidas Kasparas

    Eurolines autobusai:
    7:20-11:30 Kaunas-Ryga
    14:00-18:05 Kaunas-Ryga

    15:30-19:20 Ryga-Kaunas
    19:40-23:20 Ryga-Kaunas

  44. Kardiobatonas - 2020 02 17, 19:00

    FR bandė ginčyti kompensacijos reikalavimo teisės perleidimo teisėtumą, bet teismas Kaune nusprendė kitaip.

    https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2020/02/17/news/teismas-paskelbe-viena-taisykle-ryanair-keleiviams-taike-neteisetai-13683598/

  45. Besidomintis - 2020 02 18, 09:01

    Jei kas bandysit pagauti šiandien LOT B787 VNO, tai LO7203 SP-LRG ore, estimated arrival 15:39

    https://www.flightradar24.com/LOT7203/23e6454b

  46. Kardiobatonas - 2020 02 18, 09:52

    Bet tai negi niekas nežino, kodėl LOT B787 atskrenda į VNO?

  47. NRTVNO - 2020 02 18, 10:52

    Akivaizdu, kad čarteriu iš JP daug žmonių į LT atskraidina. Klausimas kas jie ir kodėl :)

  48. mikas - 2020 02 18, 12:35

    Akivaizdu kad veža čia koronaviruso aukas iš kruizinio laivo.

  49. Kardiobatonas - 2020 02 18, 12:39

    Akivaizdu, kad tai įslaptintas reisas, nes jo nėra VNO tvarkaraštyje.

  50. Justinas - 2020 02 18, 15:06

    Patys jūs nėra tvarkaraštyje :)

    Tik vat route tai amazing, apskrendant Rusiją! Tiesiu keliu 8,237 km, o LO route apie 9,900 km.

  51. Wincas - 2020 02 18, 15:33

    Kad visi taip apskristų tą teroristinę valstybę, būtų drąsiau skraidyti į Aziją.
    Matomai Japonų turistai atskrenda apžiūrėti Lietuvos, juk jau senai šnekėjo apie čerterius iš Japonijos ir Japonus norinčius apžiūrėti šitą šalį pilną susiraukusių ir piktų žmonių.

  52. Šarūnas - 2020 02 18, 15:42

    Yra VNO schedule –

    17:23 2020-02-18 Tokijas Narita LOT – Polish Airlines
    LO7203
    Laukiama 17:23

  53. Andrius - 2020 02 18, 16:22

    Kad šito NRT-VNO reiso atstumas virš 11.000 km gausis vietoj 8.237 km tiesiausio varianto. Skrydžio trukmė virš 14 valandų.

    Įprasto reguliaraus LO80 NRT-WAW AVERAGE FLIGHT TIME 10:52

    Matyt charteriams sunku gauti leidimą per Rusiją?

  54. Simonas Bartkus - 2020 02 18, 16:26

    Rusija neleidžia LOT skraidyti ir reguliarių BUD-ICN, dėl ko jie skrenda per aplinkui. Rusija LOT leidžia skristi tik į Lenkiją.

  55. Arnas - 2020 02 18, 16:56

    Ne turistai ten :)

  56. c2h5oh - 2020 02 18, 18:39

    Mieli ekspertai,
    techninis klausimas. Šiais internetinio check-in laikais, jeigu padarai check-in internetu visam skrydžiui, bet neskrendi pirmo segmento – ar bilietas anuliuojamas (nes no-show), ar ne?

  57. Mindauqas - 2020 02 18, 18:45

    taip, be abejo (žvaigždutė)

    (žvaigždutė)- su labai minimaliomis išimtimi

  58. Linas - 2020 02 18, 19:25

    Japonai, matyt į Kauną varys Sugiharos namo apžiūrėti 😀
    Pilnas oro uostas Kautros autobusų buvo, kai pro šalį važiavau…

  59. PS - 2020 02 18, 20:03

    2020-ieji metai Seimo sprendimu paskelbti Japonijos diplomato Čiunės Sugiharos metais.

  60. Rolas Lukas - 2020 02 18, 22:54

    Seime vasario 20 D. Parodos skirtos Sugiharai atidarymas. Šito lėktuvo keleivių pagrindinis tikslas parodos atidarydamas

  61. Vytautas - 2020 02 19, 10:59

    @c2h5oh – priklauso ir nuo įstatymų tam tikrose šalyse. Geras pavyzdys yra Italija, kur yra uždrausta avialinijoms atšaukti bilietus, jei nepasirodai kuriame nors segmente. Įdomus straipsnis čia: https://liveandletsfly.boardingarea.com/2019/06/10/skipping-airline-segments-italy/

    Avialinijos, kurios pripažįsta šias taisykles:

    Alitalia
    Austrian
    Emirates
    Eurowings
    Lufthansa
    Qatar
    SWISS

    Beje, LH prapylė teismą Vokietijoje prieš keleivį, kuris neskrido paskutinio segmento.

  62. Wincas - 2020 02 19, 11:34

    LOT 787 Atgaliniam skrydžiui VNO užsisakė 70t žibalo.

  63. jpou - 2020 02 19, 20:58

    @etanolis

    Ryanair irgi leidzia. Isbandem siais metais, turejom RT bilietus, bet negalejom skristi i prieki numatytu metu. Nusipirkom One-way veliau, o grizom su originaliais atgal. Klausem customer serviso ar reikia ka nors daryti – sake no worries, galim neatvykt i pirma skrydi, bilietu necancelins – nereikia net informuoti.

  64. Andrius - 2020 02 19, 21:21

    @Wincas

    Grubiai skaičiuonant 787-8 naudoja 5t/val.
    Tai 70 tonu kuro B787-8 turėtų užtekti iki 14 valandų skrydžiui.

