Apie “Routes” renginių koncepciją rašiau prieš pusantrų metų. Tuomet pirmąsyk dalyvavau “Routes” renginyje, nuo to laiko prabėgo keletas europinių ir pasaulinių renginių.

Pabandžius sugretinti, kas pasikeitė per tuos dvejus metus aiškiai galiu matyti keletą skirtumų.

Šiai dienai yra visiškai akivaizdu, kodėl 2009 m. sausį bankrutavus “flyLAL” Vilniaus oro uoste sunkiai atsistatė skrydžių tinklas. Nuo 2008 m. vidurio iki 2010 m. vidurio praktiškai visų aviakompanijų “network management” darbuotojams buvo nuleistas vieningas sprendimas – “Nesiplėsti jokia kaina”(Išimtis keletas aviakompanijų, kurios turėjo didelį kiekį naujų įvedamų lėktuvų, kurios turėjo “įdarbinti”). Tuo metu niekam nerūpėjo nė maršrutai, kurių verslo planų skaičiuoklės akivaizdžiai rodė greitus teigiamus rezultatus – dideliuose versluose, aviakompanijose, “strategy cames first”. Situacija galima pateisinti – tuo metu rinka labai sparčiai traukėsi ir buvo grėsmė, jog trauksis dar labiau ir labiau. Tokioje baimės aplinkoje sunku priimti bet kokį plėtros sprendimą.

Todėl džiugu, jog 2009 m. visgi atsirado aviakompanijų, kurios išdrįso vykdyti plėtrą – į Vilniaus oro uostą žengė “brussels airlines” ir “Skyways”. Nors pastarajai ir nepavyko įtvirtinti savo prekės ženklo, tačiau su žinomu ir galingą pardavimo tinklą Lietuvoje turinčiu partneriu šiais metais gali sektis kitaip. 2009 m. skrydžius iš Londono Gatwicko oro uosto buvo atidariusi ir “Aer Lingus”, tačiau pastaroji sprendimą atidaryti šiuos skrydžius buvo priėmusi dar 2007 m. pabaigoje.

“Aer Lingus” Londono Gatwicko bazės atidarymo fiasko vis dar aptarinėjamas tarp specialistų – turbūt bus chrestomastinis pavyzdys, kokia yra nepamatuotos plėtros krizės metu kaina.

Dėl aukščiau nurodytos priežasties, kuomet už skrydžių tinklą atsakingi aviakompanijų vadovai visą savo energiją sutelkę buvo į skryžių optimizavimą, nuotaikos “Routes” renginiuose buvo gerokai kitokios nei šiemet. “Network management” darbuotojai pasiūlymus į naujų skrydžių atidarymą žiūrėdavo gan abejingai ir planai buvo mintyse dedami į stalčius pažymėtais “po trijų metų”. Dalis aviakompanijų netgi vengdavo “Routes” renginių.

Dabar situacija kitokia – dalis aviakompanijų imasi keisti “network managament” darbuotojus, nes per krizę reikėjo vienų, o plėtrai daryti reikia kitokių. Patys aviakompanijų skrydžių vystymo vadovai dabar “Routes” renginiuose dalyvauja noriai ir labai aktyviai analizuoja įvairius naujų skrydžių pasiūlymus. Aviakompanijoms pasidaro įdomios ir esamos rinkos, kuriose galima sėkmingai konkuruoti. Aviakopmanijos aktyviai stebi augančius regionus ir žiūri, kaip juos būtų galima iš naudoti savo tinklo plėtrai.

Aviakompanijų apsivertimas iš “uždarinėti maršrutus” į “plėsti maršrutus” nebus greitas. Naujų maršrutų analizė nepažįstamose rinkose šiai dienai daroma 2012 m. vasaros antrai pusei – 2013-iesiems. Ir plėtros kreivės pokyčius labai įtakos naftos kaina – jeigu ji laikysis virš 100$ ribos – paprasta aviakopmanijoms nebus.

Per dvejus metus labai ženkliai pasikeitė ir Vilniaus oro uosto vaidmuo. Pamenu, per pirmuosius susitikimus su aviakompanijomis dažnai kalbą tekdavo pradėti nuo atsiprašymo – ne viena aviakompanija turėjo karčios patirties bendraujant su tuometiniais Vilniaus oro uosto vadovais. Ilgai prisiminsiu vienos aviakompanijos iš didžiausiųjų Europos 10-tuko pasakojimą, kaip ši aviakompanija 2006-aisiais ketino žengti į Lietuvos rinką. Po gausybės neatsakytų elektroninio pašto žinučių ir negautos informacijos skambinant šios aviakompanijos vadovų būrys nusprendė atvykti į Vilnių, tačiau Vilniaus oro uosto vadovai nerado laiko susitikti per tris dienas. Šios aviakompanijos Lietuvoje vis dar nėra, tačiau, ačiūdie, santykiai jau geri.

