Archive for sausio, 2022

10 tendencijų 2022-iesiems metams

Šis aviacinis įrašas pirmiausia pasirodė mano patronams „Patreon“ platformoje.

2021-aisiais aviacija ir turizmas šiek tiek pakėlė galvą. Tiesa, ne visur – yra valstybių, kur 2021-ieji tapo net blogesniais metais negu 2020-ieji (pvz. Tailande ar Indonezijoje). Bet mūsų, vakarų pasaulyje žodynuose liks kaip „atsigavimo“ metais: kas kukliau, kas drąsiau, 2021-aisiais daugelis judėjo pirmyn. Nemažai industriją palikusių žmonių buvo pakviesti grįžti, bet toli gražu ne visi norėjo vėl dirbti šiame nenuspėjamame versle. Atsigavimas buvo labai netolygus, o profesionalai keiksnojo kintančias valstybių taisykles, naujas COVID atmainas ir taikėsi prie senų bei naujų ribojimų. 

Per 2021-uosius metus įpratome prie taisyklių, pildomų formų, vakcinacijos sertifikatų ir testavimo. Kelionės atgimė, bet drąsus planavimas pusmečiui į priekį kol kas ne – Omicron atmainos atsiradimas ir kai kurių valstybių reakcija į tai neleidžia pamiršti, jog laisvė keliauti vis dar yra labai trapi. Susitaikėme su kaukėmis lėktuvuose, pripratome prie prastesnių paslaugų, pigių kainų sulaukėme tik epizodiškai vienur ar kitur, o visuomenė suskilo tarp darbo namie ir grįžimo į biurus, bet čia jau bendriniai gyvenimo pokyčiai. 

O kas laukia 2022-iesiems? Praėjusiais metais šoviau 13 tendencijų, aprašiau kaip man sekėsi į jas pataikyti, o šiais metais pateikiu 10 dalykų, kas vyraus prasidėjusiais metais. 

1. Brangs. Bilietai, viešbučiai, viskas. 2022-aisiais kelionių kainos ir augs ir augs matomai. Jos augo ir 2021 m., bet augimas buvo paslėptas: dažniau keliaujantys mokėjo už bilietų keitimus, perplanavimą ar negražinamas rezervacijas. Visi mokėjome už testus ir neoptimalius maršrutų pasirinkimus, kada kelionės planus keitė ribojimai, kad ir persėdimo taškuose (pavyzdžiui, 2021 m. ne vienas keliavo į Meksiką ar Karibus, bet europiečiams buvo neįmanoma skristi per JAV). Kas pabrango matomai buvo tik automobilių nuoma, kurios kompanijos susidūrė su neregėtų automobilių trūkumu. Šiemet gali brangti viskas: nors bendras keliautojų skaičius nebus toks kaip 2019 m., bet viešbučiai, kurie įsikūrę prieinamuose taškuose gali drąsiai kelti kainas, nes didelė dalis pasaulio vis dar lieka uždaryta. Aviakompanijoms spaudimą darys pakilusios naftos kainos, kurios įtakoja kintančius skrydžio kaštus: kai degalai brangūs, kartais geriau neskristi. Arba paimti iš keleivių tinkamą kainą.

2. Poilsinės kelionės išliks dėmesio centre. Nesvarbu, koks buvo aviakompanijos fokusas prieš pandemiją, tai jau 2021 m. visos bendrovės tapo „atostogų avialinijomis“. Dabar nereikia niekam aštuonių skrydžių per dieną tarp Briuselio ir Milano: užteks trijų, o atlaisvintus lėktuvus reikia siųsti į kretas ir maljorkas. 2022-iesiems „British Airways“ paleido „BA EuroFlyer“ low-cost’ą Gatwicko oro uoste, kurio tinklelyje vien tik malagos, farai, tenerifės, antalijos ir salonikai. Nesvarbu, kad 97% visų maršrutų teks konkuruoti su low-cost bendrovėmis, bet poilsinės kelionės bus paklausesnės nei skrydžiai į Londono į Ženevą. 

3. Išryškės darbuotojų (pirmiausia, pilotų) trūkumas. JAV aviakompanijos su įgulos trūkumu susidūrė dar rudenį, kuomet apsiskaičiavo, kiek į prastovas paleistų pilotų nebenorės grįžti dirbti šio darbo. Per šias Kalėdų šventes tūkstančiai skrydžių buvo atšaukti, kuomet į aviakompanijų darbuotojų ratą įsisuko omikronas, o jo izoliacijos protokolai išėmė iš darbingųjų rato šimtus žmonių. Ne viena aviakompanija stabdė pilotų mokymą 2020-2021 metais, o dalis žmonių išėjo atostogauti visam laikui. Veikia kaip automobilių kamštis: priekyje stovintys jau juda ir ruošiasi naujus pilotus, bet kamščio gale kai kam gali tekti stovėti. Pilotų trūkumas vėl bus tema žiniasklaidoje ir skrydžių skaičiaus riboklis ateinančią vasarą.

