Archive for 9 sausio, 2021

13 prognozių 2021-iesiems metams

Šis aviacinis įrašas pirmiausia pasirodė mano patronams „Patreon“ platformoje.

Pandemija aviaciją nubloškė į 1999-uosius: 21-eri augimo metai buvo ištrinti. Palyginus su 2019-aisiais visame pasaulyje pernai lėktuvais keliavo maždaug 67% keleivių mažiau. Lietuvos oro uostai metus 2020-aisiais turėtų suskaičiuoti maždaug trimis ketvirtadaliais mažiau keleivių nei prieš metus. Tokį skaičių, 1,8 milijono oro keleivių Lietuvoje matėme 2006-aisiais: 14 metų atgal.

Nors rinkos dalyviai ieško optimizmo, reikia pripažinti – tai buvo patys blogiausiai metai aviacijai. Taip, blogesni už tuos, kai kilo finansinė krizė ir bankrutavo viena aviakompanija po kitos. Taip, blogesni už tuos, kai teroristai rėžėsi į bokštus-dvynius Niujorke 2001 m. ir žmonijos noras lipti į metalinį vamzdį ir susispaudus skrieti tūkstančio kilometrų per valandą greičiu susvyravo.

Pasaulinė turizmo organizacija (UNWTO) paskaičiavo, jog turizmas 2020 m. padarė net 30 metų žingsnį atgal: srautai pasaulyje panašūs kaip 1990 m. Tarptautinis turizmas pasaulyje susitraukė tarp 70 ir 75 procentų. Kitą vertus, duomenys rodo, kad per šiuos metus žmonės sutaupė pinigų, kurios nori leisti kelionėms. Paskaičiuota, jog vien Jungtinės Karalystės gyventojai turi 100 milijardų svarų atsidėję keliavimui po pandemijos. 95% žmonių prisipažino karantino metu bent kartą naršę kelionių tinklalapius: industrija dabar dirbs, kad svajotojus vėl paverstų keliautojais.

Blogiausia jau praeitis. “Cirium” suskaičiavo, kad pati lėčiausia diena pasaulyje buvo balandžio 25-oji. Tą dieną įvyko vos 13 600 skrydžių. Palyginimui, daugiausia lėktuvų kilo sausio 3-ąją – 95 tūkst. Tikrai būtų buvę virš 100 tūkst. per dieną, bet vasara taip ir neatėjo. Pagal “Eurocontrol” duomenis mažiausiai skrydžių Lietuvoje įvyko balandžio 5-ąją: vos 5. 

2021-ųjų metų pradžia vis dar bus lėta: Lietuvoje po kalėdinių skrydžių programų skrydžių planai vėl panašūs kaip buvo lapkričio mėn. pabaigoje. Kasdien nušviečiamos žinios apie vakciną verčia keleivius jaustis tarsi belaukiant išpardavimo: kam planuoti dabar, jei netrukus neišvengiamai prasidės nuolaidų vakarėlis? Tačiau pažangios šalys, tokios kaip Vokietija ar Singapūras neplanuoja didžiosios visuomenės dalies paskiepyti anksčiau nei pati 2021-ųjų metų pabaiga. 

2021-iesiems surikiavau 13 svarbiausių prognozių: po tokių metų bijoti skaičiaus 13 lieka labiau nei juokinga.