Jeigu per pirmuosius renginius tekdavo gerokai paprakaituoti kovojant dėl aviakopmanijų dėmesio, dabar situacija jau kitokia – Vilniaus oro uostas yra žinomas ir pažįstamas. Gauname eilę aviakompanijų kvietimų susitikti ir aptarti rinkos padėties.

Džiugu yra tai, jog aktyvų domėjimąsi galima plėtra Vilniuje rodo ir aviakompanijos, kurios šiandien jau dirba Lietuvos sostinės oro uoste. Vienas iš pagrindinių naujų aviakompanijų, kurios šiuo metu Lietuvos rinkoje nedirba, klausimų yra – ką šiuo metu daro jūsų oro uoste jau dirbančios aviakompanijos? Jeigu jos plečiasi, didina lėktuvus ir dažnį – tai geras ženklas ir argumentas naujai aviakompanijai ateiti. Tačiau jei oro uosto senbuviai karpo “kėdžių skaičių” – tai ir naujokams čia nėra ką veikti.

Aviakopmanijos nežiūri į kitų aviakompanijų apleistus maršutus kaip į galimybę. Priešingai. Kur kas lengviau aviakompaniją įtikinti atidaryti konkuruojantį reisą tame pačiame maršrute negu pritraukti pvz. į bankrutavusios aviakompanijos likusį laisvą maršrutą. Konkurencija rodo rinkos brandą, o tuščias maršrutas reiškia apmirusią rinką. Aviakompanijų “flyLAL” ir “Star1 Airlines” bankrotai toli gražu nėra galimybė pritraukti naujus vežėjų vardus į Vilnių – šie atvejai kur kas labiau kenkia nei padeda.

Jeigu prieš dvejus metus buvo aiški priešprieša tarp tradicinių ir “žemų sąnaudų” aviakompanijų, tai šiuo metu šis dalykas yra smarkiai verčiasi į kitą pusę. Nors kaštų bazės optimizavimu užsiima be išimties visos Europos aviakompanijos, aiškiai yra identifikuojamas skirtingos rinkos, kuriose dirba viena ar kita aviakompanija. Tradicinės aviakompanijos nebežiūri į “žemų sąnaudų” vežėjus kaip į piktus kandžius, griaunančius jų verslą ir į tai, jog juos reikėtų stumti į tolimesnius nuo miestų, mažesnius oro uostus.

Abi pusės yra aiškiai identifikavusios, jog “žemų sąnaudų” vežėjai veža “leisure” segmento keleivius, o “legacy” vežėjai orientuojasi į verslo keleivius ir į “long haul feeding”. “Leisure” segmento stimuliacijai pagrindinis variklis yra kėdžių skaičius – papildomos kėdės yra tiesioginis kelias į “leisure” keleivių srauto vystymą. Tuo tarpu verslo srauto vystymui pagrindinis stimuliatorius yra “frequency”, t.y. skrydžių dažnis. Dažni skrydžiai leidžiai verslui judėti. Dėl tos priežasties daugelis Rytų Europos vežėjų, kurie dirba rinkose, kuriose verslo keleivių judėjimas išties yra mažas, didelę reikšmę skria sąvokai “right size aircraft” – lėktuvas maršrute turi būti toks, jog pavyktų užtikrinti verslui reikalingą minimalų skrydžių dažnį. Iki 1,5 valandos skrydžio atstumu – 2 kartus per dieną, iki 2,5 val. atstumu – kasdien. O virš 2,5 val. atstumu verslui tiesioginiai skrydžiai nereikalingi – tokiu atstumu verslas yra įpratęs keliauti su persėdimu.

Dėl šio aiškaus verslo segmentų atsiskyrimo per pastaruosius dvejus metus vadinamieji “žemų sąnaudų” vežėjai atsirado arba išsiplėtė ne viename pagrindiniame oro uoste – atsirado Barselonoje, Larnakoje, Taline, aktyviai bandoma pritraukti Kopenhagoje, išsiplėtė Madride, Prahoje, Varšuvoje ir kt.

O 2012-aisiais “Routes Europe” renginys vyks Taline. Tai tikra šios šalies Turizmo departamento analogo dovana Talino oro uostui prisistant visos Europos aviakompanijoms ir jų skrydžių tinklo planuotojams pristatant Estijos sostinę.

