Atsigavimas baigėsi – čia ir sustosim

   
     

Vesti šios krizės ir grįžimo iš nuopolio metraštį nėra taip paprasta – pokyčių ir pasikeitimų tiek daug, kad nors ir skambūs judesiai (dar) nevyksta, tačiau uždarytų/atidarytų/sumažintų/padidintų/vėl uždarytų maršrutų tiek daug, kad visa tų smulkmenų debesis ir sudaro visą esmę.

Šiame įraše teikiu savo prognozę, jog bent jau Europoje (kartu ir Lietuvoje) skrydžių skaičiaus ir keleivių srautų atsigavimas dabartiniam taške gali ir sustoti. Taip, mano prognozė yra labiau edukuotas spėjimas, stebint, kas darosi visur, tačiau matau eilę ženklų, kodėl būtent šitaip turėtų nutikti.

Apie viską iš eilės.

Labai gaila, kad Europoje neturime jokių panašių duomenų apie esamus keleivių srautus, kaip JAV, kuri keleivių saugumo patikrą vykdanti TSA agentūra kiekvieną dieną skelbia patikrą praėjusių keleivių skaičių, kuris realiai parodo skrendančių žmonių kiekį.

Atsigavinėję keleivių srautai JAV nusistovėjo

Nuo rekordinio nuosmukio JAV šių metų balandį keleivių srautai JAV oro uostuose ėmė atsigavinėti nuo gegužės pradžios ir po truputį, bet stabiliai judėjo į viršų, todėl atsigavimui buvo piešiamos „paverstos L“ formos prognozės. Tačiau po Nepriklausomybės dienos švenčių liepos pradžioje keleivių srautas nustojo augti, o tuo metu savo pirmojo pusmečio rezultatus skelbusios aviakompanijos ėmė raportuoti apie sustojusias pardavimų kreives. Matome, jog pastarąjį mėnesį keleivių srautas svyruoja aplink 800 tūkst. keleivių per dieną riba, kai prieš metus JAV oro uostai aptarnaudavo virš 2,5 mln. keleivių.

JAV rinka skiriasi nuo Europos keliais svarbiais dalykais. Pirma, rinka yra gerokai labiau oligopolinė, todėl aviakompanijos pasižymi gerokai didesne „pasiūlos disciplina“ – kainų karai yra lokalūs ir rinkos dalys nusistovėjusios, todėl aviakompanijos mažiau meta skrydžių vien tik vardan konkurencijos. Antra, stimulo paketas, kurį suteikė JAV vyriausybė liepė išlaikyti servisą į visus oro uostus, kur buvo skraidyta prieš COVID-19, todėl nors galbūt ir prastesnį produktą, visi keleiviai turėjo ir turi galimybę skristi, taip kaip prieš pandemiją. Trečia, nors kai kurios valstijos įvedė saviizoliaciją atvykus iš kitų valstijų, tokių reikalavimų mastelis yra mažas ir JAV ribojimai labiau primena Švedijos elgesį, kada skatinimas neskraidyti paremtas sąmoningumu. Nors tarptautinis judėjimas iš/į JAV gana stipriai apribotas, 90% įprasto skraidymo JAV yra vidinės kelionės.

JAV po didelio šoko sekė lėtas atsigavimas, kada tie, kuriems būtina arba kurie neturi baimės skristi grįžo į lėktuvus, tačiau tokių žmonių grupė yra ribota ir rinka atsirėmė į lubas. Mano prognozė, jog tolimesnis atsigavimas JAV vyks tik įvykus esminiams pokyčiams kaip progresuoja ši pandemija – staigus COVID-19 atvejų šuolis žemyn / tarptautinių kelionių apribojimų panaikinimas / skiepai, vakcina ar pan.

Skrydžių skaičiaus augimas sustojo kartu

Aš labai mėgstu duomenis apie aviakompanijų pasiūlą, nes tai yra labai greitai rinkos padėtį nusakantis rodmuo. Šiaurės Amerikoje matome, jog kartu su sustojusiu keleivių skaičiaus augimu aviakompanijos nustojo didinti pasiūlą. Pasiūlomas vietų skaičius yra gerokai labiau atsigavęs negu keleivių srautas – aviakompanijos dabar yra linkusios toleruoti žemesnius lėktuvų užpildymus, o taip vis dar galioja stimulo paketas, verčiantis išlaikyti skrydžius.

Europa iki šiol atsigavinėjo šuoliais

Europoje tuo tarpu atsigavimas iki šiol vyko šuoliais ir tik paskutinę savaitę pasimatė nedidelis stabdymas. Nepaisant blogų naujienų apie augančius COVID-19 atvejus tai vienoje tai kitoje šalyje ir dėl to įvedamus naujus judėjimo ribojimus, aviakompanijos stengėsi gražinti kuo daugiau skrydžių per kuo trumpesnį laiką.

Aviakompanijų elgesys gana suprantamas. Atviroje rinkoje atsigavimas vykdomas trimis žingsniais – pirmiausia reikia gražinti lėktuvus į dangų, antroje vietoje rūpintis ar jie užpildyti, o trečiuoju žingsniu žiūrėti, ar vidutinės kainos yra pakankamos. Labai gerai tai matosi agresyvių aviakompanijų strategijoje, pirmiausia „Wizz Air“, kuri šiuo metu yra daugiausia skrydžių sugrąžinusi bendrovė (tiesa, dalis lėktuvų perkelti iš „senų“ bazių į „naujas“).

Iliustruoti skirtingą aviakompanijų sugrįžimą gerai parodo „Eurocontrol“ paskelbtas grafikas.

„El Al“ mažiausiai gyvi, „Wizz Air“ labiausiai agresyvūs

Iš grafiko matome, jog aviakompanijų atsigavimas ir sugrįžimas į skraidymą yra labai skirtingas. Kai kurios bendrovės, kaip „El Al“, „Brussels Airlines“ ar „Norwegian“ tiesiog toliau susikoncentravusios kaip išgyventi. „Atostoginės“ bendrovės, „Thomas Cook“ ir TUI kenčia nuo žlugusio turizmo šią vasarą. Kitos aviakompanijos gali sau leisti konservatyviai augti dėl santykinai mažos konkurencijos – „Aer Lingus“, „British Airways“ ar „Lufthansa“ (šalia to joms nepadeda miręs trans-atlantinis srautas). Matome, jog keturios didžiulės pigių skrydžių bendrovės – „Wizz Air“, „Pegasus“, „Ryanair“ ir „easyJet“ – bando išnaudoti šį šansą ir išsikovoti dar didesnę rinkos dalį.