  65. trolis - 2020 02 20, 00:53

    Boeing Co. is inspecting more than 400 stored 737 Max jets after discovering debris such as tools or rags left in the fuel tanks of several newly built but undelivered aircraft.

  66. Augustinas Žemaitis - 2020 02 20, 03:06

    @jpou – kaip suprantu, Ryanair tas visai neaktualu, nes Ryanair kainodara tokia, kad RT kaina tai skrydžio į vieną pusę kaina ir skrydžio į kitą pusę kaina kartu sudėjus. T.y. jei į priekį kainuoja 40, atgal 50, tai RT kainuos 90.

    Kai tuo tarpu dalis kitų avialinijų taiko tokią kainodarą, kad RT pigesnis nei ta suma. Pvz. jei į priekį kainuoja 50, o atgal 40, tai RT gali kainuoti 60, irgi 50 ar net – kartais – 40 ar 30. Tai tokios avialinijos ir stengiasi visaip nukirsti atvejus, kad žmogus perka RT ir skrenda tik į vieną pusę.

  67. Linas - 2020 02 20, 12:29

    @Augustinas Žemaitis
    Teisinga pastaba!
    prisimenant gūdžius 1995 metus, kai teko keltis keltu iš Kale į Doverį, tai bilietas į vieną pusę žmogui kainavo kažkokią neprotingai didelę sumą tais laikais ~70 USD (ekvivalentas frankais) jei atmintis neapgauna, bet jei perki same day return – 1 GBP :)

  68. Aras - 2020 02 20, 12:35
  69. Wincas - 2020 02 20, 13:54

    Kai negali aptarnauti Kremliaus lėktuvų Lietuvoje, ieškai sprendimų kaip kitaip nusilenkti vadui :)

  70. Obs. - 2020 02 21, 19:49

    European air passengers can seek compensation for cancelled connecting flights where their itinerary started, even if the connecting flight was scratched in a different jurisdiction, the European Court of Justice has ruled.
    http://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=223641&pageIndex=0&doclang=EN

  71. Obs. - 2020 02 21, 19:58

    97 % of the world’s largest airports have security risks related to vulnerable web and mobile applications, misconfigured public cloud, Dark Web exposure or code repositories leaks.

    https://www.immuniweb.com/blog/state-of-cybersecurity-top-100-airports.html

  72. Srs - 2020 02 22, 02:04

    Panašu, kad pirmoji rimta Corona viruso auka verslo sektoriuje bus Hainan Airlines – didžiausias privatus Kinijos oro vežėjas. Per pastaruosius metus su daug leverage jie ėmė plėstis į non-core verslus, ypač nekilnojamajį turtą užsienyje, kol galiausiai partija juos prispaudė ir privertė išparduoti daug turto už žemą kainą, kad tik sumažintų sisteminę riziką finansų sektoriui. Dėl to atsirado pinigų srauto problemos ir pačios avialinijos emė neapmokinėti sąskaitų oro uostams, oro navigacijos kompanijoms ir t.t.
    .
    Kompanijos chairman kaip tik sausio pradžioje paskelbė, kad 2020 bus make-or-brake metai. Ir tada atėjo Corina virusas. Sausio ASK down virs 20%, Vasario – 60%. Load factor dabar vos 40% (didesnis negu tikėčiausi tokiomis sąlygomis). Dar bandė gelbėtis paskolomis iš įvairių bankų, bet atrodo kad jau vėlu.
    Pasak ganďų 3 valstybinės avialinijos išsidalins Hainan turtą, nors tai dar nėra patvirtinta. Atrodo, kad gelbėtojai paskyrė naują vadovybę.

    P.S. Kitos smulkesnės avialinijos nors ir priklauso didiesiems žaidėjams (Xiamen Air ir China Southern, Shenzhen Airlines ir Air China), vis tiek išleido specialias obligacijas/skolos popierius dėl grynųjų pinigų srauto trūkumo.

  73. Kristijonas - 2020 02 22, 21:13

    Gerai atrodo VNO nusileidimai šiandien vakare: Leidžiasi Turkish B77F, tuo pačiu metu laukdamas eilėje papildomą apsisukimą daro LOT B787.

  74. Andrius - 2020 02 22, 21:44

    Čia matos nedidelė VNO problema, kad nutūpęs didelis widebody lėktuvas užimą taka apie 5min. kol apsisuks ir taku nuriedes iki terminalo. Tai sekantiems reikia šiek tiek palaukti.

  75. Tomas468 - 2020 02 22, 21:54

    BT RIX-PLQ pakilo, įdomiai kažkaip apsisukinėdamas grįžo
    https://www.flightradar24.com/BTI033/23f3ff48

  76. Mindauqas - 2020 02 24, 01:16

    Abu lėktuvai iš Milano vėluoja (Ryanair ypač) ir leisis vienu metu. Įdomu, ar bus koks specialus sutikimas oro uoste?

  77. Pranas - 2020 02 24, 02:01

    Ryanair Vilniaus lėktuvą tiesiog panaudojo suskraidyt pusdienį vėlavusiam Lauda reisui Milanas-Stutgartas ir atgal, turbūt vietoj kito sugedusio lėktuvo, nieko bendro su virusu. O Wizz naktinis iš Malpensos dažnai taip, irgi nieko ypatingo.

    Bet šiaip tikimybė, kad skryžiai stos Europoj dabar jau labai didelė, galima laidot pusę aviakompanijų.

  78. Mindauqas - 2020 02 24, 07:11

    Dėkui už patikrinimą. Tiesiog įdomiai sutapo, kad abu leidosi vienu metu, tai buvo puiki proga žurnalistams pasitikti ir paklausti grįžusiųjų „tai kaip jaučiatės? ar nebuvo baisu skristi?“:)

  79. Wincas - 2020 02 24, 10:43

    Ar nepsikartos panaši situacija kaip su Eyjafjallajökull ir dviejų saavaičių dangaus karantinas.