Viename iš įrašų raginau tinklaraščio komentatorius drąsiai užduoti man klausimus susijusiomis temomis ir tų klausimų buvo – tikiuosi pakankamai aiškiai į juos atsakiau.

Tačiau, suprantu, jog ne visi seka komentarų eigą, todėl kviečiu po šiuo įrašu palikti man klausimus komentaruose. Ten pat komentaruose aš į juos pabandysiu atsakyti.

Ar tai reiškia, kad šis tinklaraštis užsidarys? Ne.

Ar tai reiškia, kad šiame tinklaraštyje aviacijos klausimas nebebus liečiamas? Ne.

Tačiau suprantama, šiek tiek pasikeitimų šiuo klausimu gali būti.

Šiandien su inauguraciniu reisu sveikiname “Aer Lingus”, kurie vėlų ketvirtadienio vakarą atliks pirmą skrydį iš Londono Gatwick’o oro uosto į Vilnių. Nuo žiemos tvarkaraščio įsigaliojimo “Aer Lingus” Londono reisas bus vykdomas kasdien. Be to, “Aer Lingus” į Dubliną ketina skraidyti žiemą 4 kartus per savaitę, visi skrydžiai su “Airbus A321″.

Jau nuo kitos savaitės lenkų aviakompanija LOT ketina “nakvynę” Vilniuje daryti 6 kartus per savaitę – vakarinis reisas Varšuva-Vilnius bus vykdomas kasdien, išskyrus šeštadienį.

Gerų žinių žiemai dar turėtų būti.

Kandidatų idėjų ir planų pristatymuose nebuvo žodžių “kovoti”, “keisti” ar “griauti”. Požymis, jog ankstesnioji asociacijos valdyba dirbo neblogai į pasuko organizaciją teisinga kryptimi.

Ačiū visiems kolegoms 1,5 metų dirbusioje ankstensiojoje valdyboje – Sauliui Kazlauskui, Elenai Šilovaitei, Jonui Jankūnui, Juliui Nevierai, Sauliui Majauskui. O su naująja komanda, tikiu, toliau sėkmingai dirbsim.

Birželio 6 d. įvairių sričių marketingo specialistus vienijančios Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) visuotiniame narių suvažiavime išrinkta nauja organizacijos valdyba.

Iš 10 kandidatų į 7 vietų LiMA valdybą išrinkti: UAB “Fauga” marketingo projektų vadovė Estelita Buzienė,  UAB “Tele 2″ prekinio ženklo vadovė Greta Morkevičiūtė,  AB Rytų skirstomieji tinklai rinkodaros vadybininkė Liana Jagniatinskytė, AB “Dvarčionių keramika” marketingo tarnybos vadovas Rytis Buračas, UAB “Lietuva Statoil” marketingo vadovas Simonas Bartkus, LR Kultūros ministerijos Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų vyr. specialistė Vilma Mociūnaitė bei Lietuvos nacionalinės filharmonijos Visuomenės informavimo skyriaus vadovas Vytautas Gailevičius.

Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininku išrinktas Simonas Bartkus, jis pakeis pusantrų metų LiMA vadovavusį Saulių Kazlauską. S.Bartkus asociacijos valdyboje dirba nuo 2007 m. pabaigos.

Vytautas Gailevičius paskirtas asociacijos direktoriumi.

Nuo 2004-ųjų veikianti Lietuvos marketingo asociacija vienija per 140 šalies marketingo specialistų iš įvairių verslo sričių. LiMA tikslas – skatinti marketingo ir su ja susijusiose srityse dirbančių specialistų tobulėjimą, atstovauti marketingo specialistų interesus, kurti ir propaguoti profesinio elgesio standartus.

P.S. Lietuvos marketingo asociacijai ieškome asistento, poros valandų darbo dienai. Jeigu žinote iniciatyvų, atsakingą, kruopštų, besidomintį marketingu ir, pageidautina, galintį dirbti namie – brūkštelkite, suteiksim daugiau informacijos.

Dalinuosi tezėmis su jumis.

Prezentacija parsisiuntimui, PDF, virš 13MB

Blogatonas – tai grandinė įrašų tinklaraščiuose, kuriuose kiekvienas autorius pristato penkis jo skaitomus tinklaraščius visų skaitytojų dėmesiui.