Tarp šių bendrovių įsiterpusi „Wideroe“, kuri skraido tik Norvegijos viduje ir jos skrydžių skaičius labiau koreliuoja su automobilių Kaunas-Klaipėda skaičiumi negu su Europos skrydžių statistika (sumažėję tiek, kiek jungiamųjų keleivių į tarptautinius maršrutus netekta – kaip iš Klaipėda-Kaunas dingo automobiliai, kuriais važiavo žmonės į oro uostus skristi).

Iš tradicinių bendrovių matome, jog KLM ir „Air France“ yra tarp daugiausia skrydžių atstačiusių. Tai gera žinia šios bendrovės partnerei Baltijos šalyse „airBaltic“, nes daugiau vykstančių skrydžių reiškia daugiau galimybių skristi per Amsterdamą ir Paryžių. Kadangi dabartinėje situacijoje yra segmentas žmonių, kuriems keliauti būtina, o tokių žmonių geografija yra labai įvairi, tikėtina, jog tai padeda per AMS ar CDG pasiūlyti tai, ko šiuo metu nėra per Frankfurtą ar Kopenhagą.

„airBaltic“ dėl svarbių jungimų su „AirFrance-KLM“ ėmėsi ir triuko. Latvija (kaip ir Estija) draudžia tiesioginius skrydžius iš Latvijos į šalis, kuriose per paskutines 14 dienų užfiksuotas COVID-19 atvejų skaičius didesnis nei 25 šimtui tūkstančių gyventojų. Dėl šios priežasties, nuo šeštadienio (rūgpjūčio 8 d.) buvo uždrausta skraidyti iš Rygos į Amsterdamą, kur „airBaltic“ vykdė du skrydžius per dieną. Per vieną dieną aviakompanija suorganizavo papildomą popietinį skrydį Vilnius-Amsterdamas, prie kurio buvo prijungti jungimai Ryga-Vilnius ir Vilnius-Ryga, t.y. keleiviai iš Rygos į Amsterdamą ir iš Amsterdamo į Rygą gali skristi per Vilnių. Papildomo reiso lėktuvas juda Ryga-Vilnius-Amsterdamas-Vilnius-Ryga (ar kas žino, ar keleiviams būtina išlipt iš lėktuvo Vilniuje?).

„Turkish Airlines“ taip pat yra tarp viena daugiausia skrydžių sugrąžinusių aviakompanijų Europoje, tačiau vis atidėlioja skrydžių į Baltijos šalis grįžimo datą – Vilnius-Stambulas pradžia jau atidėta rugsėjui.

Kai kurios aviakompanijos jau eina į antrą grąžinimo fazę – stebėseną ar skrydžiai užsipildo. Tai seka korekciniai sprendimai – uždaryti reisus, kurie neprisipildo. „Wizz Air“ sustabdė skrydžius iš Vilniaus į Tel Avivą, Lvivą, Zaporožę ir Paryžių; po kelių savaičių sustabdys į Barseloną. „Brussels Airlines“ sustabdė skrydžius Briuselis-Vilnius. „Ryanair“ sustabdė skrydžius Vilnius-Tel Avivas. Visų šių skrydžių sustabdymas susijęs su nepanaikintais arba vėl grąžintais asmenų judėjimo ribojimais tarp šalių. Tokių pavyzdžių yra pilna Europa – tai tik pavyzdys, jog bendrovės po lėktuvų sugrąžinimo į dangų imasi sprendimų maršrutuose, kuriuose grąžinimas visiškai nepasiteisino.

Mano „eye-test“ taip pat sako, jog yra daugybė maršrutų, kuriuose skrydžių bilietai yra neįtikėtinai pigūs ir vos ne visi bilietai parduodami vos už keletą ar kelioliką eurų. Tai rodo, jog aviakompanijos dėmesį sutelkusios į skrydžių „gylio“ įvertinimą ir deda pastangas bet kokia kaina užpildyti lėktuvus. Kuomet aviakompanijos prieis prie šio atsistatymo žingsnio, laukia dar didesnė karpymų banga – skrydžių, kurie gal ir užsipildo, bet tik už labai mažas bilietų kainas.

Lietuvos oro uostai paskelbė, jog lėktuvų užpildymas liepos mėnesį buvo 62% (stebėtinai panašaus lygio tiek iš VNO, tiek iš KUN, tiek iš PLQ), kas nėra labai blogas rodiklis šiems laikams (bet labai tolimas pelningų skrydžių rodikliui „normaliais laikais“). Didelis šuolis nuo lėktuvų užpildymo birželį, kada šis rodiklis siekė tik 44%.

Šis lėktuvų užpildymas gana panašus su Europos vidurkiais. „Ryanair“ paskelbė, jog užpildė 72% vietų liepą, „Wizz Air“ – 61%. Tiesa, šios aviakompanijos skelbia užpildymus pagal parduotus bilietus, o ne pagal realiai skridusius keleivius. Kaip minėjau, realūs detalūs kiek įmanoma duomenys apie užpildymus Europoje prieinami tik po kelių mėnesių.

Aviakompanijų tvarkaraščiai toliau į priekį iš Lietuvos yra optimistiški ir tai jau globali tendencija – aviakompanijos tikisi, kad kažkada, ne už kalnų, galės nupūsti dulkes nuo savo senų atspausdintų tvarkaraščių ir vėl skraidyti pagal juos, kuriuos sudarė 2019 m. pabaigoje. Turiu joms blogų žinių – taip niekada nebus.