  80. mikas - 2020 02 24, 11:20

    O nebus taip, kad ES iš savo biudžeto pakompensuos tuos privalomus neskridimus.

  81. oleg - 2020 02 24, 11:21

    wat… naujas oro uostas

    Vyriausybei dar tik svarstant naujojo oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno idėją, Kaišiadorių rajono savivaldybė tam jau rezervavo 1800 hektarų šalia Žaslių.

    Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/naujasis-oro-uostas-vieta-jau-turi-bet-palaikymo-dar-ne-zasliu-ukininkai-kyla-i-kova-667-1279868?copied

  82. keleivis - 2020 02 24, 15:27

    Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje pranešta, jog visi iš Italijos Veneto, Lombardijos, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionų atvykstantys asmenys bus tikrinami dar neišlipę iš lėktuvo, jiems bus matuojama kūno temperatūra, vertinama bendra savijauta. Toks sprendimas priimtas po smarkiai išaugusio užsikrėtimų koronavirusu skaičiaus Italijoje.

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/del-koronaviruso-lietuva-grieztina-veiksmus-is-italijos-atvyke-bus-tikrinami-lektuvuose.d?id=83608983

    Reikia suprasti, kas tai bus daroma reisuose iš Italijos (Roma, Milanas, Bolonija, Trevizas)?

  83. Julius - 2020 02 24, 17:09

    Roma į tuos regionus neįeina, tai su Roma gal dar viskas normaliai

  84. Simonas Bartkus - 2020 02 24, 20:02

    Sausio mėnesį LOT LCY-VNO pervežė viso labo tik 4682 keleivius – pats mažiausias skaičius nuo skrydžių pradžios, iki šiol mažiausias buvo gruodį net tūkstančiu didesnis (5806). Užpildymas krito į lygį mažesnį nei 50%.

    Beje, šio įrašo duomenys Lenkijos žiniasklaidoje aptarinėjimi:
    https://www.rynek-lotniczy.pl/wiadomosci/londynska-ofensywa-lot-czy-warto-latac-z-europy-srodkowej-do-lcy–7901.html

  85. Paulius - 2020 02 24, 20:26

    Tuo tarpu aviakompanijų akcijos šiandien krito be gailesčio. Vienos dienos pokyčiai:

    IAG gruopė – minus 9.15%
    WizzAir – minus 11.32%
    Ryanair – minus 13.79%
    EasyJet – minus 16.67% !!!

  86. mikas - 2020 02 24, 22:28

    Nu tai faktas, kad koronavirusą paleido amerika. Nes nu boingui lėktuvų pritrūko, tai sugalvojo kaip trūkumą panaikint.

  87. Wincas - 2020 02 25, 00:09

    @mikas Skaitai mano mintis.

  88. mikas - 2020 02 25, 00:15

    Dabar galvoju, kažkas čia keisto, nes virusas neima tik Rosyjos piliečių. Kažkas čia nesutampa.

  89. Simonas Bartkus - 2020 02 25, 09:50

    Perskaičiau atidžiai visą naują pasiūlytą EU261 kompensavimo modelį – keista, kad toks išviso svarstomas, man atrodo, jeigu jį priimtų, tai 95% keleivių dabar tiesiog pamirštų kompensacijas, nes už 95% atvejų, kada dabar kompensacijos yra mokamos, jos mokamos nebebūtų.

  90. Mindauqas - 2020 02 25, 10:31

    Bet daugeliu atvejų jos ir neturėtų būti mokamos. Jeigu tavo lėktuvas pavėlavo dėl kokių nors priežasčių 2 valandas į Barseloną, juk nieko baisaus neatsitiko.
    Ok, jeigu praradai jungtį į traukinį, kuris turėjo būti po 4 valandų, tiesiog galėtų kompensuoti naują traukinio bilietą; jeigu vietoje 23 val. nusileido 01:25 val. galėtų kompensuoti taxi kelionę pagal čekį. Bet kodėl už bilietą sumokėjęs 70 eurų turėtų gauti 400 eurų kompensacijos?

  91. Posparnis - 2020 02 25, 10:32

    Simonai, tikrai taip. Ir nėra didelės logikos nekompensuoti skrydžių į mažiau kaip milijoną keleivių aptarnaujančius oro uostus (arba iš jų), arba į Kanarus, Madeirą, Gvadelupę ir kitus „nutolusius regionus“. Tiesiog ES Tarybai pirmininkaujanti Kroatija patyrė didelį oro linijų spaudimą ir jam pasidavė. Europos Parlamentas turės darbo derėdamasis…

  92. Simonas Bartkus - 2020 02 25, 10:42

    Mane nustebino, kad pasirinktas tas modelis „YRA arba NĖRA“, t.y. dabar kompensacijos tos pačios, bet jos realiai labai retais atvejais bus pasiekiamos (12 val. vėlavimai long-haul skrydžiuose dėl ne-oro priežasčių ar 9 val. vėlavimai į Hurgadą yra labai labai reti). Aš laikausi nuomonės, kad turėtų būti kompensuojama, bet kompensacijos turėtų remtis į realią patirtą žalą, o ne iš lempos, kaip yra dabar.

    O šiaip aš įžvelgčiau, kadangi Kroatija čia leidžia, tai Croatia Airlines ypač palankus šitas reglamentas – kompensacijos iš mažų oro uostų nemokamos (Splitų, Osijekų, Zadarų ir kur ten OU skraido), PSO maršrutams kompensacijos nemokamos (visi Kroatijos vidiniai skrydžiai yra PSO; ha – ir VNO-LCY nebus kompensacijų), jungtinių skrydžių atveju kompensacijos nemokamos, jeigu rebookinama į 5-9-12 valandų galutinį atvykimą (Croatia Airlines feedina per ZRH, FRA, MUC, VIE, kur realiai beveik viską galėtų rebookinti).