Mano penketukas:

Gero Gobbito blog’as – nors teoriškai tai ne pirmas lietuvis tinklaraštininkas, tačiau praktiškai taip. Dabar atgimė publikuodamas jautrius filmukus iš “youtube” ir komiksus apie savo rusišką katiną, tačiau vistiek būtina skaityti. Arnoldai, suveik Gobbitui kvietimą į “Login”, OK? :)

Statau namą! – Andrius stato namą pievos vidury. Linkiu, kad energijos publikuoti eigą iki tol, kol kabinsi paveikslą palėpėj. Tikiuosi, šios informacijos ir patirties prireiks. Sėkmės.

STAR TRASH Online – anoniminis tinklaraštis apie “žvaigždes” ir jų nykią kasdienybę. Jis pateko į blogatoną už tai, kad sugeba keiktis ir įžeidinėti, tačiau tuo pat metu geba būti įdomūs ir kandūs.

rev.lt | mes perkame šlamštą, kad jums nereikėtų… – šiek tiek pradedantis strigti, bet įdomus tinklaraštis apie kasdienius produktus ir rekomendacijas juos pirkti arba nepirkti. Taiklu.

uagadugu televizija transliuoja tekstus – tinklaraštis apie televizijos užkulsius, taikliai ir nenuobodžiai. Pastaruoju metu šiek tiek padaugino kiekybės, jog geri tekstai pasimeta, tačiau, tikiuosi, pasitaisys.

Šiandien per pietus lankantis “IKI” parduotuvėje Vilniuje Jasinskio gatvėje, sulaukiau prieinančio prie manęs “IKI” apsaugos darbuotojo (lygtai jis buvo su “Ekskomisarų biuro” uniforma) ir klausimo ar mano pavardė nėra “Bartkus”.

Pasirodo, dokumentą pamečiau “IKI” parduotuvėje praėjusią savaitę, o apsaugos darbuotojas jį saugojo ir pagal nuotrauką atpažino.

Labai ačiū jam!

Ir pagarba bendrovėms, turinčioms tokius darbuotojus.

Saugokite savo asmens dokumentus!

P.S. Ir nepamirškite, kad visą laiką jus kažkas stebi :)

Darbe labiausiai pasigendu “Keynote”. Prezentacijas daryti reikia, o nyki prezentacija gali sužlugdyti jūsų žinią.

Ar svarbus yra įrankis, kuriuo ruoši prezentacija? Ne, jeigu sugebate padaryti “gražią” prezentaciją bet kuriuo įrankiu. Man “gražią” prezentaciją su “MS Office” padaryti yra sunku, o su “Keynote” lengva. Klausimas “Kodėl?”, bet į jį atsakymo nežinau – nežinau, kokį slaptą ingredientą naudoja “iWork” paketo kūrėjai.

“Apple” neseniai atnaujino visą programų paketą “iWork” ir išleido “iWork’09″, kurį sudaro trys programos – “Pages”, “Numbers” ir “Keynote”.

“Keynote” yra viena iš tradicinių “Apple” programų ir tarp biuro programų paketo neabejotinai yra galingiausia. Bandymai pateikti “Excel” alternatyvą “Numbers” trunka tik antrus metus (ši programa atsirado tik “iWork’08″), todėl ji dar gerokai atsilieka nuo “Microsoft” siūlomos sesės.

Ką galima prikišti “Keynote” programai? Jos valdymas nėra intuityvus, o parametrų nustatymas vyksta iššokančiuose dialogo languose, kuriuos valdyti yra gana sunku. “Keynote” nėra greita programa ir jeigu neturite galingo techninio aparato, tai prezentacijos atidarymas, šablono pritaikymas, o ypač 3D efektų kūrimas nevyksta akimirksniu. Tačiau šie trūkumai nublanksta, nes “gražios” prezentacijos kūrimas vyksta kur kas greičiau nei su “Powerpoint”.

“Keynote” atnaujinimai sutelkti į grožį. Visos naujovės tam, kad prezentacijos būtų dar gražesnės.

“Magic Move” – funkcija, leidžianti animuotai keisti objekto vietą, keliaujant iš vienos skaidrės į kitą. Ši funkcija yra labai naudinga, norint išsaugoti auditorijos dėmesį į vieną objektą. Pavyzdžiui, rodote daug objektų ir norite pasakodami pereiti prie pasakojimo apie vieną iš jų – ši funkcija padės sukurti animacinį perėjimą: objektą išdinti, perkelti į kitą vietą ar pan.

Daugiau galimybių pereiti nuo vienos skaidrės į kitą – juk “Powerpoint” sąraše esantys “Fade In”, “Checkers” ir pan. atrodo juokingai? “Keynote” nepiknaudžiauja sudėtingais ir blaškančiais perėjimais, bet turi krūvą pavyzdžių, kaip tai atlikti subtiliai ir stilingai. Taip pat įdomūs teksto atsiradimo/išnykimo žaidimėliai – padeda padaryti įspūdį.