Aviakompanijos planuoja daugiau skrydžių rudeniop iš Lietuvos

Aviakompanijos planuoja daugiau skrydžių rudeniop iš Vilniaus, o šį augimą lemia kelios optimistiškos aviakompanijos. SAS nuo dabartinio 1 skrydžio per dieną Vilnius-Kopenhaga šio mėnesio pabaigoje planuoja padidinti iki 3 skrydžių per dieną Vilnius-Kopenhaga ir atstatyti kelis kartus per dieną Vilnius-Stokholmas. „LOT Polish Airlines“ manau įvykdys savo įsipareigojimą valstybės užsakymui ir atsatatys skrydžius iš Vilniaus į Londono City oro uostą nuo rugsėjo 1 d. „Aeroflot“ tvarkaraščiuose vis dar matosi trys skrydžiai per dieną į Maskvą, nors Rusija kol kas iš viso leidžia skrydžius tik į tris užsienio šalis (Turkiją, Jungtinę Karalystę ir… Tanzaniją).

Yra daug aviakompanijų, kurių žiemos tvarkaraščiai vis dar neatnaujinti praėjusios žiemos tvarkaraščiai. Tiek „Ryanair“, tiek „Norwegian“, tiek į Lietuvą dar negrįžusios „Austrian“ ar „Turkish Airlines“ vis dar laiko tokius tvarkaraščius. Aš manau, jog tai visiškai nerealu.

Čia mes atsiduriame į fundamentalią problemą, apie kurią prieš kelias savaites prabilo IATA – aviakompanijos grąžina skrydžius į dangų greičiau, negu auga jų pardavimai:

pagal IATA, pardavimai atsilieka nuo skrydžių sugrįžimo

Mano vertinimu, skrydžių ir pardavimo atotrūkio problema yra ypač aktuali Europoje. Senajame Žemyne mes vis dar turime gana didelę konkurenciją, tiek tarp nacionalinių vežėjų, tiek darbų didelių pigių skrydžių gigantų, kurie stengiasi dabar plėsti savo pozicijas.

Tačiau aš nematau, kaip šis atotrūkis galėtų sumažėti, nes skrydžių paklausa artimiausiu metu turi mažai potencialo augti vien dėl to, jog keleiviams tenka susidurti su iššūkiais:

  1. Asmenų judėjimo taisyklės nuolat keičiasi. Planavimas iš anksto (keli mėnesiai į priekį) yra visiškai neįmanomas. Taisyklės koreguojamos su kelių dienų pranešimu, jos nustatomos tiek pagal racionalius, tiek pagal politinius argumentus. Sunku nuspėti, kurios taisyklės pasikeis; nemažai judėjimo taisyklių nustatytos pagal COVID-19 rodiklius, kurie keičiasi kasdien.
  2. Taisyklės yra sunkiai suprantamos. Jos taip sunkiai suprantamos, kad net antžeminių aptarnavimo darbuotojai jas žino ne visada, o pasienio pareigūnai jas irgi interpretuoja skirtingai. Kelionėms ruoštis reikia kaip niekada kruopščiai, o kartais susidurti su sunkumais galite tiesiog dėl darbuotojo klaidos.
  3. Kai kurios šalys gali reikalauti COVID-19 testo atvykstant. Prieš kiek laiko turi būti atliktas testas? Ar tiks jis atliktas Lietuvoje? Ar tiks pažyma išrašyta Lietuvoje?
  4. Kelionės sutrikimai yra komplikuoti kaip niekada anksčiau. Jau anksčiau keleiviai kentėdavo, jei skrydis būdavo atidėtas ar atšauktas. Dabar – viskas dar sunkiau. Turite skrydį iš Vokietijos į Lietuvą tiesiogiai ir jis atšauktas dėl lėktuvo gedimo? Jums gal duos naują bilietą per Varšuvą, tačiau nulems, jog grįžus į Lietuvą teks savi-izoliuotis. Yra ir daug labiau skausmingų pavyzdžių, kuomet į kokią tranzitinę šalį galite būti tiesiog neįleisti.
  5. Sveikatos draudimo klausimas yra neaiškus. Ar jūsų sveikatos draudimas galioja jei vykstate į pandemijos paveiktą šalį? Ar sveikatos draudimas dengia užsikrėtimą nuo COVID-19? Dažnas draudimo taisykles skaitant atsakymai į šiuos klausimus gaunasi „Ne“ arba „Neaišku“.
  6. Kas nutiks jei kelionėje užsikrėsite COVID-19? Yra šalių, kur į šią ligą žiūrima kaip į marą, todėl elgesys su jumis gali būti jums nemielas. Gal jus privalomai izoliuos be komunikacijos priemonių? Gal jus deportuos iš šalies? Ar jus priims į lėktuvą su diagnozuotu COVID-19 virusu?
  7. Kas nutiks, jei svečioje šalyje padidės sergamumas COVID-19? Ar nebus atšauktas renginys į kurį vykstate? Ar nebus uždarytas įmonės biuras su kuria bendraujate? Ar nebus uždarytas viešbutis, į kurį važiuojate? Ar nebus uždarytos visos turistams skirtos pramogos ir objektai?
  8. Kas nutiks jeigu susidursite su asmeniu, sergančiu COVID-19? Ar atvykstanti valstybė reikalaus jus izoliuotis? Kur bus galima atlikti izoliaciją (viešbutyje, valstybės paskirtoje vietoje, ar teks nuomotis butą/namą)? Ar jūsų kelionės tikslas netampa beprasmis, jeigu tenka kelionę praleisit savi-izoliacijoje?

Remiantis visais duomenimis ir rizikomis, aš manau, jog tiek keleivių skaičius, tiek skrydžių pasiūla gali nusistovėti maždaug dabartiniame lygyje.

Visos rizikos ir sunkumai veda prie to, jog jeigu tik galiu leisti sau neskristi – man geriau neskristi.

Keleiviai, kuriems labai reikia ir kurie labai nori – grįžo į lėktuvus. Verslo parodos ir konferencijos šiemet nevyks, o kas gali atsisakyti kelionių, tas jų šiuo metu ir atsisako. Atostogų sezonas (kur jis ir buvo) eina į pabaigą ir poilsinius maršrutus kai kur pakeis daugiau emigraciniai ir poilsiniai maršrutai – taip vieni skrydžiai atsidarys, kiti užsidarys. Rudenį laukia nauja aviakompanijų užsidarymo, persitvarkymo ir susijungimo banga, kuri imsis „optimizuoti“ maršrutus.