    Na, bet esu tikras, kad tokio reglamento tai nepriims.

  93. Kardiobatonas - 2020 02 25, 10:50

    @Mindaugas. Palaikau 100 proc. Dabartinė kompensacijų tvarka yra oro linijų žlugdymas. Visi skaičiuoja vėlavimų minutes ir bėga skųstis. Kompensacija tampa bene pagrindiniu kelionės tikslu.

  94. trolis - 2020 02 25, 11:04

    yeap – skrydziu atidejimai „del atvykstancio orlaivio velavimo“ ar kitu neatremiamu argumentu turetu buti visiems savaime suprantami, nezlugdyti avialiniju ir neduoti sunaujai jokiu kompensaciju.
    legacy avialiniju megejai kyla i eiline ataka pries kompensaciju emejus. bent skaitet, kiek % isvis ima tas kompensacijas? ir siaip idomu, kas cia tiek bankrutuoja del to? per metus padarau virs 100 segmentu ir buna metu kai nebuna ne vieno kompensacijos claimo. tikiuosi, prisidedu prie avialiniju isgyvenimo

  95. Simonas Bartkus - 2020 02 25, 11:18

    Aš manau, kad dabartinė egzistuojanti sistema yra labai naudinga didžiosioms aviampanijoms, nes dideliam paveiksle, išmokų suma yra tiesiog statistika, apskaičiuojama ir įdedama kaip kaštų eilutė ir galutiniam rezultate už tai sumoka keleiviai. Aš manau, kad sistema iki šiol ir yra nepakeista, nes dideliems verslams nerūpi mokesčiai, jiems svarbu, kad jie nesikeistų, nes nekintanti situacija neverčia keistis ir priveda prie situacijos, kad klientai už viską susimoka.

    Dabartinė sistema yra nenaudinga mažoms aviakompanijoms, nes kompensacijos nesuvaldyta situacija ar padaryta klaida gali pavirsti į sniego gniūžtę iš kurios išsisukti labai brangu. Kaip kažkada vienoj konferencijoje girdėjau vienos skandinavijos čarterinės bendrovės savininko pasisakymą – įsivaizduokite, šeštadienį ryte dėl oro dispečerio klaidos perone du mano lėktuvai susitrenkia sparnais. Turiu atšaukti viso savaitgalio skrydžius ir iš principo tai man reiškia bankrotą.

    Mano nuomone, sistema turėtų būti tokia, kad ji:
    – tinkamai atlygintų už patirtą žalą,
    – motyvuoti aviakompanijas mažinti vėlavimus.

    Todėl aš sakyčiau gali būtų formulė, kur kompensacijos dydis priklauso nuo vėlavimo valandų, kur didėja už kiekvieną pavėluotą valandą nuo 4 valandų ar pan, išskaičiuojant aviakompanijos patirtas išlaidas maitinimui, viešbučiui, pervežimams. Suma jau galėtų būti diskusijų klausimas, gal kokie 50EUR/val. ar pan.

  96. Pranas - 2020 02 25, 11:20

    Tai tarkim sekmadienio atvejis. Ryanair lėktuvas EI-EVS vietoj to, kad skristų VNO-BGY-VNO nevėluodamas skrido VNO-BGY-STR-BGY-VNO. Į VNO atskrido naktį vėluodamas 3:22. Vėluodamas vertė keleivius panikuoti oro uoste laukiant jo. Dabar kompensacijos priklauso (nors abejoju ar bent 10% paims). Tai čia jas verta duoti ar nelabai?

  97. Spectator - 2020 02 25, 11:21

    @Simonas: o kaip gavai sausio mėn duomenis? Juk dabar čia valstybės paslaptis, matyt dėl to, kad nenori rodyti, kokie „paklausūs“ valstybės finansuojami LOT skrydžiai į LCY?

  98. Simonas Bartkus - 2020 02 25, 11:23

    Spectator: tai iš UK easy – UK CAA skelbia viešai visus airport pairs lygyje pamėnesiui ;)

    https://www.caa.co.uk/Data-and-analysis/UK-aviation-market/Airports/Datasets/UK-airport-data/

  99. Simonas Bartkus - 2020 02 25, 11:28

    Šiaip guostis galima, kad sausį LCY-BUD performino dar blogiau negu LCY-VNO.

    LCY-BUD iš viso kosmosinis projektas, kur LOT konkuruoja su BA 3x daily į LHR, easyJet 3x daily į LGW, Wizz Air 3-4x daily į LTN ir dar 1x į LGW, Ryanair 3x daily į STN.

    Negali nuneigt, kad BUD-LON rinka yra didžiulė, bet LOT produktas net nelaimi korporatyviniams keliautojams, o dar be to LOT tikrai turi žymiai didesnius kaštus su Embraer skraidydami už bet kurį kitą vežėją maršrute.

  100. Spectator - 2020 02 25, 11:31

    Žiūrint W6 paradvimus jų puslapyje, panašu, kad nebeliko RIX-KEF, RIX-BGO, RIX-TLV ir RIX-BCN skrydžių nuo birželio mėn. Nežinau, kiek čia rotacijų susidaro iš viso, bet tikriausiai nebelieka vieno bazuojamo lėktuvo.

  101. Simonas Bartkus - 2020 02 25, 11:56

    Spectator: įdomu. Suprantama, kad Wizz Air turi mažinti plėtrą dėl vėluojančių lėktuvų deliveries gan žymiai, bet man šiek tiek keista, kad jie pasirenka give-up Rytų Europos rinkas, o plečiasi ir kariauja naujose erdvėse. Dabar jie (tipo laikinai) skrydžius iš Odesos, apkarpė skrydžius iš Kutaisi, dabar mažina RIX, pabėgo iš LTN-TLL, tačiau toliau intensyvina karą VIE, LTN rytų Europos maršrutus keičia skrydžiais į Kanarus, lenda į LGW ir SEN, taip pat vysto projektą Wizz Air Abu Dhabi, kur konkuruos su Etihad ir Air Arabia.