4. „Pilnų lėktuvų“ sindromas. Praėjusiais metais pamatę pilną oro uosto terminalą žmonių dėdavo nuotrauką į socialinius tinklus – „žiūrėkit, visi vėl skraido“. Statistika atsitiktinių nuotraukų nepatvirtino, tačiau populiarių vietų perpildymas bus prasidėjusių metų tendencija. Populiarūs viešbučiai jau parduoti vasarai, aviakompanijos išmoko tiksliau prognozuoti paklausą ir skraidys būtent ten, kur reikia, o resursų trūkumas dar privers planuoti kruopščiau. Su darbuotojų trūkumu aptarnavimo sferoje susiduria visas vakarų pasaulis, tad pilnas lėktuvas nebus taip nemalonu, kaip didelės eilės prie autonuomų, viešbučių recepcijose ar, neduokdie, oro uostų check-ino langelių, kur toliau pervargusiems darbuotojams reikės tikrinti testų pažymas, skiepų sertifikatus, užpildytas formas ir visus kitus papildomus popierius, kuomet prieš trejus metus pakako tik įlaipinimo kortelės QR kodo. „#overtourism“ vėl taps naudojamu hashtag’u socialiniuose tinkluose – tiesa, tik kai kuriose vietose.

5. Politinės įtampos koreguos skrydžių grafikus. O jūs prisimenat tokius egzotiškus laikus, kada „Belavia“ buvo daugiausia skraidanti į Lietuvą aviakompanija? Žinokit, tai buvo viso labo prieš aštuonis mėnesius. Dabar Baltarusiją apskridinėja net niekuo dėti švediški lėktuvai skrendantys į Dubajų jau nekalbant apie tos šalies bendrovės reguliarius skrydžius į Europą. Turistai iš Kinijos kelis dešimtmečius buvo pagrindinis turizmo Europoje variklis, o „Finnair“ atidarinėjo skrydžius per Helsinkį į Kinijos miestus, kurių pavadinimus tik mokėmės ir mėtėm juokučius apie „kaimas su 10 mln. žmonių“. Kinija lieka užsidarius žmonėms iš Vakarų ir sunku tikėti, kad 2022 m. vasarą kinai užkimš pėsčiųjų perėjas Eliziejaus laukuose. „Aeroflot“ vis dar neskraido iš Maskvos į Vilnių. „United“ vis dar neskraido iš San Francisko į Šanchajų (prieš trejus metus „Apple“ pirkdavo 50 garantuotų „business class“ vietų šitame reise kiekvieną dieną). Kai kurie vartai ir toliau liks uždaryti politinių nesutarimų.

6. Ilgais atstumais su mažais lėktuvais (pagaliau). Apie tendenciją, jog 737MAX ir A321NEO skraidys per Atlantą pradėjome kalbėti dar prieš penkmetį, o šiais metais šita tendencija sprogs. Atsiradusi technologija pagaliau išplito, o visi kas užsisakė A321LR ir kitus ištvermingus nedidelius lėktuvus dabar trina rankomis. Praėjusį mėnesį pirmą tokį gavo SAS ir ilgai negalvojusi pasiuntė iš Kopenhagos į Bostoną. Nuo pavasario tokiais mažais lėktuvais iš Danijos į Bostoną ir Vašingtoną skraidys kasdien. Ilgo nuotolio skrydžiai atsigauna žymiai lėčiau negu trumpo, žmonės vengia persėdinėti didžiuliuose oro uostuose, todėl tokie 150-200 lėktuvai tampa išsigelbėjimu: maršrutas gal ir nėra labai paklausus, bet gali skristi tiesiogiai. Kuomet ilgiems skrydžiams maži lėktuvai buvo projektuojami, tai kalbėta apie galimybes atsirasti naujiems tiesioginiams skrydžiams tarp „antro lygio“ miestų: kol kas apie tokius liks pasvajoti, nes lėktuvus naudos susitraukusiems buvusiems populiariems ilgiems skrydžiams.