Prognozuoju, jog dabartinis 50-60% skrydžių lygis gali laikytis iki naujų žymių impulsų – asmenų judėjimo ribojimų panaikinimui ir kitų rizikų sumažinimui. Kada tai gali įvykti yra milijardų vertės klausimas, tačiau pagal politinį valstybių elgesį ir COVID-19 valdymo tendencijas (vakcinų ar vaistų paieškas) sunku tikėtis, jog tai įvyktų anksčiau negu ruošiantis 2021 m. vasaros sezonui. Europa yra sezoniškiausias kontinentas pasaulyje kaip ne kaip.


Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.

61 komentaras

  1. Augustinas Žemaitis - 2020 08 11, 19:20

    Gera analizė.

    Tiesa, nepirkčiau dabar Lietuvoje/Europoje lėktuvo bilietų po mėnesio.

    Bet rytoj ar po kelių dienų pirkčiau, nes tuo metu viskas beveik aišku su visais įvardytais punktais.

    Na taip, šiom aplinkybėm gali kažkas ir paskutinę dieną atsitikti – bet manau „kelionės žlugimo“ tikimybė ne didesnė nei tada, kai, įprastu metu, perki prieš 3-6 mėnesius ir irgi nežinai, kas tada bus – pvz. pernai į Veneciją nuskridau per tą „didžiausią potvynį“ ir daug kas buvo uždaryta, teko daug braidyti šaltame vandenyje. Dar visokie streikai ir t.t.

    T.y. manau rizika dabar pirkti prieš kelias dienas panaši, kaip įprastu metu prieš kelis mėnesius.

    Toks vartotojų elgesys manau gali nusistovėti, o gal net ir „po visko“ visai pilnai negrįžti į buvusį – šiaip ar taip, juk toks elgesys įprastas su autobusais ar traukiniais ir tik aviakompanijos buvo „iškovojusios“ teisę planuotis srautus pagal pardavimus prieš mėnesį-keturis ir teisę gauti „nemokamas paskolas“ iš klientų.

  2. Augustinas Žemaitis - 2020 08 11, 19:31

    Be to, dar visada yra asmeninės aplinkybės – t.y. pirkdamas ir įprastu metu prieš 3-6 mėn. visada rizikuoji, kad tuo metu atsiras svarbių kitų dalykų (draugo vestuvės ir pan.), ligų ir t.t.

    T.y. realiai pirkdamas prieš 3-6 mėn. žmogus visada prisiima 10-20% riziką, kad kelionė arba neįvyks, arba nebus tokia jau smagi nes ten nebus kažkas svarbaus patirta, ar teks dėl jos kažko svarbaus atsisakyti, ar tiesiog kurorte bus labai blogas oras.

    Dabar panaši rizika perkant prieš kelias dienas: prisideda viruso rizika, bet sumažėja kitos rizikos, nes prieš tiek laiko jau gali geriau daug ką numatyti pvz. asmeniniam gyvenime.

    Jei rezultatas bus bilietų pirkimo iš anksto sunykimas, turės keistis avialinijų kainodara kažkiek metų atgal – nes niekas nepirks bilietų po 30 eurų prieš kelis mėnesius (įdomu kokie Ryanair akcijos rugsėjui pardavimai?), pirktų gal kaip „loterijos bilietą“ po 3 eurus bet aviakompanijoms pačioms neapsimoka. Kita vertus, tai reikš, kad nebus įmanoma ir padavinėti po 300 eurų išvakarėse, nes tada ten skristų tik kam absoliučiai būtina ir tebūtų kelios užpildytos vietos. Tektų, matyt, rasti kažkokį viduriuką, pvz. 80 eurų už tokį hipotetinį bilietą.

  3. Arnas - 2020 08 12, 07:12

    Simonai, patikslinkite mintį. Vienoje vietoje rašote, kad „taip niekada bus“ (aviakompanijos nebeskraidys pagal anksčiau sudarytus tvarkaraščius). Kitoje vietoje teigiate, kad naujų impulsų įmanoma tikėtis galbūt 2021 m.
    Nereikėtų sakyti, kad „niekada nebus“. Be abejo, 2020 m. jau tikrai nebebus tokie, kaip planuota, turbūt ir 2021 m. Tačiau keleivių ir politikų elgsena ir toliau yra nenuspėjama (ir darosi vis labiau nenuspėjama), todėl galima viltis ir optimistinio varianto.

  4. Vytautas-NT - 2020 08 12, 08:16

    Žinantiems: priminkit, kodėl būtent Europos rinka yra tokia sezoniška? Ar čia turistų srautas neproporcingai didelis?

  5. Simonas Bartkus - 2020 08 12, 09:28

    Arnas: atsigavimas truks ilgai ir per tą laiką pasikeis žmonių elgesys, pasikeis keliavimo kryptys, persėdimo taškai, bankrutavusios aviakompanijos pakeis konkurencinį paveikslą ir kt. Impulsai padės atsistatyti, bet nematau, kad atsistatytų greitai į 2019 m. lygį – toks keleivių lygis grįš gal kokiais 2024 ar 2025, bet tam aptarnauti jau reikės kitų tvarkaraščių.

  6. Simonas Bartkus - 2020 08 12, 09:29

    Vytautas-NT: ypatybė Europoje ta, kad atostogos sukoncenrtuotos į du mėnesius – liepą ir rugpjūtį su shoulder sezonais gegužę, birželį ir rugsėjį. Tai lemia ir turizmo judėjimą ir emigrantų judėjimą būtent vasaros metu.

  7. Augustinas Žemaitis - 2020 08 12, 09:33

    @Arnas – Simonas gal kitaip mano, bet aš manyčiau, kad, nors sugrįš daug kas į savo vėžes, bus dalykų, kurie gali pilnai nesugrįžti.

    Tarp galimų pavyzdžių, manau, mano įvardytas klientų elgesys – gali apnykti tradicinė LCC kainodara kai bilietų kainos kyla labai smarkiai.