  102. Pranas - 2020 02 25, 12:00

    Ką tik italų turistą diagnozavo su virusu Tenerifėj, policija apsupo didelį viešbutį ir nieko neišleidžia. Manau aviakompanijom jau metas nebe maršrutus planuot, o galvot kaip su mažiausiais nuostoliais stabdyt veiklą reikės.

  103. pliumbum - 2020 02 25, 12:29

    Na, bet kompensacijos yra ir būdas avialinijas priversti truputį pasitempti geriau planuotis procesus. Arba tarkim padeda išgyvendinti tokius bjaurius bajerius kaip connecting keleivių siuntimas kitais skrydžiais. Per metus man skraidant būna kokie 4-5 atvejai kaip minimum, kai manęs avialinija palaukia. Pastaruoju metu vieninteliai Austrian nusprendė, kad jiems labiau apsimoka susimokėti 250 eurų ir palydėjau akimis nuo vartų nuvažiuojantį savo lėktuvą :) Spėčiau, kad nesant kompensacijų tokio palaukimo būtų mažiau.

  104. Čiurlionis - 2020 02 25, 12:44

    Vienintelis paveikus principas, kuris būtų efektyvus ir kuris buvo iškeltas, bet labai gretai užkasamas: privaloma kompensacija (nepriklausomai nuo dydžio).

    T.Y. įpareigojimas sumokėti visiem, nepaisant ar jie ieško kompensacijos ar ne.

  105. mmm - 2020 02 25, 12:59

    Gal viskis užtektų Vilniuj vieno skrydžio per dieną į London City, jei tiek mažai skrendančių. Jaučiu vis vien dauguma skrenda su nakvynėmis.

  106. Patikimasis - 2020 02 25, 14:45

    LCY pagrindinis unique selling point ir yra patogi galimybė nakvynės išvengti

  107. Simonas Bartkus - 2020 02 25, 15:00

    mmm: priešingai, sakyčiau turėtų pasvarstyti apie 3x daily market share pasikelti. Tvarkaraštis yra jų pagrindinis selling-point ir dabar ką turi tai minimalus kaip gali brangiau bandyti parduoti taupantiems laiką.

  108. trolis - 2020 02 25, 15:10

    Avialiniju gyneju ikveptas paemiau VNO-CPH-ARN-OSL su SAS. Tikriaus SAS kazkas vercia toki bilieta apskritai pardavineti ir dar su 35-40 min persedimais. Kad uzdarbis nebutu menkas, icheckinsiu ir bagaza.
    Taip, kai kurie kompensavimo aspektai turi buti keiciami, bet in general cia yra kliento apsauga. Kliento, kuris perka paslauga, o ne siaip i lektuva ateina avialiniju bankrotinti ir pasedeti kelius ispraudes tarp nykstanciai mazo pitch sedyniu.

  109. Kardiobatonas - 2020 02 25, 15:50

    Susidaro įspūdis, kad kai kurie keleiviai būtent ir užsiima avialinijų bankrotinimu, nes jei skrenda ne todėl, kad reikia, o tik dėl pramogos. Vos skrydis pavėluoja, jie pradeda žviegti apie sugriuvusius planus ir reikalauti kompensacijos. Ką aš siūlau? Visos Europos mastu įkurti Skrydžių kompensavimo biurą, kuris rinktų atitinkamą mokestį nuo kiekvieno parduoto bilieto. Panašiai kaip dabar yra sudarant vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Tuomet bus lygios sąlygos ir mažoms, ir didelėms skrydžių bendrovėms. Daugiau parduodi, daugiau ir sumoki. Niekam nereikės persekioti skrydžių bendrovių ir jų bankrotinti. Ką mes turėtume? Pabrangusius bilietus, kurie sumažintų norą skristi tik tam, kad skristi.

  110. Simonas Bartkus - 2020 02 25, 15:53

    Tokia sistema nespręstu esminės problemos – neskatintų aviakompanijų mažinti vėlavimus as much as possible.

  111. Augustinas Žemaitis - 2020 02 25, 16:10

    Mano nuomonė, kokia turėtų būti kompensacijų tvarka, yra tokia:

    1.Kompensacijos, visų pirma, apibrėžiamos kaip Monrealio konvencijoje – per realius nuostolius. Tik, palyginus su Monrealio kovencija, reikia supaprastnti įrodinėjimą/teismingumą iki trivialaus, galimybė įkelti dokumentus per apps’us ir pan. Realūs nuostoliai apima viešbučius, autonuomą, kitus skrydžius, traukinius ir pan. ir pinigai turi būti pervedami į tą sąskaitą, iš kurios viskas apmokėta (reikalaujant pateikti apmokėjimo įrodymus). Gali būti nustatyti maksimalūs nuostoliai, bet dideli.

    2.Šalia realių nuostolių yra „neturtinė žala“/delspinigiai, kurie apibrėžiami kaip ES traukinių, keltų ar autobusų reglamentuose – per procentą nuo bilieto kainos. Tarkim 2 val. – 20%, 4 val. – 40%, 6 val. – 60%, 8 val. – 80%, 10 val. – 100%, 12 val. – 120% ir pan. (procentai gali būti kiti). Šitos kompensacijos privalo būti automatinės – mokamos net ir nieko nepareikalavus.

    3.Rūpinimosi pareiga išlieka (viešbučiai, maistas).