  1. Testavimas, testavimas ir testavimas. Nors visas turizmo verslas kaip išganymo laukia vakcinos paplitimo, didžiąją 2021 m. dalį duris keliautojams atvers neigiamas testo rezultatas. Valstybės tikrins įvažiuojančius atvykėlius, pažymų apie neigiamus rezultatus reikalaus aviakompanijos, o kai kur ir viešbučiai. Prieinamumas tik auga: Lutono oro uostas netoli Londono įrengė postus „pasitestuok, susimokėk ir skrisk“. Tiesiai iš automobilio. Kaip „McDonald‘s“. Artėjančios dar vienos vasaros turizmo industrija prarasti nenorės, todėl spaus vyriausybes dėl kelionių atlaisvinimo. Su neigiamu testu.
  2. Ruoškite skiepų pasus. Geltoni tarptautiniai skiepų pasai šiuo metu matyti tik žmonėms, keliaujantiems į egzotiškas Pietų Amerikos ar Afrikos valstybes, tačiau su plintančia vakcina jie taps būtina kelionės dalimi. “Qantas” aviakompanijos direktorius pasakė, jog planuoja, jog nesiskiepijusių į Australijos nacionalinio vežėjo lėktuvus nepriims. Nėra skiepo – nėra kelionės. Ilgą laiką iš vidaus užsirakinusios Australija, Naujoji Zelandija ar Japonija turės paaiškinti ir savo piliečiams, kodėl atidaro sienas: “įleidžiame tik paskiepytus” yra geras atsakymas.
  3. Laisvė keisti bilietus. Aviakompanijos per pandemiją panaikino bilietų keitimo mokesčius, to dėka išlaikė dalį pardavimų ir juos įvesti vėl gražinti lengvai nepavyks. Europos aviakompanijos nemokamo keitimo politiką nuolat pratęsia: “Ryanair” šiuo metu yra pažadėję jokio keitimo mokesčio perkamiems bilietams iki sausio pabaigos, “Lufthansa” grupė iki vasario 28 d., o SAS neribotam laikotarpiui iki atskiro pranešimo. Jungtinių Amerikos Valstijų aviakompanijos jau davė pažadą, jog taip bus “amžinai”. Pirmiausia keleiviai tesugrįžta, o jau po to rasime, kaip iš jų uždirbti.
  4. Kelionių planavimas tapo sprintu ir vėlyvi pirkimai liks turizmo industrijos norma. Ilgametes investicijas į išankstinių pardavimų skatinimą pandemija nubraukė ir šiuo metu pusė skrydžių bilietų yra nuperkama per paskutines 10 dienų iki skrydžio. Neaiškumas ir kintantys reikalavimai dings, tačiau atmintis išlieka. Rezervuoti atostogas prieš pusmetį buvo norma, dabar vykti į užsienį prieš mėnesį yra ankstyvas planavimas.
  5. “Always Out Of Office” režimas keis keliavimo įpročius. Mūsų darbas iš namų galvose vis dar yra apibrėžtas laike. Pasibaigus šiam periodui ir su vakcinacija sustabdžius pandemiją didelė dalis įmonių įvertins, kurie darbuotojai gali ir nuolat dirbti nebūdami biure. Valstybės (pirma – Barbadosas) imasi kurti “skaitmeninio klajoklio” vizas: žmonės, kuriems užtenka tiesiog gero interneto darbui gali dirbti iš bet kur. “Airbnb” pakeitė savo veiklos modelį ir dabar orientuojasi į ilgalaikę nuomą – atsidarius jų titulinį puslapį pasitinka šūkis “Gyvenk bet kur” ir pasiūlymai rasti ilgalaikius namus.
  6. Automobiliai, kemperiai ir autobusiukai tęs savo renesansą. Nedidelė grupė ir minimali būtinybė naudotis paslaugomis su didesniu būriu žmonių visiškai atitinka šiuolaikines fizinės distancijos normas. Sunkiai tikėtinas organizuotų grupių dideliais autobusais keliavimas 2021-aisiais ir vaikščiojimas būriais po užgrūstus didmiesčių turistinių objektus paskui iškeltą skėčio kotą. Kelionės mažomis šeimomis ar labai mažomis grupelėmis liks prioritetas ilgam. Kartu, kaimiškų vietovių pakilimas:  “HomeToGo” JAV paskaičiavo, jog sodybų paieškos išaugo 143%. Slėptis nebūtina toli: 47% žmonių pirmiausia planuoja keliones šalies viduje.
  7. Važiojam ilgam arba liekam namie. “Amadeus” duomenys rodo, jog keliautojai planuoja 60% kelionių mažiau nei prieš pandemiją, tačiau dabar 55% keliauninkų numato, jog planuojamos kelionės bus 14 dienų arba ilgesnės. Ilgas sėdėjimas namuose verčia svajoti apie dideles ir ilgas keliones: galbūt 2021 m. keliausime vieną kartą, bet toli ir ilgam. Tai prasta žinia savaitgaliniam turizmui. Ši tendencija paaiškinama: susitaikyti su testavimu, karantinu ir kitais reikalavimais yra verta ilgoje kelionėje, bet sukelia per daug vargo trumpoms kelionėms. Trumpi pabėgimai į Paryžių, Romą ar Barseloną gali būti nepopuliarūs, o “gyvenimo kelionės” 2021 m. imsis ne vienas.