    Kitas galimas pavyzdys, ką nurodo Simonas, avialinijų konsolidacija, o tai irgi iššauks pasiūlos pokyčius, kurie iššauks paklausos pokyčius.

    Na ir galima dar sugalvoti minčių, kaip valstybinės avialinijos ir t.t.

    Aišku, čia 100 proc. nepasakysi, nes tai priklauso ir nuo rinkos žaidėjų, ir nuo aplinkybių, ir nuo politikų. Rinką daugmaž gali prognozuoti, bet kokius ribojimus kada uždės koks politikas – nelabai.

  8. Simonas Bartkus - 2020 08 12, 09:56

    Negaliu sakyti, kad pasikeis „viskas“ – žinoma, pasikeis ne viskas. Bet žinutėje „senų tvarkaraščių nebeprireiks“ užkoduota mintis, kad pasikeis oro transportas Europoje ženkliai – tai ir Augustino įvardintas klientų elgesys, ir kainodaros ypatybės, o juolab tvarkaraščiai.

  9. Augustinas Žemaitis - 2020 08 12, 13:26

    Prognozė dėl to, kad keleivių lygis grįš 2024-2025 m., manau pernelyg pesimistinė, nors, aišku, kad 2021 m. dar nebus „normalūs“.

    *Dėl ligos – net jeigu ir nebūtų vakcinos, akivaizdu, kad valstybės vis labiau į ją žiūri kaip į eilinę ligą. Nes mažėja mirtingumas dėl sugebėjimo gydyti, praėjo šokas, atsirado pripratimas ir t.t. Taigi, kelionių ribojimų mažės. Ir mažės sąlyginai sparčiai (t.y. mėnesis po mėnesio, ne metai po metų, nors ne visur vienodai ir kai kur atsiras naujų, nors galbūt vidutiniškai nebe tokių griežtų, kaip buvo).

    *Pirmas punktas sąlygos ekonominį atšokimą (nes nebus tokių karantinų, bent jau jie bus mažiau šalių, nei buvo). Be to, technologijos, lemiančios ekonominį augimą, nesustoja vystytis ir „natūrali“ pasaulio būsena yra augimas, kurį gali laikinai „numušti“ kataklizmai ar karai. T.y. mano nuomone, ekonomika pasieks buvusį lygį greičiau, nei 2024 m. ir 2024 m. bus aukštesniame lygyje, nei 2019 m. – o tai reikš ir didesnius keleivių srautus net jei nuotaikos ir būtų pasikeitusios ar bilietai kažkiek brangesni.

    Realiai ši krizė yra tarsi 2009 m. ir 2001 m. kartu paėmus – kerta ir per potencialių keleivių pajamas, ir per nuotaikas/norą skristi. Tačiau abiejų krizių atvejais srautai grįžo į buvusį lygį per pora metų. Kas galėtų su šia krize būti kitaip – nebent užsilikę draudimai „metų metais“ (t.y. ne „tirkoji rizika“ susirgti/numirti, bet „politinė rizika“ pakliūti į spąstus), bet kol kas to tikimybė neatrodo didelė, arba, tiksliau, tokie ribojimai galbūt liks kai kuriose šalyse ilgiau nei kitose, bet tai smarkiai neįtakos bendrų srautų.

  10. Augustinas Žemaitis - 2020 08 12, 14:11

    Beje, esamoje situacijoje, kai tranzitas per Lenkiją „uždarytas“, o Vengrija ir Slovakija yra tarp mažiausiai koronaviruso paveiktų ES šalių ir dar ilgai neviršys 15 atvejų limito, manau Wizzair būtų kaip niekad gerai staiga „mesti“ Vilnius-Budapeštas ir gal Vilnius-Bratislava.

  11. Posparnis - 2020 08 12, 15:25
  12. Simonas Bartkus - 2020 08 12, 15:56

    @Augustinas: Vilnius-Budapeštas būtų įdomus galimybių išnaudojimas, bet man atrodo, turbūt Wizz Air jau per didelis per nelankstus išnaudoti tokią labai trumpalaikę galimybę. Tiesa, vat airBaltic man atrodo paankstino Ryga-Budapeštas sugrįžimą (nesu tikras) – žiūriu pradėjo skraidyti nuo vakar (rugpjūčio 11).

  13. Edis - 2020 08 12, 16:46

    @Augustinas: Skrendant per Lenkija izoliuotis nereikia, jeigu neiseini is WAW oro uosto. Tokia islyga sutarta su lenkais.

  14. Simonas Bartkus - 2020 08 12, 16:59

    Penktadienį Latvija turėtų uždrausti skrydžius tarp Latvijos ir Prancūzijos (Estija irgi?), įdomu ar BT imsis kito viražo, kad išlaikytų skrydžius į CDG.

  15. Artūras - 2020 08 12, 18:36

    Simonai, kodėl turėtų uždraust CDG? Man įdomu dėl Ciūricho (ZRH), irgi ant ribos. Pats turiu bilietus šeštadieniui ir labai norėčiau, kad ZRH-RIX-VNO atšauktų, gaučiau bent kažkokią kompensaciją, visvien jau neskrisiu.

  16. Augustinas Žemaitis - 2020 08 12, 19:37

    @Edis – taip, bet važiuojant automobiliu reikia. Turėjau omeny, kad Vengrija, Slovakija (Aukštieji Tatrai) yra sąlyginai populiarios kelionių kryptys iš Lietuvos ir galėtų būti dar populiaresnės, kai kitos „iškrenta“. Bet į jas įprasta važiuoti automobiliu, o tai nebeįmanoma (be karantino). Jei jau skristi, tai nesvarbu, per Varšuvą ar per Frankfurtą ar per Helsinkį – bet su persėdimu trumpas nuotolis niekada nebus patrauklu nei laiko, nei pinigų atžvilgiu.

  17. Posparnis - 2020 08 12, 20:09

    Augustinai, Lietuvos piliečiams, grįžtantiems tranzitu per Lenkija, nereikia karantinuotis, jei važiuojama be nebūtinu sustojimu. Man tai panašu į kitu ES šaliu piliečiu diskriminacija. Pats susidūriau su atveju, kai vokietis, atvykęs Flixbusu į Vilniu iš Berlyno, privalo karantinuotis.