    4.Išlieka pareiga „nuskraidinti kaip įmanoma greičiau“. Nesvarbu, reisas atšaukiamas, overbookintas, ar atidėtas 24 val. – jei yra galimybė pasiekti galutinį tašką greičiau, aviakompanija turi ją, klientui pirštu parodžius tokius bilietus pardavime, suteikti, o atsisakius, klientas turi teisę nusipirkti greitesnį bilietą pats ir tai jam kompensuojama. Gali būti kažkokia minimali riba tam – pvz. „Jei yra galimybė į galutinį tašką atvykti 2 valandom greičiau, nei planuojama po visų paskelbtų atšaukimų“.

    5.Atleidimas nuo kompensacijų gali būti, bet siejamas ne su oro uosto dydžiu, o su realiomis galimybėmis nuskristi iš to oro uosto kur reikia, įskaitant žemės transportą į gretimą oro uostą (jei toks variantas yra). Normalu, kad iš Svalbardo gali būti neįmanoma logiškai nuskraidinti iki kitos dienos, bet iš kokio antrojo mažesnio miesto oro uosto tikrai galima, kad ir pervežant į didesnį oro uostą.

  112. trolis - 2020 02 25, 16:11

    Kompaniju velavimas nera problema – problema yra keleiviai, skraidantys specialiai ir bankrotinantys! Isivaizduokit – kaip jis drista pirkti bilieta ir skristi tas keleivis – kur tai matyta!

  113. mmm - 2020 02 25, 16:16

    Bulgaria air stabdo skrydžius į Milaną

  114. Kardiobatonas - 2020 02 25, 17:26

    Pataisykite mane, jeigu klystu, bet drįsčiau teigti, kad SPA bankrotą maždaug 50 proc. lėmė kompensacijų už vėlavimus mokėjimas.

  115. Bronius - 2020 02 25, 17:43

    Tai Armanis atvarys i Kauna penktadieni ar ne?

  116. Pranas - 2020 02 25, 21:26

    Pažiūrėjau naują Wizz tvarkaraštį iš Rygos nuo birželio. Lieka vienas lėktuvas, Kijevas ir dalis Londono skrydžių bus tų bazių lėktuvais. Karpymas labai didelis. O pagal strategiją Wizz turi nebeturėti vieno lėktuvų bazių, visos tokios buvo uždarytos.

  117. Linas - 2020 02 25, 23:14

    Na tai BT gyvenimas RIX labai palengvėja…

  118. Arnas - 2020 02 26, 00:34

    Diskusijose apie EU261 reglamentą dažnai pasigendu aiškaus suvokimo, kad šis reglamentas yra teisėtas ir veikia normaliuose teisiniuose rėmuose. To, atrodo, nesupranta tie, kurie teigia, neva keleiviai bankrotina aviakompanijas. Kiek ir kaip kas nori, taip tegul ir skraido, ir reikalauja tų kompensacijų. Pardavinėji 30 min jungimus ir gaunasi Late Or Tomorrow? Keisk Minimum Connection Time. Užvėluoja rotacija ir nebepraeina įgulų laikai? Keisk rotacijas. Genda lėktuvai ir vis tiek griūna rotacijos? Pasamdyk dvigubai įgulų ir susiveik dvigubai lėktuvų. Nėra galimybių, nes pelno marža 1% ir šiaip rinka tokia? Tavo problemos. Lygiai kaip ir keleivio problemos yra, kai ta pati aviakompanija apmokestina rankinį bagažą, maistą, sėdėjimo vietas, galų gale vėluoja ar overbook’ina. Skrisk iš vakaro. Rinkis kitą aviakompaniją. Pirk draudimą. Nes tai yra irgi tavo problemos. Tai įsisąmoninus jau galima pradėti diskutuoti apie paties reglamento niuansus: kompensacijų dydžius, laikus, kada ir kam kompensacijos priklauso, jų tipus, skirstymo tvarką ir t.t. Diskutuok, kurk, keisk, atšauk, pildyk reglamentą nors ir iki gyvenimo galo.

    Ką tuo noriu pasakyti? Jokiu būdu ne tai, kad su EU261 ar apskritai visa keleivių teisių tvarka nėra problemų. Aš tik noriu pasakyti, kad profesionalioje diskusijoje replikų apie „aviakompanijų bankrotinimą“ neturi atsirasti, nes diskutuojama ne apie moralės principus ar kažkokias vietines paniatkes, o apie teisę ir įstatymą, kuris diktuoja tam tikras žaidimo taisykles ir tiek viena, tiek kita pusė pagal jas turi žaisti.

  119. Augustinas Žemaitis - 2020 02 26, 02:19

    @Arnas – na taip, bet čia tas pats galioja bet kokiam teisės aktui. Ir teisės aktai daro įtaką rinkai, atskirų jos dalyvių rentabilumui.

    Kaip, tarkim, koks alkoholio pardavimo ribojimas gali „kirsti“ alkoholio parduotuvei, kuri dirbo „ant to“, kad naktim prekiavo. Ir tokia išties gali užsidaryti.

    FlyLAL’as, tarkim, galima sakyti bankrutavo dėl Lietuvos narystės ES ir su tuo susijusio „laisvo dangaus“, dėl kurio atėjo BT į rinką – nebūtų to, dar ilgai būtų reguliuojamoj rinkoj gal skraidęs su valdžios parama.

    Gerai, blogai tokie pokyčiai – kitas klausimas, bet kad kažkas bankrutuoja dėl to, kad yra įstatymai, tvarka, kurių nesant nebankrutuotų – tai gali būti realus faktas, todėl manau diskusija visai normali.

  120. Arnas - 2020 02 26, 03:09

    Augustinai, visiškai pritariu, ypač paskutiniam sakiniui. Tą ir norėjau pabrėžti praeitame savo komentare, kad būtent *įstatymai* lemia kažkieno bankrotą, bet ne *subjektai*, kurie tų įstatymų rėmuose elgiasi vienaip ar kitaip. Ir jeigu tie įstatymai provokuoja tam tikrus kraštutinumus, tai kalti yra įstatymai, bet ne subjektai.