  8. Informacija visur ir visada: geriau per daug negu per mažai. Pandemija įpratino domėtis viskuo ir sekti kiekvieną posūkį čia ir dabar: keli tūkstančiai žmonių socialiniuose tinkluose gyvai stebėjo Vyriausybės posėdį, kurio metu buvo sprendžiama, ar uždrausti skrydžius iš Jungtinės Karalystės. Sprendimai keičiasi greitai, todėl ryte tikrinta informacija per pietus jau gali būti pasenusi. Sklinda patarimai atsiriboti nuo informacijos pertekliaus, tačiau ironiška, kad tai vyksta per socialinius tinklus. Kartu su kelionių planavimu sprinto tempu ir informacijos poreikiu atgimimą išgyvens kelionių agentų paslaugos. Deja, jiems teks įprasti būti prieinamiems 24/7 ir turėti įrankius, informuojančius keliautojus kiekviename žingsnyje. “Censuswide” padaryta apklausa sako, kad 80% keliautojų tiki, jog technologijos padės atstatyti pasitikėjimą keliavimu: 42% nori keliauti tik į valstybes, kurių vyriausybė pateiks jiems mobiliąją programėlę, kuri siųs informaciją apie vietinius pokyčius ir elgesio rekomendacijas.
  9. Švara – kriterijus Nr. 1. 45% keliautojų sako, kad renkantis apsistojimo vietą į TOP3 pasirinkimo faktorių sąrašą pateko švara. “Hilton” pirmasis viešbučių tinklas pasiūlęs bekontaktį apsistojimą. “Booking.com” po labiausiai žiūrimu viešbučio pristatymo elementu – nuotraukomis – rodo kokios papildomos sveikatos apsaugos ir higienos priemones taiko konkretus viešbutis bei pateikia reitingą, kaip jo svečiai vertina švarą. Patarimas viešbučiams paprastas: rūpinkitės švara ir dėkite pastangas tai parodyti kaip sistemingai taip darote. Ypatingos patirtys turės palaukti, nes pandeminio žmogaus poreikiai tapo paprastesni: keliautojų apklausos sako, kad trys pagrindiniai dalykai, kurių ieškoma atostogose yra erdvė pasivaikščiojimui (94%), švarus oras (50%), patogi prieiga prie gamtos be žmonių (44%). Jeigu užsiimate kraftinių gėrimų gamybos pamokėlėmis turistams – pasirūpinkite bent distancija ir paslaugos perkėlimu į lauką.
  10. Lėktuvuose laukia prastesnis servisas. Tam tikras fenomenas, bet per kiekvieną krizę, keleiviai kažką praranda. Prieš 12 metų buvusi finansinė krizė atėmė nemokamą bagažo vežimą ir vietos pasirinkimą. Šita krizė sunaikins nemokamą maistą ir gėrimus, kur dar tokie yra likę. “Lufthansa” (o iš paskos ir jos grupė “Austrian” ir “Swiss”) paskelbė, jog nuo pavasario nebeliks europiniuose skrydžiuose nemokamo sumuštinio, „Coca Cola” ir alaus. “Turkish Airlines”, „Qatar Airways“ apkarpė maistą net verslo klasėje ir panašu, jis niekada nebebus toks kaip buvęs.
  11. Pirmos grįš kelionės trumpesniais atstumais, tai ilgų kelionių ir didelių lėktuvų dar nereikės.Šiuo metu (sausio pradžioje) yra naudojami tik 22 iš 254 pagamintų dviaukščių “Airbus 380”: kiti kantriai laukia savo laiko arba jau yra tiesiog ardomi. Panašus likimas ištiks ir kitus didžiuosius, kuriuos pritaikyti krovinių vežimui per brangu ir ypač tie, ant kurių užkabinti keturi varikliai: “Airbus 340”, “Boeing 747”. Gal socialiniam burbule atrodo, kad šiemet turistai iš Balio pasuko į Meksiką, bet masinis keliautojas, kuriam sava šalis per maža pirmiau rinksis vietas, iš kur, prireikus, galima apsisukti ir grįžti atgal labai greitai. Ir tiesioginiu skrydžiu.
  12. Kelionių priežastys maišysis: žmonės bandys keliauti mažiau, bet aprėpti daugiau.“Bleisure” (business+leisure) jau yra žinomas terminas, kada vienos kelionės metu apjungiami darbo reikalai ir poilsis – toks kelionių tipas išaugs dar labiau. Nemažai šalių tikisi “Re-union” keliavimo: žmonės, atskirti nuo savo giminių ir artimųjų po pandemijos rinksis vietas, kur gyvena daugiau jų draugų ar giminaičių: ilgesys bus derinamas su poilsiu. Nuotolinis bendravimas dar kurį laiką liks korporatyvinėse taisyklėse, o jas įveiks tik sena gera konkurencija: kai visi priversti pardavinėti per “Zoom’ą”, tol visi lygūs, o kai tik atsiras galimybė, parduos tas, kuris pirmas nugriaus šį barjerą ir nuvažiuos pas klientą. Aišku, tik kai bus atidaryti biurai ir restoranai, kuriuose galima susitikti. Parodos ir konferencijos pirmam metų pusmečiui jau atšauktos, didesni renginiai mažai turi vilčių ir antrai metų pusei.
  13. Mažų kainų laukimas: “booking.com“ apklausti keliautojai pasakė, jog 62% labiau rūpi kaina popandeminiu laikotarpiu ir 55% laukia nuolaidų. Tai gera žinia dominuojančioms platformoms, tačiau paslaugų teikėjus stato į nepatogią padėtį: mažinti kainas ir pritraukti keliautojus šitaip ar tiesiog laukti, kol jie sugrįš? Lėktuvų bilietų ir kitų turizmo paslaugų kainas nulemia konkurencija: sugrįžusi laisvė keliauti grąžintų ir kainų karus, jei žaidėjų rinkoje liks pakankamai. Tačiau, pandemijos pabaigos sulauks ne visos aviakompanijos, ne visi viešbučiai ir ne visi kelionių organizatoriai. Tiek skrydžiai, tiek apgyvendinimas liko aukšto kapitalo ir žemų kintamų kaštų verslas – niekas taip brangiai ne kainuoja kaip tuščia vieta lėktuve ir laisvas kambarys viešbutyje. Tai palanku susidaryti kainų karams, tačiau tik jei liks kam kariauti.