  18. Augustinas Žemaitis - 2020 08 12, 20:30

    O pagal kokį teisės aktą?

    Čia nematau – http://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/V-1817.pdf

  19. Simonas Bartkus - 2020 08 12, 21:45

    @Artūras: Latvija uždraudžia skrydžius, jei daugiau nei 25 atvejai 100k, o Prancūzijos rodiklis šiandien jau pasiekė 30.

  20. Simonas Bartkus - 2020 08 12, 21:46

    Posparnis: kur čia taip parašyta? SAM įsakyme kalbama tik apie oro uostus, neišeinant iš tranzito zonos.

  21. Anonimas - 2020 08 12, 22:47

    @Simonas Bartkus info apie tranzita per Lenkija buvo pateikta pries kelias dienas. Pvz. cia: https://www.15min.lt/m/id/pasaulis-kiseneje/kelioniu-ekspertas/kam-grizus-is-lenkijos-nera-privaloma-izoliuotis-638-1359222

  22. Augustinas Žemaitis - 2020 08 12, 23:08

    Tuomet čia teisės aktas: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ea60cec0650b11eaa02cacf2a861120c/asr?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=2a66cebf-0309-4466-949a-479b253804bb

    Citata: „11.6. Lietuvos Respublikos piliečiams ir Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantiems asmenims, tranzitu grįžtantiems per Lenkijos Respubliką;“

    Tranzitas nėra kaip nors paaiškintas, tai galbūt iš esmės bet koks važiavimas, kad ir 10 d. yra tranzitas (apie sustojimus nekalbama). Kita vertus, tik grįžtant – tai teoriškai jei išvažiuosi dabar į Vokietiją ir norėsi po 10 d. grįžti turėtum karantinuotis, nes tranzitui „į priekį“ negalioja, o dar nebūtų praėję 14 d. Čia, aišku, niekas per daug nesigilina matyt, bet tokia formuluotė leidžia spėti, kad gal bus laikina ši tvarka ir skirta labiau tiems, kas dabar kažkur gana toli su automobiliu ir nebūtų spėję grįžti. Bet aišku niekada nežinai kas laikina, o kas ilgalaikiška šiais laikais.

  23. Augustinas Žemaitis - 2020 08 12, 23:16

    Realiai visgi kitų ES piliečių diskriminacijos, kurią mini Posparnis, matyt nėra – kadangi sąsaja ne su pilietybe, o su gyvenimu Lietuvoje ir frazuojama taip, kad tai kaip kažkoks pagelbėjimas tam, kas nori grįžti namo (na o tam logiška sąlyga, kad tie namai Lietuvoje; jei namai Latvijoje ar Estijoje, tai vis tiek nereikia Lietuvoje karantinuotis pagal kitą punktą, kad tranzitu vykdamas per Lietuvą neprivalai karantinuotis).

  24. trolis - 2020 08 13, 07:35

    Artejant dedes rudenelio sventeje EU valstybese laukia idomiu sprendimu metas – pamoketi dar nuo keliu simtu mln iki keliu mlrd uzdarytu mokesciu moketoju euru savo atskiru avialiniju gelbejimui ar pagalvoti visgi apie kriterijus, kuriais remiantis visks uzdarinejama.
    Priminsiu, kad visi buvo uzdaryti su lozungu #flattenthecurve – kad medicina atlaikytu. Kuo paremti siandieniniai ribojimai, sunku suprasti

  25. Vytautas-NT - 2020 08 13, 08:48

    Klausimas žinantiems: Estijos vyriausybė davė Nordica 30 milijonų eurų. Ir kas iš to?

  26. Keliautojas - 2020 08 13, 09:25

    Nors ir neplanauoju skristi, bet suprantama, kaip kipras patenka i saliu sarasa is kuriu grizus privaloma saviizoliacija..
    Nors gyventoju ir 3kart maziau, bet pagal atliekamu testu skaiciu tikrai neatsilieka.
    Dear Customer,
    We would like to inform you that ALL passengers of W6 8043 VNO-LCA 14.08.2020 flight will be transferred to a designated location to have the COVID-19 test before passport control.

    Please note that for this flight no additional form is required to be completed.

  27. Simonas Bartkus - 2020 08 13, 12:45

    Vytautas-NT: tai turbūt nieko :) Estijos valstybė išsaugojo sau priklausantį ACMI bizniuką :) Kaip ir daugelis Europos valstybių, metė pinigus gelbėti aviakompanijas, negalvodami, koks žingsnis Nr. 2.

  28. Simonas Bartkus - 2020 08 13, 14:30

    Kelionių organizatoriai šią savaitę aktyviai lobina Lietuvoj ir Latvijoj, kad izoliacija būtų iš Graikijos tik žemyninės dalies įvesta, bet būtų išimtis saloms.

  29. Luna - 2020 08 13, 14:32
  30. Spectator - 2020 08 13, 14:41

    BT kitai savaitei pridėjo iš Vilniaus TLL/RIX skrydžių, kurie jungiasi su AMS/CDG, ir padidino CDG iki 7 per savaitę.

  31. Simonas Bartkus - 2020 08 13, 15:02

    Amazing, pradėjęs plisti virusas vasarį privedė prie to, kad rugpjūčio viduryje, bent laikinai bus 4:50 skrydis iš TLL į VNO, o 5:10 skrydis iš RIX į VNO, kad atvykę keleiviai 6:00 ryte spėtų išskristi iš VNO 7:30 į CDG ir 7:50 į AMS.

  32. trolis - 2020 08 13, 15:08

    tai kad virusas, pagal paskutine info, LT buvo jau sausi. jei jis buvo tai ir plisti turejo. zodziu, visi uzdarymai ir ribojimai darosi panasus i kazkoki nonsesnsa.
    beja, ispanai pushina vertinima pagal regionus, skandinavai jau dabar pagal regionus skaiciuoja – pvz norvegas grizes is Danijos neturi karantinuotis, nebent buvo „in red area“. aisku, didele ir greitai sugebanti reaguoti EU persikrautu visiskai nuo tokio info overloado

  33. Arnas - 2020 08 13, 16:11

    Tuo tarpu kai labai labai norisi, galima ir taip sugalvoti:

    Naujasis šalių sąrašas turėjo būti paskelbtas penktadienį popiet, bet pranešta, kad jis šią savaitę nebus atnaujinamas – nauji sprendimai bus priimti tik pirmadienį.