  121. Pranas - 2020 02 26, 09:56

    Ryanair krizės akivaizdoje smarkiai pakėlė minimalias kainas. Daugiau jokių skrydžių po eurą ar 10. Mažiausiai 20.

  122. Pranas - 2020 02 26, 09:57

    Pasitaisau, mažiausiai 18.

  123. Jurgis - 2020 02 26, 10:10

    Čia jau labai ne kas, uždaryti visą Korean Air į karantiną?

    Korean Air cabin crew worker tests positive for coronavirus, report says
    https://www.foxnews.com/travel/korean-air-cabin-crew-worker-tests-positive

  124. Jonas - 2020 02 26, 10:36

    O ar turime čia teisininkų? Absurdiškos juk situacijos. Iš savo aplinkos turiu du pavyzdžius. Prieš gerą pusmetį mokyklos kolektyvas apie 30 žmonių nusipirko skrydį į Milana, į festivali kažkokį muzikos. Viskas buvo suderinta. Užvakar iš organizatorių gavo pranešimą, kad nieko nebus, nepriimsime Jūsų, nedrįskite rodytis. Ryanair skryžius tebevykdo, pinigų negrąžina. Ar Juk tai ne for mažoras?

    Kitas atvejas panašus – vaikų fuybolo mokykla turėjo irgi skristi į Bergamą, viskas suderinta buvo, dabar sako nieko nebus, neskriskite. Bilietų atšaukti negalima. Abi grupės po 20 -30 asmenų, sumokėtos sumos po kelis tūkstančius. Nejaugi nieko neįmanoma padaryti?

  125. trolis - 2020 02 26, 10:48

    Nera idealiu istatymu tikriaus, kaip ir nera situacijos biznyje, kur visi visada laimes ir niekas nebankrutuos – gal tiesiog reiketu ieskoti iseiciu, draudimu ar kitaip kazka daryti. Anyway, as matau nuoseklia kai kuriu pozicija – reikia isvaryti low costus is LT, kad legacy atsikveptu, o tai padarius – uzdrausti skraidyti, kad legacy nebankrutuotu del EU261

  126. c2h5oh - 2020 02 26, 10:49

    Šioje diskusijoje apie 261 reglamentą pamirštamas vienas dalykas – tą reglamentą ne šiaip sugalvojo durni biurokratai, kad subankrotintų avialinijas. Buvo realių priežasčių, dėl kurių reikėjo tokio reglamento. Ir yra realių priežasčių, dėl kurių kompensacijos nustatytos konkrečia suma, o ne kažkokiais procentais ir „pagal faktą, pateikus išlaidas patvirtinančius dokumentus“.

    Pvz, skrydžio išvakarėse Ryanair anuliuoja jūsų bilietą, ir išmoka jums kompensaciją – pagal bilieto kainą (pvz 10 eur, bilietas buvo akcijinis). Norėtumėt?
    O kaip įvertinti neturtinius nuostolius – pvz kiek vertos neįvykusios savaitgalio atostogos? Dviejų savaičių atostogos? Kelionė į draugų vestuves? Visa diena verslo susitikimų? Trijų dienų konferencija? Jeigu reikalu užsiimtų geri teisininkai, tai dar klausimas, ar avialinijoms būtų pigiau tokia sistema.

  127. Martynas - 2020 02 26, 10:50

    Grubiai tariant – jei skrydžio dieną nebus URM rekomendacijos į paskirties vietą (Milaną, Bergamą) nevykti – Ryanair nieko neprivalo grąžinti.
    Jei yra kelionės nutrūkimo draudimas, gavus patvirtinimą iš organizatorių, kad įvykis neįvyks (kelionė praranda prasmę) – kreiptis į draudimo bendrovę.

  128. mikas - 2020 02 26, 10:57

    Jonai, jums į Skycop.

  129. Pranas - 2020 02 26, 11:19

    @Martynas – jei pandemija arba epidemija nėra ne draudiminis įvykis, kaip tarkim pas Swedbank auksinės kortelės kelionių draudimą.

  130. Martynas - 2020 02 26, 11:34

    Jei suformuluotų, kad neskrenda dėl „atšaukto renginio“, o ne dėl epidemijos – viskas ok.
    Man beje swedbank suformulavo būtent pagal URM rekomendaciją – jei į tavo tikslą nerekomenduoja – draudiminis įvykis

  131. Rokas - 2020 02 26, 12:01

    Skambinau į Swedą dėl auksinės kortelės draudimo, jeigu uždaro oro uostą – galit kreiptis, kitu atveju – sėkmės :)

  132. to Jonas - 2020 02 26, 13:38
  133. Augustinas Žemaitis - 2020 02 26, 15:55

    @Jonas – ne, aviakompanija tikrai neprivalo grąžinti pinigų dėl to, kad tau kažką atšaukė ir todėl neteko prasmės kelionė. Kitaip juk būtų begalė tokių atvejų – kiek verslininkų, tarkime, atšaukia verslo susirinkimus ar dar ką – avialinijos to nei žino, nei už tai atsako.

    Kita vertus, būtent todėl pirkdamas iš anksto ir gali taip pigiai gauti bilietus. Tada visokie verslininkai, kurie nežino, kada tiksliai susitikimas, perka paskutinę dieną – ir moka gerokai daugiau. Jei nori nerizikuoti, gali irgi taip daryti. Na o pirkdamas už pigiai iš anksto prisiimi riziką, kad gal tau kažkas pasikeis ir tu negalėsi skristi, o tavo vietą lėktuve tau nepasirodžius faktiškai parduos kitam (overbooking). Bet, kaip rodo patirtis, jei yra 90% ar net 50% šansas, kad reiks skristi – tai tikrai verta pirkti iš anksto, nes bilietai brangsta ne 10%. Tiesiog aišku, kad retsykiais bus atvejų, kai kažkas tau pasikeis ir prieš „gerą pusmetį“ pirkto bilieto nebereiks, bet ilgainiui sutaupysi daugiau pirkdamas prieš „gerą pusmetį“.