3D grafikai ir animacija juose – ši funkcija jau egzistavo ir “iWork’08″, tačiau naujoje versijoje yra gerokai patobulinta. Daugiau tektsūrų ir aiškumo, kaip vaizdžiai ir aiškiai parodyti diagramą ar kreivę. “Excel” grafikai gali sugadinti bet kokią prezentaciją.

Taip pat atnaujintame “Keynote” – keli nauji šablonai, kuriuos galite naudoti savo prezentacijai, geresnės galimybės saugoti prezentacijas PDF ir PPT formatais bei pagerinta dalinimosi prezentacija funkcija.

Ir, pabaigai, didžiausią įspūdį padariusi naujiena – “Keynote” prezentacijų valdymas per “iPhone” arba “iPod Touch”. Už 0,99 JAV dolerio centus galima įsigyti programėlę “iPhone” arba “iPod Touch” įrenginiui (“Apple iTunes Store” jau veikia ir lietuviams), kurios pagalba telefono ar grotuvo ekrane matysite skaidrę, kurią mato auditorija (taip išvengsite nuolatinio žvalgymosi į ekraną) bei sekančią skaidrę. Taip pat yra galimybė ekranėlyje žiūrėti papildomas pastabas, o perjungti į kitą skaidrę galima tiesiog telefono lietimo judesiu.

“Keynote” prezentaciją rodysiu ir konferencijoje “Login”. Kaip sako “Apple”, “It’s a shame you can’t be in the audience” :-) Apie objektyvias priežastis, kodėl turėtumėte dalyvauti šioje konferencijoje, skaitykite “ŽudykReklamą”. “Apple” konferencijoje turės savo salę, kurioje netgi pasakos, kaip daryti “nuostabias prezentacijas” su “Keynote”.

P.S. Kompiuterį bandymams su įdiegtu nauju “iWork” paketu suteikė “Apple” atstovai.

Bet dabar ne apie tai. Apie tikrą istoriją, kuri nutiko.

Dėl atostogų ir darbų šio mėnesio viduryje susigribau, jog negavau naujo “Valstybės” numerio. Namiškiai prisiekinėjo, jog jo taip pat nematė.

Ką gi – problema paprasta, greičiausiai kur pašte pasimetė. Parašiau el. paštu į “Valstybės” prenumeratos skyrių.

Visai netyčia paaiškėjo, kad žurnalą iš tiesų gavau – paslaptingai jis pasislėpė spaudos krūvoje, dėl to esu pats kaltas nepagrįstai sukėlęs aliarmą ir suabejojęs platintojų darbu. Tačiau tą pastebėjau tik po kelių dienų …

Tuo tarpu į namus atėjo “Lietuvos pašto” darbuotoja, asmeniškai išsiaiškinti, ar tikrai negavau “Valstybės” numerio, nes ji pati prisimena, kaip dėjo žurnalą į pašto dėžutę.

“Valstybės” redakcija registruotu pirmenybiniu paštu atsiuntė paskutinio žurnalo “Valstybė” numerį.

Dabar man gėda, kad taip apsikvailinau ir kad žurnalo prenumeratos skyrius taip rūpestingai sureagavo į mano problemą … Dabar turiu du žurnalo numerius ir galėjau turėti dar vieną, jeigu būčiau priėmęs jį iš “Lietuvos pašto” darbuotojos.

Iš kitos pusės džiaugiuosi, susidūręs su tokiu profesionalumu. Rekomenduoju visiems užsiprenumeruoti – tik 84 litai metams (tiesa, pabrango per kelis mėnesius 70 procentų …)

Viešai atsiprašau žurnalo “Valstybė”.

Pagrindinis atostogų akcentas: maršrutas Vilnius-Šiauliai-Ryga-Stokholmas-Londonas-Niujorkas-Baltimorė-Vašingtonas-Majamis-Puerto Rico-Čikaga-Londonas-Stokholmas-Ryga-Šiauliai-Vilnius.

Pirmą kartą lankysiu “McDonald’s”, krepšinio, “iPod’o” ir “Ford” tėvynę. Organizmas atsigaus paragavęs natūralios “Coca Colos”, o “iPhone” pasijus devintam danguj gavęs energijos ne per kvailą adapterį iš “Senukų”, o per originalų elektros kištuką.

Na, o šitas tinklaraštis atsipūs nuo srauto marazmų apie aviaciją, rinkodarą ir kiną.