    Vyriausybė ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai paskelbė, kad reaguodama į tai, kad pagal epidemiologinius rodiklius didelė dalis Europos Sąjungos šalių patektų į labiausiai koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) paveiktų šalių sąrašą, pirmadienį į neeilinį posėdį susirinksianti Vyriausybė spręs dėl nutarimo nuostatų pakeitimo šiuo klausimu.

    Šaltinis
    https://www.15min.lt/m/id/pasaulis-kiseneje/kelioniu-pulsas/paveiktu-saliu-sarasas-sia-savaite-atnaujintas-nebus-esantys-graikijoje-gali-buti-ramus-637-1361012

  34. mikas - 2020 08 13, 16:12

    Ta pačia tema. Maltoj visi stebuklingai pasveiko, ar ten tuos imigrantus išbraukė iš sąrašo?

  35. Ugnius - 2020 08 13, 16:53

    Wizz jau 8 (!) kartą šiemet paskelbė apie naujos bazės kūrimą – šįkart DSA

  36. Pranas - 2020 08 13, 17:00

    Tai DSA juk klesti. VNO-DSA šį rugpjūtį yra pridėti papildomi skrydžiai, dabar skraido 4x per savaitę, ko niekada nebuvo. RIX-DSA irgi šiam mėnesiui dažnis padidintas paskutinę minutę.

  37. Simonas Bartkus - 2020 08 13, 17:20

    Verta nepamiršti, kad Wizz Air lėktuvų negauna, tai visos naujos bazės yra lėktuvų perkėlimas iš „senų“ bazių į naujas.

  38. .. - 2020 08 13, 18:05

    Del skaidymo i regionus, tai Danija ir Norvegija menuo ar daugiau skaido Svedija i sritis pagal sergamuma:)..

  39. .. - 2020 08 13, 18:06

    Mane vat pries kelias dienas „atskaide“ (sedek namie:)))))

  40. trolis - 2020 08 14, 00:41

    Pirmiausia, kaip daznas sedetojas BT350 ir BT349 pastebesiu, kad srautai vizualiai mazeja ir lektuvai darosi tustesni.

    Na, o kas nemazeja – tai LT ir VNO komedijos. Kaip zinia SAM pasiuntinejo SMS su dviem linkais, is kuriu vienas neveikia. Ka darysi – uzpildziau ta anketa online – ne problema. Duomenys, aisku, fake – kaip ir latviams, isskyrus telefona ir maila. Pvz kokio velnio pildant online reikia medicinos istaigos, kur registruotas (jei vistiek negaliu ten patekti), asmens kodo – nzn. Popierineje formoje kazkodel to nereikia. Tikiuosi ju duomenu bazes dziaugiasi kas savaite per vieneta didejanciu asmens kodu.
    Pradejo vel matuoti temperatura. Puiku. Ieinant i Bardaka ar LOBT irgi matuos ir anketas duos?
    Beviltiska ziureti kaip orveliski idiotizmai toliau prisideda prie sitos industrijos zlugdymo

  41. Paul - 2020 08 14, 10:37

    SAM įnešė aiškumo dėl izoliacijos iš Lenkijos. „…zoliavimasis neprivalomas Lietuvos piliečiams, grįžusiems ar atvykusiems iš Lenkijos, kai buvo vykstama šiais trimis atvejais – darbo, studijų ar su žemės ūkio veikla susijusiais reikalais“

    Plačiau: https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2020/08/14/sam-primena-saviizoliacija-grizus-is-lenkijos-privaloma-ne-visada#ixzz6V4mhgFOJ

  42. Ugnius - 2020 08 14, 12:43

    Wizz nuo spalio vidurio atidaro tiesioginius iš RIX į HAM, BMX, BLL, NYO bei TRD. Taip pat grąžina dar prieš krizę planuotus uždaryti RIX-KEF bei RIX-BGO. Taip išeina kad bazuos pas latvius papildomą lėktuvą ?

  43. Vardas - 2020 08 14, 13:35

    Frequent flyer’io išpažintis: https://www.facebook.com/watch/?v=983330828758316

  44. Ugnius - 2020 08 14, 14:26

    Papildymas, sulyg Wizz naujai bazuojamu lėktuvu Rygoje, atsiranda ir naujas maršrutas TLL-BGO

  45. Janka - 2020 08 14, 19:51

    Latvija ivede saviizoliacija is Graikijos (kartu ir Uk, Airija, Danija) gryzusiems. Tai kaip ir nesuveike kelioniu organizatoriu lobizmas del salu? Idomu, ka Lietuva pirmadieni paskelbs.

  46. Augustinas Žemaitis - 2020 08 14, 21:27

    Tai nebent Lietuva planuoja „išstoti“ iš burbulo.

    Na burbulas šiaip ar taip gana teorinis dabar – realiai visos ES sienos varijuojančio atvirumo, Lietuvos-Latvijos ar Latvijos-Estijos sienos niekuo nebesiskiria nuo daugybės kitų sienų Europoje. Nebe taip kaip kai burbulas atsirado. Lietuvai išstojus, ne kažkas tepasikeis – juk Latvija neuždarys sienų, nes nėra uždariusi su kitomis valstybėmis, kur panašus sergamumas.

    Čia nesakau, kad reiktų taip pasielgti – tiesiog analizuoju situaciją.

  47. mrm - 2020 08 15, 10:56

    Jei Lietuva paseks Latvijos pavyzdžiu pirmadieni, be Baltijos beliks tik 7 didesnės ir tik 4! su Lietuva sujungtos tiesioginiais skrydžiais ES/EEE šalys iš kurių atvykus nereikės saviizoliuotis.

    https://www.spkc.gov.lv/sites/spkc/files/data_content/14.08.2020-valstusaraksts-en.pdf

  48. srs - 2020 08 17, 13:42

    Ar LV ir EE taip pat pakėlė kartelę iki 25/100k? Jei ne, kas bus su Baltijos burbulu?