7. Paslaugų lygiu tradicinės aviakompanijos toliau vysis ULCC. Girdėjote apie aviakompanijas, kurios sumažino maisto kiekį lėktuvuose siekiant mažinti kontaktų skaičių? Aha, bet dabar dar pamatė, jog ir pinigų taip susitaupo. Iš ekonominės klasės nemokamą alkoholį metą lauk ir ilguose skrydžiuose bei turi tam paaiškinimą: mažiau gerk, ilgiau būk su kauke. Kaukės 2022 m. iš lėktuvų dar neišnyks, o panaikinti maži malonumai išnyko visam. Ir kalba ne tik apie pervirtą makaronų porciją ar degintos kavos puodelį: produkto savybės toliau dar labiau vienodėja. SAS savo pigiausiuose bilietuose „SAS Light“ panaikino galimybę neštis lagaminėlį į saloną – visai kaip „Wizz Air“. Galvos skausmo ir pasiruošimo kelionei daugiau nebus: kelionės tapo kaip tas švediškas stalas, kur valgai akimis, o susimokėti kasoje paprašo pasvėrę lėkštę – pilvas pilnas, bet vis tiek jautiesi apgautas.

8. Paskutiniai metai, kai naudosime žodį „atsigavimas“. Ypač apie keliones darbo reikalais. Viską iki šiol industrijoje matuojame su 2019 m. „Skrydžių skaičius Europoje atsigavo 70% 2019 m. lygio“, „turime trečdalį atvykstančių turistų nei prieš pandemiją“ – įprastos frazės, naudojamos industrijos profesionalų pokalbiuose ir žiniasklaidos tekstuose. 2022 m. gal dar naudosime tą žodį, bet į metų pabaigą vis rečiau: pradėsime lygintis su praėjusiais metais kaip norma. Jau aišku, jog ne visi segmentai „atšoks“ į 2019 metus – kai kas išnyko visai, kai ka jau yra daugiau nei priešpandemiją, o daug aspektų, tiesiog atrado naują „normalų“ lygį. Nemažas būrys darbo reikalais jau keliauja, o jeigu jūs vis dar laukiate, kada jus vėl siųs į komandiruotes, siūlau apsižvalgyti ir galbūt jos jau išnyko iš jūsų gyvenimo visam.  Kalbant apie oro keleivių skaičius, nemanau, jog Lietuvoje 2019 m. lygis grįš anksčiau nei 2024 m., bet iki to laiko nustosime „atsigavimo“ sąvoką vartoti visai: industrijoje net mažėja žmonių, kurie dar pamena tuos laikus.

9. „Sustainability“, žaliosios kelionės, ekologija ir kiti buzz-žodžiai. Apie tvarumo tendenciją kalbama jau gerą dešimtmetį, tačiau per pandemiją iš turizmo žodyno tai išnyko: badaujantys vaikai nesikalba apie ekologinį pastarnokų auginimą. Tačiau pasaulis per šiuos gerus dvejus metus nužingsniavo tolyn ir aviacijos bei turizmo sektoriai turėjo tik laikiną indulgenciją šiuo klausimu. Kaip padarysime keliones tvaresnes ir su mažesniu poveikiu aplinkai? Būsimų nerealistiškų elektrinių lėktuvų brėžinių nebeužteks, o valstybinis reguliavimas ir visuomenės spaudimas vers ieškoti sprendimų dabar. Aviacija čia neturi akivaizdžių ir greitų sprendimų – o jų reikės, kitaip skrydžius trumpais atstumais ims uždarinėti.

10. Šie metai bus konsolidacijos Europoje proveržis. Aviakompanijų mūsų žemyno žemėlapyje vis dar yra labai daug, tad iš „survival mode“ išėjusių bendrovių vadovai ir akcininkai ims konkrečiau kalbėtis apie įsigijimus ir susijungimus. Kad mano įžvalgą būtų lengviau patikrinti, tai prognozuoju, jog 2022 m. Europos aviaciją sudrebins bent vienas didesnio mąsto įsigijimas ar susijungimas. Prisiminkime, dar rudens pradžioje nutekėjo „Wizz Air“ bandymas įsigyti „easyJet“. Mes nežinome, koks scenarijus yra labiausiai realistinis, bet didelė iššauta raketa gali įsukti pagreitį tam tęstis. Tikėkimės, jog po viso šito Europoje neliks kaip JAV 4 super-didelės aviakompanijos (tiesa, laisvosios rinkos pragaro ratai nestoja, tai atsikvošėję mažieji auga ir start-up’ai vėl ima veistis).

O kokie bus skaičiai? Lietuvos oro uostuose 2021 m. preliminariai keliavo apie 2,5 mln. keleivių. 2021 m. buvo žingsnis 10 metų atgal – keliautojų buvo šiek tiek mažiau nei 2011 m. 2022 m. prognozuoju, jog gali keliauti net 2 mln. žmonių daugiau – bet tai bus viso labo maždaug 2015-ieji.