  134. Pranas - 2020 02 26, 16:16

    Visus pigius bilietus pas LCC galima grąžinti. Keiti skrydį į ką nors, ką tikiesi, kad atšauks ar pakeis tvarkaraštį ir lauki. Nepasiseka – dar kartą keiti. Kada nors skrydis nebeįvyksta kaip turėtų ir atgauni visus pinigus, įskaitant visus keitimo mokesčius. Vienintelė problema įšaldyti keli šimtai eurų, kad atgaut keliasdešimt :)

  135. mmm - 2020 02 26, 23:17

    British Airways has decided to cancel 22 flights to Milan, scheduled between today and 11 March, due to the lack of reservations related to the spread of the international alarm on coronavirus cases in Italy.

  136. mmm - 2020 02 26, 23:19

    Lietuvė skridusi iš Milano į Vilnių su persėdimu Frankfurte lrytas pasakojo, kad Lufthansos lėktuve iš Milano buvo vos 15 keleivių. Ar nepigiau tokiu atveju visai neskristi, kažkaip persodinti tuos 15 žmonių?

  137. Augustinas Žemaitis - 2020 02 27, 01:22

    @mmm – Jei ne kompensacijos, gal būtų pigiau (ir iki kompensacijų tokie „ekonominiai atšaukimai“ buvo dažnas reiškinys). Su kompensacijom – nežinau. Reikia atsižvelgti, kad kai kurių sąnaudų vis tiek nepavyks išvengti – lėktuvas tiesiog stovėtų ant žemės, bet visokie lizingo/draudimo kaštai liktų, galbūt liktų ir algos įgulai ir pan.

    O šiaip atsakyti neįmanoma, nes reikia žinoti situaciją. Tikėtina, kad tas lėktuvas paskui iš Frankfurto turi skristi dar kažkur (ne į šiaurės Italiją) ir ten reikės jo, ir tas skrydis bus pelningas – negali palikti lėktuvo Milane. Gal gali būti visokie „trikampiai“, W skrydžiai dėl ko negali tiesiog išimti poros segmentų. Be to, iki galo aviakompanija nežino, kiek žmonių ateis – manau parduota gerokai daugiau bilietų ir jei tie žmonės ateitų, o būtų nuspręsta neskristi, reikėtų mokėti jiems kompensacijas. Gal net yra check-in padariusių ir tik paskutinę minutę apsiprendusių neskristi nemažai. Be to, kad keleivė sako „15 keleivių“ dar nieko nereiškia – žmonės linkę perdėti. Vizualiai nedidelis skirtumas tarp 15 ir, tarkim, 30, juk tikėtina neskaičiuoja.

  138. Mindaugas - 2020 02 27, 10:33

    As sestadieni grizau is Milano per Frankfurta, tai is Milano buvo taip pat rytiniu reisu kokiu 10-15 zmoniu (Malpensa), bet is Frankfurto i Vilniu bent su slidemis buvo tikrai kokie 70 zmoniu, tai apie apsaugas ar ka nei mu nei be.

  139. Oleg - 2020 02 27, 12:34

    Svediski laikrasciai raso kad BT gali kartu su SK padaryti 30 A220 lektuvu baze „Skandinavijoje“. As speju kad CPH, nes ARN plestis zalieji gali neleisti.

    Tuo metu SK pareportino 1.1 mlrd SEK nuostoliu, del nukeltu skrydziu i Kinija skraidino 30000 maziau zmoniu per menesi.

  140. trolis - 2020 02 27, 13:15

    o Norvegijos laikrasciai vel skalambija apie Norwegian bedas – po to kai akciju kaina vakar smarkiai krito

  141. Pranas - 2020 02 27, 13:44

    Wizz cancelina visus skydžius į Italija po 2 savaičių, kada gali be kompensacijų. Panašu nenori tuščių lėktuvų skraidinti.

  142. oleg - 2020 02 27, 15:04

    Heathrow third runway ruled illegal over climate change
    Appeal court says decision to give go-ahead not consistent with Paris agreement

    https://www.theguardian.com/environment/2020/feb/27/heathrow-third-runway-ruled-illegal-over-climate-change

  143. Vytautas - 2020 02 27, 16:09

    @Pranas – lyg ne visus cancelina, tik gerokai nuretina iki balandžio pradžios

  144. Pranas - 2020 02 27, 16:40

    Taip, atrodo buvo laikinai keičiant tvakaraštį.

    Ryanair norintiems refundina bilietus iš Italijos į Izraelį, nes Izraelis nuo šiandien nebeįsileidžia ne savo piliečių skrydžiais iš Italijos. Bet pačių skrydžių nenutraukia ir parduoda toliau – nes išvykti Izraelis išleidžia, o Ryanair turbūt taip pigiau nei mokėt kompensaciją ir parskraidint keleivius kitom avialinijom.

  145. Martynas - 2020 02 27, 16:50

    @Vytautas

    Nuretinti rašomi kaip „sold out“, vadinasi jie irgi tikėtina nebus vykdomi

  146. Pranas - 2020 02 27, 16:51

    Sold out dabar yra ne visi, tai gali būti ir pilni dėl automatiškai iš kitų reisų perkeltų keleivių.

  147. Vytautas - 2020 02 27, 17:44
  148. trolis - 2020 02 27, 18:20

    Shares in Norwegian Air plunged a quarter in value on Thursday, leading airline stocks lower as investors bet the debt-laden budget carrier would be the most vulnerable to a coronavirus pandemic.

    The slump in Norwegian shares to an 11-year low of 16.80 crowns came despite the company trying to reassure investors by reiterating its financial guidance.

Leave a reply