  49. Simonas Bartkus - 2020 08 17, 13:46

    panašu Lietuva toliau freestylin’a ir tiek žinių :) Estija ir Latvija penktadienį paskelbė sąrašus, kaip įprasta (bet Latvija pasisakė, kad šiandien irgi ketina peržiūrėti taisykles).

    Galim džiaugtis, kad vat dabar BT hub’as VNO dėka skylių ir skirtingų taisyklių.

  50. Augustinas Žemaitis - 2020 08 17, 14:13

    Na, kaip rašiau – tas burbulas buvo kažkada, o dabar tai jo nėra jau ne pirmas mėnuo. Burbulo esmė, kad tarp šalių yra kažkokia paprastesnė tvarka, nei iš išorės. Na, kaip, galima sakyti, įprastu metu yra „Šengeno kelionių burbulas“: iš išorės patekimas į jį kontroliuojamas, o viduje judėjimas daug mažiau. Toks „Baltijos kelionių burbulas“ realiai gyvavo kelias savaites, kai keliauti jo viduje buvo galima, o pateikimas į jį iš išorės buvo beveik draudžiamas.

    Bet dabar tai lygiai taip laisvai, kaip į Latviją ar Estiją, galima važiuoti į daug kitų šalių ir iš daug kitų šalių. Ir net nesant jokio burbulo kol kas niekas nepasikeistų tarp Lietuvos/Latvijos/Estijos, nes visos šalys patenka į 15 kriterijų.

  51. Augustinas Žemaitis - 2020 08 17, 15:53

    Čia šalys, iš kurių būtų reikėję karantinuotis prie 16 kriterijaus, bet dabar nereikės:

    Austria
    Greece
    Ireland
    Nepal
    Bangladesh
    Djibouti
    Australia
    Cyprus
    United Kingdom
    Turkey
    Jersey
    Ghana
    Botswana
    Azerbaijan
    Zambia
    Algeria
    Germany
    Kenya
    Belarus

    Matyt, aktualiausia – Graikija, Turkija, JK, Airija, Vokietija, Kipras ir Baltarusija (beje, ji jau ir 16 oficialiais duomenimis nebeviršija).

  52. Edgaras - 2020 08 17, 16:29

    @Augustinas Iš kur šis sąrašas? Pvz. Zambija vis dar SAM paveiktų sąraše, lyg ir privaloma saviizoliacija.

  53. Augustinas Žemaitis - 2020 08 17, 17:10

    Tai kaip suprantu dar neatnaujino sąrašo? Penktadienį atidėjo, o dabar tik pasakė, kaip keis kriterijus?

    Tačiau jeigu kriterijus bus 25, tai tada šitos šalys iškris iš sąrašo. Tai yra oficialūs ES duomenys apie sergamumą (buvo nuoroda praeitoje temoje komentaruose, trolis rodė), kuriais vadovaujasi ES šalys.

    Nebent aišku Lietuva dar kažką pakoreguos ir tarkim sakydama, kad nepasitiki Baltarusijos statistika, ją laikys sąraše, ar pan.

  54. PS - 2020 08 17, 17:14

    Šios dienos duomenys

    EU/EEA and the UK Sum of Cases Sum of COVID-19 cases per 100 000

    Spain 115.7
    United_Kingdom 20.7
    Italy 9.7
    Germany 16.4
    France 45.7
    Sweden 37.8
    Belgium 65.8
    Romania 89.0
    Netherlands 45.7
    Poland 25.8
    Portugal 25.7
    Ireland 22.3
    Austria 23.3
    Czechia 30.2
    Denmark 31.5
    Bulgaria 34.4
    Norway 12.0
    Finland 5.0
    Luxembourg 121.2
    Greece 22.5
    Croatia 32.2
    Hungary 3.9
    Slovakia 10.2
    Slovenia 11.3
    Lithuania 11.0
    Estonia 8.4
    Iceland 29.1
    Cyprus 20.8
    Latvia 4.1
    Malta 87.1
    Liechtenstein 10.4

  55. Spectator - 2020 08 17, 18:08

    Iš kur ištraukėt tai, kad nebus savi-izoliacijos atvykus iš šalių su mažiau nei 16 susirgimų? Niekur taip neparašyta.

  56. Pranas - 2020 08 17, 18:25

    Būtent, izoliacija lieka nuo 16, o nuo 25 bus ir izoliacija, ir privalomas testas vietoj draudimo atvykti. Užsieniečiams testas jų šalyje, lietuviams grįžus į Lietuvą. Vienintelis dalykas -sąrašas kol kas liko neatnaujintas iki šitą naują tvarką galutinai patvirtins.

  57. Kardiobatonas - 2020 08 17, 21:34

    Poilsinis turizmas šiemet galutinai sužlugdytas – sąraše atsidūrė ir Graikija. Kas sustabdys šitą beprotybę?

    https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/08/17/news/atnaujintas-covid-19-paveiktu-saliu-sarasas-tarp-ju-pateko-graikija-danija-airija-ir-jk-16003840/

  58. lp - 2020 08 17, 23:00

    o Turkish eilini karta nukele savo reiso pradzia, kol kas iki rugsejo 17..

  59. Giedrius - 2020 08 17, 23:24

    liepa LHR -89%, FRA -81%, kai vno tik -75%. low cost’ų įtaka?

  60. Kardiobatonas - 2020 08 18, 09:02

    Turkish per IST skraidindavo labai daug tranzito į tolimas šalis. Dabar tokių keliautojų srautai drastiškai kritę. Net poilsiauti į Turkiją nėra realių galimybių išvykti. Manau, Turkish skrydžių grąžinimo galima tikėtis tik smarkiai atlaisvinus kelionių sąlygas.

  61. Simonas Bartkus - 2020 08 18, 09:14

    Giedrius: LHR (FRA šiek tiek mažiau) yra dominuojantys srautas trans-atlantic, kuris vis dar neegzistuojantis.

Leave a reply